Nors Lietuvos gyventojų skaičius nesiekia 3 milijonų, lietuviškų šaknų turi daugybė įžymybių. Nuo talentingų muzikantų iki garsių aktorių, autorių ir net išgalvotų personažų - lietuviško kraujo turi vieni labiausiai pripažintų pasaulio žvaigždžių. Kai kurios iš įžymybių, įtrauktų į šį sąrašą, gali jus nustebinti!
Muzikos pasaulio žvaigždės
Bobas Dylanas ir Leonardas Cohenas
Na, o tokių lietuvių (tiksliau - litvakų) kilmės dainininkų, kaip Bobas Dylanas (75 m.) ar Leonardas Cohenas (1934-2016), indėlio, ir ne tik pramogų pasauliui, bet ir literatūrai, net neverta įrodinėti. Dažniau reikia priminti nebent jų lietuviškas šaknis, nors nei B. Dylanas, nei L. Cohenas savo tėvynės niekada nebuvo aplankę. Bobas Dylanas, kuriam Asturijos princo premiją už pasiekimus literatūros srityje 2011 m. įteikė Ispanijos karalius, yra gimęs 1941 m. Mineapolyje. Jo tikrasis vardas - Robertas Allenas Zimmermanas. Jo seneliai iš motinos pusės Benjaminas Haroldas ir Lybba Edelstein buvo Kauno žydai, 1902 m. atvykę į JAV. Tiesa, pradėjęs muzikuoti R. Zimmermanas nusprendė pasikeisti savo vardą į Bobo Dylano, o tokį sprendimą viename iš interviu paaiškino labai paprastai: „Būna, kad gimsti turėdamas ne tą vardą. Taip tiesiog nutinka. Tačiau Lietuvai jis teigia jaučiąs ypatingų sentimentų. Leonardas Cohenas (1934-2016) - žydų kilmės kanadietis dainininkas ir dainų kūrėjas, kurio karjera tęsėsi per 50 metų ir kuris yra laikomas vienu įtakingiausių XX a. 2008 m. jis buvo įtrauktas į rokenrolo šlovės muziejų, 2010 m. - į Kanados muzikos šlovės muziejų. L.Cohenas yra kilęs iš Lietuvos žydų. Jo motina Maša Klonicki (Marsha Klonitsky) (1905-1978) gimė Lietuvoje, buvo Kauno rabino Saliamono Klonickio (Solomon Klonitsky-Kline) dukra. L.Coheno senelis iš tėvo pusės Lyonas Cohenas 1868 m. irgi gimė dabartinėje Lietuvos teritorijoje - Būdviečių kaime (dabartinis Vilkaviškio rajonas). 1919 m. Lyonas Cohenas buvo išrinktas pirmuoju Kanados žydų kongreso prezidentu.
