Vaikų auginimas - tai nuolatinis procesas, kupinas džiaugsmų, iššūkių ir netikėtumų. Kiekvienas tėvas nori tikėti, kad tapsiant mama ar tėčiu, viskas bus natūraliai aišku ir paprasta. Tačiau realybėje tėvystė gali būti tiek pat džiuginanti, kiek ir kelianti stresą. Tėvystės įgūdžiai neatsiranda natūraliai ir lengvai, todėl svarbu būti kantriems ir atvirais naujoms patirtims.
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria tėvai, yra nesusikalbėjimas su vaikais. Situacijos, kai vaikas, negavęs ko nori, rėkia, klykia ar griūva ant žemės, gali rodyti keletą dalykų. Tai gali reikšti, kad prieš tai vaikas patyrė daug įtampos arba ilgai buvo įtemptoje aplinkoje. Tačiau dažniausiai tai signalas, kad vaikas gavo per mažai tėvų dėmesio ir meilės. Jei vaikas neužsipildo tėvų meile, jis ieškos užsipildymo kitur. Taigi vaiko destruktyvus elgesys - tiesiog signalas, kad tėvai neatliko namų darbų. Jeigu vaikas gauna pakankamai dėmesio, tokių scenų neturėtų kilti.
Vaiko auginimas vienišai mamai - ypatingas laikotarpis, kuomet tenka susidurti su itin įvairiais iššūkiais ir ieškoti sprendimų. Įvykus skyryboms, vaiko išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, skirdami tam tikrą pinigų sumą. Jei situacija susiklosto taip, kad atžala lieka gyventi su mama, tėtis kas mėnesį turi mokėti teismo nurodytą pinigų sumą - alimentus. Tačiau neretai nutinka taip, kad vaiko tėvas paskelbia asmeninį bankrotą ir alimentų mokėjimas užstringa. Tokiu atveju moteris lieka be tam tikros pajamų dalies, ir tai gali turėti akivaizdžią įtaką gyvenimo kokybei. Ne paslaptis, kad itin didelė dalis vienišų mamų yra dirbančios (kai kuriais atvejais, net ir ne vienoje darbovietėje), tad dar vienas iššūkis, su kuriuo tenka susidurti, yra klausimas - su kuo palikti vaikus?
Dar vienas iššūkis, o kartu - ir labai skaudi problema, su kuria susiduria vienišos mamos, yra patyčios. Praktika rodo, kad ypač didelė dalis vaikų, iš iširusių šeimų, mokykloje susilaukia itin skaudžių bei kandžių replikų dėl savo situacijos ir neretai būtent jos tampa priežastimi, kodėl vaikas ima vengti lankyti mokyklą; nebegali susikaupti mokymui, prastėja mokslo rezultatai.
Iššūkiai, susiję su vaiko amžiumi ir auklėjimo metodais
Vaikų auklėjimo iššūkiai, žinoma, skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus. Tėvams svarbu žinoti vaiko raidos etapų pagrindinius iššūkius, nes tai, kas suprantama ikimokyklinio amžiaus vaiko elgesyje, nebus priimtina paauglio elgesiui.
Šiaulių pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Raimonda Skerytė-Naginskienė, paprašyta apibūdinti smurto prieš vaikus sąvoką, teigė, kad jis atsiranda tada, kai yra pažeidžiamos vaiko teisės ir veiksmais ar žodžiais sukeliamas vaikui fizinis ar dvasinis skausmas, kai žalojama jo fizinė ir psichinė sveikata. Emocinio ir psichologinio smurto sąvokos dažnai apibrėžiamos kaip vaiko ar jo jausmų ignoravimas, nepagarba, nepripažinimas, kritika, priekaištai, pasiekimų ar iniciatyvos nuvertinimas, atskyrimas nuo svarbių žmonių ir pan.
„Suprantama, kad tėvai šiandien dažnai jaučiasi pasimetę dėl vaikų auklėjimo metodų tinkamumo. Jiems sunku nuspręsti, ar, pavyzdžiui, kritika vaikui, juokavimas apie vaiko charakterio savybes iš tiesų nėra emocinis smurtas. Neretai tėvai kelia klausimą, ar apskritai galima savo vaikui kažko neleisti, ar kažką drausdami jie nebus kaltinami smurtaujantys prieš vaiką. Tėvų mokymai yra puiki galimybė tėvams įgyti daugiau žinių ir aiškiau suvokti skirtumus tarp emocinio smurto ir pozityvaus drausminimo“, - teigė psichologė, pati tarnyboje vedanti mokymus tėvams.
Tėvai šiandien dažnai jaučiasi pasimetę dėl vaikų auklėjimo metodų tinkamumo. Pasak jos, tėvai, atėję mokymų grupę, dažniausiai turi lūkestį ir norą išmokti drausminti vaiką tinkamais metodais, atrasti būdus, kaip vaiką „padaryti“ paklusnesnį, ne tokį užsispyrusį ar priešgyniaujantį. Tačiau vykstant mokymų užsiėmimams tėvai atranda kitą tiesą, kad jų vaikų elgesys su tėvais keičiasi, kai pradeda keistis patys tėvai. Be to, tėvai atranda daug bendrumų tarpusavyje, nes patiria su vaikais panašius sunkumus. Šis patyrimas labai palengvina ir sumažina tėvų kaltės, gėdos ir nerimo jausmus.
