Menu Close

Naujienos

Kūdikio tarpvietės priežiūra ir dažniausi odos susirgimai

Kūdikio oda yra itin jautri ir plona, todėl reikalauja ypatingos priežiūros. Per pirmus gyvenimo mėnesius mažyliai dažnai susiduria su įvairiais odos sudirgimais, tačiau daugelis bėrimų nėra pavojingi ir praeina savaime. Svarbu mokėti atpažinti dažniausius odos susirgimus ir tinkamai juos prižiūrėti.

Dažniausi naujagimių ir kūdikių odos susirgimai

Naujagimių trumpalaikiai bėrimai yra įprastas reiškinys. Jie gali pasireikšti įvairiai, tačiau dažniausiai yra gerybiniai ir greitai išnyksta be jokio gydymo.

Baltieji naujagimių spuogai (lot. Milia)

Tai nedideli, 1-2 mm skersmens, balti arba gelsvi spuogeliai, primenantys inkštirus. Dažniausiai atsiranda ant nosies sparnelių, kaktos, smakro, žandų, bet gali pasitaikyti ir ant liemens ar galūnių. Būdinga naujagimiams, kartais jie gimsta jau turėdami šiuos spuogelius, tačiau gali atsirasti ir kiek vėliau, ypač neišnešiotiems naujagimiams. Gydymas nėra reikalingas, nes jie savaime išnyksta po maždaug dviejų savaičių.

Baltieji naujagimių spuogai (milija)

Naujagimių aknė (lot. Acne neonatorum)

Šie spuogeliai yra nedideli, balti arba rausvi mazgeliai, pasirodantys ant žandų, kaktos ar nosies, bet gali atsirasti ir kitose kūno vietose. Oda aplink juos gali būti šiek tiek paraudusi. Naujagimių aknės kilmė nėra iki galo aiški, manoma, kad tai gali būti susiję su motinos hormonų poveikiu. Dažniausiai aknė praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius. Jei aknė atsirado vėliau nei 6-ą gyvenimo savaitę, yra labai intensyvi arba nepraeina per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali skirti gydymą kremais ar losjonais, kad spuogeliai gražiai sugytų ir neliktų randelių.

Naujagimių toksinė eritema (lot. Erythema toxicum neonatorum)

Tai raudonų dėmių bėrimas su 1-3 mm skersmens balkšvai gelsvos spalvos viršūnėlėmis (pustulėmis). Kartais pūslelėse esantis skystis gali priminti pūlius, tačiau tai nėra infekcija. Bėrimas paprastai pirmiausiai atsiranda ant žandų, vėliau išplinta ant viso kūno, išskyrus pėdas, delnus ir gleivines. Nepaisant gąsdinančio pavadinimo, tai nepavojinga būklė. Tikslios jos priežastys nėra aiškios, tačiau tikėtina, kad į plaukų folikulus patenka bakterijų, o į jas reaguoja naujagimio imuninė sistema. Bėrimas būdingas apytiksliai pusei naujagimių, dažniau pilnai išnešiotiems, natūraliai gimusiems, vyriškos lyties naujagimiams. Gali pasireikšti tuoj po gimimo, tačiau dažniausiai pasirodo apie 2-5 gyvenimo dieną. Neišnešiotiems naujagimiams jis pasireiškia keliomis dienomis ar net savaitėmis vėliau.

Naujagimių toksinė eritema

Prakaitinė (lot. Miliaria)

Prakaitinė atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo, kai prakaito liaukos užsikemša ir prakaitas negali laisvai ištekėti į odos paviršių. Tai sukelia nedidelius uždegiminius odos pažeidimus. Vaikų oda, ypač kūdikių, yra jautresnė ir plonesnė nei suaugusiųjų, todėl jų prakaito liaukos greičiau perkaista ir užsikemša. Bėrimą gali išprovokuoti per šilta aplinka ar drabužiai, nepraleidžiantys oro, per daug sluoksnių, ypač vasarą ar miegant, intensyvus fizinis aktyvumas karštu oru, ilgesnis buvimas vystykluose. Prakaitinis bėrimas dažniausiai pasireiškia kaip smulkūs raudoni ar rausvi spuogeliai, nedidelės pūslės ar mazgeliai. Oda gali būti paraudusi, kartais niežtinti ar perštinti, šiek tiek šlapi ar lipni nuo prakaito. Dažniausios bėrimo vietos: kaklas, nugara, krūtinė, pažastys, kirkšnys ir sritys po vystyklu. Prakaitinis bėrimas dažniausiai praeina savaime per kelias dienas, jei tinkamai prižiūrima oda. Svarbu vėdinti odą, leisti vaikui pabūti nuogu torsu ar be marškinėlių, ypač karštomis dienomis, rinktis drabužius iš natūralių audinių - medvilnės, lino. Laikykite vaiką vėsioje aplinkoje, naudokite švelnų, bekvapį prausiklį, o po maudynių - drėkinantį kremą. Jei oda sudirgusi, galima patepti cinko pasta ar specialiu kūdikių kremu nuo bėrimų. Venkite riebių tepalų, kurie gali dar labiau užkimšti poras. Nestipriai paraudusiai odai gali padėti vėsūs kompresai. Jei bėrimas nepraeina per kelias dienas, atsiranda pūlingų spuogelių, opelių, vaikas tampa irzlus, karščiuoja, arba oda atrodo labai sudirgusi, pleiskanoja ar pradeda šlapiuoti, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Vystyklų dermatitas