Kiti ryškūs atlikėjai
Viena garsiausių šiuolaikinės muzikos atlikėjų Pink - irgi lietuvaitė. Amerikoje ir visame pasaulyje itin gerai žinomos JAV roko grupės „The Killers“ narys Brandonas Flowersas - taip pat lietuvis. Jis gimė Hendersone škotų ir lietuvių kilmės amerikiečių šeimoje. Jo senelė - emigrantė iš Lietuvos. „The Killers“ vokalistas, 2006 m. „MTV Europe“ apdovanojimų metu paklaustas, ar ką nors žino apie Baltijos šalis, atsakė: „Neabejotinai. Itin gerai žinoma ir neabejotinai pramogų pasaulyje įtakinga, tačiau pastaraisiais metais gana prieštaringai vertinama lietuvių kilmės žvaigždė - buvęs ilgametis AC/DC būgnininkas Phillipas Ruddas, kurio gimimo liudijime įrašytas vardas - Phillip Hugh Norman Witschke Rudzevecuis. Beje, nors grupė AC/DC laikoma Australijos pasididžiavimu, Ph. Ruddas yra gimęs ir augęs Australijoje, tačiau jo seneliai buvo lietuviai. Jis yra vienintelis lietuvių kilmės muzikantas, 2003 m. įtrauktas į Rokenrolo šlovės muziejų (kartu su visa grupe). Tačiau muzikanto karjera baigėsi dėl policijos jam pareikštų kaltinimų, susijusių su grasinimais nužudyti bei narkotikų laikymu, o kiti grupės nariai tikina, kad Ph. Ruddas nesilaikė „vidaus taisyklių“. Tad jam neteko dalyvauti net savo svajonių renginyje - 2015 m. Pietų Afrikos Respublikoje nėra žmogaus, nežinančio, kas yra Johnny Cleggas - PAR muzikinės scenos legenda. Lietuvos žydės sūnus šioje Afrikos šalyje laikomas tikru muzikos dievaičiu: penki jo albumai yra tapę auksiniais, o du - platininiais. 2004 m. Baltuoju Zulusu („The White Zulu“) vadinamas muzikantas užėmė 23 vietą visų laikų svarbiausių Pietų Afrikos Respublikos asmenybių sąraše, 2012 m. PAR prezidento buvo apdovanotas Ikhamanga ordinu (aukščiausiu įmanomu valstybiniu ordinu šioje šalyje), o 2015 m. įvertintas vadinamuoju OBE („Order of the British Empire“). Tokia pat įžymybė, tik kitoje šalyje, Brazilijoje, yra lietuvių kilmės atlikėja Angélica, kurios pavardė - Ksyvickis. Brazilijos aktorė ir dainininkė, 1991-aisiais išleidusi Vanessos Paradis kūrinio „Joe le taxi“ perdirbinį „Vou de taxi“, tapo kultine Brazilijos popscenos asmenybe, o iki šios dienos yra pardavusi per 13 mln. Pasaulyje žinomas bosine gitara grojantis Algis Kizys, kuris yra lietuvių kilmės amerikiečių garso menininkas ir gitaristas. Jis taip pat grojo noise roko grupėje „Of Cabbages and Kings“, kitose alternatyvios muzikos grupėse.
Lietuviškos šaknys ir pasaulinis pripažinimas
Tiesa, iki pergalės tąkart jai trūko vos keturių taškų - su garsaus kompozitoriaus Ralfo Zygelio ir tekstų autoriaus Berndo Mainungerio daina apie aklą berniuką „Johny Blue“ L. Valaitis 1971 m. Eurovizijos dainų konkurse atstovavo Vokietijai. Tačiau L. Valaitis daina „Johny Blue“ pasaulio radijo stočių eteryje tais metais skambėjo nė kiek ne rečiau nei nugalėtojų - dainą „Johny Blue“ singlo pavidalu ji išleido keturiolikoje šalių ir sulaukė didžiulės sėkmės. Jos spinduliuose atlikėja maudosi iki šiol: šiandien tebekoncertuojančią, Vokietijoje itin garsią atlikėją, apklausų duomenimis, žino net 82 proc. Vokietijos gyventojų. L. Valaitis Vokietijoje yra išleidusi daugybę plokštelių ir kompaktinių diskų - kai kurie jų tapo auksiniai, taip pat surengusi begalę koncertų. Beje, dainininkės koncertų repertuare yra buvę net lietuvių liaudies dainų. Panašių muzikinių aukštumų galbūt būtų pasiekusi ir kita Vokietijos lietuvė - Šilutėje gimusi dainininkė Alexandra (tikrasis vardas Doris Treitz), kuri pirmąjį savo hitą išleido 1967 m., o po dvejų metų buvo apdovanota „Golden Europa“ prizu kaip Metų naujokė. Deja, tais