Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris atneša daug pokyčių kūne ir reikalauja papildomo dėmesio sveikatai. Tarp daugelio sveikatos aspektų, ypatingą dėmesį reikia skirti ir burnos sveikatai. Dantų ir dantenų problemos gali ne tik sukelti diskomfortą, bet ir turėti įtakos nėštumo eigai. Šiame straipsnyje aptarsime, ką svarbu žinoti apie dantų taisymą nėštumo metu, kaip tinkamai prižiūrėti burnos sveikatą ir kokių procedūrų reikėtų vengti.
Daugiau nei aštuoniasdešimt procentų moterų nėštumo metu pradeda namų remontą. Dar daugiau, kai kurios užsibrėžia padaryti kapitalinį remontą. Mokslininkai jau seniai tiria šį fenomeną ir suteikė jam pavadinimą - „lizdo sukimas“. Stebėtina tai, kad troškimas susikurti namus kyla staiga ir ilgam. Vyrai, jums su tuo teks susitaikyti. Manoma, kad tas pats instinktas aštriai pasireiškia apie 30 nėštumo savaitę.
Tačiau remontas nėštumo metu gali kelti rūpesčių dėl sveikatos, ypač dėl statybinių medžiagų poveikio. Žinoma, visos statybinės medžiagos garuoja ir skleidžia kvapus, kurie gali būti kenksmingi besilaukiančiai moteriai. Dažai ir visokios statybinės dulkės yra kenksmingi, plius jei dar ir pastatas senas tai niekad nežinai kokio velnio į sienas privaryta. Griežtai draudžiama uostyti dažus ir kitus cheminius garus, nes jie visai nereikalingi besilaukiančiai mamai.
Saugos priemonės ir rekomendacijos
Jei turite galimybę, geriausia remontuojamoje aplinkoje visai nebūti. Turiu blogos patirties tuo klausimu, manau atsiras pas ką nors vieta būsimai mamytei. Jei negalite visiškai išsikraustyti, stenkitės praleisti kuo mažiau laiko patalpose, kur vyksta remonto darbai. Dažyti, ypač be respiratorius, tikrai negerai, geriausia kol dažymas vyksta kur nors kitur pabūti - dažai juk ir džiūsta ne mėnesiais, kelias dienas jau pas ką nors išeis pasisvečiuoti. Na taip, aš kaip ir nedalyvaučiau tame. Miegame kitame kambaryje, tai gal ne taip baisiai kenkia.
Šiuolaikinėje rinkoje yra daug bekvapių dažų, todėl nereikėtų bijoti, kad jie kenkia. Tačiau kol vyksta įvairūs gruntavimai, glaistymai ir t.t., šlifavimai - nėštukei geriau nesimalti tose dulkėse. Jeigu tai kokie stiprių kvapų dažai, tuomet geriausia vengti patalpos, kol jie visiškai išdžius.
Svarbu žinoti, kad kai kurie simptomai nėštumo metu gali turėti įtaką arba sutrikdyti moters miegą. Nėštumo metu moterys gali jaustis patogiau gulėdamos ant šonų sulenktais keliais. Kai kurie gydytojai ragina nėščias moteris miegoti ant kairiojo šono, nes kepenys yra dešinėje pilvo pusėje. Miegojimas ant kairiojo šono apsaugo nuo gimdos spaudimo kepenims ir pagerina kraujotaką į širdį, todėl kraujas ir maistinės medžiagos yra geriausias kelias iš širdies į placentą kūdikiui maitinti.
Nėštumo metu moterys negali miegoti ant pilvo. Kai kurie gydytojai pataria nėščioms moterims antrąjį ir trečiąjį trimestrą vengti miegoti ant nugaros, nes visas augančios gimdos svoris tenka žarnynui ir tuščiajai venai. Nėščios moterys gali imtis konkrečių veiksmų miego sutrikimams valdyti. Reguliarus miego grafikas yra gyvybiškai svarbus. Valgykite dažnai, mažomis porcijomis. Naudokite daug pagalvių - jos turi stengtis sukryžiuokite vieną koją ant kitos ir padėkite vieną pagalvę tarp jų ir kitą už nugaros.
Nėštumo metu organizmas gamina hormoną, žinomą kaip relaksinas, kuris paruošia jį kūdikio gimimui. Vienas iš relaksino efektų yra viso kūno raiščių atsipalaidavimas. Kojų mėšlungis ir nugaros skausmai - moterys nėštumo metu neša papildomą svorį, dėl kurio gali atsirasti kojų ar nugaros skausmas.
Nėštumo metu viskas, kas susiję su kvapais, gali būti itin jautru. Kai kurios moterys gali pajusti stiprų norą pauostyti tam tikrus kvapus, pavyzdžiui, benzino ar skiediklių. Nors tai gali būti susiję su hormonų pokyčiais, svarbu atminti, kad negalima uostyti jokių cheminių medžiagų, dažų, klijų, acetono ir t.t. Jei jaučiate stiprų poreikį uostyti tam tikrus kvapus, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Beje, kai kurie simptomai nėštumo metu gali turėti įtakos ar sutrikdyti moters miegą. Kai kurie gydytojai pataria nėščioms moterims miegoti ant kairiojo šono, nes tai apsaugo nuo gimdos spaudimo kepenims ir pagerina kraujotaką į širdį.
