Alerginis rinitas yra lėtinė ar sezoninė būklė, kurią sukelia imuninės sistemos reakcija į alergenus, tokius kaip žiedadulkės, dulkių erkutės ar gyvūnų pleiskanos. Ši liga, dar vadinama „šienlige“, paveikia nosies gleivinę, sukeldama užgulimą, čiaudulį, niežulį ar slogą. Alergenų sukeltas dažniausiai lėtinis nosies gleivinės uždegimas - labai paplitusi liga. Alerginis rinitas yra labai nemaloni liga, kuri gali nulemti jūsų kasdienybės, įvairių darbų sutrikimą. Alerginis rinitas yra labai paplitusi liga, kurią galima efektyviai valdyti tinkamai gydant ir vengiant alergenų.
Alerginis rinitas išsivysto, kai imuninė sistema pernelyg jautriai reaguoja į ore esančius alergenus, laikydama juos pavojingais. Alergenai sukelia uždegiminę reakciją nosies gleivinėje, dėl ko atsiranda simptomai. Kai alergenai su maistu ar įkvepiamu oru patenka į organizmą pirmą kartą, tai dar nesukelia alerginių reakcijų, tik įjautrina žmogų, tai yra pradedami gaminti antikūnai. Svarbiausias vaidmuo tenka imunoglobulinui E (IgE), kuris patenka į audinius ir prisijungia prie putliųjų ląstelių, ypač viršutiniuose kvėpavimo takuose, plaučiuose, odoje, žarnų gleivinėje. Putliosios ląstelės yra pilnos biologiškai aktyvių medžiagų (histamino ir kt.). Alergiškam žmogui po pakartotinio kontakto su alergenu prieš jį pasigamina specifiniai IgE, kurie prisijungia prie putliosios ląstelės ir ją įjautrina. Tokia putlioji ląstelė išskiria daug biologiškai aktyvių medžiagų, kurios didina kraujagyslių sienelių pralaidumą ir sukelia audinių pažeidimą. Viena iš alergijos pasireiškimo formų yra alerginis rinitas.
Alerginio rinito priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinės priežastys
Alerginis rinitas gali būti sezoninis (susijęs su žiedadulkių alergija pavasarį, vasarą ar rudenį) arba ištisinis (sukeltas nuolatinių alergenų, pvz., dulkių erkučių). Sezoninis alerginis rinitas dar yra vadinamas šienlige arba polinoze - tai žiedadulkių sukeltas alerginis susirgimas, kuris išsivysto dėl įsijautrinimo, sustiprėjusios organizmo reakcijos į alergenus, šiuo atveju augalų žiedadulkes. Šienligė, pasireiškia šiltuoju metų laiku, augalų žydėjimo periodu, t.y. Alergenų sukeltas dažniausiai lėtinis nosies gleivinės uždegimas - labai paplitusi liga. Ši liga kitaip vadinama šienlige - sezoninė alerginė liga, kuria suserga jautrūs kai kurių augalų žiedadulkėms vaikai. Ligą dažniausiai sukelia varpinių žolių ( motiejuko, šunažolės, miglės ir kt.), piktžolių ( pelyno, balandos), medžių (beržo, lazdyno, alksnio) žiedadulkės. Medžiai Lietuvoje pradeda žydėti kovo, žolės - gegužės ir birželio mėnesiais, piktžolės - rugpjūtį. Kai kurios žolės dar kartą žydi rugsėjį ir spalį. Ligos požymiai atsiranda kasmet, augalų, kuriems vaikas jautrus, žydėjimo metu. Mūsų regione dažniausiai alerginį rinitą sukeltą žiedadulkių sukelia būtent beržinių medžių žiedadulkės. Beržas - vienas iš gausiausiai alergizuojančias žiedadulkes barstančių augalų. Šienligė dažniausiai pasireiškia ankstyvą pavasarį, o besitęsiant pavasariui tie simptomai gali tik stiprėti.