pačiais metais vos 27-erių metų dainininkė, vykdama į Hamburgą derėtis su įrašų kompanija, žuvo per eismo įvykį. Jos laidotuvėse dalyvavo ypač daug - apie 3 tūkst. žmonių. Lietuvių kilmės muzikantas ir įvairių realybės šou dalyvis Aras Baskauskas, muzikos pasaulyje žinomas Odd Us pseudonimu, 2014 m. tapo prestižinio JAV žurnalo „Rolling Stone“ regioninio viršelio veidu. Kalifornijoje lietuvių imigrantų šeimoje gimęs A. Baskauskas JAV išgarsėjo laimėjęs populiarų realybės šou „Išlikimas: Panama“. Nuo 1969 m. egzistuojanti žymi vokiečių grupė „Puhdys“, kūrusi ir gana lengvą roką, ir industrinį metalą, 1969-1979 m. vienuolika kartų tapo populiariausia Vokietijos grupe. Nuo 1982 m. koncertuojančios sunkiojo metalo grupės „Steel Wolf“ lyderis - Markas Adomaitis, gyvenantis JAV. Kai kurios grupės dainos, kaip pasakoja pats M. Adomaitis, yra pagrįstos lietuviška mitologija. M. Adomaitis sakė grupės pavadinimą sugalvojęs pagal Gedimino sapną apie geležinį vilką. Jam ir kitiems grupės nariams Lietuvoje yra tekę būti ne kartą. Argentinoje yra grupė „Escapist“, kurioje nuo 2009 m. bosine gitara groja Martín Miciudas. Taip pat esama ir tokių žinomų grupių kaip „Swans“ (Algis Kizys, Michael Gira), „Velnias“, „Ragana“, „Viltis“ ir kitų, kurių nariai turi lietuviškų šaknų.
Lietuvių kilmės žvaigždės JAV ir kitose šalyse
Pink yra garsi Amerikos pop žvaigždė, dainininkė ir dainų rašytoja. Jos albumuose yra Can’t Take Me Home, Missundaztood, Try This, I’m Not Dead ir Funhouse. Naujausias jos albumas yra Rose Ave, kuris yra bendras su Dallas Green. Moteris turi lietuvių, airių, žydų ir vokiečių šaknų. 1962 m. JAV gimęs Anthony Kiedis yra grupės „Red Hot Chili Peppers“ dainininkas. Anthony senelis buvo lietuvis. „Red Hot Chilli Peppers“ - viena populiariausių ir daugiausia albumų pardavusių roko grupių visame pasaulyje. 2012 m. grupė gavo „Grammy“ apdovanojimą už geriausią roko albumą. 1962 m. Mičigano valstijoje gimusio A.Kiedžio senelio iš tėvo pusės šeima emigravo į JAV XX a. pradžioje. Dainoje „Especially in Michigan“ iš 2006 m. albumo „Stadium Arcadium“ A.Kiedis mini ir savo lietuvišką kilmę. Šioje dainoje jis dainuoja „A rainy Lithuanian / Who's dancing as an Indian...“ Ši eilutė reiškia „lietingas lietuvis / kuris šoka kaip indėnas...“. Jasonas Sudeikis yra amerikiečių aktorius ir komikas, išgarsėjęs 2000-aisiais. Sudeikio giminėje buvo lietuvių. Jis vaidino filmuose „Machinatoriai“ (2016), „Milžinas“ (2016) ir „Dėl visko kaltas seksas“ (2015). Johnas C. Reilly - lietuvių ir airių kilmės amerikietis, komikas ir aktorius. Jis yra gerai žinomas dėl savo vaidmenų filmuose „Kas graužia Gilbertą Greipą“ (1993), „Valandos“ (2002) ir kt. Jis taip pat sužavėjo publiką savo pasirodymu Brodvėjuje „Rūstybės kekės“ ir „Otelas“. 1929 m. Joniškėse, Lietuvoje, žydų šeimoje gimęs Laurence'as Harvey su šeima 1934 m. pabėgo į Pietų Afriką. Paauglystėje įstojo į Pietų Afrikos kariuomenę. Vėliau jis pradėjo vaidinti ir studijuoti Karališkojoje dramos menų akademijoje Londone. Jis buvo suvaidino daugybėje filmų, įskaitant „The Good Die Young“ (1954), „Butterfield 8“ (1960), „Alamo“ (1960) ir „Mandžiūrijos kandidatas“ (1962). Laurence'as Harvey'us mirė sulaukęs 45 metų 1973 m. Jackas Sharkey buvo lietuvių kilmės Amerikos boksininkas, išgarsėjęs 1932 m. sunkiasvoris bokso čempionas. Viena žinomiausių jo varžybų buvo 1927 m. prieš čempioną Jacką Dempsey, kurią Sharkey netikėtai pralaimėjo. Sharkey gimė 1902 metais Niujorke lietuvių namuose, kuriuose kalbėjo lietuviškai. Jis mirė 1994 m., sulaukęs 91 metų.
