Valdas Adamkus (iki 1955 m. Voldemaras Adamkavičius; g. 1926 m. lapkričio 3 d.) - penktasis ir septintasis Lietuvos Respublikos prezidentas (1998-2003 m. ir 2004-2009 m.), Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lietuvių visuomenės veikėjas, ekologas.
Gimė Kaune tarnautojų šeimoje. Tėvas - Ignas Adamkavičius, Nepriklausomybės kovų savanoris, vienas pirmųjų Lietuvos karo aviacijos mokyklos vadovų, vėliau - Kauno geležinkelio stoties policijos viršininkas. Lankė Jono Jablonskio pradžios mokyklą, mokėsi Kauno „Aušros" gimnazijoje. Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje prieš nacius kartu su mokslo draugais leisdamas pogrindinį laikraštį „Jaunime, budėk!".
Pirmąjį kartą nuo artėjančios Raudonosios armijos su tėvais į Vokietiją pasitraukė 1944 m. liepos mėnesį. Tačiau šeimai susiradus prieglobstį netoli Vroclavo (tuometinio Breslau) įkurtoje karo pabėgėlių stovykloje, grįžo atgal į Lietuvą prisijungti prie Žemaitijoje formuojamos lietuvių savanorių Tėvynės apsaugos rinktinės kovai prieš Raudonąją armiją. Ten buvo paskirtas bataliono štabo vertėju. Galutinai iš Lietuvos pasitraukė 1944 m. Vokietijoje 1946 m. baigė Eichšteto lietuvių gimnaziją (kurioje taip pat mokėsi būsimoji žmona Alma Nutautaitė), įstojo studijuoti į Miuncheno universiteto Gamtos mokslų fakultetą.
1949 m. atvyko į JAV. Dirbo darbininku automobilių dalių gamykloje Čikagoje, vėliau - braižytoju inžinerijos firmoje. 1952 m. buvo pašauktas į JAV kariuomenę, ten tarnavo rusų kalbos vertėju ir instruktoriumi, į atsargą buvo išleistas su vyriausiojo seržanto laipsniu. 1960 m. vakariniame skyriuje baigė Ilinojaus technologijos institutą ir įgijo statybų inžinieriaus specialybę.
Gyvendamas JAV, tapo Respublikonų partijos nariu ir septintajame dešimtmetyje aktyviai įsitraukė į politinę veiklą. Iš pradžių Ilinojaus valstijos vietos valdžios rinkimuose dalyvavo vietinio Respublikonų partijos kandidato rinkimų kampanijoje. Vėliau, 1968 m. būdamas Respublikonų partijos kandidatu, dalyvavo Čikagos sanitarinės patikėtinių tarybos rinkimuose ir rinkimus pralaimėjo Demokratų partijos kandidatui.
Septintojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo dirbti JAV federalinėje tarnyboje. 1969 m. vandens taršos mokslinio tyrimo centre Sinsinatyje buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, po to - direktoriumi. 1971 m. pakviestas dirbti į naujai kuriamą JAV aplinkos apsaugos federalinės valdžios instituciją - Aplinkos apsaugos agentūrą. Joje paskirtas penktojo regiono (Vidurio Vakarų) administratoriaus pavaduotoju. 1981 m. tapo šio regiono administratoriumi ir šias pareigas užėmė iki 1997 m.
1972 m. liepos mėn. buvo pirmosios JAV aplinkos apsaugos delegacijos į Sovietų Sąjungą narys. Tuo pačiu metu pirmą kartą po emigracijos apsilankė ir Lietuvoje. Vėliau kaip JAV aplinkos apsaugos delegacijų narys Sovietų Sąjungoje lankydavosi nuolat. Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę, buvo paskirtas techninės pagalbos šioms šalims aplinkos apsaugos srityje programos vadovu.
Gyvendamas JAV, aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje ir politinėje veikloje, rengė protesto akcijas prieš Lietuvos okupaciją, organizavo įvairias peticijas, kurios būdavo įteikiamos ir aukščiausių pareigų JAV federalinės valdžios politikams. 1958 m. išeivių jaunimo organizacijų vardu išsiuntė protesto telegramą į Vatikaną, pasisakančią prieš popiežiaus Jono XXIII sprendimą uždaryti Lietuvos pasiuntinybę Vatikane. 1958-1965 m. buvo „Santaros-Šviesos“ federacijos - liberalios krypties išeivijos visuomeninės organizacijos, paskelbusios šūkį „Veidu į Lietuvą“ - vicepirmininkas, o 1967 m. išrinktas šios organizacijos pirmininku. 1961-1964 m. - Amerikos lietuvių bendruomenės tarybos narys, Centro Valdybos vicepirmininkas, Amerikos lietuvių tarybos (ALT) narys.
Nepaisant kartais aršios kitokių politinių pažiūrų išeivių kritikos, kartu su bendraminčiais siekė užmegzti kuo artimesnius santykius su okupuotos tėvynės inteligentija, kartu nebendradarbiaujant su krašto okupacinėmis struktūromis. Taip pat buvo aktyvus sporto renginių dalyvis ir organizatorius, jam priklausė 100 m bėgimo rungties nacionalinis rekordas.