„Neretai tėvai tikrai bijo situacijų, kai jie nesusitvarkys su vaiku. Bet tiesa yra tokia, kad tais sunkiais momentais jie nesusitvarkys ne su vaiku, o su savo jausmais. Kai šiuos dalykus tėvai įsisąmonina ir priima, atsiranda galimybė mokytis tvarkytis su savimi ir išgyvenamais jausmais, kuriuos sukelia, visų pirma, mūsų pačių nuostatos, išgyvenimai, ir tik dalinai mūsų vaiko netinkamas elgesys. Mokymų metu tėvai įgyja stiprybės ir tikėjimo, kad jie tikrai gali sukontroliuoti save ir nenaudoti nei pliaukštelėjimo, nei kito vaiką žeminančio elgesio“, - tikino pašnekovė.
Vaikui reikia ne tik meilės, bet ir ribų
Visi tėvai myli savo vaiką ir linki jam visko, kas yra geriausia. Tad kodėl kartais jį žaloja? Pasak psichologės, kiekvienas mūsų esame geri tėvai tiek, kiek galime tokiais būti. Neįmanoma pasverti ir įvertinti, kiek meilės vaikui turi pakakti. Kaip ir kitose gyvenimo srityse, taip ir auklėjant vaikus, reikalingas „aukso viduriukas“.
„Iš tikrųjų tėvai, apgaubę savo vaiką meile be taisyklių ir ribų, be pasekmių, be galimybės vaikui pasimokyti iš savo klaidų, daro jam didžiulę žalą, nes tokiu būdu vaikas neįgis reikalingų įgūdžių susidoroti su gyvenimo iššūkiais. Vaikui ne tik reikia mūsų besąlyginės meilės, bet jam būtinos ir ribos, kurios suteikia saugumo jausmą. Lygiai taip pat žalą vaikui daro ir meilės trūkumas, negebėjimas atpažinti ir patenkinti vaiko poreikių. Kodėl tampame arba per daug „gerais“, arba per „mažai“ mylinčiais tėvais, vienareikšmiškai atsakyti sunku. Tačiau pirmiausia atsakymo galima ieškoti savo vaikystėje, ką patys patyrėme būdami vaikais“, - teigė pašnekovė.
Tėvai, apgaubę savo vaiką meile be taisyklių ir ribų, daro jam didžiulę žalą. Psichologė pabrėžė, kad pliaukštelėjimas, vaiko žeminimas, bauginimas neišmoko vaiko tinkamo ir pageidaujamo elgesio. Bausmės, paremtos fiziniu ar psichologiniu smurtu, kelia vaikui pyktį, nuoskaudą, kerštą ir agresiją. O juk mūsų tikslas turėtų būti išmokyti vaiką suprasti, kaip reikia elgtis. Be to, pastebėta, kad fizinėmis bausmėmis baudžiami vaikai nepasitiki savo jėgomis, jiems sunkiau susirasti draugų, kyla daugiau keblumų mokykloje.
„Tačiau netgi visa tai žinant, tėvams nėra lengva atrasti ir išmokti naujų, galbūt niekada nebandytų pozityvių drausminimų būdų. Dideli pokyčiai visada prasideda nuo labai mažų pasikeitimų. Todėl pabandymas į pyktį ar nepasitenkinimą keliančią situaciją su vaiku sureaguoti neįprastai, galbūt su humoru, kūrybiškai, gali suteikti galimybę konfliktą išspręsti išgyvenant mažiau įtampos ir susierzinimo. Skirti laiko sau, kasdien turėti galimybę bent 15 minučių pailsėti nuo buities darbų - taip pat puiki prevencinė priemonė, padedanti mums nesileisti į provokacijas, nekelti balso ir ramiai kalbėtis su vaiku. Tėvai mokymuose atranda, kad suaugę visiškai nemoka klausytis ir girdėti savo vaiko. Pagerinę klausymosi įgūdžius, jie pastebi, kad namie pastebimai sumažėja vaiko pykčio priepuolių“, - patarė R.Skerytė-Naginskienė.
Tėčio vaidmens reikšmė
„Vaiko auginimas tikrai nėra vien mamos reikalas, būtina įtraukti ir tėtį, neatstumti jo,“ - pabrėžia ekspertė. - „Ieškokit informacijos, bandykit atrasti būdus, kurie pagelbėtų tiek jūsų vaikui, tiek jums patiems. Labai svarbu prisiimti atsakomybę.“
Jeigu tėtis atstumiamas, juo nepasitikima, jo kaip tėčio, kaip vyro autoritetas ima stipriai kristi. Reikia suprasti, kad svarbu tėčiui pagelbėti: visiems apsikabinti, dalytis meile, dėmesiu. Tuomet ir pats vyras bus linkęs įsitraukti į šį procesą. Labai reikšminga kalbėtis, aptarti susiklosčiusią situaciją, išsakyti, ką aš jaučiu, kaip jaučiuosi vienu ar kitu aspektu. Tiesiog būtina prašyti pagalbos.
Ir tėčiai tikrai rūpinasi. Esu susidūrusi su begale tokių pavyzdžių, kai būtent jie kreipiasi norėdami padėti žmonai ar ją susigrąžinti, išsaugoti santykius.“
Dalis vyrų į kūdikystę žiūri kaip į laiką, kurį vaikui geriausia praleisti su mama. Dėl šio įsitikinimo tėčiai gali nenorėti į tai „kištis“. Kai kurie vyrai taip pat jaučiasi nejaukiai arba nedrąsiai įsitraukti į kūdikio priežiūros darbus, tokius kaip sauskelnių keitimas, maudymas, rengimas, maitinimas. Gali atrodyti, kad tai yra darbai, su kuriais tėčiai negali susitvarkyti, ar negali susitvarkyti taip pat gerai, kaip jų partnerės. Ankstyvo kontakto su savo vaiku nebuvimas gali turėti neigiamų pasekmių vėliau. Kuo ilgiau jį atidėsite ir delsite užmegzti ryšį su savo vaiku bei jį puoselėti, tuo nejaukiau jūs ir jūsų vaikas jausitės būdami kartu. Ir kuo labiau nejauku bus būti dviese, tuo mažiau abu vėl norėsite leisti laiką kartu.