Tai odos uždegimas sauskelnių srityje, kuris bent kartą per kūdikystę paliečia kiekvieną kūdikį. Tai dažniausia kūdikių dermatito forma, pažeidimai atsiranda odos raukšlių vietose, kur oras blogai cirkuliuoja, temperatūra aukštesnė ir kaupiasi drėgmė. Iššutimų vietose oda parausta, paburksta, gali atsirasti pūslelių, pleiskanojančių vietų, panašių į nubrozdinimus. Kūdikių oda plona, jos barjerinė funkcija silpna, todėl ją greitai paveikia išmatų ir šlapimo fermentai, šarminis muilas, trynimas. Parausta tos odos vietos, kurios kontaktuoja su sauskelnėmis, šlapimu, išmatomis - užpakaliukas, tarpvietė, lytiniai organai, apatinė pilvuko dalis, viršutiniai šlaunų paviršiai. Jeigu per kelias dienas uždegimo nepavyksta suvaldyti cinko turinčia priemone ir oro voniomis, siūloma pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti infekcija, sukelta stafilokoko, streptokoko ar Candida grybelio. Jei matome Candida grybelio sukeltus bėrimus vystyklų zonoje, reikėtų apžiūrėti ir kūdikio burnytę - ar kūdikiui nėra pienligės. Tėvai žino, kad vaikučio termoreguliacija dar tik formuojasi, todėl persistengia jį šiltai rengdami ar apklodami. Kartais beria dėl sauskelnėse esančių dažų ir kvapiųjų medžiagų. Šio pobūdžio bėrimas atsiranda dėl neišsivysčiusių kūdikio prakaito liaukų. Gydymui svarbu užtikrinti tinkamą higieną: sauskelnes reikia keisti laiku, ypač pirmąjį mėnesį - kas 2 valandas. Ilgalaikė drėgmė silpnina odą. Šiltoje ir drėgnoje aplinkoje sparčiai dauginasi bakterijos ir grybeliai. Dėl to oda greitai sudirgsta, parausta, peršti, lupasi, ją beria, ypač kirkšnyse ir bet kokio gylio raukšlėse. Nusegus sauskelnes, švelniai ir kruopščiai apiplaunant vandeniu (geriau tekančiu), nuo odos pašalinami visi nešvarumai. Prisilietimais (patapšnojimais) nusausintas mažylis kelis kartus per parą 10-15 minučių paliekamas be sauskelnių. Oro vonios padeda išvengti odos sudirgimo, o sudirgusiai odai padeda greičiau gyti. Jeigu paisydami naujagimio, kūdikio higienos, aptinkate odos sudirgimą, paraudimą, bėrimus ten, kur uždėtos sauskelnės, jas pakeiskite kito gamintojo sauskelnėmis. Priemonė su cinku pažeistai odai vartotina ne rečiau kaip tris kartus per dieną, kai oda yra sausa ir „pakvėpavusi”. Jeigu naudojate tepamąją priemonę, švarios ir sausos rankos pirštų galiukais paėmę nedidelį kremo gabaliuką, švelniai sukamaisiais judesiais masažuojamos pažeistos odos vietos.

Vystyklų dermatitas

Seborėjinis dermatitas

Tai lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda kūdikiams nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus (trunka apie 10-12 savaičių) arba paaugliams. Iš pradžių pastebima rausvų, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Dažniausiai apima plaukuotąją galvos dalį, veidą, didžiąsias raukšles. Dėl gydymo geriausia kreiptis į specialistą.

Egzema, atopinis dermatitas

Tai odos uždegimas, kurį gali sukelti ar provokuoti įvairūs dirgikliai: odos priežiūros ir skalbimo priemonės, vaistai, vilna, sintetika, tam tikri maisto produktai (pienas, kiaušinis, kviečiai ir t.t.), namų dulkės, žiedadulkės, pelėsis ir t. t. Nustatyta, kad dermatitas gali būti paveldimas. Vaikučių oda plonesnė ir jautresnė, todėl dermatitas juos vargina gana dažnai. Požymiai: oda parausta, atsiranda papulės, pūslelės, šašeliai, pleiskanojimas. Pažeistą vietą smarkiai niežti, todėl vaikai juos nukaso. Tokia vieta šlapiuoja, atsiranda didelis infekcijos pavojus. Egzema gali komplikuotis infekciniu dermatitu, pūliniu, rože, limfmazgių uždegimu. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus dažniausiai beria veidą (skruostus, apyburnio sritį, kaktą, ausų kaušelius), galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankas ir kojas. Pusei vaikų bėrimai nunyksta iki 2, apie 90 % - iki 6 metų amžiaus. Gydant svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti arba vengti alergeno, dirginančių medžiagų poveikio, naudoti gydytojo dermatologo paskirtus tepalus.