1948 m. Niurnberge įvykusioje Pavergtųjų tautų olimpiadoje lengvosios atletikos rungtyse laimėjo du aukso ir du sidabro medalius, buvo vienas iš Vyriausiojo fizinio auklėjimo ir sporto komiteto (Vyr.
Nuo 1972 m. kasmet, kartais keletą kartų per metus, atvykdavo į Lietuvą. Čia bendravo su vietinės inteligentijos atstovais, domėjosi gamtos apsaugos problemomis okupuotoje Lietuvoje, atgabendavo aplinkos apsaugos bei Sovietų Sąjungoje buvusios nelegalios išeivijos literatūros, taip pat galėjo aplankyti savo ir savo žmonos šeimų narius. Per vizitus užmezgė artimus ryšius su J. Kubiliumi, Č. Kudaba, R. Lekevičiumi.
Nuo 1993 m. pradėjo aktyviai dalyvauti atkurtos Lietuvos politiniame gyvenime. 1993 m. Lietuvos prezidento rinkimuose buvo kandidato į prezidentus Stasio Lozoraičio rinkimų kampanijos vadovu. Aktyviai dalyvavo 1996 m.
Laimėjęs 1998 m. prezidento rinkimuose, išrinktas Lietuvos prezidentu. Antrame rinkimų ture nugalėjo buvusį Generalinį prokurorą Artūrą Paulauską. Prezidento pareigas pradėjo eiti 1998 m. vasario mėn. 26 d.
2003 m. siekė būti perrinktas, tačiau antrame rinkimų ture pralaimėjo Liberalų demokratų partijos pirmininkui Seimo nariui Rolandui Paksui.
2004 m. apkaltos proceso metu pašalinus Rolandą Paksą iš prezidento posto buvo surengti pirmalaikiai prezidento rinkimai. Antrame ture nugalėjo ekspremjerę Kazimierą Prunskienę ir 2004 m. birželio mėn. antrą kartą išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu (pareigas pradėjo eiti 2004 m. liepos 12 d. ir baigė 2009 m.
Lietuvos naftos perdirbimo įmonės „Mažeikių nafta“ privatizavimas susilaukė kritikos. Pasak šį įvykį tyrusios Seimo komisijos, valstybinė įmonė buvo ne privatizuota, o „padovanota“ JAV orlaivių gamintojui „Williams International Company“, nes iš šio sandorio valstybė negavo „nė vieno lito“. Komisijos išvadų projekte taip pat nutarta, kad dėl skaidrumo trūkumo parduodant valstybinį turtą asmeninę atsakomybę turėtų prisiimti ir tuometinis Seimas bei prezidentas V. Adamkus. Buvęs šalies vadovas savo kaltę neigė ir tvirtino derybose nedalyvavęs. „Šioje istorijoje aš nebuvau derybininkas: nesigilinau į privatizavimo detales. Kaip tuometinis valstybės vadovas pasisakiau už Vakarų investicijų atėjimą į Lietuvos naftos ūkį ir kuo greitesnį šio ūkio modernizavimą“, - pažymėjo V. Adamkus. Anot šalies vadovo, jo asmeninis sutikimas su numatyta privatizavimo eiga buvo pagrįstas pasitikėjimu Seimu, pavestu parlamentinės valstybės vadovo vaidmeniu bei konstituciniais apribojimais. Komisijos pirmininkas Valentinas Greičiūnas su prezidento argumentacija nesutiko, teigdamas, kad jo atsakomybė šioje istorijoje nemaža, nes „tie dokumentai, kuriuos mes gavome paskutiniu metu, liudija, jog V.
2009 m. į viešumą iškilo informacija apie galimai Lietuvos teritorijoje 2005-2006 m. veikusį CŽV „violetinį“ kalėjimą, kuriame slaptai kankinti užsienio piliečiai. LRT laidos metu kadenciją baigęs prezidentas Adamkus šiuos kaltinimus neigė, teigdamas: „Nebuvau bei nesu informuotas nei mūsų valstybės saugumo žinybų, ar Nacionalinio saugumo komiteto, ar Vyriausybės institucijų apie Lietuvoje lyg tai esamą kalėjimą, kuriame būtų laikomi atgabenti svetimų valstybių teroristai.“ Prezidentas tikino, kad iškilus būtinybei, būtų buvusi sušaukta Valstybės gynimo taryba. „Visa tai, apie ką mes kalbame ar yra rašoma, skamba kaip iš fantazijų pasaulio“, - aiškino buvęs šalies vadovas. Vis dėlto JT tarptautinių teismų 2012, 2014 ir 2017 m. baigiamosiose nuostatose pripažinta, kad Lietuvoje slaptas CŽV kalėjimas veikė: jose nurodyta nubausti kalėjimo įkūrėjus ir administratorius bei užbaigti ikiteisminius tyrimus dėl kankinimų ir priverstinio dingimo. Nors ikiteisminiai tyrimai Lietuvoje ir pradėti, konkretūs įtarimai niekam nepareikšti ligi šiol, o proceso eiga įslaptinta. 2018 m. EŽTT byloje valstybė pripažinta pažeidusi kalėjusiųjų Abu Zubaido ir Abdžio Alnaširio žmogaus teises, pareikalauta abiem atlyginti 100 000 € neturtinę žalą. Prezidento Adamkaus vaidmuo šioje istorijoje nėra galutinai išaiškintas: byloje aiškinama, kad, pasak paties prezidento, jis žinojo apie bendradarbiavimo su JAV projektą, bet nebuvo susipažinęs su pastarojo detalėmis. Tačiau tuometinio VSD vadovo A. Pociaus liudijime tvirtinama, kad „prezidentas Valdas Adamkus ir jo patarėjai buvo tinkamai informuoti apie projektą“.