Alergija žiedadulkėms(polinozė) pagal sukeliančius augalus skirstoma į tris pagrindines rūšis. Alergija medžių žiedadulkėms- ankstyvoji polinozė, kuri pradeda varginti ankstyvą pavasarį, kai pradeda žydėti medžiai (kovo-balandžio mėnesį žydi alksniai, lazdynai, gegužį-beržai, klevai, birželio mėnesį-ąžuolai). Šienligė vargina gegužės-birželio mėnesiais, kai žydi pievų žolės- motiejukai, miglės, šunažolės. Alergenų sukeltas dažniausiai lėtinis nosies gleivinės uždegimas - labai paplitusi liga. Ši liga kitaip vadinama šienlige - sezoninė alerginė liga, kuria suserga jautrūs kai kurių augalų žiedadulkėms vaikai. Ligą dažniausiai sukelia varpinių žolių ( motiejuko, šunažolės, miglės ir kt.), piktžolių ( pelyno, balandos), medžių (beržo, lazdyno, alksnio) žiedadulkės. Medžiai Lietuvoje pradeda žydėti kovo, žolės - gegužės ir birželio mėnesiais, piktžolės - rugpjūtį. Kai kurios žolės dar kartą žydi rugsėjį ir spalį.
Nuolatinį alerginį rinitą gali sukelti daugybė alergenų, tačiau dažniausiai- namų dulkių erkutė. Šių mikroskopinių padarėlių randama visuose namuose, o ypač ten, kur praleidžiame daugiausia laiko- miegamuosiuose, svetainėse. Erkutė maitinasi baltymais-žmogaus odos paviršinio sluoksnio ląstelėmis. Žmogų gali alergizuoti kosmetikos produktai, cigarečių dūmai(kenkia ir „pasyvus“ rūkymas), buities valymo priemonės, skalbimo milteliai, naminiai gyvūnai, patalpų pelėsis, kuriam pastaruoju metu skiriamas ypač didelis dėmesys. Pavyzdžiui, Suomijoje atliktas didelis tyrimas apie patalpų pelėsį ir jo įtaką žmogaus sveikatai. Jo metu tirta, kokios statybinės medžiagos yra potencialiai pavojingesnės dėl pelėsio, koks pelėsio kiekis jau yra kenksmingas žmogui.
Rizikos veiksniai
Alerginių ligų sparčiai daugėja, ypač išsivysčiusiose šalyse. Dvidešimto amžiaus pradžioje polinoze sirgo 1 iš 10 Europos gyventojų, o dabar- šia liga serga 15- 20 procentų gyventojų. Alerginės ligos jaunėja- vis dažniau jos diagnozuojamos vaikams, ypač mažiems vaikams.Dar prieš 10- 15 metų bronchų astma, alerginis rinitas ikimokyklinio amžiaus vaikams buvo diagnozuojamas retai, šiandien- vis dažniau.
Alergines reakcijas gali išprovokuoti ir aplinkos teršalai, pavyzdžiui, tabako dūmai.
Alerginio rinito simptomai vaikams
Alerginio rinito simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, priklausomai nuo alergeno poveikio ir individualios imuninės sistemos reakcijos. Sezoninio rinito simptomai dažniausiai pasireiškia tam tikru metų laiku, o ištisinis rinitas sukelia nuolatinius ar epizodinius simptomus. Alerginio rinito metu atsiranda simptomai, primenantys peršalimo simptomus, tokius kaip nosies tekėjimas, gleivinės paburkimas, nosies užgulimas, niežėjimas, gali atsirasti čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas, spaudimas sinusų srityje. Kai kuriems žmonėms kartu su slogos simptomais atsiranda ir akių niežėjimas, perštėjimas, ašarojimas. Sezoninis rinitas kartais vystosi ypač dramatiškai-tuo metu, kai gamta nubunda ir švenčia pavasarį, kai žydi sodai ir pievos- žiedadulkėms alergiški žmonės jaučiasi ypač blogai. Juos pradeda varginti čiaudulys, kartais tiesiog priepuolinis, nosies užburkimas ir niežėjimas, vandeninga ar gleivinga sekrecija iš nosies, neretai -kartu ir konjunktyvitas, dėl kurio akys tampa jautrios, ašaroja, bijo šviesos. Beto, gali varginti galvos skausmai, gomurio, ausų niežulys, kartais susilpnėja ar išnyksta uoslė.
Vaikui gali išsivystyti nuolatinis rinitas, kuris gali trukti net ilgiau negu 4 savaites. Paburksta nosies gleivinė, padidėja nosies jaudrumas, kartais pakinta balso tembras, gali sutrikti uoslė, miegodamas vaikas knarkia. Nuolatiniu rinitu sergančio vaiko veidas pakinta dėl nosies užburkimo ir kvėpavimo pro burną, gali atsirasti gomurio ir sąkandžio sutrikimų. Anksčiau buvo manoma, kad maži vaikai beveik neserga alerginiu rinitu, tačiau dabar vis dažniau ši liga diagnozuojama ir ikimokyklinio amžiaus vaikams. KMUK Vaikų ligų klinikos epidemiologinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje alerginis rinitas diagnozuojamas 4-6 proc., o simptomais, būdingais šiai ligai, skundžiasi apie 24 proc. įvairaus amžiaus vaikų.