Kultūrinės normos, kad vaikų auginimas yra „moteriškas darbas“. Dalis vyrų palaiko stereotipinį darbų pasidalijimą šeimoje manydami, kad moters pareiga rūpintis namais ir vaikais, vyro - uždirbti pinigus. Nors laikai keičiasi ir vis daugiau tėčių aktyviai įsitraukia į vaikų auginimą, kultūrinės normos taip paprastai nenunyksta ir išlieka gajos. Įsitikinimai ir nuostatos keičiasi lėtai, tačiau kiekvienas galime nuspręsti, ko norime savo gyvenime. Net jei kultūrinės normos sufleruoja, kad į vaikų auginimą įsitraukti neturėtumėte, jūsų vaikams jūsų įtraukimas yra būtinas! Tyrimai rodo, kad vaikai, kurių tėčiai į jų auginimą įsitraukia nuo pat pradžių, yra geresnės sveikatos, geriau mokosi mokykloje.
Kaip atrasti tinkamus sprendimus?
„Informacijos apie galimus sprendimus tikrai yra labai daug. Vis dėlto ne visoms šeimos pavyksta ją apdoroti tinkamai. Juk jau po kelių bemiegių naktų, kognityvinės mūsų funkcijos ima trikti. Statistika nurodo, kad 98 proc. šeimų, kurios naudojosi profesionalia pagalba, taip pat ir įvairiais miego mokymais, rastais internete, praneša apie pagerėjusį ne tik vaikų miegą bei mažesnį stresą namuose, bet ir atgyjančius santykius (kai vaikams miegant, skiriama pakankamai laiko savo partneriui). Pačios miego programos ne tik pagerina vaiko miego kokybę. Jas taikant tėvų streso lygis sumažėja apie 70 proc. Taip išvengiama santykių problemų, suartėja šeima.
Labai svarbu neprarasti laiko leidžiamo drauge. Atraskit tą žmogų, kuriuo išties pasitikėtumėt (ar tai būtų močiutė, teta, draugė, o gal auklė). Atsisakykite savų įsitikinimų: kaip aš paprašysiu pagalbos; ką pagalvos kiti; būtinai reikia su viskuo susidoroti pačiai. Perlipkite per savo gėdos ar kaltės jausmus. Nustokite sau kenkti. Priimkite pagalbą.
Praleiskite bent valandą drauge - išeikite pavakarieniauti, pasivaikščioti susikibę už rankų. Puoselėkite savus santykius. Toji valanda nieko nesugriaus, o pagalbininkas tikrai gebės tinkamai pasirūpinti jūsų mažyliu. O štai, kai jūs grįšite atsikvėpę, dovanoję viens kitam dėmesį ir švelnumą, grįšite pas vaikelį visai kitokie. Būsite ramesni, atgavę daugiau pusiausvyros. O kaip sakoma, rami mama - rami šeima ir miegas daug geresnis,“ - patarimais dalijasi gero miego ekspertė.
Tad nepraraskite vilties! Visuomet yra išeitis. Devynios vaikų auginimo gairės padės jums susigaudyti auginant vaikus. Tai tarsi ta instrukcija, kurios nepridėjo prie vaiko, kai šis gimė. Į jas sudėjom svarbiausius dalykus, į ką turėtų atsižvelgti kiekviena mama ir tėtis. Šias gaires vis pasikartokite, kad kilus sunkumams žinotumėte, ko imtis. Tai nieko ypač sudėtingo, tiesiog priminimas, kas svarbiausia auginant vaikus. Kai tai prisimenam - lengva ir su vaikais sutarti.
Sveikos gyvensenos principai vaikams
Vienas aktualiausių psichinės sveikatos patarimų vaikams - atvira komunikacija. Visada patikinkite vaiką, kad jis su Jumis gali dalintis savo jausmais, išgyvenimais, kad ir kas benutiktų. Jeigu vaikui kyla klausimų ar rūpesčių, parodykite, kad klausotės.
Būtina dienos rutina. Psichologų teigimu, reguliarus dienos ritmas būtinas gerai vaiko emocinei sveikatai užtikrinti. Nustatykite laiką, kada mažieji valgo, žaidžia, ruošia namų darbus. Kalbant apie rutiną, ypač svarbus miego ritmas. Kad ir kaip vaikai norėtų naktinėti, kokybiškas, visavertis miegas sveikatai ir hormonų veiklai yra būtinas. Laikotarpiu nuo 21.30 iki 1-2 val. vyksta intensyviausias augimo hormono išsiskyrimas.
Apsauga nuo negatyvių naujienų. Vaikai toli gražu neturėtų augti šiltnamio sąlygomis, tačiau tėvai turi atidžiai atrinkti ir riboti vaiką pasiekiančių naujienų turinį.
Subalansuota mityba. Gera emocinė savijauta neatsiejama nuo maisto. Ne veltui sakoma: esi tai, ką valgai! Į mitybos racioną reikėtų įtraukti kuo daugiau daržovių ir vaisų, jais keisti cukrų ir miltinius patiekalus. Rudenį yra daug obuolių, moliūgų ir kitų sezoninių vaisių bei daržovių, o juose gausu vitaminų.
Laikas gryname ore. Tarp pamokų ir namų ruošos darbų, bent keletą valandų per dieną su vaikais praleiskite gryname ore. Nesvarbu, šviečia saulė ar byra lietaus lašai, tinkamai apsirenkite ir išeikite pasivaikščioti, pažaisti.