Muzikantai ir garsūs personažai
„Pasaulio lietuviai: šlovė ir gėda“ - tokia tema svarstoma populiariuose tinklaraščiuose ir rimtuose leidiniuose. Tokius penketukus, dešimtukus ar dvidešimtukus yra sudarę ir tokie tinklapiai, kaip „The Culture trip“, „The Famous people“ ir kiti. Tarp jų labai dažnai atrasime ir Jaschą bei Danny Heifetzus, kuriuos sunku priskirti tik prie pramogų pasaulio ar tik prie rimtosios kultūros, mat Vilniuje gimęs Jascha Heifetzas laikomas vienu geriausių moderniųjų laikų smuikininkų, o jo anūkas Danny yra būgnininkas, dalyvavęs daugelio kolektyvų veikloje, įskaitant eksperimentinio roko žvaigždes „Swans“. Danas Bernas - litvakų palikuonis, 2007 m. apdovanotas „Independent Music Awards“ prizu už geriausią folkmuzikos albumą. O 2002 m. jis laimėjo „International Acoustic Music Awards“ prizą už geriausią folkroko albumą. Beje, kaip rašoma knygoje „Sunkūs metai: 2015. Lietuvos sunkiosios muzikos scenos įvykių apžvalga“, tokių lietuviškų ar su Lietuva susijusių žodžių gana dažnai pasitaiko tarp įvairios stilistikos grupių, jų albumų pavadinimų. Pavyzdžiui, egzistuoja Izraelio grupė „Viltis“, amerikiečių grupės „Velnias“ ir „Ragana“, kanadiečių grupė „The Lithuanian Empire“ („Lietuvos imperija“), Didžiosios Britanijos grupė „Pulkas“, o britų neofolko grupė „Sieben“ yra išleidusi albumą „Lietuva“ (2015 m.). Lietuvių galima rasti daugybėje pasaulio muzikos grupių. Žinoma, ne visi jie tapo pasaulinio lygio žvaigždėmis, tačiau „prasimušti“ nemažai daliai pavyko gana aukštai. Eksperimentinio roko legendų - grupės „Swans“ muzikantai Algis Kizys ir Michaelas Gira - lietuvių palikuoniai, kaip ir gerai žinomas Kanados muzikantas AL-P, kurio tikrasis vardas - Alexas Puodziukas. Argentinoje yra ir grupė „Escapist“, kurioje nuo 2009 m. bosine gitara groja Martín Miciudas. „Avinėlių tylėjimo“ piktadarys ir pagrindinis veikėjas Hanibalas Lecteris, nors ir išgalvotas, gimė Lietuvoje. Knygos autorius Thomas Harrisas sukūrė savo garsųjį personažą kaip lietuvį, kuris persikėlė gyventi į JAV ir laikui bėgant užsitarnavo JAV pilietybę, kol tapo serijiniu žudiku. Harisas ir jo garsusis piktasis personažas įamžintas atminimo lentoje Literatų gayvėje, Vilniuje.
