Persileidimas, medicinoje dar vadinamas savaiminiu abortu, yra nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės, kai vaisius sveria mažiau nei 500 gramų. Tai savaiminis nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės, kurį patiria iki 20 proc. visų besilaukiančių moterų. Didžiausia dalis persileidimų įvyksta būtent ankstyvajame nėštumo periode, šį praradimo sielvartą išgyvena pakankamai daug tėvų. Paprastai ankstyvoji netektis būna apsunkinta aplinkinių, o neretai ir pačių artimiausiųjų nesupratimo, kurie mano, kad priežastis gedėti yra per menka. Tai verčia moterį užsidaryti, bijoti parodyti, bei vengti išreikšti savo išgyvenimus. “Guodžiama” tuščiomis frazėmis (“Nieko nepadarysi”, “taip jau būna”, “gerai, kad dabar, o ne vėliau”, “turėsi dar kitų vaikų”, “o mano draugei buvo taip” ir pan.), moteris išgyvena neatitikimą tarp to, ką ji jaučia ir ką sako kiti. Ji net gali suabejoti savo jausmų normalumu bei legalumu ir dėl to išgyventi dar didesnę tuštumą bei baimę atsiverti. Patyrus persileidimą ankstyvojoje stadijoje prie šios jausmų sumaišties dažniausiai prisideda dar ir stiprus kaltės jausmas: kodėl man, kur mano klaida, gal reikėjo elgtis kitaip? Iki smulkiausių detalių moteris analizuoja įvairias situacijas ir savo elgesį tarsi nevalingai ieškodama įkalčių.

Nėštumo nutrūkimo simptomai priklauso nuo jo trukmės, priežasties ir kiekvienos moters organizmo ypatybių. Kraujavimas iš makšties yra dažniausias požymis. Jis gali pasireikšti įvairiai: nuo lengvo tepliojimo iki gausaus kraujavimo su krešuliais. Svarbu žinoti: ne kiekvienas kraujavimas nėštumo metu reiškia nėštumo netektį. Pilvo apačios ir apatinės nugaros dalies skausmas, primenantis mėnesinių spazmus, yra antras pagal dažnumą simptomas. Kiti galimi simptomai yra audinių ar krešulių pasišalinimas, staigus nėštumo simptomų išnykimas, karščiavimas ar šaltkrėtis, galvos svaigimas ar alpimas.

Pagal laiką persileidimai skirstomi į ankstyvuosius (iki 12 savaitės) ir vėlyvuosius (13-22 savaitės). Apie 80 proc. visų persileidimų įvyksta ankstyvuoju laikotarpiu. Ankstyvas nėštumo nutrūkimas dažnai prasideda nežymiu tepliojimu, kurį moteris gali palaikyti vėluojančiomis mėnesinėmis. Vėlyvas atvejis pasireiškia ryškiau: gali nutekėti vaisiaus vandenys, pasirodyti stiprus kraujavimas. Šis skirstymas padeda gydytojams nustatyti galimas priežastis ir parinkti gydymo taktiką.

Pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją. Kol sulauksite gydytojo, gulėkite ir ilsėkitės. Stenkitės nepanikuoti, nors tai ir sunku. Tepliojimas dar nereiškia, kad nėštumas tikrai nutrūks. Grėsiantis persileidimas yra būklė, kai pasirodo pavojaus požymiai (kraujavimas, nedideli skausmai), bet nėštumas dar nėra nutrūkęs. Gydytojas paprastai rekomenduoja lovos režimą ir vengia skirti vaistų pirmajame trimestre.

Savaiminis nėštumo nutrūkimas retai įvyksta dėl vienos aiškios priežasties. Apie 50 proc. ankstyvojo nėštumo nutrūkimų priežastis yra chromosomų anomalijos, atsakingos už maždaug 50 proc. pirmojo trimestro netekčių. Svarbu suprasti: chromosomų anomalijos paprastai nėra susijusios su tėvų genetika. Kitos galimos priežastys apima hormonų pusiausvyros sutrikimus, cukrinį diabetą, skydliaukės ligas, autoimunines ligas. Gimdos anomalijos (pertvaros, miomos, sąaugos) ir gimdos kaklelio nepakankamumas gali trukdyti vaisiui normaliai vystytis. Rūkymas, alkoholio vartojimas ir net didelis kofeino kiekis padidina riziką.

Moters amžius yra vienas stipriausių rizikos veiksnių. Moterims iki 30 metų rizika siekia apie 10-12 proc. Nuo 30 iki 34 metų ji pakyla iki maždaug 15 proc., o 35-39 metų amžiaus grupėje siekia jau 20 proc. Moterims vyresnėms nei 40 metų tikimybė pasiekia 40 proc. Tai nereiškia, kad vyresnės moterys negali sėkmingai išnešioti.

Gydytojai skiria keletą tipų persileidimų, ir kiekvienas jų turi skirtingą eigą bei gydymo taktiką. Nesivystančio nėštumo atveju moteris gali ilgai nejausti jokių simptomų. Labai anksti (iki 6 savaičių) procesas dažnai primena kiek stipresnes mėnesines: kraujavimas trunka kelias dienas, gali pasirodyti nedideli krešuliai. Daugelis moterų šiuo atveju net nesuvokia, kad buvo nėščios. Vėliau (8-12 savaičių) kraujavimas būna gausesnis. Su krauju gali pasišalinti pilkšvi ar rausvi audiniai. Po 12 savaičių procesas gali priminti nedidelį gimdymą: stiprūs sąrėminiai skausmai ir gausus kraujavimas.

