Visuomenė sparčiai sensta, o tai kelia naujus iššūkius socialinės globos sistemai. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, mažėjantis gimstamumas, emigracija ir didėjanti gyventojų gyvenimo trukmė lemia vis didesnį senyvo amžiaus žmonių skaičių, kuriems reikalinga priežiūra ir globa. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip patekti į senelių globos namus Lietuvoje, kokie yra reikalavimai ir kokius žingsnius reikia atlikti.
Kaip patekti į senelių globos namus?
Pirmasis žingsnis norint patekti į senelių globos namus yra kreipimasis į savivaldybės socialinės paramos skyrių. Socialiniai savivaldybės darbuotojai turi nustatyti, kad žmogui reikalinga ilgalaikė stacionari globa. Tik tada asmuo gali būti priimtas į senelių globos namus.
Dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo ar jo globėjas raštišku prašymu turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Savivaldybės nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai, gavę asmens prašymą, nustato socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą.
Būtini dokumentai prieš kreipiantis į savivaldybę:
- Galiojanti asmens tapatybės kortelė arba pasas.
- Neįgalumą įrodantis pažymėjimas ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopija.
- Užpildytas medicinos dokumentų išrašas (forma 027/a) iš sveikatos priežiūros įstaigos, nurodant diagnozę ir asmens sveikatos būklę.
- Gydymo įstaigos pažyma apie asmens sveikatos būklę, siuntimus gydymo procedūroms bei operacijoms atlikti ir kitus dokumentus, jeigu reikalinga trumpalaikė globa.
Atlikus šiuos darbus, senyvo amžiaus žmogus turi kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ir užpildyti prašymą apgyvendinti jį senelių globos namuose.
Sprendimo priėmimo procesas
Miesto (rajono) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, priėmęs sprendimą siųsti asmenį į globos namus, sprendimo kopiją išsiunčia Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Paprastai dokumentų pildymas ir sprendimo priėmimas užtrunka iki 30 kalendorinių dienų, tačiau kiekvienas prašymo nagrinėjimas yra individualus ir sprendimo priėmimo laikas skirtingose savivaldybėse gali skirtis.
Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Gavę išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą. Tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų.
Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, yra parenkami pagal galimybes atsižvelgiant į asmens pageidavimą. Svarbu žinoti, kad gavus vietą senelių namuose, buto nereikės atiduoti.
Finansiniai aspektai
Pagal Socialinių paslaugų įstatymą už gyvenimą senelių namuose mokama 80 procentų asmens pajamų ir 100 procentų kitų pajamų (priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacija ir t.t.). Taip pat reikia mokėti 1 procentą nekilnojamo turto vertės, jei turto vertė viršija turto vertės normatyvą socialinei paramai gauti.
Kai miesto (rajono) savivaldybės administracija priima sprendimą skirti finansavimą dėl asmens apgyvendinimo globos namuose, ilgalaikės socialinės globos apmokėjimas susidaro iš:
- 80 procentų asmens gaunamų pajamų (pensijos).
- 100 procentų priežiūros/slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos.
- Jei asmuo turi nekilnojamojo turto - nuo jo vidutinės rinkos vertės bus skaičiuojamas 1 procentas mokestis, kuris turės būti mokamas kiekvieną mėnesį globos įstaigai (įmokos dydį apskaičiuoja savivaldybė).
Skirtumas, kurio trūksta iki nustatytos globos namų socialinės globos paslaugų kainos, apmokamas/finansuojamas tos savivaldybės administracijos, iš kurios ir atvyko konkretus asmuo. Socialinės globos kainos apmokėjimas pagal visus pirmiau išvardintus punktus detaliai išdėstomas ilgalaikės socialinės globos kompensavimo sutartyje.
Įstaigų tipai ir paslaugos
Kėdainių rajone, kaip ir visoje šalyje, visuomenė sparčiai sensta. Šiai tendencijai įtakos turi mažėjantis gimstamumas, emigracija bei išliekanti gana ilga gyventojų gyvenimo trukmė. Kėdainių rajone yra 5 senelių globos įstaigos. Trys iš jų valstybinės, t. y. įsteigtos rajono savivaldybės, ir dvi privačios. Valstybiniai senelių globos namai yra įsikūrę Josvainiuose, Šėtoje ir Dotnuvoje.
Minėtuose valstybiniuose senelių globos namuose vienu metu gali apsigyventi iki 125 senjorų. Tiesa, į šiuos savivaldybės valdomus senelių globos namus gali patekti ne visi senoliai. Į valstybinius senelių namus gali patekti tik tie seneliai, kuriems yra nustatytas socialinės globos poreikis. Šį poreikį nustato socialiniai darbuotojai. Taip pat priežastis apsigyventi senelių globos namuose yra, jei žmogui yra reikalinga specialistų priežiūra 24 val.