Muzikinės tradicijos ir įtaka
Kai kurios grupės dainos, kaip pasakoja pats M. Adomaitis, yra pagrįstos lietuviška mitologija. M. Adomaitis sakė grupės pavadinimą sugalvojęs pagal Gedimino sapną apie geležinį vilką. Jam ir kitiems grupės nariams Lietuvoje yra tekę būti ne kartą. „Kurdamas dainas mėgstu dvi- ir triprasmybes, rašau apie maistą ir provokuojančius dalykus, dažnai miniu ką nors lietuviško. Pirmiausia sukuriu eiles, tada su grupe joms pritaikom muziką. Grojame garsiai“, - savo sėkmės receptą atskleidė M. Adomaitis. „Steel Wolf“ 2012-aisiais XIV Lietuvių liaudies šokių festivalyje Bostone (JAV) atšventė savo 30-metį, o 2015 m. surengė koncertą Lietuvoje. Lietuviška mitologija bei kultūra vis labiau domina įvairių šalių ir stilių muzikantus. Velnias, ragana, giltinė ir kiti lietuvių mitologijos personažai dabar keičia jau daug kam pabodusius skandinavų, keltų mitologijos personažus. Baltų kultūra skverbiasi į pasaulį lėtai, bet užtikrintai. XVI a. Lietuvos didžioji kunigaikštystė (LDK) buvo didžiausia Europos valstybė, jos valdovai ir didikai giminiavosi su kilmingiausiomis senojo žemyno dinastijomis. Dėl augančios Rusijos grėsmės LDK sudarė uniją (sąjungą) su Lenkijos Karalyste. Abiejų Tautų Respublika (ATR) - didžiulio ekonominio ir kultūrinio kilimo laikas, kuomet miestų veidą formavo žymūs Europos architektai, karališkųjų rūmų kapelose griežė iš Italijos samdyti muzikantai. XVI-XVII a. sandūroje Florencijoje atsiradęs operos žanras Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose kapelmeisteriu tarnavusio italų kompozitoriaus Marco Scacchio dėka Vilniuje suskambo anksčiau nei didžiuosiuose Europos centruose. 1636 m. čia pastatyta M. Scacchio opera „Elenos pagrobimas“ (Il ratto di Helena), deja, neišlikusi iki mūsų dienų. Besiplėtojančias ATR kultūrines tradicijas nutraukė carinės Rusijos okupacija, trukusi nuo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Visgi būtent šiuo laiku gimė žymiausias lietuvių menininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911), kurio kūryba iki šiol teikia inspiracijų nacionalinei savimonei ir kultūrai. M. K. Čiurlionis buvo profesionalus kompozitorius, studijavęs Varšuvos muzikos institute ir Leipcigo konservatorijoje. Jo ankstyvoji kūryba atliepia romantizmo tradicijas, o vėlyvieji preliudai fortepijonui jau yra modernizmo ir netgi serijinės muzikos pranašai. Šiuo požiūriu jis pralenkė Naujosios Vienos mokyklos atradimus. 1921 m. Arnoldas Schoenbergas sukūrė atonalią dvylikos tonų sistemą (dodekafoniją), o M. K. Čiurlionis jau 1904 m. savo preliuduose panaudojo savaip sumanytas garsų serijas. Tačiau kompozitoriaus, gyvenančio toli nuo Europos muzikos centrų, atradimai, deja, nebuvo pastebėti, netapo reikšmingais XX a. muzikos istorijos faktais. Paskutiniais gyvenimo metais M. K. Čiurlionis komponavo vis mažiau muzikos kūrinių ir vis labiau linko į simbolistinę tapybą, kurioje, be kita ko, perteikė ir muzikinį mąstymą, tapė fugas, sonatas (paveikslų ciklus). Ankstyva jo mirtis nutraukė galimybę įsitvirtinti reikšminguose modernistiniuose judėjimuose. Prieš Antrąjį pasaulinį karą jo kūryba buvo susidomėjęs Romainas Roland’as, planavo kelionę į Lietuvą - tai būtų suteikę galimybę M. K. Čiurlionio palikimui rasti deramą vietą XX a. pradžios meno kataloguose. Deja, prasidėjęs karas nutraukė prancūzų rašytojo planus. Dabar galima tik spėlioti, koks būtų M. K. Čiurlionio vaidmuo meno istorijoje, jei R. Roland’as