Napoleonas Bonapartas, vienas garsiausių pasaulio karvedžių ir politinių veikėjų, gimė 1769 m. rugpjūčio 15 d. Viduržemio jūroje esančioje Korsikos saloje, Ajačo mieste. Jo tikrasis vardas buvo Napolione Buonaparte, o prancūziška forma Napoleon Bonaparte jis ėmė naudoti vėliau. Gimimo metu Korsika dar nebuvo visiškai integruota į Prancūziją - sala vos prieš metus, 1768-aisiais, atiteko Prancūzijai po ilgo priklausymo Genujos respublikai (dabartinei Italijai). Nepaisant to, kad 1755 m. korsikiečiai buvo paskelbę nepriklausomybę, sala neatsispyrė prancūzų įtakai. Napoleono šeima, kaip ir daugelis Ajačo gyventojų, kalbėjo ne prancūziškai, o vietiniu italų kalbos korsikiečių dialektu. Jo tėvas, Karlas Buonapartė, buvo advokatas, o motina, Leticija Ramolino, - vietinio pareigūno duktė. Šeimoje gimė 13 vaikų, tačiau pilnametystės sulaukė tik aštuoni. Napoleonas buvo antrasis vaikas šeimoje.
Napoleonas gimė neramiais laikais. Jo gimimas sutapo su Prancūzijos įvykdyta Korsikos okupacija, kurią lydėjo kraujo praliejimas ir gyventojų kančios. Šis istorinis kontekstas neabejotinai turėjo įtakos formuojantis jauno Napoleono asmenybei.
Mokslai Prancūzijoje: Vienatvė ir ambicijos
Tėvas siekė suteikti sūnums gerą išsilavinimą, todėl 1778 m. gruodį Žozefą ir Napoleoną išsiuntė į Prancūziją, kur jie buvo priimti į valstybės finansuojamą koledžą. Napoleonas, vos 10 metų, buvo apgyvendintas kadetų mokykloje Brien le Šato miestelyje. Prancūzų kalbą jis mokėjo silpnai, o jo korsikietiški patriotizmo jausmai ne kartą tapo bendramokslių patyčių objektu. Ši vienatvė ir socialinė atskirtis skatino jį ieškoti paguodos knygose. Labiausiai jam sekėsi matematika, istorija ir geografija. Jis žavėjosi didžiais karvedžiais, tokiais kaip Aleksandras Makedonietis ir Julijus Cezaris, tačiau nemėgo kalbų, ypač lotynų ir vokiečių.
Nepaisant mokymosi sunkumų ir patyčių, Napoleonas pasižymėjo kietu charakteriu, tvirta laikysena ir drąsa. Ilgainiui jis pelnė bendramokslių pagarbą ir tapo neformaliu lyderiu. Jo gabumai matematikoje buvo akivaizdūs - jis dažnai spręsdavo uždavinius už kitus. Tačiau uždarumas ir nenoras dalintis mintimis atitolino jį nuo draugų, skatindamas ankstyvą mizantropiją. Vienam profesoriui pagailo berniuko, todėl jis ėmėsi papildomai mokyti jį prancūzų kalbos, kurioje Napoleonas greitai padarė pažangą. Be akademinių dalykų, jaunasis Bonapartas domėjosi literatūra ir filosofija, pats rašė apsakymus, istorines apžvalgas.
1784 m. Napoleonas buvo priimtas į prestižinę Paryžiaus karo mokyklą, kur specializavosi kaip artilerininkas. Tai buvo svarbus žingsnis jo karinėje karjeroje.
Prancūzijos revoliucija ir politiniai pasirinkimai
1789 m. prasidėjusi Prancūzijos revoliucija privertė Napoleoną ir jo šeimą priimti svarbius politinius sprendimus. Korsikiečiai susidūrė su dilema: likti lojaliems Prancūzijai ar paremti grįžusį lyderį Paskalį Paolį, kovojantį už Korsikos nepriklausomybę. Napoleonas ir dauguma jo šeimos narių pasirinko Prancūziją. Jo karinė karjera sparčiai kilo: 1793 m. jis tapo brigados generolu, įvertintas už Tulono išlaisvinimą nuo anglų ir monarchistų pajėgų. 1795 m. Napoleonas vadovavo daliniams, kurie artilerijos ugnimi išvaikė revoliucijos priešininkus.