Šėtos socialinio ir ugdymo centro senelių globos skyriuje gali būti apgyvendinta 40 senolių. Jais rūpinasi 29 darbuotojai. Vidutinis senelių amžius pas mus yra 78 metai. Didžioji dalis mūsų globotinių turi artimuosius. Seneliai už suteiktas paslaugas atsiskaito sumokėdami 80 procentų savo pensijos, o jei senoliui yra paskirta nuolatinės priežiūros (pagalbos) arba slaugos tikslinė kompensacija, ši visa atitenka globos įstaigai.
Dar vieni senelių namai yra įsikūrę Josvainiuose. Šio miestelio socialinio ugdymo centre globojamas panašus skaičius senolių, kaip ir Šėtoje. Pas mus gali būti globojami 38 žmonės, iš jų 24 yra gulintys. Didžioji dalis senelių gyvena dviviečiuose kambariuose ir tik keli kambariai yra vienviečiai ir triviečiai. Visiškai vienišų senelių pas mus yra ne itin daug - tik maždaug dešimties niekas nelanko. Pastebėjome, kad iš pradžių seneliai, turintys artimųjų, gal kiek ir abejoja dėl apsigyvenimo pas mus, tačiau pastebime, kad apsipratę yra patenkinti savo buvimu globos įstaigoje.
Dotnuvos slaugos namuose iš viso yra 45 vietos, iš jų šiuo metu 43 užimtos. Daugiau nei pusė, 29 šių namų gyventojai yra nuolatinės slaugos reikalaujantys pacientai, t. y. tie, kurie patys negali pakilti iš patalo. Dotnuvoje yra daugiausiai triviečių kambarių, juose įkurdinti nevaikštantys ligoniai. Tiesa, Dotnuvoje yra slaugomi ne tik pensinio amžiaus, bet ir jaunesni slaugos reikalingi žmonės. Tačiau įstaigoje pensinio amžiaus globotiniai vis tiek sudaro didžiąją dalį.
Kalbant apie privačius senelių globos namus, Kėdainių rajone yra įsikūręs vienintelis - Labūnavoje. Globos namuose „Smiltelė“ taip pat gali būti globojami maždaug 40 senolių. Nuo šių metų „Smiltelėje“ didėjo paslaugų kaina. Šiuo metu gyvenimas per mėnesį vienam senoliui čia atsieina nuo 790 Eur. Kadangi Lietuvoje į senelių namus paprastai patenka tik jau savimi pasirūpinti nebegalintys senoliai, jų pajamas sudaro ne tik senatvės pensija, bet ir pašalpa priežiūrai ar slaugai, kuri sudaro dar 280 Eur. Tačiau jei to vis vien neužtenka susimokėti už gyvenimą „Smiltelėje“, galima kreiptis į savo deklaruotos gyvenamosios vietos socialinės rūpybos skyrių.
„Smiletelėje“ dirba apie 20 žmonių. „Esame vienareikšmiškai pranašesni už valstybines globos institucijas. Mes negalime sau leisti turėti blogų atsiliepimų, nes tuomet neturėsime klientų. Mums žmonių niekas nesiunčia, mes juos turime patys pritraukti, o tai gali padaryti tik turint geras rekomendacijas. Todėl skiriame didžiulį dėmesį gyventojų gyvenimo kokybei, patogumui, kruopščiai jais rūpinamės. Siekiame, kad artimiesiems niekuo rūpintis nereikėtų, išskyrus senelį lankyti ir džiaugtis, kad jo gyvenimo saulėlydis yra orus. Turime priemones, kurios palengvina darbą darbuotojams ir užtikrina geresnę gyvenimo kokybę seneliui. Organizuojame daug renginių, švenčiame gimtadienius, šventes, kas mėnesį atvyksta kunigas, aukoja mišias. Žodžiu, bandome žmones išjudinti, bet ne visi seneliai to nori, įsitraukia į veiklas“, - pastebi K. Dar vieni privatūs, tačiau pelno nesiekiantys senelių globos namai yra įsikūrę Krakėse.
1995 m. įkurtuose Švč. Mergelės Marijos senelių savarankiško gyvenimo globos namuose gali būti globojamas 21 senolis. Būtent tiek jų šiuo metu čia ir gyvena. Skirtingai nei kituose aukščiau aprašytuose senelių namuose, Krakėse daugiausia gyvena seneliai, neturintys artimųjų. „Nors mes nesame valstybinė įstaiga, tačiau pelno nesiekiame ir užmokestis pas mus yra toks, kiek senelis išgali susimokėti. Už gyvenimą pas mus seneliai atiduoda 90 procentų savo pensijos, taip pat ir slaugos pašalpą, jei ji yra paskirta.
Tiesiogiai: Šimašiaus komentaras apie perimtus senjorų socialinės globos namus ir vakcinaciją
Svarbūs aspektai renkantis globos namus
Renkantis globos namus, svarbu atkreipti dėmesį į daugelį aspektų, siekiant užtikrinti senjoro gerovę ir saugumą. Vilniaus savivaldybės Slaugos ir globos reikalų komisija pastebėjo, kad gyvenimo sąlygos priklauso ne nuo finansavimo, o nuo įstaigos vadovo.