Gydytojas nustato nėštumo nutrūkimą remdamasis ginekologiniu patikrinimu ir ultragarso tyrimu. Gydymo galimybės apima natūralų valymąsi, medikamentinį gydymą arba chirurginį valymą (gimdos abraziją).

Po persileidimo svarbu skirti dėmesio fiziniam ir emociniam sveikimui. Rekomenduojama folijo rūgštis, žalingų įpročių atsisakymas, lėtinių ligų kontrolė, sveika mityba ir aktyvumas, streso valdymas.

Nėštumo netektis yra ne tik fizinė, bet ir sunki emocinė patirtis. Moteris gali jausti liūdesį, pyktį, kaltę ar neviltį. Psichologai mano, kad patyrus persileidimą žmonės patiria tas pačias 5 gedėjimo stadijas kaip ir po artimo žmogaus mirties - neigimas, derybos, pyktis, liūdesys ir susitaikymas. Viena moteris labai greitai pereina visas stadijas, kitai reikia laiko, kol susitaikoma su netektimi ir pradedama gyventi toliau. Bet kuriuo atveju gyvenimas jau nebus toks kaip anksčiau. Persileidus labai aktyviai bandoma surasti priežastis, kodėl tai įvyko, ieškoma kaltųjų ir labai dažnai moteris kaltina save arba partnerį. Būna sunku žiūrėti į kitas nėščiąsias parduotuvėje, gatvėje ar poliklinikoje, apima pavydas, pyktis, „kodėl man taip nesiseka“, „kuo aš nusikaltau“. Nebandant išbristi iš neigiamų minčių srauto, pacientė pereina į liūdesio stadiją, apima depresinė nuotaika, apatija, nieko nesinori daryti, gali prasidėti depresija.

Jei liūdesys nepraeina ilgą laiką, sutrikdomas miegas ar nyksta apetitas, verta kreiptis į psichologą. Yra ir savitarpio pagalbos grupių, kur susiburia likimo draugai, - ieškokite pagalbos ten, svarbu kalbėti apie tai atvirai, neužsisklęsti ir nekaupti neigiamų emocijų. Jokiu būdu nekaltinkite nei savęs nei kito asmens dėl įvykusios nelaimės, nes dažniausiai kaltų nėra.

Vyrai yra linkę mažiau rodyti savo jausmus dėl kūdikio praradimo arba apskritai juos neigia, tačiau tai nereiškia, kad jie neišgyvena netekties. Šią problemą dar labiau pagilina tai, kad po įvykusio persileidimo tiek aplinkiniai, tiek ir patys vyrai neretai susikoncentruoja tik į moters emocinius bei fizinius išgyvenimus ir pagalbą jai. Visgi, nepriklausomai nuo lyties, neigiamos emocijos niekur nedingsta, o paslapčia kaupdamosi tik gilėja. Todėl vyrai turėtų neslopinti savo jausmų, nesislėpti po kauke „vyrai juk neverkia“ ir duotų sau laiko bei erdvės išgedėti skausmą, nesibaimindami nei liūdesio, nei silpnumo akimirkų, nei neįprastų būsenų (pvz., nuotaikų kaitos, bejėgiškumo jausmo) ar poelgių. Tačiau taip pat svarbu, kad partneriai neužsisklęstų vienas nuo kito ir dalintųsi savo išgyvenimais, nekaltintų vienas kito, arba priešingai nepradėtų prisiimti tariamos kaltės, tarsi norėdami palengvinti kito savijautą (o šiose situacijose kaltų tikrai nėra).

Po persileidimo pilnai gimda atsistato ir susitraukia maždaug per 4-6 sav. (kuo didesnis buvo nėštumas, tuo daugiau reikia laiko). Atkreiptinas dėmesys į krūtų būklę, kadangi po persileidimo, kuris įvyko vėlesniu nėštumo laikotarpiu (maždaug po 16 nėštumo savaitės), gali prasidėti pieno gamyba - tuomet krūtys padidėja, gali atsirasti sukietėjimų, pieno tekėjimas.

Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja bandyti pastoti ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po buvusio persileidimo. Kai kurie mokslinių tyrimų duomenys teigia, kad kaip tik bandymas anksčiau pastoti po buvusio persileidimo didina būsimo sėkmingo nėštumo tikimybę, gerina embriono įsitvirtinimą moters gimdos gleivinėje ir neturi sąsajų su didesne apsigimimų rizika. Gydytojai rekomenduoja palaukti bent 2-3 mėnesinių ciklus.

Vienas ar du iš eilės įvykę persileidimai yra vadinami atsitiktinumu, todėl detalesnio ištyrimo mes nerekomenduojame. Tačiau jei iš eilės įvyksta trys persileidimai, ar nesivysto nėštumai, tuomet porai rekomenduojame apsilankyti pas specialistą ir atlikti visus reikiamus tyrimus. Nustačius priežastis, kodėl kartojasi persileidimai, neretai poroms galime padėti susilaukti sveikų ir išnešiotų naujagimių.

Kviečiame visas moteris, kurios nori pasikonsultuoti dėl įvykusio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizikos, užsiregistruoti konsultacijai pas Kauno klinikų gydytojus akušerius ginekologus.

tags: #kaip #palengvinti #persileidima

• Kaip prasmingai laukti Advento su vaikais
• Atostogos Lietuvoje
• Saugūs antihistamininiai vaistai nėštumo metu
• Darželio eilės ir išėmimas
• Priežastys ir gydymas nuo plaukų slinkimo