Vaiko gimimas - natūralus ir įprastas reiškinys mūsų visuomenėje. Tradicinė šeima daugeliui neįsivaizduojama be vaikų. Tėvystė laikoma normaliu socialiniu reiškiniu ir tie žmonės, kurie negali susilaukti vaikų, išgyvena asmeninę tragediją. Poros jaudinasi, kad jų padėtis visuomenėje yra kitokia, jų draugai, turintys vaikų, skiriasi interesais ir kitokiu gyvenimo būdu. Tokia situacija, kai negali pasiekti to, kas atrodo taip natūralu ir įprasta, veda prie neigiamų jausmų, kontrolės praradimo ir bejėgiškumo.
Nevaisingumas − negalėjimas pastoti per vienerius metus šeimai gyvenant normalų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontraceptinių priemonių. Nevaisingumas įtrauktas į PSO tarptautinių ligų klasifikaciją. Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 10 iki 20 proc. porų susiduria su vaisingumo problemomis. Besivystančiose šalyse, išskyrus Kiniją, net apie 25 proc. porų negali susilaukti vaikų. Epidemiologiniais skaičiavimais Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais. Apie 15-20 proc. visų Lietuvos šeimų negali susilaukti vaikų.
Apie 80 proc. porų nevaisingumas yra medicininio/somatinio pobūdžio. Apie 20 proc. lieka neišaiškintas - neaiškios kilmės nevaisingumas. Nevaisingumas išsivysto dėl kiaušidžių ar kiaušintakių patologijos (pilvo chirurginės operacijos, apendikso trūkis, sukeliantis pilvaplėvės uždegimą, dėl kurio išsivysto sąaugos. Susiaurėję ar visiškai užakę kiaušintakiai. Nepraeinami kiaušintakiai (dubens uždegiminės ligos, pvz. Endometriozė - serga iki 10 proc. Neaiškios kilmės nevaisingumas.
Psichologinės priežastys sukelia nevaisingumą. Psichoanalitikės H. Deutsch manymu, neįsisąmonintas nerimas dėl motinystės ir seksualumas yra pagrindiniai mechanizmai, sukeliantys nevaisingumą, ir dažniausia nevaisingumo priežastis yra neįsisąmoninta baimė. Neaiškios kilmės nevaisingumo psichogeninis aiškinimas. Buvo įrodyta, kad egzistuoja ir somatinės nevaisingumo priežastys. Pripažinta, kad genetiniai faktoriai, tam tikros ligos ir infekcijos gali būti nevaisingumo priežastimi be jokių psichologinių veiksnių įsikišimo.
Manoma, kad nevaisingumas, bevaikystė gali privesti prie psichologinių problemų, tokių kaip stresas, pyktis, depresija, žema savigarba, seksualinė disfunkcija. Psichologinis distresas gali būti sukeltas nevaisingumo, jo gydymo arba gali kilti dėl to, kad nesulaukiama vaikų, kaip bevaikystės rezultatas. Sutinkama, kad nevaisingumas yra neigiamas gyvenimo įvykis, kuris tampa streso priežastimi. Taigi psichologinės problemos gali būti streso šaltiniu ir taip sukelti hormoninį disbalansą. Tyrimų duomenimis, aukštas streso lygmuo siejasi su žemesne nėštumo tikimybe.
Nevaisingumo ir psichologinių problemų sąsajos pradėtos aiškinti psichoanalitiniu požiūriu, dabar labiau siejamos su streso teorija, kuria siekiama paaiškinti patiriamo streso bei streso dėl nevaisingumo gydymo, poveikį vaisingumo problemoms. Daugelio tyrimų duomenimis nustatyta, kad yra ryšys tarp streso ir reprodukcinės sistemos nepakankamumo. Patiriama kasdienė psichologinė įtampa/stresas sukelia reakcijas smegenyse. Įsijungia imuninė, endokrininė ir nervų sistemos, atsakydamos į streso poveikį. Žinoma, kad stresas sukelia streso hormonų išsiskyrimą (kortikotropinus, gliukokortikoidus ir pan.). Neurohormonai aktyvina simpatinės nervų sitemos veiklą. Imuninė sistema reaguoja, sukeldama priešuždegimines reakcijas, netoleruoja nėštumo.
