Romain Gary, tikruoju vardu Romanas Kacevas, gimė Vilniuje 1914 m. gegužės 8 d. Jo gyvenimas, kupinas paslapčių, avantiūrų ir literatūrinių pasiekimų, prasidėjo Lietuvos sostinėje, kur jis praleido savo ankstyvuosius metus. Nors rašytojas vėliau garsėjo savo gebėjimu kurti fiktyvias istorijas ir pseudonimus, jo lietuviškos šaknys išliko neatsiejama jo tapatybės dalimi.
Rašytojo motina, Mina Kaceva, kilusi iš Švenčionių, buvo žydų tautybės. Ji susituokė su vilniečiu Leiba Kacevu, pirklio Faivušo Kacevo sūnumi. Šeima tuo metu gyveno dabartinėje Subačiaus gatvėje. 1914 m. gegužės 6 d. jiems gimė sūnus Romanas. Tėvai susituokė 1912 m. rugpjūčio 28 d., kaip liudija Vilniaus miesto žydų bendruomenės metrikų knyga. Tėvai ilgainiui pradėjo gyventi atskirai, o po karo ir kitų įvykių Mina su Romanu liko gyventi kartu.
1919-1925 m. būsimasis rašytojas gyveno name Didžiosios Pohuliankos gatvėje 16 (dabar J. Basanavičiaus gatvė 18) Vilniuje. Šiame periode Mina Kaceva, norėdama užtikrinti sūnui geresnę ateitį ir išsilavinimą, dirbo įvairius darbus, tarp jų - „Madų salono savininkė“, „Moteriškų skrybėlaičių modeliuotoja“ ir „Pirklė“, turėjo moteriškų drabužių parduotuvę „Maison Nouvelle“. Romano Kacevo motina buvo talentinga ir ambicinga moteris, kuri nuo pat mažens skiepijo sūnui meilę literatūrai ir menui, svajojo, kad jis taps didžiu žmogumi.
Vilniuje Romanas baigė pradinę mokyklą, privačiai mokėsi kalbų ir lankė dainavimo pamokas. Tačiau šeimos finansinė padėtis nebuvo stabili, todėl 1925 m. jie persikėlė į Varšuvą, o po trejų metų - į Prancūziją.
Prancūzijoje Romanas Kacewas tęsė savo mokslus, studijavo teisę Eks an Provanso universitete, vėliau - Paryžiaus universitete. Jis taip pat lankė Aukštąją karinio parengimo mokyklą ir 1938-1940 m. mokėsi karo lakūnų mokykloje Salon de Provanse. Antrojo pasaulinio karo metu jis aktyviai dalyvavo oro antskrydžiuose ir buvo apdovanotas Garbės legiono ordinu.
Po karo Romainas Gary pradėjo savo diplomatinę karjerą, dirbo Prancūzijos konsulu įvairiose šalyse, įskaitant Bulgariją, Šveicariją ir Boliviją. Vis dėlto, jo didžiausia aistra išliko literatūra. Nuo 1962 m. jis visiškai atsidėjo rašymui.
Asmeninis gyvenimas ir santuokos
Romain Gary gyvenimas buvo ne mažiau audringas nei jo kūryba. Jis buvo vedęs du kartus. Pirmoji jo žmona - britų rašytoja ir žurnalistė Lesley Blanch, su kuria jis susituokė 1944 m. ir išsiskyrė 1961 m. 1963 m. spalio 16 d. jis slapta susituokė su amerikiečių aktore Jean Seberg Korsikos saloje. Šios santuokos iniciatorė buvo Jeana, tačiau Romainas abejojo, nes dar nebuvo oficialiai išsiskyręs su pirmąja žmona.
1962 m. Romainui ir Jeanai gimė sūnus Alexandre Diego Gary. Nors santuoka buvo slapta ir įvyko nedideliame Sarolos kaimelyje Korsikoje, joje dalyvavo vos keli žmonės: jaunavedžiai, Sarolos kaimelio meras Natale Sarolas, jo pusbrolis - merijos sekretorius, vienas generolas su žmona ir vestuvių tvarkdarys Domy Colonna-Cesaris. Šios slaptai įvykusios vestuvės ilgą laiką buvo paslaptis, apie kurią žinojo tik artimiausi žmonės.
