Rūtos Lapės gyvenimo būdo laida „Kasdienybės herojai“ artėja prie trečių gyvavimo metų, per kuriuos nufilmuota jau daugiau nei 100 interviu, ir tai padaryta be jokių sezonų ar vasaros atostogų. Vis dėlto, Rūtos asmeninis gyvenimas taip pat vertas atskiros laidos, o jos talentas suderinti darbą ir šeimą - tikras pavyzdys.
„Jei jau visai atvirai, kartais bijau viešai reikšti savo nuomonę santykių tema, nes būčiau labai nepopuliari“, - prisipažįsta Rūta. „Kiek dabar būtų pasipiktinusių, jei pasakyčiau, kad jau septynerius metus kas rytą nešu vyrui kavą į lovą? Kad kiekvieną vakarą gaminu visiems trims savo vyrams vakarienę iš dviejų patiekalų ir tvarkau namus? Ir kad man tai ne kažkokia prievolė? Tiesiog taip aš suprantu šeimos gyvenimą.“
Ji pabrėžia, kad bandymas visus matuoti pagal save yra labai neteisingas. „Kuriai moteriai, ištekėjusiai už vyresnio sėkmingo vyro, neteko išgirsti apie save kalbų, kad viskas tik dėl pinigų?“ - retoriškai klausia Rūta.
Asmeninio gyvenimo ir karjeros dermė
Su vyru Rūtą supažindino bendras draugas. „Mes labai greitai supratome, kad vienas kitam tikrai tinkame. Puolėme į santykius - po 3 mėn. jis man pasipiršo, po pusės metų susituokėme, o per dvejus santuokos metus gimė 2 vaikai“, - pasakoja Rūta. Ji pabrėžia, kad tai nebūtinai visiems tinkamas receptas.
„Mano vyras yra būtent toks, apie kokį svajojau - intelektualus, stiprus, orientuotas į šeimą“, - džiaugiasi Rūta. „Mano šeimoje turime tik vieną taisyklę - nestabdyti vienas kito polėkio ir augimo profesinėje srityje. Daug investuojame į saviugdą, hobius, profesinį tobulėjimą.“
Nors Rūtos vyras galėjo sau leisti, kad ji būtų namų šeimininkė, jis jos niekada neskatino tokiai veiklai. „Džiaugiuosi, kad daug tokių pavyzdžių matau ir tarp savo pašnekovų. Pavyzdžiui, skulptorius Tadas Gutauskas užaugo žinomo rašytojo ir tapytojo Leonardo Gutausko bei pianistės Loretos Skripkutės šeimoje, ir matė, kad nors kurį laiką šeimai teko pragyventi iš mamos pianistės atlyginimo, tačiau tėčio talentu visuomet buvo tikima.“
Iššūkiai ir kompromisai
Visgi, Rūta nepiešia savo šeimos vien idealistinėmis spalvomis. „Esame karštakošiai, tad konfliktai tikrai gali lengvai įsiplieksti. Bet tokiais atvejais prisimenu pasižadėjimą, išsakytą santuokos bažnyčioje metu ir bandai ieškoti sprendimų“, - pripažįsta ji.
Per 7-erius santuokos metus Rūta supranta, kad daug pasikeitė. „Išmokau ir maistą gaminti, ir namus prižiūrėti. Šeimoje ir santykiuose labai svarbus darbas su savimi, savo poreikių patenkinimas. Pavyzdžiui, kai vaikai buvo labai maži ir miegodavo, tą laiką griežtai skirdavau tik sau. Nesitvarkydavau, negamindavau, bet tiesiog leisdavau sau ilsėtis. Ir ar dabar gailiuosi, kad kažkada kambaryje mėtėsi nesutvarkyti vaikų žaislai?“
Rūta susiduria su stereotipais dėl savo išvaizdos. „Visuomet susiduriu su keistu požiūriu į save, visiems atrodo, kad tavo gležnumas reiškia charakterio savybes ir trapumą. Tačiau man atrodo, kad tai kontrastuoja su mano vidumi, nes nesu nei tokia gležna, nei trapi“, - sako ji. „Aš esu iš tų, kurie mėgsta būti namuose, rūpintis savo vyrais, nors anksti išėjau dirbti ir stengiuosi gyvenime ieškoti balanso tarp šių dviejų dalykų. Aišku, tai turi didelę kainą - privalai atsisakyti lūkesčių ir susitaikyti, kad niekada nebūsi geriausia žurnalistė ir niekada nebūsi geriausia mama.“