Asmeninis gyvenimas ir karinė karjera
1796 m. Napoleonas vedė šešeriais metais vyresnę, našlę Žozefiną de Boharnė. Būsimasis imperatorius tuokėsi pirmą kartą, o Žozefina buvo revoliucijos metais našle likusi moteris, auginusi du vaikus. Nors pora nesusilaukė bendrų vaikų, Žozefina tapo svarbia Napoleono gyvenimo dalimi.
1796 m. generolas Napoleonas Bonapartas vadovavo Prancūzijos pajėgoms Šiaurės Italijoje. Lapkričio 15-17 d. vyko sunkios kautynės prie Arkolės tilto. Kai prancūzai negalėjo įveikti priešininko, Napoleonas pats čiupo vėliavą ir vedė karius į ataką. Jo drąsa įkvėpė pavaldinius ir dar labiau sustiprino jo autoritetą.
1798 m. liepos 21 d. Egipte, netoli piramidžių, įvyko svarbus mūšis su Egipto mameliukais. Kreipdamasis į karius, Napoleonas ištarė garsiąją frazę: „Kareiviai, nuo šių piramidžių viršūnės 40 amžių žvelgia į mus!“ Pergalė Egipte buvo svarbi, tačiau galiausiai prancūzams nepavyko įsitvirtinti regione.
Valdžios perėmimas ir imperijos sukūrimas
1799 m. lapkričio 9 d. Napoleonas su šalininkais surengė perversmą ir perėmė valdžią Prancūzijoje, kuriai vadovavo politinė ir ekonominė krizė. Nors šalis formaliai liko respublika, iš tiesų įsigalėjo Napoleono diktatūra. Jis vykdė plataus masto reformas, kurios pagerino prancūzų gyvenimą. Per trumpą laiką jis sugebėjo užkariauti didžiąją dalį Europos, pelnydamas sau didžio karvedžio šlovę.
1804 m. gruodžio 2 d. Paryžiaus Dievo Motinos katedroje Napoleonas buvo vainikuotas Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu I, o Žozefina - imperatoriene. Šis įvykis žymėjo Prancūzijos imperijos sukūrimą.
Napoleono kodeksas ir Lietuvos istorija
Per savo karinės kampanijos Europoje, Prūsijai pralaimėjus Prancūzijai, dalis jos valdų buvo prijungta prie prancūzams pavaldžios Varšuvos kunigaikštystės, į kurią įėjo ir Užnemunė. Čia buvo įvestas Napoleono kodeksas - pažangus civilinės teisės normų sąvadas, garantuojantis asmens laisvę, lygybę prieš įstatymą, teisę į nuosavybę ir kitas piliečių teises. Užnemunėje baudžiava buvo panaikinta 1807 m., gerokai anksčiau nei daugelyje kitų Lietuvos regionų, kas paskatino spartesnę ekonomikos ir kultūros pažangą.
Vėlesni metai ir tremtis
1809 m. Napoleonas sudarė dinastinę santuoką su Austrijos imperatoriaus dukra Marija Luiza, siekdamas užtikrinti savo dinastijos tęstinumą. Su Žozefina jis išsiskyrė. Marija Luiza pagimdė Napoleonui vienintelį teisėtą sūnų, Napoleoną II, kuris mirė vos 21-erių, spėjama, nunuodytas. Pats Napoleonas mirė 1821 m. gegužės 5 d. Šventosios Elenos saloje, kur jis buvo ištremtas po galutinio pralaimėjimo Vaterlo mūšyje 1815 m. birželio 18 d. Jo palaikai buvo ekshumuoti ir 1840 m. pervežti į Prancūziją.
Napoleonas Bonapartas: Gimimas, Gyvenimas ir Pabaiga
Napoleono palikimas Lietuvoje
1812 m. birželio 24 d. Napoleono kariuomenė peržengė Nemuną ir įžengė į Lietuvos teritoriją, tuomet priklausiusią Rusijos imperijai. Napoleonas stebėjo Nemuno forsavimą nuo Jiesios piliakalnio, vadinamo Napoleono kalnu. Vilnius pusmečiui tapo svarbia prancūzų užnugario baze. 1812 m. kampanija paliko gilų pėdsaką lietuvių istorinėje atmintyje. Daugelis gamtos ir kultūros objektų Lietuvoje tebevadina Napoleono vardu: Napoleono kalnai, Napoleono traktas, Napoleono ąžuolai ir pušys, taip pat gausu legendų apie paslėptus lobius.
tags: #sala #kurioje #gime #napoleonas