Moterims nesugebėjimas pagimdyti vaiką - pats sunkiausias emocinis išgyvenimas iš visų patirtų gyvenime. Motinystė dažnai neatsiejama nuo moteriškumo sampratos, todėl moterys, negalinčios pastoti, be medikų pagalbos dažnai jaučiasi praradusios lyties vaidmenį. Jos išgyvena vidinę krizę, nes tapti motina yra norma. Moterys, norinčios turėti vaiką ir turinčios sunkumų pastoti, susiduria su fizine ir emocine, protine ir dvasine, bendravimo, profesine ir finansine kančia. Negalėjimas pastoti ar nevaisingumo diagnozė frustruoja, pribloškia ir yra labai skausmingas toms, kurios iki tol manė, kad sugebės pastoti ir turės vaiką, kai tik užsimanys. Kiekvieną mėnesį, po didelės vilties, lydi skaudus praradimo jausmas. Nusivylimo jausmai dažnai lydimi agresyvių minčių sau ir kitiems.
Depresijos paplitimas ir priežastys
Sergančiųjų depresija ir psichikos sutrikimais skaičius auga. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 450 mln. pasaulio gyventojų turi psichikos ir elgesio sutrikimų, t.y. praktiškai kas ketvirtoje šeimoje yra tokių žmonių. Nerimą kelia ne tik sergamumo mastai. Negydoma ar netinkamai gydoma liga gali tapti lėtine, nuvesti į savižudybę. Ligos valdymą ir gydymą sunkina tai, kad sergantis depresija žmogus dažnai nenori nei pripažinti ligos, nei apie ją kalbėti.
Higienos instituto duomenimis, 2016 m. iš tūkstančio vaikų (0-17 m. amžiaus grupė) daugiau nei 71 sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais, o tarp suaugusiųjų šis skaičius yra 73,9. Problemos aktualumą rodo tai, kad sergančiųjų skaičius didėja. Pagal psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų informaciją, sergančiųjų psichikos ir elgesio sutrikimais skaičius 100 tūkst. gyventojų 2004 m. buvo 2 710,9 atvejų, o 2010 m.
Teigiama, kad daugiau kaip 10 proc. žmonių per gyvenimą gali susirgti ilgiau ar trumpiau trunkančia depresija. O jeigu apskaičiuoti ir švelnias, dažnai neatpažįstamas depresijos formas, tai sudarytų apie 25 proc. žmonių, kuriuos palietė ši liga. Be to, apie 50-85 proc. atvejų liga gali kartotis. Tačiau net ir įvairi sergamumo depresija statistika dažnai neatspindi tikrosios situacijos, nes realus sergančiųjų skaičius yra didesnis. Visų pirma, ne visi sergantieji kreipiasi į medikus. Vieni dėl to, kad mano, jog liga praeis savaime. Jie tikisi, kad sveikata galbūt pagerės po atostogų ar kito malonaus įvykio. Kiti žmonės negydo depresijos, bet ne dėl to, kad nesikreipia į gydytojus. Jie ieško pagalbos, bet ne psichiatrų, o kitų specialybių gydytojų, nes nesupranta, jog jiems yra depresija. Pavyzdžiui, taip gali nutikti, kai išsivysto vadinamoji slaptoji depresijos forma, ir liga pasireiškia neįprastais simptomais - širdies sutrikimais ar skrandžio skausmais. Todėl būtina skleisti žinias apie ligą, jos galimus požymius, kad artimieji žinotų, kaip ją atpažinti, kur kreiptis pagalbos. Tam skirta ir spalio 1-oji, kurią kiekvienais metais minima Europos depresijos diena.
Depresijos priežastys nėra iki galo aiškios. Yra nuomonių, kai kurie žmonės gimsta, turėdami polinkį sirgti depresija. Kitiems depresija išsivysto dėl kitų lėtinių ligų, pvz., cukrinio diabeto, onkologinių. Dažniausiai šia liga susergama, kai į krūvą susideda daug aplinkybių, pvz., prarandamas darbas ar bustas, netenkama mylimo žmogaus, įvyksta skyrybos ir pan. Tokios gyvenimiškos situacijos sukelia nuotaikos sutrikimus, kurie nepraeina ilgą laiką.
Depresija leidžia įtarti tokie požymiai, kaip itin slogi nuotaika ar sumažėjęs domėjimasis įprastine veikla, kai tokia būsena trunka ne mažiau kaip 2 savaites. Kamuojamas depresijos žmogus iškrinta ir įprasto gyvenimo, jo niekas nedomina, jis nieko nenori veikti, net ir to, kas anksčiau teikė didelį malonumą. Pakinta apetitas, dėl to gali staiga sumažėti ar padidėti svoris. Sutrinka miegas: naktį žmogų vargina nemiga, o dieną mieguistumas. Suprantama, kad visa tai išsekina žmogų, jis jaučia energijos stygių, nuolatinį nuovargį. Nemiga - būsimos depresijos pranašas. Tyrimų metaanalizės leidžia daryti išvadą, kad nemigą galima laikyti būsimos depresijos pranašu metus iki depresijos pasireiškimo. Tai pat įrodyta, kad gydant atskirai ir depresija, ir nemiga, griečiau pasiekiamas depresijos simptomų išnykimas, o ir jos gydymui reikia mažesnių vaistų dozių negu tuo atveju, kai gydoma vien depresija be nemigos. Miego sutrikimų išnykimas laikomas sėkmingu depresijos gydymo požymiu.