Siekiant išvengti nutukimo, labai svarbus yra vaiko dienos režimas, į kurį būtinai turi būti įtraukta aktyvių žaidimų, pasivaikščiojimai gryname ore, sporto užsiėmimai. Yra įrodyta, kad daug laiko praleidžiant prie išmaniųjų įrenginių, didėja vaikų nerimo sindromas, prastėja miego kokybė, taip pat dažniau nesąmoningai užkandžiaujama dar neišalkus. Todėl pasibaigus mokslo metams reikėtų mažiau laiko leisti prie kompiuterio ar išmaniųjų įrenginių.
Fizinė sveikata ir rizikos
Nors prieš 10 metų Lietuva dar galėjo didžiuotis esanti viena iš lyderių pasaulyje pagal vaikų sveikatos rodiklius, tačiau kuo toliau, tuo situacija prastėja. Tėvų formuojami netinkami mitybos įpročiai pastebimi jau tarp 1-3 metų vaikų. Nesaikingas, per didelis riebalų, baltymų, cukraus vartojimas didina nutukimo riziką, naudingu maistinių medžiagų trūkumas silpnina imunitetą, pastebimas dažnesnis vaikų sergamumas.
Dabar vis daugiau vaikų skundžiasi prastėjančia rega, kenčia nuo nutukimo ir ydingos laikysenos. Įvedus nuotolinį mokymąsi ir praleidžiant didžiąją dienos dalį prie kompiuterio ar išmaniųjų įrenginių, nukenčia ne tik rega, bet ir sumažėja fizinis aktyvumas. Vaikams nebūdinga sėsli kasdienybė daro įtaką augančiam kūno svoriui ir krypstančiam stuburui. Pastaruoju metu daugėja ir alergiškų vaikų.
Daugėja ir jaunimo su įgytomis ligomis. Per sveikiausią savo gyvenimo laikotarpį, pirmus 18 gyvenimo metų, jaunimas jau įgyja ligas, kurios per ateinančius metus tik aštrės. Tai labai lemia per pastaruosius 50 metų pasikeitusi mūsų mityba - padidėjęs perdirbto ir greito maisto suvartojimas. Daugelis maisto produktų nebeturi tokios maistinės vertės kaip anksčiau.
Nutukimas tampa vis didesne problema. Pati pastebiu vis daugiau antsvorio turinčių vaikų vasarą pajūryje. Taip pat matau, ką tie vaikai valgo, t. y. nesveikus užkandžius, dažnai valgomas greitas, šaldytas maistas įpratina vaikų receptorius ir jie nebenori normalaus, tikro, maisto. Vaikų mityboje, kaip minėjau, stinga gerųjų riebalų, skaidulų, vaikai mažai valgo žuvies, daržovių.
Dažna vaikų problema - geležies trūkumas. Rekomenduojama vartoti žalios daržovės, jautieną, subproduktus (jeigu valgo), sezamų sėklas ar tahini, ankštinius, džiovintus abrikosus, dilgėles, burokėlius, špinatus, petražoles.
Odontologai vis garsiau kalba apie prastėjančią vaikų burnos higieną. Žinoma, dantukams kenkia saldumynai ir bloga dantų higiena. Melionai, salierai, kriaušės, agurkai, morkos pasižymi dideliu vandens ir mineralų kiekiu, padedančiu išlaikyti sveikesnius dantukus. Taip pat reikalingi baltymai, kurie stiprina emalį.
Mokyklinukai dažnai susiduria ir su prastėjančia akių sveikatos būkle. Geltonos, raudonos, oranžinės, tamsiai žalios spalvos vaisiai, daržovės, uogos, mėlynės. Juose gausu antioksidantų liuteino ir zeaksantino.
Darželyje atsirandančios problemos: 1-5 metų mažylius, ypač pradėjus lankyti darželį, dažnai užklumpa sloga, ausų uždegimas, miegodami jie ima knarkti. Pasitaiko, kad vėluoja tokio amžiaus vaikų kalbos raida. Visais šiais atvejais būtina gydytojo otorinolaringologo konsultacija. Darželį lankantiems vaikams dažniau pasireiškia ir kvėpavimo takų obstrukcijos, kurios gali būti bronchų astmos pradžios požymis. Jeigu vaikas daugiau nei 5 kartus yra sirgęs obstrukciniu bronchitu, kai daug kosti, būna sunku kvėpuoti, pailgėja iškvėpimas, tokiu atveju reikalinga vaikų pulmonologo konsultacija.
Susirūpinti dėl plokščiapadystės reikėtų tuomet, jeigu penkerių-šešerių metų vaikui stovint pėdų vidinis kraštas virsta į vidų ar netaisyklingai nudėvimi batai. Tokio amžiaus vaikams būna augimo šuolis ir laikysena neretai tampa netaisyklinga. Įtarus plokščiapadystę ar netaisyklingą laikyseną, reikėtų pasikonsultuoti su vaikų ortopedu-traumatologu.
Nėra gerai, jei vaikas po ketvirtojo gimtadienio dienomis nelaiko šlapimo, o po penktojo - naktimis, mažylis nespėja nueiti į tualetą arba jam yra dažnos šlapimo organų infekcijos. Tokiais atvejais mažieji pacientai nukreipiami pas vaikų nefrologą. Tokio amžiaus berniukams pasitaiko ir apyvarpės angos susiaurėjimas - fimozė. Vertėtų kreiptis į vaikų urologą, jeigu tėvai pastebi, kad berniukui sunku šlapintis, šlapinantis išsipučia apyvarpės maišelis, o pasišlapinus laša šlapimas.
