Dalijimasis vaiko nuotraukomis socialiniuose tinkluose kelia daug diskusijų ir klausimų, susijusių su vaiko teisėmis, privatumu ir saugumu. Nors tėvai dažnai nori pasidalinti džiugiomis akimirkomis su savo vaikais, svarbu suprasti galimus pažeidimus ir rizikas.

Teisė į atvaizdą ir jos pažeidimas

Pirmiausia, pažymėtina, kad bet koks asmens atvaizdo (nuotraukos, vaizdo įrašo, kur matomas ar iš kurio gali būti identifikuojamas asmuo) paskelbimas, paviešinimas ar bet koks kitoks žmogaus atvaizdo panaudojimas, nesant asmens sutikimo, yra neteisėtas ir užtraukia civilinę atsakomybę pagal Civilinio kodekso 2.22 straipsnį šį pažeidimą padariusiam asmeniui.

Teisė į atvaizdą - tai platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik su jo sutikimu.

Vadovaujantis CK 2.22 straipsnio 3 dalimi, fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Asmens sutikimas viešinti jo nuotrauką

CK 2.22 straipsnio nuostatose nereglamentuojama, kaip turi būti išreikštas asmens sutikimas būti fotografuojamam ar demonstruoti jo atvaizdą. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pateikęs išaiškinimus, kad asmens sutikimas CK 2.22 straipsnio prasme gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką. Tad šiuo atveju reikia nustatyti pirma, ar buvo asmens sutikimas jį fotografuotis bei antra, ar buvo asmens sutikimas viešinti jo nuotrauką.

Tačiau yra tam tikros išimtys dėl fotografavimo viešojoje vietoje - pagal CK 2.22 straipsnio 2 dalį asmens sutikimo dėl fotografavimo nereikia, jeigu fotografuojama viešoje vietoje, nors asmuo, net ir būdamas viešoje vietoje, nepraranda savo individualumo ir privatumo. Tad jeigu asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nenorą būti fotografuojamas, to turi būti paisoma.

Neturtinės žalos atlyginimas

Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir asmeniui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta - asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt.

Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Taigi, neturtinė žala atlyginama tada, kai dėl neteisėto asmens atvaizdo panaudojimo sukelti išgyvenimai peržengia įprastai jaučiamų nepatogumų, diskomforto lygį. Kitu atveju asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, rizikuoja, nes ieškinys gali būti tenkinamas tik iš dalies ir nulemti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Dėl viešojo asmens atvaizdo naudojimo

Teisę į atvaizdą ribojančioje CK 2.22 straipsnio 2 dalies normoje įtvirtinta, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu pirmiau nurodyti veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Nuomonė ir apie viešąjį asmenį turi būti publikuojama etiškai, gerbiant kito asmens reputaciją ir teises bei vengiant įžeidžiančio pobūdžio formuluočių. Tokių asmenų atvaizdo naudojimas, pažeidžiant jų garbę ir orumą, laikomas neteisėtu.

Mažamečių (iki 14 metų) asmenų teisės į atvaizdą specifika

Vertinant mažamečio asmens teisės į atvaizdą apsaugą, įsijungia papildomi saugikliai - sutikimą dėl mažamečio atvaizdo viešinimo turi duoti mažamečio tėvai/vienas iš tėvų netgi tuo atveju, jeigu mažametis tokį sutikimą pats davė, nes galioja draudimas filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų sutikimo.

Bylose, kur neteisėtai naudojant asmens atvaizdą, pažeidžiami mažamečių interesai, yra neturtinės žalos atlyginimo specifika, nes teismai pripažįsta, kad nepilnamečių, kaip dar pilnai nesusiformavusių asmenybių jautrumas traktuotinas didesnis, nei suaugusiųjų. Tokiose bylose nors ir nepateikta rašytinių įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų vaiko patirtos neturtinės žalos dydį, tačiau nustačius, jog buvo pažeista vaiko teisė į privatumą, konstatavus, jog buvo paskelbti tokie duomenys apie vaiką, kurių jis nenorėjo viešinti, akivaizdu, jog jis patyrė stresą, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, neigiamą aplinkinių reakciją.

Vaiko nuotraukų viešinimas socialiniuose tinkluose: pliusai ir minusai

Socialiniai tinklai, jeigu jais naudojamasi atsakingai, yra puikus įrankis. Gyvenimo akimirkų, o kartu ir vaiko nuotraukų pasidalinimas socialiniuose tinkluose turi daug pliusų: Ryšio palaikymas su artimaisiais. Toliau gyvenantys brangūs žmonės gali matyti, kaip auga vaikas, kartu pasidžiaugti jo raida ir pasiekimais. Mielų akimirkų užfiksavimas. Nuotraukų fiksavimas ir jų kėlimas į socialinius tinklus padeda trumpam stabtelėti ir įamžinti kasdien vis besikeičiantį vaiką. Socialinių tinklų periodiškai „išmetamos“ senos nuotraukos nuteikia nostalgiškai. Saugesnis nuotraukų talpinimas. Telefoną, atminties raktą ar nuotraukų albumą galima pamesti, o štai į internetą įkeltos nuotraukos ten ir liks. Pasidalinimas naudinga informacija (ir jos gavimas), įkvėpimas. Dalindamiesi vaiko nuotraukomis ir kitomis jo auginimo akimirkomis galite kartu pateikti svarbią, kitiems aktualią informaciją (arba jos paprašyti), pasidalinti rekomendacijomis ar savo mintimis. Pozityvios emocijos. Mielos vaikų nuotraukos ir juokingi vaizdeliai gali sukelti šypseną ne tik jų tėvams.

