Lietuvos raudonoji knyga, po keturiolikos metų pertraukos pasipildžiusi naujais leidimais, atveria duris į pasaulį, kuriame rūšių išlikimas tampa vis svarbesniu iššūkiu. Naujoji knyga, papuošta drugio machaono viršeliu, skiriasi nuo ankstesniųjų tuo, kad mokslininkai rėmėsi tarptautine metodika, o ne vietine. Dėl šios priežasties saugomų rūšių knygoje sumažėjo ketvirtadaliu: jei 2007-aisiais jų buvo per 760, dabar liko 566-ios.
Šis pokytis atspindi gamtos pokyčius ir rūšių atsigavimą. „Pastebėjom, kad kai kurios rūšys atsikūrusios, pvz. pilkoji žąsis, pilkoji gervė, meškinis česnakas, ūdra, šikšnosparnių kai kurios rūšys“, - sako Aplinkos ministerijos atstovė Laura Janulaitienė.

Nauji gyventojai ir grįžtančios rūšys
Malonia staigmena šįkart tapo ir iš Latvijos ar Baltarusijos į mūsų šalį vis atkeliaujantys lepečkojai. Pavyzdžiui, rudasis lokys, užfiksuotas Panevėžio medžiotojų. Anksčiau mokslininkai ruduosius lokius vadino Lietuvoje jau išnykusiais, todėl į Raudonąją knygą jie net nebuvo įtraukti. „Žiūrint į tai, kad dažnėja jo apsilankymai ir į tai, kad jis svarbus mūsų šaliai kultūriniu-istoriniu požiūriu, Žemaitijos simbolis, stambiausia žinduolių rūšis, buvo nuspręsta netraktuoti kaip išnykusios, o beatsikuriančia“, - pasakoja L. Janulaitienė.
Mokslininkai viliasi, kad Lietuvoje pradės veistis ir eršketai - jų jauniklius jau pora metų specialistai paleidžia į upes, kuriose kadaise šios žuvys neršė natūraliai. Raudonojoje knygoje išlieka ir baliniai vėžliai, Metelių regioniniame parke ką tik užfiksuoti po žiemos miego į paviršių besiropščiantys. Jų Lietuvoje - vos 500.

Nykstančios rūšys ir žmonių įtaka
Iš visų Lietuvoje gyvenančių žinduolių rūšių saugomi net penktadalis. Sparčiausiai nyksta stambesni žinduoliai, kuriems reikia didesnių plotų - pavyzdžiui, lūšys, stumbrai. Mažėja ir baltųjų kiškių populiacija. Sniegui nutirpus jie tampa tikru jauku plėšrūnams.
Vis dėlto, kaip pasakoja Raudonosios knygos redaktorius Valerijus Rašomavičius, atsirado ir 43 rūšys, į saugomųjų sąrašus įtrauktos naujai. „Kurapką įvardinčiau, pavyzdžiui, kurią visi žino. Matosi, kad šansų, kad gyvenimo aplinka joms pagerės, pasikeis, yra labai nedaug. Štai, kurapka yra naujam sąraše saugomų rūšių“, - teigia V. Rašomavičius. Regis, veistis Lietuvoje vis sunkiau būtent paukščiams. Raudonojoje knygoje atsirado ir baltasparnė žuvėdra, mažoji žąsis, ledinė antis, rudagalvė antis, paprastasis purplelis.
O dėl to, kad jų populiacija mažėja, dažniausiai kalti būtent žmonės. „Mažėja buveinių, vyksta statybos, intensyvėja žemės ūkis, kertami miškai, intensyvėja žvejyba, žmonių atvežamos invazinės rūšys, kurios veikia neigiamai - meškėnai, mangutai, vėžiai“, - kalbėjo L. Janulaitienė. Pavyzdžiui, dėl to, kad lietuviai atsigabeno kanadinę audinę, čia išnyko europinė audinė. Sparčiai nyksta ir kai kurios grybų rūšys, tad specialistai ragina vaikštant miške grybų bent jau nespardyti. O iš visų Lietuvoje esančių augalų rūšių saugomos dešimtadalis.

Raudonoji knyga - gamtos signalas žmonijai
Tiesa, tai, jog rūšis atsiduria saugomųjų sąraše, turi ir gerąją medalio pusę. „Geriausiai tada atrodytų varliagyviai, kurių daugiau kaip 40 proc. Kadangi jų skaičius viršija 10, o penki yra sąraše, tai jų išgyvenimui suteikta dėmesio“, - sako V. Rašomavičius.
Taigi Raudonoji knyga žmonėms turėtų būti tarsi signalas įsidėmėti, kokios gyvūnų, augalų ar grybų rūšys nyksta ir stengtis padėti joms išlikti. „Viskas priklauso nuo mūsų, nes mes esam pagrindinė gyvūnų rūšis, „išmintingasis žmogus“, dėl kurio sprendimų įtakojami tie, kurie negali apsiginti“, - pasakoja L. Janulaitienė. „Tie visi gyviai, kurie yra sąraše, jie vienas kitam nekliudo, jie puikiai sugyvena ir randa vietą. Jeigu koks saugomas medis nugriūtų, ant jo apsigyventų kerpės, kurios irgi saugomos. Kliudom mes, žmonės. Ir ta knyga - įspėjimas žmonėms, kad yra pavojaus ženklas“, - teigia V. Rašomavičius.
Tiesa, yra ir tokių žuvų ar augalų rūšių, kurios gyvuoja tik mūsų šalyje. Pirma Lietuvos raudonoji knyga išleista 1981-aisiais. O ši - ketvirtoji. Iš viso pasaulyje išnykti gresia net 35-iems tūkstančiams gyvūnų, augalų ir grybų rūšių.
Namibo dykumos karalyste
Lietuvos raudonoji knyga - tai ne tik mokslinis darbas, bet ir svarbus priminimas mums visiems apie gamtos trapumą ir mūsų atsakomybę už jos išsaugojimą ateities kartoms.
| Metai | Saugomų rūšių skaičius | Metodika |
|---|---|---|
| 2007 | Per 760 | Vietinė |
| Naujausias leidimas | 566 | Tarptautinė |