Gydytojai dar pastebi, kad tėvai vaikų sveikata neretai rūpinasi tik užpuolus ligai ar prireikus nunešti pažymą mokymo ar ugdymo įstaigai. Gydytojai primena, kad būtina reguliariai stebėti vaiko sveikatos rodiklius, net jei jokių nusiskundimų nėra. Vaikų ligos, ypač lėtinės, neretai priklauso nuo jų amžiaus. Pavyzdžiui, kūdikius iki vienerių metų gydytojams tenka nukreipti pas vaikų alergologus, nes tokio amžiaus vaikams išryškėja odos bėrimai ir kitos alergijos formos.
„Kai kūdikio veidas, lenkiamieji kūno paviršiai ar visas kūnas išbertas, oda yra išsausėjusi ar pleiskanoja, reikėtų atkreipti dėmesį. Tėvai turėtų kreiptis į medikus ir pastebėję, kad jų kūdikis laiku nesivarto, nesėdi, neguguoja, nesišypso ar neužmezga akių kontakto.
„Reikėtų susirūpinti, jei 2 metų vaikas nekalba žodžių junginiais, nežaidžia funkcinių žaidimų, pavyzdžiui, nevaizduoja, kad siurbia siurbliu, kalba telefonu, važiuoja mašinėle, vyresnis vaikas nežaidžia vaidybinių žaidimų su lėlėmis, mašinėlėmis, kai pats vaizduoja žmogų vorą ar princeses, - pataria gydytoja. - Pastebėję tokius raidos sutrikimus, gydytojai mažuosius pacientus nukreipia pas vaikų neurologą.“
Gydytoja pastebi, kad dažna ikimokyklinukų bėda yra ir vidurių užkietėjimas, nes būna, jog vaikai darželyje vengia tuštintis, o tėvai to nė nežino. „Jei vaikas dažnai skundžiasi pilvo ar krūtinės skausmais, pykinimu, vėmimu, pakitusiu apetitu, kosti naktį, rytais būna užkimęs, bet praeina per porą valandų, - reikėtų kreiptis į vaikų gastroenterologą, - sako A. Vaščiūnaitė. - Netaisyklinga, nesubalansuota mityba bet kurio amžiaus vaikams gali sukelti įvairių medžiagų trūkumą, geležies stokos mažakraujystę, netgi protinio ar fizinio vystymosi sulėtėjimą.“
Dar viena dažna vaikus iki 18 metų kamuojanti bėda - nutukimas. Pastaraisiais metais pastebimas nutukusių vaikų skaičiaus didėjimas. Tai lemia netinkami mitybos įpročiai, nepakankamas fizinis aktyvumas, vis daugiau laiko praleidžiama prie kompiuterio. „Vaikų ir paauglių nutukimas jau kurį laiką yra didėjanti problema visame pasaulyje. Per pandemiją sumažėjus vaikų fiziniam aktyvumui, praleidžiant gerokai daugiau laiko nei anksčiau prie kompiuterio ir išmaniųjų įrenginių, sutrikus vaikų dienos režimui, ši problema tik dar labiau išryškėjo.
Pastebima, kad vyresnius vaikus dažnai vargina ir streso, įtempto gyvenimo būdo, netinkamo dienos režimo sukelti įtampos galvos skausmai, tačiau tai taip pat gali būti ir prasidėjusios migrenos požymis. Tikslesnę negalavimų priežastį gali įvardyti tik vaiką apžiūręs vaikų neurologas. Didelė šiuolaikinių vaikų bėda yra ir netaisyklinga laikysena. Paaugliai sparčiai auga, daug laiko praleidžia sėdėdami mokykloje, prie kompiuterio ir išmaniųjų įrenginių, dėl to formuojasi netaisyklinga laikysena, stuburo iškrypimai, atsiranda regėjimo sutrikimų.
Ką tėvai gali padaryti, kad išvengtų vaikų nutukimo?
Statistika apie vaikų sveikatą ir miego svarbą
Statistika byloja - naujagimių tėvai praranda iki 6 mėnesių miego per pirmuosius dvejus metus po kūdikio gimimo. 80 proc. tėvų teigia, jog vaikelio miego įpročiai paveikia jų pačių miego kokybę. 67 proc. sako dėl miego trūkumo sunkiau susitvarkantys su kasdienėmis užduotimis. 20-30 proc. mamų, susilaukusių pirmagimių, užklumpa pogimdyvinė depresija. Nuo 60 iki 70 proc. porų patiria santykių problemas. Ir pirmaisiais metais po kūdikio gimimo tam didelę įtaką turi miego trūkumas. Kitas tyrimas detalizuoja šią situaciją. 35 proc. tėvų kalba apie santykių su partneriu prastėjimą dėl nuolatinių kūdikio prabudimų. Taip pat statistika nurodo, jog 1 iš 5 porų išsiskiria per pirmuosius 5 metus po vaiko gimimo. Viena to priežasčių tampa tas pats miego trūkumas bei vis didėjanti įtampa. Miego trūkumas taipogi sumažina gebėjimą spręsti konfliktus. Pavargę žmonės linkę greičiau prarasti kantrybę, sunkiau susikaupti, valdyti emocijas. Tai tampa labai rimta problema,“ - detalizuoja ekspertė S. Žilinskienė dėstydama įvairių tyrimų rezultatus.
Vėl pradėkime nuo statistikos. Juk skaičiai geriausiai atspindi esančią situaciją. O duomenys byloja, jog 35 proc. suaugusiųjų miega mažiau nei 7 valandas per naktį. Tai didina tiek įtampą santykiuose, tiek konfliktų dažnį. Miegantiesiems mažiau nei 6 valandas gresia 48 proc. didesnė tikimybė susirgti širdies ligomis, 15 proc. patirti insultą, 55 proc. nutukti.