Vaiko nuotraukų viešinimas, visų pirma, kelia etinį klausimą - juk vaikas yra asmenybė, tad ar tėvai turi teisę į jo atvaizdą? Antra, socialiniuose tinkluose (ir internete plačiąja prasme) tyko įvairūs pavojai su kuriais susiduria neatsakingi vartotojai, pavyzdžiui: Vaiko privatumo pažeidimas. Kūdikis ar mažas vaikas negali išreikšti savo nuomonės, tačiau paaugęs ir pradėjęs suvokti savo privatumą žmogus gali būti nepatenkintas tėvų viešintomis nuotraukomis. Kontrolės praradimas. Įkelti nuotrauką į socialinius tinklus trunka vos akimirką, tačiau ją pašalinti iš interneto gali būti neįmanoma. Paviešinę nuotrauką rizikuojate prarasti kontrolę - bet kas gali ją išsisaugoti, siųsti vieni kitiems, naudoti negeriems tikslams. Pavyzdžiui, vaiko nuotrauka gali pasklisti pedofilų naudojamuose tinklalapiuose (ypač jeigu nuotraukoje užfiksuotas vaikas yra nuogas ar menkai aprengtas, pavyzdžiui, maudynių ar vystyklo keitimo metu). Patyčios. Su patyčiomis dažniausiai susiduria kiek vyresni, patys socialiniais tinklais pradėję naudotis vaikai, tačiau net ir keldami kūdikio nuotrauką jūs rizikuojate, kad ji ims sklisti internete bei taps patyčių objektu (ypač jeigu tai juokinga ar neįprasta nuotrauka - anaiptol ne visi žmonės yra linkę pasijuokti draugiškai). Vaiko tapatybės vagystės grėsmė. Vaiko nuotraukos bei jo tapatybė gali būti pavogtos, siekiant pasipelnyti ar patenkinti savo fantazijas. Anglų kalboje jau naudojamas specialus terminas baby role-playing, žymimas grotažymėmis #BabyRP, #AdoptionRP, #KidRP. Šiuo terminu apibrėžiamas veiksmas, kuomet yra pavagiamos svetimo vaiko nuotraukos, sukuriama nauja paskyra, kurioje kuriama neegzistuojanti gyvenimo istorija. Labai dažnai tokios istorijos yra dramatiškos, pavyzdžiui, pasinaudojant svetimomis nuotraukomis, kuriama istorija apie vaiko ligą, neretai prašoma paremti. Reali grėsmė. Neapdairiai dalindamiesi nuotraukomis galite atskleisti per daug asmeninės informacijos ir įstumti savo vaiką (o taip pat save bei savo turtą) į pavojų. Pavyzdžiui, nuotraukose neturėtų matytis jūsų gyvenamoji vieta, vaiko ugdymo įstaiga ar popamokinės veiklos būreliai ir pan.

Kaip saugiai dalintis vaikų nuotraukomis socialiniuose tinkluose?

Jeigu viešinate vaiko nuotraukas socialiniuose tinkluose, reikėtų tą daryti atsakingai ir atsargiai:

1. Kodėl viešinate šią nuotrauką? Prieš keldami nuotrauką į internetą atsakykite sau į šį klausimą. Pavyzdžiui, jeigu norite, kad ją pamatytų vaiko seneliai, galbūt nuotrauką pakaktų išsiųsti elektroniniu paštu ar per susirašinėjimo programėlę?
2. Įvertinkite nuotraukos pobūdį. Labai svarbu, kad vaiko nuotraukos nepažeistų jo teisių. Vaikas jokiu būdu neturėtų būti nuogas, užfiksuotas netinkamoje pozoje ar žeminant jo orumą. Vertindami nuotrauką, pagalvokite, ar jeigu būtumėte vaiko vietoje, norėtumėte, kad nuotrauką matytų kiti.
3. Nuotraukas talpinkite į debesis, nuotraukų dalijimosi platformas. Nuotraukas galite įkelti į „iCloud“, „Dropbox“, „Google drive“, siųsti per „WeTransfer“ ir pan. Tuomet nuotraukas galės pamatyti tik specialią nuorodą turintieji, tad sumažės tikimybė, kad jos pateks į blogas rankas.
4. Arba apribokite nuotraukų matomumą. Socialiniuose tinkluose galima kurti draugų sąrašus, privačias paskyras, uždaras grupes ir vaiko nuotraukomis dalintis tik ten. Būsite tikri, kad jas matys tik jūsų patvirtinti, artimi žmonės.
5. Paklauskite vaiko sutikimo jam paaugus. Maždaug 5-erių (o neretai ir 3-4-erių) metų vaikai jau suvokia save, kaip savarankišką asmenybę, nori patys priimti sprendimus, ima rūpintis savo privatumu ir tuo, kaip juos vertina aplinkiniai.

Kur kreiptis, jei kyla įtarimų dėl vaiko teisių pažeidimo

Jeigu kyla įtarimų, kad vaiko teisės pažeidžiamos, jis galimai patiria smurtą (nepriežiūrą, psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą), neužtikrinama saugi bei sveika aplinka vaikui augti ir vystytis, apie tai turite informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos miesto / apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, esantį vaiko gyvenamajame mieste / rajone.

Jeigu kreipiatės po 17 val., savaitgalį ar šventinę dieną dėl vaiko, kuris patyrė (patiria) smurtą, kurio sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, vaikui reikalinga užtikrinti saugią aplinką, prašome nedelsti ir skambinti į policiją, skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus reaguojama bet kuriuo paros metu ir savaitgaliais.

tags: #dalijimasis #vaiko #nuotraukomis #vaiko #teisiu #pazeidimas

• Kiaušinių spalvos ir veislės
• Kaip kovoti su elektriniais plaukais
• saugus vaiko miegas lopšyje
• Vaikų sveikatos patikrinimas
• Tradiciniai ir modernūs vardai