Tapusi mama, Rūta jautė spaudimą iš socialinių tinklų kulto ir gražių paveikslėlių. „Man tuomet, einančiai 29 metus, atrodė, kad esu labai jauna. Eidavau į visokias paskaitas klausyti, žiūrėti, kaip viską reikia daryti, rašiau tinklaraštį apie savo atradimus, bet vėliau jį uždariau. Supratau, kad nėra tokio atskiro dalyko, kaip motinystė, ir jos nereikia mokytis. O tuo metu buvau pasimetusi ir viską norėjau daryti teisingai.“
Profesionalumas ir pašnekovų supratimas
Rūtos laida „Kasdienybės herojai“ pristato stiprių asmenybių jaudinančias gyvenimo istorijas. Kiekvienam interviu ji atsakingai ruošiasi, nes turėjo labai gerą mokyklą. „Mano receptas paprastas - pabaigti žurnalistikos studijas ir dar aukštąjį mokslą bendram išsilavinimui. Aš, pavyzdžiui, baigiau 6 metų psichologijos mokslus. Tada padirbti 10 metų pas geriausius Lietuvos prodiuserius. Tai yra išmokti to amato, gaunant ir „velnių“, ir „lazdų“, bet turi žinoti, ką tu darai.“
Darydama laidas, Rūta pastebi, kad dažnai pašnekovai nori pasirodyti geresni, nei yra, užsideda gero žmogaus kaukę. „Keista, kodėl žmonės kaukes dedasi, nes žiūrovas labai jaučia, kur herojus „falšyvina“, ir jo nemėgsta. Niekada savo herojų nevertinu ir nesmerkiu.“
Ji prisimena savo garsiausią interviu su Žanu Klodu van Damu. „Su pasaulinėmis žvaigždėmis mano interviu nėra įdomūs ta prasme, kad esi apsuptas labai didelio būrio žvaigždės prodiuserių, techninio personalo ir dar kitų žurnalistų, laukiančių kažkokio klausimo.“ Nors iš pradžių aktorius buvo nervingas ir įsitempęs, galiausiai pavyko gauti pusvalandį interviu.
Rūta save laiko stipria asmenybe, kuri ugdė pasitikėjimą savimi realiai kažką darydama ir įrodydama savo vertę. „Žinodama, kad net esant bet kokiomis sąlygomis neprapulsiu gyvenime. Ir su vaikų, ir su darbo problemomis, tikiu, galiu susitvarkyti.“
Namai - mėgstamiausia vieta
Nepaisant įtempto darbo grafiko ir kelionių, Rūtai namai yra mėgstamiausia vieta. „Mūsų namas yra mažiausias, lyginant su aplinkinių kaimynų, mūsų vaikai dar maži, ir yra pastovus chaosiukas, nes mūsų durys niekada neužsidaro, visi ateina pas mus. O ir patys namuose labai gerai jaučiamės, čia gera aura. Mano gyvenimas yra mano šeimos gyvenimas.“
Ji sako, kad vyresnėliui jau 8-eri metai, tačiau ji nei vienos nakties per tuos metus nėra nakvojusi be vaikų. Rūta laukia laiko, kai galės su draugėmis išvažiuoti kur nors toliau, ir laukia, kada vaikai jai sakys, kad jie jau turi savo gyvenimus.
Rūta prisimena, kaip kartą, kai buvo užsivertus darbais, jos vyras sakė, kad jei ją nervina jos herojai, ji visuomet namuose laukia garbingos namų šeimininkės pareigos. „Malonu turėti tokią alternatyvą, tačiau tikrai nenorėčiau ja pasinaudoti.“
Kalbėdama apie garsiąją „žaliaakės“ istoriją, Rūta prisimena, kad jos karjera prasidėjo pas Saulių Bartkų „Kakadu“ laidoje. „Tuomet buvau 25-erių metų visiškai „žalia“ žurnalistė, tai buvo mano pirmas darbas televizijoje.“ Nors prodiuseris galėjo ją labiau apginti, ji suprato, kad tai buvo visos komandos tyrimas.
Rūta save laiko „pilka pele“, mažai atpažįstama, ir stengiasi būti antram plane, rodydama pašnekovą pirmame plane. „Mano gyvenime nėra tokių kontrastų, o tas vidurkis yra pilkokas. Psichologai sako, kad aukso viduriukas yra sveikiausias ir subalansuoto žmogaus tipas.“ Ji pastebi, kad kai daug dirbi, šeimoje energetika byra, o jei užsisėdi namuose ir nieko nekuri, iškart kažko trūksta.
