Vaikų darželis - tai ikimokyklinio ugdymo įstaiga, skirta vaikams nuo dvejų iki penkerių ar šešerių metų. Šiose įstaigose vaikai mokomi pagrindinių įgūdžių, naudojant žaidimus ir kitas mažamečiams pritaikytas ugdymo priemones. Vokietijoje vaikai turi būti sulaukę trejų, Šveicarijoje - keturių, o Austrijoje - mažiausiai dviejų su puse metų amžiaus. Sudarant darželio grupes, vaikai skirstomi pagal amžių, pradedant nuo lopšelinukų iki paruošiamosios grupės.
Remiantis pirmojo vaikų darželio įkūrėju Frydrichu Vilhelmu Augustu Friobeliu, terminas „vaikų darželis“ apima visas ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigas. Jis sujungia mokslo, vaikų ugdymo ir vaikų priežiūros sritis. Darželiai atstoja vaikų auklėjimą šeimose ir atveria naujas galimybes mokytis už šeimos rato ribų.
Istorinis kontekstas ir vaikų darželių evoliucija
Priešmokyklinio auklėjimo įstaigos, iš kurių išsivystė šiuolaikiniai vaikų darželiai, atsirado 1839 m. Prūsijoje. Priešmokyklinio ugdymo pradininkas F. W. A. Froebelis 1839 m. Prūsijoje, Blankenburge, atidarė mažamečių našlaičių mokyklą - „Kindergarten“ (vaikų sodą). Klaipėdoje pirmasis vaikų darželis įsteigtas 1840 m. XIX a. pabaigoje veikė 2 vaikų darželiai: šiaurinėje dalyje ir Naujamiestyje. Į juos vaikus leido pasiturinčios miestiečių šeimos.
Po Pirmojo pasaulinio karo Šilutėje veikė 1 vaikų darželis, vadovaujamas Annos Krink. 1924 m. V. Gaigalaičio įkurtas „Sandoros“ draugijos padalinys siekė Klaipėdoje įsteigti lietuvininkų vaikams 2 vaikų darželius. 1925 m. balandį pradėjo veikti vienas jų. Miesto valdžia jo nerėmė, tad lėšų buvo ieškoma per įvairius renginius ir loterijas. Pagrindinis rėmėjas buvo „Sandora“.
Vaikų darželiai sparčiau pradėti steigti apie 1930 m. Lietuviškas privatus vaikų darželis įsteigtas 1929 m., tuo tarpu veikė bent 3 geriau aprūpinti vokiečių vaikų darželiai. 1931 m. lietuviškąjį vaikų darželį nukonkuravo vokiškasis, o 1932 m. jo veiklą atgaivino Moterų pagalba, bet 1936 m. jis galutinai uždarytas. Lietuviškų vaikų darželių steigimui kitose vietovėse trukdė auklėtojų stygius. Kaune įsikūrusios draugijos ėmėsi organizuoti vaikų darželių auklėtojų rengimo kursus. Į juos buvo siunčiamos merginos, tarp jų ir Anė Klimkaitytė, kuri 1936 m. įsteigė pirmąjį vaikų darželį Bitėnuose. Globos draugija pirmą vaikų darželį atidarė 1932 m. iš Lietuvos atsikėlusių valdininkų vaikams. Kitus išlaikė Lietuvos vaiko draugijos lėšomis.
1932 m. vaikų darželiai atidaryti Šilutėje, Pagėgiuose, Smeltėje, netrukus - beveik visuose Klaipėdos krašto miesteliuose. Priimti 3-6 metų amžiaus vaikai, už kurių išlaikymą ir mokymą reikėjo mokėti. Vaikų darželiai dirbdavo rudenį, žiemą ir pavasarį. 1939 m. pradžioje Klaipėdos krašte veikė 58 vaikų darželiai. Jų auklėtinių daugumą sudarė iš Lietuvos atsikėlusių šeimų vaikai, lietuvininkai sudarė apie 1/5 ar 1/6. Vasarą kaime būdavo kuriami laikini vaikų darželiai, kad tėvai galėtų dirbti svarbiausius vasaros darbus.