Dantų priežiūra nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizme vykstantys hormoniniai pokyčiai gali paveikti burnos sveikatą. Padidėjęs progesterono ir estrogeno kiekis gali sukelti dantenų uždegimą, kuris pasireiškia dantenų paraudimu, kraujavimu ir jautrumu. Ši būklė, vadinama nėštumo gingivitu, gali paveikti daugiau nei pusę nėščių moterų.
Be to, tyrimai rodo, kad prasta burnos higiena gali turėti įtakos nėštumo eigai. Yra ryšys tarp periodonto ligų ir padidėjusios rizikos priešlaikiniam gimdymui, mažam kūdikio svoriui ar kitoms komplikacijoms. Todėl labai svarbu, kad nėščiosios tinkamai rūpintųsi savo dantimis ir dantenomis.
Dantų priežiūra nėštumo metu yra būtina, tačiau reikia atidžiai rinktis laiką ir procedūras:
- Pirmasis trimestras (1-13 savaitės): Pirmasis trimestras yra laikotarpis, kai formuojasi kūdikio organai, todėl patartina vengti nebūtinų dantų taisymo procedūrų. Jei įmanoma, sudėtingesnių procedūrų, tokių kaip dantų šalinimas ar rentgeno tyrimai, reikėtų atidėti iki antrojo trimestro.
- Antrasis trimestras (14-26 savaitės): Tai yra saugiausias laikotarpis dantų taisymui. Šiuo metu galima atlikti įprastines dantų gydymo procedūras, tokias kaip plombavimas, profesionalus valymas ar dantenų gydymas. Antrąjį trimestrą moteris jaučiasi geriau, o kūdikio vystymasis jau yra stabiliame etape.
- Trečiasis trimestras (27-40 savaitės): Trečiajame trimestre dantų taisymo procedūros gali būti nepatogios dėl didėjančio pilvo, todėl ilgai trunkančias procedūras reikėtų vengti. Jei reikia atlikti būtinas procedūras, jas geriau atlikti pirmoje trečiojo trimestro pusėje.
Saugumo priemonės dantų taisymo metu:
- Rentgeno tyrimai: Nors modernios rentgeno aparatūros spinduliuotė yra minimali, rentgeno tyrimus reikėtų atlikti tik esant būtinybei ir naudojant švino prijuostę bei skydelį, kad apsaugotumėte kūdikį nuo bet kokios spinduliuotės.
- Anestetikai: Vietiniai anestetikai, tokie kaip lidokainas, paprastai yra saugūs nėštumo metu, tačiau reikia vengti vaistų, kuriuose yra adrenalino, jei tai nėra būtina. Būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų pasirinkta tinkama anestetikų dozė.
- Vaistai: Jei reikalingas antibiotikų vartojimas po procedūros, gydytojas turėtų skirti tik saugius vaistus, tokius kaip penicilinas ar amoksicilinas. Reikėtų vengti tetraciklinų, nes jie gali paveikti kūdikio dantų vystymąsi.
Kaip išvengti dantų problemų nėštumo metu?
Norint išvengti dantų problemų nėštumo metu, svarbu laikytis tinkamos burnos higienos:
- Valykite dantis du kartus per dieną: Naudokite fluoro turinčią dantų pastą ir minkštą šepetėlį. Reguliariai keiskite dantų šepetėlį, kad išvengtumėte bakterijų kaupimosi.
- Naudokite dantų siūlą: Kasdienis dantų siūlo naudojimas padeda išvalyti tarpdančius ir sumažinti dantenų uždegimo riziką.
- Sveika mityba: Venkite per daug cukraus turinčių maisto produktų ir gėrimų, kurie skatina dantų ėduonį.
Nėštumo metu odontologinis gydymas paprastai yra saugus, tačiau svarbu apie savo būklę informuoti gydytoją. Rentgeno tyrimai nėštumo metu nėra laikomi visiškai saugiais, todėl juos reikėtų atlikti tik esant būtinybei.
Kaip pasirinkti dažus. Dažų tipai. Praktiški patarimai ir rekomendacijos
Kiti svarbūs aspektai nėštumo metu
Nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį į daugelį aspektų, įskaitant mitybą, fizinį aktyvumą ir psichologinę savijautą.
Mityba ir skysčiai
Mityba nėštumo metu turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos, žuvies, pieno produktų. Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens).
Svarbu vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Kofeinas ir kiti stimuliantai
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos. Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Vitaminai ir maisto papildai
Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama.
Fizinis aktyvumas
Nėštumo metu svarbu palaikyti saikingą fizinį aktyvumą. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika.
Žalingi įpročiai
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą. Rūkymas nėštumo metu siejamas su vaisiaus augimo sulėtėjimu. Svarbu prisiminti, kad nėštumo metu dažnai pasireiškia odos hiperpigmentacija, t.y. padidėja pigmentinių dėmių susidarymo tikimybė.
Kelionės ir poilsis
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre. Prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai pasivaikščiojant po kabiną.
Psichologinė būklė
Nėštumas - pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, visada kreipkitės į gydytoją.