Tarpvietės priežiūra po gimdymo

Po gimdymo moters tarpvietė gali būti pažeista - plyšusi arba įkirpta. Atsistatymas reikalauja laiko ir tinkamos priežiūros.

Tarpvietės plyšimai ir epiziotomija

Stangų metu vaisiaus galva slenka makštyje ir remiasi į tarpvietę (vietą tarp makšties ir analinės angos). Jei tarpvietės oda nepakankamai tampri, gali plyšti. Dažniausiai plyšimai yra paviršiniai (pirmojo laipsnio), kurių nereikia siūti arba padaromos kelios siūlės. Antrojo laipsnio plyšimas pažeidžia ne tik odą, bet ir raumenį. Trečiojo ir ketvirtojo laipsnio plyšimai yra reti, tačiau labai rimti, pažeidžia analinio sfinkterio raumenį ir aplinkinius audinius, sukeldami bėdų su tuštinimusi ir nelaikymu. Epiziotomija - tai chirurginė procedūra, kai įkerpama tarpvietės oda ir raumenys. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad epiziotomija ne tik neapsaugo tarpvietės, tačiau netgi padidina rimtų plyšimų tikimybę. Natūralūs plyšimai geriau gyja, susidaro minkštesni randai.

Tarpvietės masažai ir priežiūra

Rekomenduojama nuo 34-35-tos nėštumo savaitės pradėti kasdienius tarpvietės masažus su aliejais. Po gimdymo, siekiant sumažinti tinimą ir perštėjimą, galima naudoti ledo kompresus. Purškimui tinka dezinfekuojantys gleivinėms tinkantys purškalai, hamamelio hidrolatai ar tepalai. Pirmosiomis dienomis einant į tualetą, rekomenduojama šiltu vandeniu apsipilti tarpvietę, kad mažiau perštėtų ir būtų ištuštinama visa šlapimo pūslė. Sėdimosios vonelės su šiltu vandeniu, vaistažolių nuoviru ar eteriniais aliejais, atliekamos tris kartus per dieną po 20 minučių, labai padeda gijimui. Po vonelių svarbu, kad žaizda būtų sausa, todėl ją reikia lengvai nusausinti, galima naudoti ir plaukų džiovintuvą (atsargiai, kad nenusidegintumėte). Labai svarbios ir oro vonios tarpvietei. Pirmosiomis paromis rekomenduojama daugiau gulėti ir ilsėtis, sėdėti kuo mažiau. Kai moteris gali atsisėsti, bet vis dar jaučia diskomfortą, patariama sėdėti ant minkštų paviršių arba naudoti specialias pagalvėles. Lytinius santykius atnaujinti patariama tik pilnai užgijus gimdymo takams ir nustojus tekėti lochijoms (maždaug 4-8 savaitės po gimdymo).

Dažniausi kūdikių odos bėrimai
Bėrimo tipas Simptomai Priežastys Gydymas/Priežiūra
Baltieji naujagimių spuogai (Milija) 1-2 mm, balti ar gelsvi spuogeliai Neaiškios, gali būti susiję su hormonais Nereikalingas, praeina savaime
Naujagimių aknė Maži, balti ar rausvi mazgeliai, paraudusi oda aplink Neaiškios, galimai hormoninės priežastys Dažniausiai praeina savaime, sunkiais atvejais - gydytojo paskirti kremai
Toksinė eritema Raudonos dėmės su balkšvai gelsvomis viršūnėlėmis (pustulėmis) Imuninės sistemos reakcija į bakterijas plaukų folikuluose Nereikalingas, praeina savaime
Prakaitinė Smulkūs raudoni ar rausvi spuogeliai, pūslės, paraudusi, niežtinti oda Užsikimšusios prakaito liaukos dėl perkaitimo ar drėgmės Vėdinimas, vėsi aplinka, natūralūs audiniai, švelni higiena, drėkinantys kremai
Vystyklų dermatitas Paraudusi, paburkusi oda, pūslelės, pleiskanojimas sauskelnių srityje Ilgalaikė drėgmė, trintis, šlapimo ir išmatų fermentai Dažna sauskelnių kaita, oro vonios, cinko turinčios priemonės, tinkama higiena
Seborėjinis dermatitas Rausvos, riebios pleiskanos galvos odoje, veide, raukšlėse Lėtinė uždegiminė liga Specialisto konsultacija ir gydymas
Egzema, atopinis dermatitas Niežtintis, paraudęs bėrimas, papulės, pūslelės, pleiskanojimas Alergenai, paveldimumas, sausa oda Alergenų vengimas, švelni higiena, drėkinantys kremai, gydytojo paskirti tepalai

tags: #isberta #kudikio #tarpviete