XX a. pradžioje, pramonės revoliucijos metu, žmonėms kraustantis iš provincijos į miestus, smarkiai pasikeitė daugiavaikių šeimų socialinė aplinka. Išaugo moterų, dirbančių pramonėje, skaičius, o vaikai likdavo vieni greitai augančiuose didmiesčių daugiabučių rajonuose. Šis socialinis pokytis paskatino vaikų darželių atsiradimą ir plėtrą, siekiant užtikrinti vaikų priežiūrą ir saugumą.
Visoms ikimokyklinio amžiaus mokymo įstaigoms didelę reikšmę turėjo grafienė Tereza fon Brunsvik, kuri 1828 m. birželio 1 d. Budoje (dab. Budapeštas) įkūrė pirmąją vaikų auklėjimo įstaigą pavadinimu „Angelų sodas“. Ji pati įkūrė vienuolika valstybės pripažintų mažamečių vaikų auklėjimo įstaigų ir aktyviai propagavo ankstyvojo amžiaus auklėjimo svarbą.
1840 m. birželio 28 d. Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis Blankenburge (Tiuringija) įkūrė pirmąjį „vaikų darželį“, kuriame vaikai ne tik buvo prižiūrimi, bet taip pat mokomi ir auklėjami. Jo nuomone, vaikas vaikų darželyje turėjo būti kaip augalas - prižiūrimas ir puoselėjamas. Pradinė vaikų darželio funkcija turėjo būti skirta ne tik vaikams nuo 2 iki 7 metų, bet ir jų motinoms, kur jos galėtų pasisemti pedagoginių žinių.
1851 m. Prūsijos karalystėje „dėl ateistinių tendencijų“ vaikų darželiai buvo uždrausti. Už tai atsakingas buvo tuometinis Prūsijos karalystės ministras Karlas Otto von Raumeris, manęs, kad Friedricho Friobelso pedagoginis požiūris buvo „pagedęs“. Bavarijos karalystės vidaus reikalų ministerija 1851 m. taip pat uždraudė vaikų darželius, juos sutapatindama su laisvamanių bendruomenėmis ir jų socialistinėmis idėjomis.
1860 m. Bertos fon Marenholtz-Biulov ir politiko Adolfo Lete pastangomis vaikų darželių draudimas buvo panaikintas. To dėka atsivėrė galimybė vaikų darželių kūrimui, ypač tuo užsiėmė moterys, kurios buvo Friobelso pasekėjos.
1910 m. Vokietijos imperijoje vaikų, kurie lankė vaikų auklėjimo ir ugdymo įstaigas, skaičius išaugo iki 13 %. Šis procentas išsilaikė ir Veimaro respublikoje. Maždaug nuo 1920 m. smarkiai paplito Montessori pedagogika.
Tarpukario Lietuvoje sistemingas ir kryptingas 3-6 metų vaikų švietimas suaktyvėjo nuo XX a. trečio dešimtmečio, o ketvirtame dešimtmetyje įvyko vaikų darželių tinklo plėtra. Paskutiniais nepriklausomybės metais vaikų darželius lankė daugiau nei 6 tūkst. vaikų. Remiantis 1936 m. išleistu „Vaikų darželių ir aikštelių įstatymu“, valstybė ėmė kontroliuoti visą vaikų darželių tinklų veikimo mechanizmą.
Šiuolaikiniai vaikų darželiai: iššūkiai ir galimybės
Šiandien populiaru steigti privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, akcentuojant įvairias ugdymo programas, tokias kaip menų, fizinio, ekologinio ugdymo programos. Svarbiausia, kad siūloma paslauga būtų kokybiška - tėvams reikėtų atsižvelgti ne tik į steigėjo entuziazmą, bet ir į profesionalumą. Didesnis dėmesys vienai ar kitai pakraipai, nauji metodai nėra mados reikalas, o atsakingas ir atsidavimo reikalaujantis darbas.
Kuo didesnė pasiūla, tuo aukščiau iškeliama ikimokyklinių paslaugų kokybės kartelė. Privačios įstaigos sudaro sveiką konkurenciją valstybinėms, o konkurencija skatina tobulėti. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) jau yra parengusi Metodines rekomendacijas nevalstybiniams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjams, kuriose nuosekliai pateiktos privataus darželio steigimo procedūros.