„Kai blogai išsimiegama, ryte norisi nesveiko, saldaus maisto. Toks poreikis kyla iš būtinybės gauti energijos. Taip suvartojama daug cukraus. Taigi nuo miego kokybės sveikatos būsena priklauso tiesiogiai. Tai turi įtakos netgi tokių ligų kaip Alzhaimeris ar vėžiniai susirgimai atsiradimui,“ - žiniomis dalijasi gero miego specialistė.
Miego trūkumas veikia žmogaus gebėjimą susikoncentruoti. Tad miegantieji mažiau nei 6 valandas gali 70 proc. dažniau patirti nelaimingus atsitikimus darbe. Būtent todėl labai svarbu kontroliuoti darbo valandų kiekį.
Mažiau nei rekomenduojamą 8-10 valandų kiekį miegantį paauglį, o taip elgiasi 70 proc. jų, tai taipogi veikia neigiamai. Visa tai pasireiškia prastesnių rezultatų pasiekimu, elgsenos pokyčiais, kylančiais konfliktais.
„Net ir sergant vienomis ar kitomis ligomis, pakoregavus miego įpročius, galima sušvelninti ar netgi išspręsti kilusią problemą. Pailsėjęs, atsigavęs organizmas lengviau susitvarko su tuo, kas jį puola, yra pajėgus išsivalyti susikaupusius toksinus, regeneruoti visą kūną. O štai keturias naktis labai prastai miegojęs arba išvis nemiegojęs, jau turėtų būti laikomas pavojingu, kadangi tuomet žmogus tampa visiškai neprognozuojamas.
Miego metu vyksta labai daug įvairių procesų. Pavyzdžiui, dienos metu surenkama įvairi informacija, naktį ji paskirstoma, kad būtų tinkamai panaudota. Neišmiegojus pakankamai tai neįvyksta. Todėl ir girdime tokias studentų kalbas: „Visą naktį mokiausi, ryte nieko nebeprisimenu.“ O štai tinkamai pakoregavus miego įpročius rezultatai džiuginantys,“ - atkreipia dėmesį į miego svarbą S. Žilinskienė.
Vaiko psichologinė gerovė ir emocinė sveikata
„Šiandien kalbame apie daugybę iššūkių, su kuriais susiduria vaikai: mokykloje patiriamą spaudimą, nežinojimą, kaip tvarkytis su sudėtingomis emocijomis, patyčias, konfliktus su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, neužtikrintumą dėl ateities, jausmą, kad jų nuomonė nėra pakankamai vertinama. Dėmesys emocinei sveikatai turi tapti prioritetu. „Prieš metus mūsų atliktoje apklausoje 14-18 m. jaunuoliai teigė, kad jaučia nerimą dėl karo ir neramumų šalyje (6,8 balo iš 10). Natūralu, kad šiandien vis daugiau diskutuojant šiomis temomis viešojoje erdvėje gali jaustis dar daugiau nerimo, neužtikrintumo dėl ateities, nesaugumo. Mažesni vaikai tikrai gali jaustis neramūs, matydami, kad jų tėvai įsitempę, ar tuomet, kai jiems suprantamai nepaaiškinama, kas vyksta aplinkui“, - sako L. Milčienė.
„Pakitęs elgesys veikia kaip lakmuso popierėlis padedantis tėvams pastebėti, kad vaiką kažkas neramina. Tai gali būti įvairūs kasdieniai nutikimai, o gali būti ir ilgiau užsitęsusios sudėtingos situacijos. Tėvų atsakomybė - suprasti, kokius poreikius tuo metu vaikas turi ir kokius jausmus savo viduje išgyvena. Elgesys yra tik išraiška, tad svarbu nepamiršti, kad tai, į ką išties reikia reaguoti, slypi kur kas giliau, ir nepasiduoti savo emocijoms ar nesureaguoti netinkamai. Kartais pakaks vaiką nuraminti, pasikalbėti, praleisti laiką drauge, taip pat galima supažindinti su įvairiomis atsipalaidavimo technikomis, kvėpavimo pratimais, kurie padeda atpalaiduoti įtampą“, - dalijasi A.
„Rūpinantis vaikų gerbūviu, didžiausias dėmesys dažnai skiriamas jų baziniams poreikiams, tačiau siekiant, kad vaikai būtų laimingi, jaustųsi saugūs ir išgirsti, būtina nepamiršti ir jų emocinio pasaulio. Vaikai kasdien jaučia baimę, nerimą, pyktį bei kitas stiprias emocijas, kurias svarbu padėti jiems išgyventi, priimti bei suprasti tam, kad užaugę jie taptų stipriomis asmenybėmis. Kai vaikas jaučiasi išgirstas, suprastas, vertinamas, kai jis auga palaikančioje aplinkoje, jam daug lengviau atsiskleisti, mokytis naujų dalykų, pasitikėti savimi. Taip pat labai svarbios rutinos, kurios suteikia saugumo jausmą. Galima kalbėti tiek apie dienos struktūrą, tiek apie šeimos susitarimus ir ritualus, pavyzdžiui, vakarais kartu žaidžiamus stalo žaidimus ar vakarienės ruošimą.“
„Emocijų reguliacijos įgūdžius augdamas vaikas įgyja palaipsniui. Nesijausti gerai kai kuriose situacijose yra labai adekvatu, pavyzdžiui, nerimauti nutikus nelaimei yra visiškai normalu, pykti, kai negavai, ko labai troškai, taip pat suprantama. Kuo anksčiau pradedame vaikus su juo pažindinti, tuo geriau jie gali įvardinti savo savijautą. Suprasdami, kaip jaučiasi, vaikai gali lengviau pasakyti, kokios pagalbos jiems reikia. Skirtingame amžiuje tai bus skirtingi dalykai: jei mažylis garsiai šauks ir verks, greičiausiai visai netrukus jau norės, kad jį apkabintumėte, tuo tarpu paaugliui gali norėtis didesnio atstumo, tačiau tuo pačiu ir būti pastebėtam bei išgirstam, kai būna sunku. Tėvystėje reikia daug dėmesingumo ir nepasidavimo, nes metodai, kurie veikia vieną kartą ar su vienu vaiku, kitą kartą ar kitam vaikui gali būti visiškai neveiksmingi. O vieno recepto tėvystei nėra“, - sako L. Milčienė.
