Rafailas Karpis, gimęs 1983 m. balandžio 10 d. Vilniuje, yra žinomas Lietuvos operos solistas, tenoras, turintis gilų ryšį su jidiš kalba ir kultūra. Jo gyvenimas ir karjera neatsiejamai susiję su šios kalbos puoselėjimu ir perdavimu ateities kartoms.
Jidiš kalba - kultūros ir atminties puoselėtoja
Pasak Rafailo Karpio, jidiš kalba buvo ne tik buitinė žydų bendruomenėse - ja buvo kuriama literatūra, leidžiami periodiniai leidiniai, kuriami dramos bei muzikiniai spektakliai. Jam ši kalba - asmeniška ir artima. „Mano šeimoje močiutės kalbėdavo tarpusavyje jidiš kalba. Prisimenu, kad kiemas, kuriame augau, buvo daugiakalbis. Mokėjau net kelias kalbas, tarp jų lietuvių, suprasdavau rusų kalbą. Kartą tėvų paklausė, kokia kalba jie kalba, kai nenori, kad aš suprasčiau - atsakiau, kad žydiškai (jidiš kalba).“ Ši kalba sugrįžo į solisto gyvenimą per dainavimą ir muziką. Rafailas Karpis sako atradęs nemažai kūrinių jidiš kalba, kurie jam pasirodė labai artimi.
Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė Ruth Reches antrina Rafailui Karpiui, sakydama, kad jidiš kalba - tai ne tik žodžiai, tai kultūra, atmintis, ryšys ir bendrystė. „Vilnius vėl tampa ta vieta, kur jidiš kalbama ne dėl sentimentų, o iš tikro noro kurti prasmę, kalbėtis, švęsti ir perduoti.“
Jidiš kalbos vasaros kursai Vilniuje
2025 metų rugpjūčio 3-15 dienomis Vilniuje vėl vyks tarptautiniai jidiš kalbos vasaros kursai, organizuojami Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, kursus finansuoja Pasaulinis žydų kongresas. Šie kursai - tai ne tik kalbos pamokos, bet ir kvietimas atkurti nutrūkusius ryšius, atrasti prarastą atmintį ir gyventi ja šiuolaikiškai.
Kaip tvirtina jidiš kalbos kursų organizatorė Ruth Reches, 2024 m. kursuose dalyvavo studentai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Izraelio ir JAV, ir, tikimasi, kad 2025 m. geografija dar plėsis. Kviečiami studentai, tyrėjai, pedagogai, menininkai, žydų bendruomenių nariai, o taip pat visi, kam svarbus kultūrinis tęstinumas ir asmeninis santykis su kalba.
Nuo rugpjūčio trečiosios čia vyks jau antrieji tarptautiniai jidiš kalbos ir kultūros vasaros kursai, kuriuos organizuoja Šolomo Aleichemo ORT gimnazija kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene. Apie kursų vertę išsamiai pasakoja Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorė dr. Ruth Reches, kurios asmeninis ryšys su jidiš kalba - itin gilus: „Nuo pat gimimo girdėjau jidiš kalbą - tai buvo mano šeimos fonas. Mano seneliai kalbėjo jidiš, mano mama kalba jidiš, ir šita kalba man niekada nebuvo svetima. Anaiptol, ji visada gyveno manyje, lyg kažkoks tylus, bet labai svarbus sluoksnis. Dabar, kai gilinuosi į jidiš kultūrą, man atrodo, kad laikas trumpam sustoja ir atsisuka atgal. Tada grįžta visa ta išnaikinta žydiškoji bendruomenė - su savo dainomis, humoru, pasakojimais, išmintimi. Šie kursai - tai ne tik kalbos mokymas. Tai ir kultūrinis sugrįžimas, ir pagarba tiems, kurie gyveno, kūrė ir kalbėjo šia kalba mūsų mieste.“
Rytinėse pamokose mokomasi jidiš kalbos, o popiet vyksta paskaitos, diskusijos, kultūrinės veiklos. Tarp jų - ekskursijos į žydų paveldo vietas, vakariniai renginiai su koncertais, filmų peržiūros, literatūros vakarai, šabato šventės, kurios tampa emociniu ir bendruomeniniu kursų centru.
Rafailo Karpio kelias muzikoje ir šeimoje
Rafailas Karpis su žmona Diana augina tris dukras. Jis sako, kad būti su vaikais reikia pakankamai nemažai kantrybės, bet mergaičių ryšys su tėčiu yra nepakartojamas. Jis stengiasi skirti kuo daugiau laiko šeimai, nors jo grafikas dažnai būna labai užimtas dėl koncertų ir spektaklių.
Šeimos tradicija tęsiasi ir šiandien - su dukromis labos nakties prieš miegą linkima jidiš kalba. Taip darydavo jo močiutė, šią tradiciją atsinešusi iš savo namų. Ji linkėdavo jam užmigti sveikam ir atsibusti sveikam. Vėliau to paties linkėdavo ir jo tėvai. Dabar tą patį sako savo šeimoje.
Nors Rafailas Karpis yra žydų kilmės, jo tėvai vaikystėje nelabai laikėsi tradicijų. Tačiau dabar, kai dukros lanko žydų mokyklą ir darželį, jie švenčia visas šventes ir jas žino. Jo žmona skatina įvairių kultūrų pažinimą, todėl vaikų gyvenime yra daug daugiau žydiškų tradicijų, negu buvo jo vaikystėje.
Muzikinį kelią Rafailas Karpis pradėjo berniukų ir jaunuolių chore „Ąžuoliukas“. Vėliau baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (profesoriaus Virgilijaus Noreikos klasę). Nuo 2003 m. dirba Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre, sukūrė daugiau nei dvidešimt operos vaidmenų. Taip pat jis didelį dėmesį skiria jidiš dainų atlikimui, yra sukaupęs didelį žydų dainų jidiš kalba repertuarą. Su pianistu Dariumi Mažintu yra įrašęs Lietuvos žydų dainų kompaktinę plokštelę „Laiškai iš praeities“ (2013).
Nors operos solisto darbas reikalauja daug laiko ir pastangų, Rafailas Karpis stengiasi rasti laiko ir kitiems projektams, nes, jo nuomone, svarbiausia, kad darbo kokybė nenukentėtų. Jis taip pat aktyviai dalyvauja dukrų ugdyme, padeda mokyklai, dalyvauja įvairiuose renginiuose.
Algimantas Kasparavičius laidoje Riba - Kas ištrynė mūsų istoriją?
Jidiš kalbos ištakos siekia viduramžių Vokietijos teritoriją - didžiąją žodyno dalį formuoja germaniški žodžiai. Taip pat joje yra hebrajiškos bei aramėjiškos kilmės žodžių. Pasak Rafailo Karpio, jidiš kalbą gali išmokti kiekvienas, ypač jeigu turime vokiečių kalbos pagrindus. „Kiekviena kalba turi savo niuansų, bet ši kalba - tikrai įveikiama.“