ŠMM iniciatyva buvo pakoreguoti ir kiti teisės aktai, kurie sudaro palankesnes sąlygas steigti privatų darželį: supaprastintos higienos normos; įsteigtas ikimokyklinio ugdymo krepšelis. Vaikų darželio poreikis ir privačių darželių steigimas yra aktualus visoje Lietuvoje. Tyrimai atskleidžia, kad šeimos, auginančios vaikus, pageidauja įvairių, taip pat ir netradicinių ugdymo programų, papildomų veiklų, lankstesnio įstaigos lankymo grafiko.
D. Martišauskienės nuomone, galimybę įsteigti nevalstybinį darželį kuo puikiausiai galėtų apsvarstyti ir darbdaviai, ypač jeigu įmonėje dirba mažamečių vaikų turintys darbuotojai. Toks darželis galėtų atsirasti netgi įmonės ar organizacijos pastate. Pavyzdžiui, tokioje išsivysčiusioje šalyje kaip Norvegija vaikų darželiai veikia netgi daugiabučių namų pirmuose aukštuose arba prie konkrečios įmonės - tos įmonės darbuotojų vaikams.
Reikalavimai patalpoms ir įrangai yra svarbūs steigiant vaikų darželį. Svarbiausia rasti tinkamas patalpas, kurios atitiktų higienos normas, reglamentuotą aukštį, langų dydį, turėtų būti įrengta vėdinimo sistema, garso izoliacija, pasirūpinta saugumu. Taip pat turi būti atskirų erdvių veiklai, miegamieji, valgyklėlė, rūbinė.
Finansiniai aspektai ir iššūkiai yra neišvengiami steigiant privatų darželį. Dokumentų derinimas su valstybinėmis institucijomis gali užtrukti net kelis mėnesius. Ikimokyklinio ugdymo krepšelis yra svarbus finansinis instrumentas, tačiau jo lėšos dažnai dengia tik dalį ugdymo išlaidų.
Viena sunkiausių užduočių - apskaičiuoti, kiek kainuos darželio įkūrimas. Nors informacijos apie privačių darželių steigimą yra daugiau nei anksčiau, vis dar egzistuoja daug niuansų. Investicijos steigiant darželį gali būti didesnės nei numatyta iš pradžių, o kreditų grąžinimas gali užtrukti.
Svarbiausi aspektai steigiant vaikų darželį apima tinkamų patalpų paiešką ir įrengimą pagal higienos normas, dokumentų derinimo su valstybinėmis institucijomis procesą, finansinių išteklių planavimą ir valdymą, kvalifikuoto personalo atranką ir ugdymą, bei kokybiškos ugdymo programos įgyvendinimą.
Namudiniai darželiai, dar vadinami šeimos darželiais, tampa vis populiaresni sprendžiant vietų trūkumo valstybiniuose darželiuose problemą. Namudiniam darželiui įsteigti, pirmiausiai, reikia patalpų, kurios atitiktų keliamus reikalavimus, nors šie reikalavimai dabar yra supaprastinti.
Pedagoginės sistemos ir ugdymo metodai
Vaikų darželio sistemos tarpukario Lietuvoje rėmėsi trimis pagrindiniais vaikų pedagogikos grandais: Friedrichu Fröbeliu, Ovide‘u Decroly ir Maria Montessori. Fröbelis įsivaizdavo vaikus kaip augalus, kurie savo dienas leidžia sode, yra prižiūrimi ir puoselėjami auklėtojo, atliekančio sodininko vaidmenį. Jo idėjomis rėmėsi „Lietuvos vaiko“ darželiai.
Decroly vaiko ugdymo metodas buvo sukoncentruotas tenkinti vaiko poreikius, o jo pagrindinė mintis: „Gyvenimo mokykla per gyvenimą“. Tokias nuostatas palaikė žydiški vaikų darželiai.
Maria Montessori sukūrė visame pasaulyje gerai žinomą vaikų ugdymo sistemą, kurią iki šių dienų taiko privačios ir valstybinės vaikų ugdymo įstaigos. Ji teigė, kad „vaiko atradimas“ yra esminis jo ugdymo proceso veiksnys. Montessori idėjos paskatino kurtis netradicinius vaikų ugdymo darželius.