1970 m. Romain Gary ir Jean Seberg neteko naujagimės dukrytės dėl priešlaikinio gimdymo, o tais pačiais metais jie išsiskyrė. Jean Seberg vėliau susidūrė su psichologinėmis problemomis ir 1979 m. buvo rasta negyva automobilyje Paryžiuje. Romain Gary nusižudė 1980 m. gruodžio 2 d. savo bute Paryžiuje.
Literatūrinis palikimas ir paslaptys
Romain Gary yra žinomas ne tik kaip talentingas rašytojas, bet ir kaip meistras, gebantis manipuliuoti savo biografija ir kuriantis įtikinamus pseudonimus. Jo garsiausias pseudonimas - Émile Ajar, po kuriuo jis 1975 m. išleido romaną „Gyvenimas dar prieš akis“ (La Vie devant soi) ir už jį antrą kartą laimėjo prestižinę Gonkūrų premiją. Tai buvo precedento neturintis atvejis literatūros istorijoje, nes Gonkūrų premija gali būti skiriama tik kartą gyvenime. Tiesa paaiškėjo tik po Romaino Gary mirties.
Knygos, tokios kaip „Aušros pažadas“ (La Promesse de l'aube), kurioje jis aprašo savo vaikystę Vilniuje ir santykius su motina, yra laikomos jo autobiografiniais šedevrais. Šiame romane jis atskleidžia motinos įtaką savo gyvenimui ir ambicingus planus, kuriuos ji turėjo jam. Jis apibūdina savo motiną kaip nepaprastą moterį, kuri skiepijo jam norą siekti didelių tikslų ir tapti kuo nors svarbiu.
Romain Gary paliko nepaprastai turtingą literatūrinį palikimą, apimantį daugiau nei 50 romanų, scenarijus kino filmams ir daugybę kitų kūrinių. Jo gebėjimas manipuliuoti savo biografija ir personažais, kartu su gilia psichologine įžvalga, padarė jį viena iš ryškiausių XX amžiaus literatūros figūrų.
Romain Gary ir Vilnius
Nors Romain Gary gyveno ir kūrė visame pasaulyje, jo ryšys su gimtuoju Vilniumi išliko stiprus. Vilniuje, J. Basanavičiaus gatvėje 18, ant namo, kuriame jis gyveno su motina, kabo memorialinė lenta. 2007 m. Vilniuje, J. Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankryžoje, atidengtas paminklas rašytojo atminimui - skulptūra „Berniukas su batu“, simbolizuojanti jo vaikystės patirtis ir motinos įtaką.
Vilniuje veikia Romain Gary kūrybos mylėtojų klubas, kurio įkūrėjas aktorius Romualdas Ramanauskas siekia populiarinti rašytojo kūrybą ir jo ryšį su Lietuva. Jo darbai, tokie kaip „Aušros pažadas“, atskleidžia spalvingus vaikystės prisiminimus apie gyvenimą Vilniuje, buvusioje Didžiosios Pohuliankos gatvėje.
Romain Gary gyvenimas - tai ne tik literatūrinis pasakojimas, bet ir nuolatinis savęs kūrimo procesas, kupinas paslapčių, išradingumo ir neišsenkančios energijos. Jo istorija įrodo, kad net ir sudėtingiausi gyvenimo keliai, prasidėję skurdžioje vaikystėje, gali nuvesti į pasaulinę šlovę.
Palikimas ir atmintis
Romain Gary paliko neištrinamą pėdsaką pasaulio literatūroje. Jo gebėjimas žaisti su tapatybe, kurti įtikinamus personažus ir nagrinėti sudėtingas žmogiškąsias temas padarė jo kūrybą aktualią ir šiandien. Jo istorija, prasidėjusi Vilniuje, įrodo, kad kilmė ir aplinka gali turėti didelę įtaką žmogaus likimui, tačiau galiausiai svarbiausia yra vidinis pasaulis ir gebėjimas kurti bei dalintis savo svajonėmis su kitais.