„Itin svarbus dėmesys ir savistabai bei atsipalaidavimui. Su mažesniais vaikais atsipalaidavimo pratimus labai lengva paversti žaidimais, su kiek didesniais, tai gali būti trumpi pasikalbėjimai apie jų dienos įvykius. Paaugliams labai svarbu žinoti, kad jie yra priimti ir palaikomi savo tapatumo paieškose“, - dalijasi A.
Tvari tėvystė: alternatyvos ir sprendimai
„Mūsų šeimos gyvenimą galima būtų apibūdinti taip: be tikslo neperkame, be reikalo neišmetame“, - sako jau 13 metų daugkartiniais vystyklais ir tvariu gyvenimo būdu besidominti judėjimo „Mano vystyklai“ sumanytoja ir įkūrėja Asta Buitkutė. Ar gali tvarus kūdikio auginimas būti džiaugsmingas ir paprastas? A. Butkutė Miesto Laboratorijoje ves „Aktyvių piliečių fondo“ finansuojamą seminarų ciklą „Kaip užauginti zero waste vaiką“ ir dalinsis žiniomis apie vystyklus ir tvarų kūdikio kraitelį.
Paklausta, ką svarbiausio tėvai turėtų žinoti šia tema, Asta sako, kad svarbiausia žinia yra ta, kad misija auginti zero waste vaikus - tikrai įmanoma. Ir tai tikrai nėra nei brangu, nei sudėtinga. Nebūtina pradėti dairytis vien brangių ekologiškų prekių ar madingų zero waste produktų - tikroji tvarumo esmė yra principas: sumažink vartojimą, panaudok daiktus daug kartų, perdirbk.
Pirmiausia pašnekovė rekomenduoja pagalvoti, ar tikrai jums ir jūsų vaikams reikalingi visi jums siūlomi daiktai ir ar tikrai jų reikia visų iš karto. Ji ragina nebijoti rinktis jau naudotus daiktus, ypač jei jų kokybė, saugumas ir pagrindinės funkcijos nenukentėjusios, o nebereikalingus daiktus perleisti tiems, kuriems jie dar galėtų praversti arba tiesiog atiduoti perdirbti.
Asta, su vyru auginanti tris dukras - 12, 10 ir 5 metų, sako ekologija pradėjusi domėtis, kai laukėsi pirmagimės. „Tuo metu tai apskritai buvo gana nauja - ekologiškų prekių buvo galima įsigyti tik mažose krautuvėlėse kur nors Senamiestyje. Natūralu, kad laukiantis kūdikio iškilo įvairių klausimų, pavyzdžiui, dėl sauskelnių. Jau buvau mačiusi, kad yra modernių užsegamų medvilninių, kelnytes primenančių vystyklų, tačiau jie atrodė labai brangūs. Taip pat nerimavau, kad gal bus per sunku. Bet, laimei, sutikau mamų, kurios papasakojo ir parodė, kad viskas kur kas paprasčiau.
Kaip ir visiems jauniems tėvams, jiedviem galva sukosi nuo bandymo suprasti, kiek ir ko reikia naujagimiui. Daiktų sąrašas išėjo ilgas, o suma jiems įsigyti susidarė tikrai apvali, tad dėl kiekvieno daikto pora tiesiog pradėjo kelti klausimus: ar jo tikrai reikia, ar būtinai reikia naujo, ar tikrai daiktų reikia tiek daug ir ar tikrai reikia dabar? Kai į juos atsakė, sąrašas iškart sutrumpėjo net keletą kartų!
„Idealios būklės naudotą komodą, kuri sykiu buvo vystymo stalas, susiradau per skelbimus. Naują medžiaginę nešynę įsigijau iš draugės, kuriai ji „neprilipo“, vystyklų pasiuvo kita bičiulė, visą kalną dėvėtų drabužėlių naujagimiui gavau iš sesers, automobilinę kėdutę atidavė bendradarbis. Kūdikių daiktai dažniausi būna naudoti labai trumpą laiką - kai pamatai, kokios jie puikios būklės ir kad juos gali gauti nemokamai arba pusvelčiui, ranka nebekyla pirkti naujų.
Paklausta apie iššūkius, kurie kilo tvariai auginant vaikus, moteris prisipažįsta: „Mano galva, didžiausias iššūkis tėvams, nusprendusiems vaiką auginti ekologiškai, - aplinkinių spaudimas. Jei mudu su vyru prasitardavome, kad auginsime kūdikį naudodami medžiaginius vystyklus, sulaukdavome gąsdinimų, kad bus per sunku. Juokingiausia, kad protindavo net ir neturintieji savo vaikų. Gimus pirmagimei, visų artimųjų paprašėme nepirkti jokių žaislų. Tačiau vis tiek kiekvienas atnešė po barškutį. Su vyru juokais svarstėme - įdomu, kokį kiekį žaislų būtume gavę, jei nebūtume prašę jų nepirkti? Močiutėms ir seneliams atrodė nedovanotina, kad vaikas neturės „padoraus“ vežimėlio, todėl jam įsigyti padovanojo pinigų, beliko išsirinkti norimą. Įsigijome naują, didelį, patvarų, klasikinio stiliaus.