1931 m. oficialus ir licencijuotas Montessori idėjomis paremtas ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėjimas prasidėjo Lietuvoje, kai Marija Varnienė Kaune atidarė pirmą oficialų montesorišką vaikų darželį. Tai buvo novatoriškas žingsnis, kurio metu buvo taikomi nauji ugdymo metodai, suteikiant vaikams daugiau laisvės veikti.
„Lietuvos vaiko“ draugija buvo didžiausia vaikų darželių sistemos dalis Lietuvoje, 1940 m. išlaikiusi 70 lietuviškų vaikų darželių. Šie darželiai daugiausia vadovavosi Fröbelio idėjomis ir buvo nukreipti ne tik į vaikų ugdymą, bet ir į labdaros teikimą.
Krikščioniškomis filosofinėmis mintimis paremtas požiūris į netradicinį vaiko ugdymą taip pat sulaukė pripažinimo, ypač tarp tam tikro visuomenės sluoksnio. Montesorinės sistemos pradininkams tarpukario Lietuvoje reikėjo įrodyti, kad jų deklaruojamos idėjos yra ne tik gražios, bet ir gali duoti teigiamų rezultatų.
Vaikų darželių erdvė, interjeras - ne ką mažiau svarbus vaiko ugdymo elementas nei pedagoginės koncepcijos. Harmoninga ir neperkrauta daiktais aplinka gali prisidėti prie mažo vaiko pasaulėžiūros kūrimo, formuoti ir lavinti jo estetinį skonį.
Vaikų darželių steigimo procesas ir finansiniai aspektai
Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi metodines rekomendacijas nevalstybiniams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjams. Jose pateikiamos privataus darželio steigimo procedūros, steigimo tvarka ir teisės aktai, kuriais būtina vadovautis, bei steigimo dokumentai.
Viena svarbiausių užduočių steigiant vaikų darželį - tinkamų patalpų paieška ir įrengimas. Patalpos turi atitikti higienos normas, būti saugios ir funkcionalios. Taip pat būtina atlikti finansinių išteklių planavimą ir valdymą. Kvalifikuoto personalo atranka ir ugdymas, bei kokybiškos ugdymo programos įgyvendinimas yra esminiai sėkmingo darželio veiklos elementai.
Viena sunkiausių užduočių steigiant privatų darželį - apskaičiuoti, kiek kainuos įkūrimas. Nors informacijos apie privačių darželių steigimą yra daugiau nei prieš penkerius metus, vis dar egzistuoja daug niuansų. Investicijos kuriant darželį gali būti didesnės, nei numatyta iš pradžių, ir jos dar neatsipirko. Lengviau bus atsikvėpti, kai bus grąžinti kreditai.
Reikalavimai tokioms įstaigoms, palyginti su ankstesniais metais, yra švelnesni, tačiau išlaidos steigėjams dėl to beveik nesumažėjo. Viena brangiausių investicijų gali būti ventiliacijos sistemos įrengimas, taip pat daug pinigų pareikalauja kiemo tvarkymas ir modernios žaidimų aikštelės įrengimas.
Darželio veiklos pradžioje tėvams tekdavo mokėti didesnę kainą, tačiau dabar, kai visi darželinukai gali gauti ikimokyklinio ugdymo krepšelį, paslaugų kainos sumažėjo. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad krepšelio lėšos dažnai dengia tik dalį ugdymo išlaidų.
Efektyviai dirbti padeda planavimas. Darbo diena apima bendravimą su darbuotojais, vaikų tėveliais, partneriais. Darbe stresinių situacijų įveikti padeda užsispyrimas ir tikėjimas tuo, ką darai.
Vaikų darželiai yra pirmoji švietimo sistemos pakopa, kurios tikslas - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, socialinius poreikius. Vaikų darželiai gali būti valstybiniai ir privatūs, skirstomi į grupes pagal amžių.
Šiandieniniams valstybės pripažintiems vaikų darželiams aprašyti XIX a. egzistavo daug skirtingų pavadinimų. Vaikų darželiai buvo vadinami „mažamečių vaikų mokyklomis“ arba „mažamečių vaikų priežiūros įstaigomis“. Šiuo metu vaikų darželiai atlieka svarbų vaidmenį vaikų ugdyme ir socializacijoje.