Dauguma jautrių žiedadulkėms vaikų jautrūs ir augaliniam maistui: įvairioms daržovėms, žalumynams, vaisiams ir riešutams. Sergantis šienlige vaikas gali susirgti ir bronchų astma. Mažiems vaikams alergija gali būti daugelio viršutinių kvėpavimo takų ligų priežastis. Kai kurie vaikai serga ne tik alerginiu rinitu ir bronchų astma, bet ir atopiniu dermatitu.
Kaip diagnozuojamas alerginis rinitas?
Alerginį rinitą padeda diagnozuoti ligos simptomų įvertinimas, ligos anamnezė, taippat ir alerginė anamnezė, nes neretai ligonio šeimos nariai ar giminaičiai irgi yra alergiški. Kraujo tyrime kartais randamas padidėjęs eozinofilų kiekis, padidėja IgE. Įvairūs alerginiai testai padeda nustatyti konkrečius alergenus, kuriems žmogus yra alergiškas. Tai yra svarbu, nes, žinodamas kam yra alergiškas, ligonis gali, jei įmanoma, vengti kontakto su alergenu, atitinkamai susitvarkyti gyvenamąją aplinką, pagaliau gali pradėti gydytis priešalerginiais vaistais dar iki tų augalų, kuriems yra alergiškas, žydėjimo. Beto, žinant konkrečius alergenus, galima taikyti imunoterapija- gydymą mažomis alergeno dozėmis.
Gydymas: kaip valdyti alerginį rinitą?
Alerginio rinito gydymas orientuotas į simptomų mažinimą ir alergenų poveikio ribojimą. Alerginis rinitas nėra „tik“ sloga. Jis turi būti diagnozuojamas ir kruopščiai gydomas, nes 20- 30 proc. sergančiųjų alerginiu rinitu suserga ir bronchų astma. Beto, iki 90 proc. sergančiųjų bronchų astma serga ir alerginiu rinitu. Negydant alerginio rinito, 20 proc.
Medikamentinis gydymas
Alerginio rinito gydymui skiriama priešalerginių vaistų(vietinio ir sisteminio poveikio) bei simptomus lengvinantis gydymas. Antihistamininiai vaistai: (pvz., loratadinas, cetirizinas) mažina niežulį, čiaudulį ir slogą. Šiuo metu alerginiam rinitui gydyti yra rekomenduojami naujieji antihistamininiai preparatai (loratadinas, cetirizinas, ebastinas, desloratadinas ir levocetirizinas), nes, gerai blokuodami H1 receptorius, jie nepasižymi klasikiniams antihistamininiams preparatams būdingu šalutiniu poveikiu. Jie sumažina kitų mediatorių išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių bei bazofilų, slopina uždegime dalyvaujančių ląstelių migraciją, veikdami adhezines molekules, taip pat sumažina tokių veikliųjų uždegimo mediatorių, kaip leukotrienai ir prostaglandinai, sintezę. Visi antihistamininiai preparatai gerai rezorbuojami iš virškinamojo trakto, todėl dažniausiai vartojami tablečių pavidalu.
Alerginiam rinitui gydyti taip pat vartojami vietinio poveikio antihistamininiai vaistai (levokabastinas, azelastinas). Jiems būdinga greita veikimo pradžia (po 5-15 minučių). Labai veiksmingi alerginiam rinitui gydyti yra vietinio poveikio kortikosteroidai. Vartojami vietiškai šie vaistai praktiškai nepatenka į sisteminę kraujotaką, neturi poveikio kitiems organams ir sistemoms. Kartais (pasitaiko 5 proc. ligonių) vartojant šiuos vaistus gali būti kraujavimas iš nosies ar kitoks nosies gleivinės pažeidimas. Alerginio rinito gydymui gali būti skiriama leukotrienų receptorių antagonistų. Šie vaistai yra ypač saugūs, todėl dažnai skiriami vaikams. Juos galima vartoti ilgą laiką, derinti su kitomis vaistų grupėmis.