Šviesos trūkumas sukelia depresiją. Nustatyta, kad apie 10-20 proc. žmonių, ypač gyvenančių šiaurės šalyse (Skandinavijos ir kt.), jautrūs šviesos trūkumui. Tad be kitų aplinkos veiksnių, depresiją gali paskatinti ir nepakankamas šviesos kiekis, dėl kurio žmonės gali tapti mažiau motyvuoti, juos gali slėgti bloga nuotaika, sumažėti jų darbingumas, gyvybingumas.
Nevaisingumo ir depresijos sąsajos
Tyrimai nustatė, kad nevaisingos poros dažniau serga depresija, palyginti su kitomis šeimomis. Depresiją gali sukelti ir diagnozė, ir ligos gydymas. Yra nustatyta, kad moterys, kurioms nevaisingumas diagnozuotas du ir daugiau metų, serga depresija, kurios lygis yra toks pat, kaip moterų, sergančių onkologinėmis ligomis ar AIDS. Depresijos ir nerimo simptomai stebimi 3 proc. vaisingų ir 28 proc. nevaisingų moterų, t.y. kone dešimt kartų dažniau. Beje, depresija vargina ne tik nevaisingas moteris, bet ir nevaisingus vyrus.
Vieną iš didžiausių bėdų sudaro tai, kad stresas, kaip rodo vis gausėjantys įrodymai, iš tiesų turi poveikį tiek vaisingumui, tiek apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) sėkmei. Tačiau kaip jo išvengti, kai baiminiesi, kad galbūt visam laikui liksi nevaisinga? Ar stresas iš tiesų neigiamai veikia vaisingumą? Šis klausimas kelia daug diskusijų.
Šioks toks stresas šiaip jau padeda susitelkti ir atkakliau siekti tikslo. Tačiau jei įtampa užsitęsia ilgėliau, organizmas adaptuojasi prie pasirinkimo „kovoti arba kovoti“, todėl antinksčių liaukos į kraują išskiria streso hormonu vadinamą kortizolį ir adrenaliną. Kuo labiau intensyvėja žmonių gyvenimo tempas ir kuo daugiau jie stengiasi nuveikti vienu metu, tuo didesnė darosi perdegimo, o kartu, žinoma, ir problemų pastojant, tikimybė. Kai kasdienius rūpesčius papildo ir kova su nevaisingumu, gyvenimas apskritai darosi panašus į įtampos sūkurį. Kovai priešinga nervų sistemos būsena yra poilsis. Taip nusiteikus organizmas gauna signalą, kad viskas klostosi puikiai, kad yra saugu, taigi, atėjo labai palankus metas pastoti. Juntant nepraeinantį nerimą, nervų sistema nuolat įtempta ir viskas vyksta priešingai.
Mokslininkus pastaruoju metu ėmė ypač dominti streso poveikio vaisingumui tema. Remiantis pirmųjų tyrimų rezultatais, tikimybė natūraliai pastoti, išgyvenant gana didelį stresą, pastebimai sumažėja. JAV buvo atliktas 12 mėnesių trukęs tyrimas, per kurį buvo stebėta 501 pora. Tyrimo išvadose nurodoma, kad daug streso patiriančių porų vaisingumas yra 29 proc. sumažėjęs, o nevaisingumo rizika net dukart didesnė nei tų asmenų, kurie ilgalaikės įtampos sugeba išvengti. Mokslininkai taip pat įrodė, kad nevaisingumo problemos kamuojami pacientai paprastai yra nelaimingesni, mažiau socialiai aktyvūs ir patiria lytinio potraukio nusilpimą. Kuo ilgiau porai nesiseka pastoti, tuo aukščiau kyla streso lygis.