Tėvams, dar tik laukiantiems vaikelio atėjimo į šį pasaulį, Asta pataria įjungti kritinį mąstymą ir gerai apsvarstyti, ko reikia būtent jūsų šeimai, ir kviečia nepasiduoti madai, nepulti į kraštutinumus ir likti ištikimiems savo vertybėms. Ji teigia, kad svarbiausias tėvų darbas pirmomis dienomis, savaitėmis, mėnesiais - susipažinti su vaikeliu, užmegzti su juo ryšį. „Visos priemonės ir daiktai turi jums padėti, o ne trukdyti ir kelti nereikalingą įtampą“, - sako pašnekovė. - Tarkime, jeigu jaučiate, kad vystyklų skalbimas jus erzina ir nebeturite kantrybės vaikams, gal verta apsvarstyti, kad gera nuotaika namuose yra svarbiau nei siekis gyventi tvariai. Ir, priešingai, jei įsigijote naują vežimėlį, mobiliąją auklę ar kitos technikos tik dėl to, kad „visi pažįstami tai perka“, turbūt irgi kankinsitės - konkrečiai jums nepasiteisinę daiktai tik užims vietą ir privers jaustis kaltus, kad išleidote tiek pinigų, o nesinaudojate“. Taip pat nereikėtų tikėtis, kad daiktų gausa savaime išgelbės nuo tėvystės rūpesčių.
„Smagu, jeigu ekologiški pasirinkimai suteikia džiaugsmo ir padeda labiau pasitikėti savimi kaip tėvais. Bet tai neturėtų tapti varžybomis ar mėginimu kažką įrodyti aplinkiniams“, - sako pašnekovė. - Šeimoje nuo pat pradžių stengėmės visko pirkti kuo mažiau. Mums patiko mintis, kad neverta apsikrauti daiktais ir kad be daug ko galime kuo puikiausiai išsiversti. Visgi pastebėjau, kad su kiekvienu vaiku keičiasi situacija ir tuo pačiu požiūris. Tarkime, augindami vyresnėles, neturėjome maitinimo kėdutės - jos valgė sėdėdamos mums ant kelių. Ir mums tai puikiausiai tiko. Tačiau, kai atsirado mažiausioji, maitinimo kėdutę įsigijau - reikėjo laisvų rankų, kad galėčiau maisto įdėti ir sesėms.
„Prieš 8 metus buvo daugkartinių sauskelnių bumas, bet kartu informacijos buvo ne tiek ir daug. Susiradusi iškarpų, sauskelnes bei vystyklus iš senų kilpinių rankšluosčių bei flanelės atraižų siuvausi pati. Pirmas akstinas auginti vaikus tokiu būdu Agnei buvo aplinkosauginis. O kadangi sauskelnes siuvosi pati, netruko pajusti, kad tai puikus būdas sutaupyti pinigų. „Jeigu nori, ieškai, kaip viską padaryti, o jeigu nenori, ieškai priežasčių to nedaryti, - sako ji. Aš nebuvau radikali. Jeigu žiemą, kai lauke būdavo -10, eidavome pasivaikščioti ir žinodavau, kad vaikas užmigs, nedėdavau jam daugkartinių sauskelnių. Lygiai taip pat elgdavausi, kai turėdavome kur nors keliauti ir žinodavau, kad daugkartines sauskelnes pakeisti bus nepatogu. Nereikia pernelyg apsunkinti, bet tuo pačiu ir kankini savęs mintimis, kad nusižengėme savo principams.
Paklausta, iš ko daugiausiai sulaukusi palaikymo, moteris sako, kad tuo metu labai aktyvus buvęs „Prieraišiosios tėvystės centras“, kuriame ji lankė kursus apie vystyklus bei nešiokles kūdikiams, bendravo su bendraminčiais. Aktyviai veikė ir tėvų forumas, kuriame ji visada galėjo sulaukti pagalbos ir gauti patarimų.
Tvarios tėvystės rekomendacijos
- Naudokite daugkartinius vystyklus. Skaičiuojama, kad vienas kūdikis sunaudoja maždaug 6000-7000 vienetų vienkartinių sauskelnių. Joms visiškai suirti gali prireikti net 500 metų.
- Medžiaginiai pašluostukai. Jūs puikiausiai galite išsiversti be vienkartinių drėgnų servetėlių ar vienkartinių sugeriančių paklotų. Kūdikio užpakaliukui nuvalyti ar nusausinti galite rinktis nedidelius švelnaus audinio rankšluostukus. Įsigykite porą neperšlampamų, daugkartinių paklotų.
- Natūrali kosmetika. Ji nebūtinai brangiai kainuoja!
- Jei tik įmanoma, žindykite. Žindymas krūtimi nieko nekainuoja ir nesukuria jokių atliekų. Jei jaudinatės, ar pavyks, verta investuoti į kursus ar asmeninę konsultaciją su sertifikuota žindymo specialiste.
- Naudoti daiktai puikiai tinka! Baldai, vežimėlis, drabužiai - daug ką galima įsigyti iš antrų rankų.
- Atidžiai rinkitės žaislus. Pigaus plastiko žaislai gali turėti didesnį kiekį pavojingų ir nuodingų medžiagų - ftalatų, todėl verta ieškoti pagamintų iš natūralių medžiagų arba bent jau rinktis patikimus gamintojus, kuriems rūpi saugumas. Kai kurie ugdymo specialistai įsitikinę, kad per daug ryškūs ir specifikuoti žaislai skurdina vaikų vaizduotę.