būtų aplankęs Lietuvą. Susikūrusi jauna Lietuvos valstybė suprato unikalią kūrėjo palikimo vertę: tarpukariu atliktos simfoninės poemos „Miške“ (1901) ir „Jūra“ (1907), kiti kūriniai, 1921 m. laikinojoje sostinėje Kaune (Vilnius tuo metu buvo okupuotas Lenkijos) įsteigtas M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Sovietinėje Lietuvoje milžinišką darbą tyrinėjant šio menininko palikimą nuveikė prof. Vytautas Landsbergis, vėliau tapęs Sąjūdžio lyderiu ir pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu. Jo pastangomis 1991 m. Vilniuje įvyko Pirmasis tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas (rengiamas kas ketverius metus). Didelės dailininko personalinės parodos surengtos Paryžiaus „d’Orsay“ muziejuje (2003-2004), Milano karalių rūmuose (2010-2011), mažesne apimtimi darbai eksponuoti kitose Europos šalyse, Japonijoje, Kanadoje ir JAV. V. Landsbergis redagavo pilną M. K. Čiurlionio kūrybos leidinį. Kaip ir kitų tautų, taip ir lietuvių savimonei svarbų vaidmenį vaidino folkloras, o priešinantis carinei priespaudai pogrindyje ėmė kurtis chorai, gavę stiprų impulsą po 1904 m., kai panaikintas lietuvių kalbos ir spaudos draudimas. Lyrines, išraiškingas, skambias chorines dainas kūrė Vincas Kudirka (jo 1898 m. sukomponuota „Tautiška giesmė“ susikūrus Lietuvos valstybei tapo oficialiu šalies himnu), Česlovas Sasnauskas, Mikas Petrauskas, Juozas Tallat-Kelpša, Stasys Šimkus, Juozas Naujalis ir kt. Chorinis sąjūdis dar labiau suaktyvėjo 1918 m., Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, ir išaugo į unikalų Baltijos šalių reiškinį - Dainų šventę. Pirmoji Dainų šventė Kaune surengta 1924 m., joje dalyvavo 86 chorai (apie 3 000 dainininkų). Iki Antrojo pasaulinio karo dar surengtos kelios šventės; nors neįtikėtina, užėjus sovietų valdžiai Dainų šventės nebuvo užgniaužtos. Žinoma, jų repertuaras kito, būdavo įtraukiama Komunistų partiją ir sovietinį gyvenimą šlovinančių dainų, tačiau ankstesnės lietuviškos dainos visgi neuždraustos. 1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pradėta rengti Pasaulio lietuvių dainų šventes, kurios jungė Lietuvos ir išeivijos dainininkus ir šokėjus. 2003 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką UNESCO pripažino žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru, o 2008 m. - įtraukė į nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Kadaise buvusi gausi litvakų bendruomenė Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose tragiškai nukentėjo nuo Holokausto Antrojo pasaulinio karo metais, tačiau nemažai litvakų dar XX a. pradžioje pasklido po pasaulį. Tarp jų ir jų palikuonių - pasaulinio garso muzikai. Turbūt labiausiai su Vilniumi siejamas žymus smuikininkas ir pedagogas Jascha Heifetzas (1901-1987), gimęs šiame mieste, mažametis viešai koncertavęs ir stulbinęs vilniečius virtuoziškumu. Devynerių metų su tėvais išvyko į Sankt-Peterburgą ir įstojo į tenykštę konservatoriją. Mažąjį vunderkindą apsiėmė globoti garsus smuikininkas ir pedagogas Leopoldas Aueris, išrūpinęs Heifetzų šeimai ypatingą privilegiją - leidimą gyventi carinės Rusijos sostinėje (žydams tai buvo draudžiama). Netrukus J. Heifetzas pradėjo gastroliuoti Vakarų šalyse, 1914 m. sensacingai debiutavo Berlyne su Berlyno filharmonijos orkestru, diriguojant Arthurui Nikischui. Jau tuomet jam pranašauta didžiausio epochos smuikininko karjera. 