Visos jūsų mintys užimtos viena vienintele idėja. Labai dažnai, neturėdamos pakankamai informacijos, nežinodamos jokios diagnozės ir su niekuo nesitardamos poros imasi savarankiškų tyrinėjimų ir neretai pernelyg į juos įsitraukia. Tačiau nemažai įvairioje literatūroje aptinkamų faktų prieštarauja vieni kitiems, o tai medicinos srityje nesispecializuojančiam žmogui gali sukelti tik dar daugiau streso. Pakito seksualinis jūsų gyvenimas. Stresas gali turėti poveikį ir libido bei gebėjimui seksualiai susijaudinti. Kai seksu užsiimama vien iš poreikio pastoti, gali nenuslūgti įtampa ir stigti spontaniškumo. Nuolatinis lytinių santykių planavimas porai sukelia papildomą stresą, atima spontaniškumą ir paverčia seksą į namų ruošą, o ne kažką malonaus.
Jums darosi būdingas irzlumas ir staigios nuotaikų permainos. Depresija ir būdo permainos - ne toks ir retas reiškinys, ištinkantis, kai nesiseka pastoti. Nemažai porų konstatuoja, kad puikius jų santykius ilgainiui apkartino dominuojančiu tapęs troškimas turėti kūdikį. Ėmėte vengti artimųjų, draugu ir kolegų. Kai visos mintys sutelktos į pastangas kaip nors pastoti, gresia pavojus užsisklęsti nuo aplinkinių, ypač jei persekioja nusivylimas dėl nesėkmių, nepilnavertiškumo jausmas ir emocijų kaita. Pastebėjote, kad sutriko menstruacijų ciklas. Stresas, žinoma, gali turėti poveikį menstruacijų ciklui. Paprastai mėnesinės tampa tiesiog nereguliarios, skirtingos trukmės arba apskritai išnyksta. Apima pavydo jausmas ir apleidžia džiaugsmo pojūtis. Daugelis čia aptariamą problemą patiriančių moterų skundžiasi, kad nebesugeba džiaugtis gyvenimu. Pavydas pastojusioms moterims dažnai būna lydimas gėdos ir kaltės jausmų, kylančių dėl tokios savo reakcijos.
Vienam iš didžiausių iššūkių yra tai, kad stresas, kaip rodo vis gausėjantys įrodymai, iš tiesų turi poveikį tiek vaisingumui, tiek apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) sėkmei. Tačiau kaip jo išvengti, kai baiminiesi, kad galbūt visam laikui liksi nevaisinga? Ar stresas iš tiesų neigiamai veikia vaisingumą? Šioks toks stresas šiaip jau padeda susitelkti ir atkakliau siekti tikslo. Tačiau jei įtampa užsitęsia ilgėliau, organizmas adaptuojasi prie pasirinkimo „kovoti arba kovoti“, todėl antinksčių liaukos į kraują išskiria streso hormonu vadinamą kortizolį ir adrenaliną. Kuo labiau intensyvėja žmonių gyvenimo tempas ir kuo daugiau jie stengiasi nuveikti vienu metu, tuo didesnė darosi perdegimo, o kartu, žinoma, ir problemų pastojant, tikimybė. Kai kasdienius rūpesčius papildo ir kova su nevaisingumu, gyvenimas apskritai darosi panašus į įtampos sūkurį. Kovai priešinga nervų sistemos būsena yra poilsis. Taip nusiteikus organizmas gauna signalą, kad viskas klostosi puikiai, kad yra saugu, taigi, atėjo labai palankus metas pastoti. Juntant nepraeinantį nerimą, nervų sistema nuolat įtempta ir viskas vyksta priešingai.
Mokslininkus pastaruoju metu ėmė ypač dominti streso poveikio vaisingumui tema. Remiantis pirmųjų tyrimų rezultatais, tikimybė natūraliai pastoti, išgyvenant gana didelį stresą, pastebimai sumažėja. JAV buvo atliktas 12 mėnesių trukęs tyrimas, per kurį buvo stebėta 501 pora. Tyrimo išvadose nurodoma, kad daug streso patiriančių porų vaisingumas yra 29 proc. sumažėjęs, o nevaisingumo rizika net dukart didesnė nei tų asmenų, kurie ilgalaikės įtampos sugeba išvengti. Mokslininkai taip pat įrodė, kad nevaisingumo problemos kamuojami pacientai paprastai yra nelaimingesni, mažiau socialiai aktyvūs ir patiria lytinio potraukio nusilpimą. Kuo ilgiau porai nesiseka pastoti, tuo aukščiau kyla streso lygis.