Taigi, yra daug vaistų grupių skirtų alerginiam rinitui gydyti. Nerekomenduočiau gydytis savarankiškai, nes kiekvienam ligoniui reikia parinkti vaistų derinius ir nustatyti gydymo trukmę. Tai priklauso nuo ligos formos, sunkumo ir ligonio amžiaus, todėl tinkamą gydymą gali paskirti tik gydytojas. Ligonis ar sergančio vaikučio tėvai, pasitarę su vaistininku, galėtų įsigyti tik simptomus lengvinančių priemonių- nosies gleivinės paburkimą mažinančių lašų, jūros vandens nosies landų plovimui.
Nemedikamentinis gydymas
Nosies gleivinės anemizuojančiais lašais nereikėtų piktnaudžiauti, nevartoti ilgais kursais(kai kuriuos galima vartoti 3-5 dienas, kitus-apie 2 savaites). Besaikis šių vaistų vartoimas gali sukelti vazomotorinį rinitą, kurio simptomai gali būti panašūs į alerginio rinito. Esant nosies obstrukcijai, dažnai neblogiau nei nosies gleivinės kraujagysles sutraukiantys lašai padeda purškiamas jūros vanduo, kurį galima vartoti neribotą laiką, jis yra visiškai saugus. Ši priemonė ypač tinka vaikams, nes dažnai jie nemoka ar nenori šnypšti nosies. Beto, jei nosies gleivinė yra stipriai paburkusi, geriau gleives išplauti jūros vandeniu, nes stipriai šnypščiant nosį, gali užgulti ausis, net iš nosies ertmės patekti gleivių į vidurinę ausį. Jūros vandeniu galima plauti nosį įvairaus amžiaus vaikams(net ir kūdikiams) bei suaugusiems neribotą laiką.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Norint sumažinti poveikį, svarbu laikytis gydymo plano, vengti alergenų ir ieškoti paramos, pvz., bendraujant su alergologu ar dalyvaujant alergijų valdymo grupėse. Jei svarstote gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip namų švaros gerinimas, sveikesnė mityba ar streso valdymas, aptarkite šiuos pokyčius su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų būklei. Taip pat galite apsvarstyti nosies plovimą druskos tirpalu ar alergenų vengimą, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.
Alerginio rinito prevencija
Prevencinės priemonės, tokios kaip namų švaros palaikymas ir alergenų vengimas, padeda išvengti simptomų paūmėjimo. Išsigydyti alergiją galima tik nekontaktuojant su ją sukeliančiu augalu. Alergenų sukeltas dažniausiai lėtinis nosies gleivinės uždegimas - labai paplitusi liga. Ši liga kitaip vadinama šienlige - sezoninė alerginė liga, kuria suserga jautrūs kai kurių augalų žiedadulkėms vaikai. Ligą dažniausiai sukelia varpinių žolių ( motiejuko, šunažolės, miglės ir kt.), piktžolių ( pelyno, balandos), medžių (beržo, lazdyno, alksnio) žiedadulkės.
Alerginio rinito poveikis kasdieniam gyvenimui
Alerginis rinitas gali turėti reikšmingą poveikį kasdieniam gyvenimui, sukeldamas nuovargį, sumažindamas produktyvumą darbe ar mokykloje ir paveikdamas emocinę būklę. Nosies užgulimas ir miego sutrikimai dažnai sukelia dirglumą ar koncentracijos trūkumą. Vaikai, sergantys alerginiu rinitu, apsunkintai kvėpuoja per nosį, dėl to gali sumažėti jų darbingumas, aktyvumas dienos metu, jie gali prasčiau mokytis. Beto, dėl nosies obstrukcijos šie vaikai blogiau išsimiega naktį, todėl dieną gali būti mieguisti, nervingi.
Alerginis rinitas gali turėti reikšmingą poveikį kasdieniam gyvenimui, sukeldamas miego sutrikimus, sumažindamas darbingumą ar apsunkindamas kasdienę veiklą. Tinkamas gydymas ir alergenų vengimas padeda valdyti simptomus ir pagerinti savijautą.
Kas yra alerginis rinitas?
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei įtariate alerginį rinitą ar jaučiate jo simptomus, būtina konsultuotis su gydytoju ar alergologu, kad būtų atlikti tyrimai ir sudarytas individualus gydymo planas. Venkite savarankiško vaistų, maisto papildų ar alternatyvių gydymo metodų vartojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti neefektyvu ar sukelti šalutinį poveikį.