1917 m., bėgdami nuo revoliucingų nuotaikų Rusijoje ir karo Europoje, Heifetzų šeima išvyko į JAV, kur jaunasis smuikininkas netrukus debiutavo prestižinėje Niujorko „Carnegie Hall“ salėje. Šis pasirodymas atvėrė jam kelią į didžiausias pasaulio scenas ir įtakingiausių įrašų kompanijų studijas. J. Heifetzas tapo žymiausiu XX a. pirmosios pusės smuikininku. Vėlyvuoju karjeros periodu garsėjo kaip pedagogas, dirbo privačiai ir Pietų Kalifornijos universitete. 2001 m., minint įžymiojo litvako 100-metį, Vilniuje pradėtas rengti tarptautinis Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursas, tapęs pirmuoju šio virtuozo vardo konkursu pasaulyje. Renginys, vykstantis kas ketverius metus ir priklausantis Europos jaunimo muzikos konkursų sąjungai (EMCY), ne tik suburia vis gausesnį dalyvių būrį, bet ir įsitvirtina prestižiškiausių tarptautinių profesionaliosios muzikos konkursų bendruomenėje.
XX a. 7 dešimtmečiu lietuvių muzika patyrė staigų modernėjimo šuolį, kurį nulėmė politinis „atšilimas“, užsimezgę ryšiai su kitomis sovietinės erdvės muzikinėmis bendruomenėmis, pakitusi kultūrinė paradigma. Jaunesnė to laiko kompozitorių karta pasidavė avangardo idėjų svaiguliui. Lietuvoje to laiko visuomenę lyg kultūrinis šokas sukrėtė Broniaus Kutavičiaus (1932-2021) kūriniai. Išbandęs įvairias avangardo technikas, 8 dešimtmečio pradžioje B. Kutavičius pasuko kompozicinio asketiškumo, repetityvumo (vėliau apibūdinto kaip baltiškasis minimalizmas) ir istorinio, tautinio, religinio bei kultūrinio tapatumo temų link. Lyg antropologas jis rekonstravo archajinių kultūrų ritualus, vertybes ir emocijas, reformavo muzikos kūrinio kaip garsinės struktūros sampratą, nauju pavidalu grąžino jai avangardo nuvertintą naratyvumą. Jo muzikoje svarbi kitų menų (literatūros, dailės, tautodailės, folkloro) inspiracija, istorizuojanti vaizduotė, teatriniai gestai, garso ir erdvėlaikio santykiai. Paveikūs, komunikatyvūs B. Kutavičiaus kūriniai, nors ir sudėtingi, sulaukė didelio pripažinimo tarptautinėje erdvėje. Kitas ryškus šios kartos lyderis Osvaldas Balakauskas (g. 1937), priešingai, - „grynosios“ muzikos šalininkas, vengiantis klausytojams primesti bet kokias prasmines konotacijas. Jo talentas, ištobulintas simfoninis stilius bei reikšminga pedagogo veikla padarė milžinišką įtaką jaunesnėms kompozitorių kartoms. 8 dešimtmečiu debiutavo vadinamoji neoromantikų karta, paveikta minėtojo stilistinio lūžio ir netrukus tapusi jo varomąja jėga. Dalis kompozitorių pasuko į miuziklo bei roko operų žanrą, tuomet patyrusį staigų proveržį. Po 1980 m. į muzikos sceną įsiliejo „mašinistų“ karta (Rytis Mažulis, Ričardas Kabelis, Šarūnas Nakas, Gintaras Sodeika, Antanas Kučinskas), atliepianti urbanizmo estetiką, kurios išraiškai pasitelkiamos tiek Viduramžių kanono, tiek amerikietiškojo minimalizmo technikos. Nuo tada, kai atgauta nepriklausomybė, debiutavo jau kelios kūrėjų kartos. Tie, kurie pradėjo kūrybinį kelią XX a. pabaigoje, jau turėjo galimybę tobulintis meistriškumo kursuose užsienyje, tad jų kūryba nebeturi vienijančių, vietos nulemtų ypatybių, jie linkę tapatintis su tarptautiniu kontekstu. Tai Žibuoklė Martinaitytė, Vykintas Baltakas, Ramūnas Motiekaitis, Vytautas V. Jurgutis, Raminta Šerkšnytė, Diana Čemerytė, Marius Baranauskas, Martynas Bialobžeskis, Justė Janulytė, Artūras Bumšteinas. O jauniausia kompozitorių karta nelinkusi lūkuriuoti užsakymų, įvertinimų. Jie patys imasi pristatyti savo kūrybą, tobulinasi kaip atlikėjai, tad padeda vieni kitiems įgyvendinti idėjas.