Psichologiniai nevaisingumo gydymo aspektai
Daugeliui pagalbiniai apvaisinimo būdai yra vienintelė galimybė susilaukti savo kūdikio. Ilgas gydymas reikalauja ne tik daug fizinių, emocinių, bet ir finansinių jėgų. Poras, atliekančias medicinines intervencijas, lydi emocijų kaita, o po ilgesnio gydymo - chroniškos reakcijos. Didžiausia emocinė įtampa, pacientų teigimu, lydi gydymo metu prieš pat nėštumo testo atlikimą ir esant neigiamam jo atsakymui. Po nesėkmės ciklo lydi aštri depresija, susierzinimas trunka daug savaičių, o pilnai atsigauti pavyksta po pusmečio. Emocionalūs atsakai nevaisingumui ir jo gydymui yra depresija, pyktis, kaltė, nusivylimas ir liūdesys. Abu šeimos asmenis lydi psichologinis sielvartas ir bejėgiškumas.
Finansinės problemos susijusios su gydymo procedūromis, kurios yra labai brangios, valstybės nekompensuojamos. Etikos dilemos iškyla svarstant anoniminės spermos ar kiaušialąstės donorystės, surogatinės motinystės galimybes.
Galimi sprendimai ir pagalba
Kartais pastoti pavyksta ne taip greitai, kaip tikitės. Šiaip jau nevaisingumas apibrėžiamas kaip poros nesugebėjimas pradėti kūdikį, nepaisant ne mažiau kaip porą metų vykstančių reguliarių lytinių santykių nesinaudojant jokiomis apsaugos priemonėmis.
Užuot visa galva pasinėrusios į nevaisingumo problemą, pasistenkite vėl užsiimti tuo, kas kažkada teikė džiaugsmą. Esama ne vieno atvejo, kai bent trumpas atotrūkis nuo suvoktos problemos ir dėmesio nukreipimas kokia nors kita linkme galop viską sustato į savas vietas. Susiraskite bendraminčių ir galinčių jus palaikyti. Tai išties padeda. Paieškokite gerų specialistų, kurie galėtų jums padėti. Susitikinėkite su draugais, kreipkitės pagalbos į artimuosius. Jaučiant širdžiai mielų aplinkinių palaikymą daug paprasčiau pasitikėti savimi ir suaktyvinti organizmo poilsio režimą, vadinasi, paskelbti apie metą, per kurį palanku pastoti.
Mėgaukitės seksu nepuoselėdamos jokių lūkesčių. Įsiteikite, kad prioritetu turi būti seksas, o ne pastojimas. Kai lytiškai santykiaujama tik todėl, kad tai malonu, išskiriamas dopaminas, endorfinas ir serotoninas - idealūs vaisingumą smukdančių streso hormonų antidotai.
Elkitės it mokytoja. Nors tikrai norėtume, kad visi žinotų, ką dėl jūsų reikėtų padaryti arba pasakyti, kartais žmonės, deja, kad ir nori padėti, bet nežino, kaip elgtis. Atminkite, kad kartais pravartu jiems šį tą pasufleruoti. Taigi, pamėginkite nesinervinti dėl išgirstų komentarų, o duoti žmonėms suprasti, kokios pagalbos iš jų tikitės, paaiškinkite, kaip jaučiatės dėl jų ištartų žodžių. Be to, perspėkite, kad tada, kai pasakojate apie savo bėdą, tikrai nesitikite jokių patarimų - jums tiesiog norisi, kad pašnekovas jus išklausytų.
Nustokite lygintis su kitomis. Nelyginkite savęs su kitais žmonėmis. Kiekvienas esame skirtingi ir kiekvieno gyvenimo aplinkybės taip pat labai skiriasi. Lyginti savo situacijos su kieno nors kito padėtimi - visiškai bergždias reikalas. Jei kitiems pasiseka anksčiau nei jums, tai visiškai nereiškia, kad pasaulyje bus mažiau kūdikių arba kad jums veikiausiai nepasiseks. Tinkamiausia reakcija - nuoširdžiai drauge pasidžiaugti. Toks nusistatymas ir jums pačioms bus tik į naudą.
Psichologiniai iššūkiai gydantis nevaisingumą
Jei jau vieną kartą sirgote klinikine depresija, rizika, kad susirgimas kartosis ateityje smarkiai padidėja. Tačiau ne kiekvienas pasveikęs nuo depresijos tai patirs dar kartą. Kartais depresiją gali išprovokuoti stiprūs gyvenimo stresoriai, ligos arba kelių priežasčių kombinacija. Taip pat depresija gali pasikartoti be jokios akivaizdžios priežasties. Yra įrodyta tyrimais, kad ilgalaikė terapija sumažina depresijos pasikartojimo tikimybę arba sumažina jos intensyvumą.
tags: #sirgau #depresija #vaisingumas