Ką galima atsivežti į globos namus?
Atsivežti galite tai, kas Jums kelia malonius prisiminimus ir pačius reikalingiausius Jums reikmenis. Mobilųjį telefoną, jei asmuo geba savarankiškai juo naudotis, būtinai turėkite, galėsite bendrauti su artimaisiais be jokių tarpininkų. Nerekomenduojama mobiliojo telefono turėti asmeniui, kuris turi sunkią negalią dėl kurios mobiliuoju telefonu jis negali savarankiškai naudotis.
Laukiančiųjų eilė
Galimybės apsigyventi stacionariuose senelių globos namuose laukia beveik tūkstantis gyventojų, tačiau vietų trūksta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutiniškai laukti reikia nuo pusės iki metų. Laukiančiųjų asmenų eilė formuojama tik tai derinant su savivaldybių darbuotojais dėl konkretaus asmens, kai miesto (rajono) savivaldybės administracija jau turi priėmusi sprendimą siųsti konkretų asmenį į globos namus ir skirti jam finansavimą.
Patarimai ir įžvalgos
Sprendžiant, ar senyvam žmogui būtina vieta senelių namuose, vertinamas ir jo (-s) savarankiškumas. Siekiant vietos senelių namuose, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad tarp lemiančių veiksnių - ir turtinė padėtis, kuri vertinama už 12 mėnesių, t. y. už metus nuo kreipimosi dienos.
Svarbu nepamiršti, kad didesnės eilės yra tik į globos namus, į kuriuos priimami žmonės su psichikos negalia. Sprendimas vyresnio amžiaus giminaitį apgyvendinti globos namuose daugeliui šeimų yra reikšmingas žingsnis, lydimas daugybės klausimų.
Tinkamai paruošti dokumentai ne tik palengvina globos namų paiešką, bet ir suteikia galimybę pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama.
Jeigu senjoras ir jo artimieji siekia, kad socialinės ilgalaikės (trumpalaikės) globos paslaugos būtų kompensuojamos, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją. Galima kreiptis tiesiogiai, paštu ar elektroniniu būdų, per SPIS sistemą (www.spis.lt), į namus atvykus socialiniam darbuotojui, kuris užpildys prašymą savo mobiliajame įrenginyje.
Nukreipimas į socialinės globos įstaigą
Jei savivaldybės socialiniai darbuotojai nustato, kad senjorui reikalinga ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa, globos įstaigą pasirenka pats senjoras arba jo atstovai. Prieš apgyvendinant senjorą globos namuose, savivaldybė išrašo siuntimą į globos namus, kuris pateikiamas tiek senjorui, tiek jo pasirinktiems globos namams. Siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo paslaugos gavėjui dienos.
Jeigu globos nėra laisvų vietų, senjoras yra įrašomas į laukiančiųjų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti. Siuntimo galiojimo terminas gali būti pratęstas, jeigu raštu pateikiamos neginčijamos objektyvios priežastys, dėl kurių senjoras per nurodytą laiką negali apsigyventi globos namuose.
Į socialinės globos įstaigą nepriimami asmenimai, kurie apgyvendinimo metu serga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis arba jiems diagnozuota ūmi psichozė. Nuo šeimos gydytojo išrašo iš medicininių dokumentų (F027/a) išdavimo iki apsigyvenimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai.
Globos namuose apgyvendinamas senjoras (jo globėjas) ir globos namai pasirašo sutartį, kurioje numatytos socialinės globos teikimo sąlygos, teikimo laikas, abiejų šalių teisės, pareigos, atsakomybė ir kitos sąlygos.
Dokumentai, kuriuos reikia pateikti nusprendus už paslaugas mokėti savo lėšomis
Jeigu senjoras ir jo artimieji nusprendė už socialinės globos paslaugas mokėti savo lėšomis, jiems nebūtina kreiptis į savivaldybę, kad būtų nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir išrašytas siuntimas į globos namus.
Apklausų duomenimis, 40 procentų 55-64 m. Lietuvos gyventojų per pastaruosius 10 metų turėjo arba turi globos reikalingą giminaitį. Vos 12 procentų lietuvių sutiktų būti slaugomi globos namuose.
Rinkdamiesi globos namus, vieniši senjorai ar artimieji, įprastai domisi įstaigomis, esančiomis netoli jų gyvenamosios vietos. Manau, jog profesionalūs, nuoširdūs darbuotojai, geros emocijos, namus primenanti aplinka, o ne valdiška atmosfera yra labai svarbu. Aišku, patalpų jaukumas, pritaikymas žmonėms, turintiems negalią, kokybiškas maitinimas, užtikrinamos medicinos paslaugos, kuo daugiau sveikatinimo paslaugų, užimtumo veiklos, daugiau bendravimo, užtikrinama reabilitacija. Ieškant tokių globos namų verta remtis rekomendacijomis, atsiliepimais.
tags: #rekomendacijos #seneliu #globos #namams