Iš pradžių tai gali stebinti, tačiau yra lengvai matematiškai paaiškinama. Per XIX ir XX a. šimtai tūkstančių įvairių tautybių Lietuvos gyventojų emigravo į kitas šalis. Dalies šio gausaus būrio emigrantų palikuonys dabar pasaulyje yra žinomi kaip muzikos kūrėjai ir atlikėjai. Portalas 15min kviečia susipažinti su 10 garsių užsienio muzikos atlikėjų ir grupių, kurių šaknys - Lietuvoje. Tai - pirmoji teksto dalis. 1. Anthony Kiedis - amerikiečių roko grupės „Red Hot Chilli Peppers“ vokalistas ir grupės lyderis. „Red Hot Chilli Peppers“ - viena populiariausių ir daugiausia albumų pardavusių roko grupių visame pasaulyje. 2012 m. grupė gavo „Grammy“ apdovanojimą už geriausią roko albumą. 1962 m. Mičigano valstijoje gimusio A.Kiedžio senelio iš tėvo pusės šeima emigravo į JAV XX a. pradžioje. Dainoje „Especially in Michigan“ iš 2006 m. albumo „Stadium Arcadium“ A.Kiedis mini ir savo lietuvišką kilmę. Šioje dainoje jis dainuoja „A rainy Lithuanian / Who's dancing as an Indian...“ Ši eilutė reiškia „lietingas lietuvis / kuris šoka kaip indėnas...“. 2. Leonardas Cohenas (1934-2016) - žydų kilmės kanadietis dainininkas ir dainų kūrėjas, kurio karjera tęsėsi per 50 metų ir kuris yra laikomas vienu įtakingiausių XX a. 2008 m. jis buvo įtrauktas į rokenrolo šlovės muziejų, 2010 m. - į Kanados muzikos šlovės muziejų. L.Cohenas yra kilęs iš Lietuvos žydų. Jo motina Maša Klonicki (Marsha Klonitsky) (1905-1978) gimė Lietuvoje, buvo Kauno rabino Saliamono Klonickio (Solomon Klonitsky-Kline) dukra. L.Coheno senelis iš tėvo pusės Lyonas Cohenas 1868 m. irgi gimė dabartinėje Lietuvos teritorijoje - Būdviečių kaime (dabartinis Vilkaviškio rajonas). 1919 m. Lyonas Cohenas buvo išrinktas pirmuoju Kanados žydų kongreso prezidentu. 2019 m. 3. Algis Kizys yra lietuvių kilmės amerikiečių garso menininkas ir gitaristas, grojantis bosine gitara. Wikimedia Commons nuotr. Taip pat jis grojo noise roko grupėje „Of Cabbages and Kings“, kitose alternatyvios muzikos grupėse.
tags: #rusu #dainininkas #gimes