Valdas Adamkus vedė 1951 m., žmona - Alma Nutautaitė-Adamkienė (1927-2023), visuomenės veikėja, labdarė, savo vardo paramos bei labdaros fondo steigėja, vadovė.
1988 m. V. Adamkui suteiktas Tarptautinis gamtosauginis apdovanojimas už išskirtinius nuopelnus tarptautinėje arenoje, jis apdovanotas JAV aplinkos apsaugos agentūros Aukso medaliu bei JAV Prezidento apdovanojimu už pasižymėjimą tarnyboje. 2003 m. skirtas UNESCO Geros valios ambasadoriaus žinių visuomenei titulas (šį titulą visame pasaulyje turi tik 55 asmenys). 2007 m. prestižiniuose „European Voice“ rinkimuose buvo suteiktas „Metų europiečio“ titulas ir paskirtas Azerbaidžano tarptautinis „Iljaso Efendijevo“ fondo įvertinimas. 2008 m. už ilgametį ir aktyvų dalyvavimą olimpiniame sąjūdyje, jo idėjų skleidimą skirtas Lietuvos olimpinės akademijos akademiko vardas. Apdovanotas Lietuvos Skautų sąjungos Geležinio Vilko ir Lietuvos Šaulių sąjungos Žvaigždės ordinais, 2009 m.
Nuo 2010 m. birželio mėn. Valdas Adamkus yra VDU tarybos pirmininkas. 2011 m. Kaune įsteigtas Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, veikiantis viešosios įstaigos pagrindais. 2014 m. 2016 m. prezidento vardu Kaune pavadinta Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija.
Valdas Adamkus (iki 1955 m. Voldemaras Adamkavičius) - penktasis ir septintasis Lietuvos Respublikos prezidentas (1998-2003 m. ir 2004-2009 m.), Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lietuvių visuomenės veikėjas, ekologas.
10 universitetų (tarp jų - Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos) garbės daktaras. I. Adamkavičiaus sūnus, A. Adamkienės vyras. Mokydamasis Kauno Aušros gimnazijoje dalyvavo Lietuvos antinaciniame pasipriešinime (Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys; su kitais leido ir redagavo pogrindinį laikraštį Jaunime, budėk!). 1944 su tėvais pasitraukė į Vokietiją, 1946 baigė Eichstätto lietuvių gimnaziją. Įstojo studijuoti Miuncheno universiteto Gamtos fakultete. 1948 Pavergtųjų tautų olimpiadoje Niurnberge laimėjo du aukso (šuolių į aukštį ir į tolį rungtyse) ir du sidabro (sprinto rungtyse) medalius. 1960 baigė Ilinojaus technologijos institutą (statybų inžinieriaus specialybę). 1980-97 Tarptautinės jungtinės komisijos Didiesiems Ežerams (JAV-Kanada) Amerikos delegacijos pirmininkas. Nuo 1972 JAV derybų su SSRS dėl gamtos apsaugos delegacijos narys ir nuolatinės JAV delegacijos, įsteigtos vykdant JAV-SSRS ekologinio bendradarbiavimo programas, pirmininkas (tos pareigos leido jam dažnai lankytis okupuotoje Lietuvoje). 1983-97 buvo JAV paramos Baltijos šalims aplinkos apsaugos srities koordinatorius, skatino ir rėmė vandenvalos įrenginių statybą, aplinkosaugos monitoringo plėtojimą, padėjo Baltijos šalių aplinkosaugininkams įsigyti mokslinės literatūros, prietaisų ir programinės įrangos. 1957-58 lietuvių studentų organizacijos Santara centro valdybos pirmininkas. 1958-65 Santaros-Šviesos federacijos vicepirmininkas, 1966-68 pirmininkas. Nuo 1961 beveik 25 m. Margučio radijo laidų vadovas. JAV lietuvių bendruomenės tarybos narys (1961-64), centro valdybos vicepirmininkas, Amerikos lietuvių tarybos narys. Su kitais rengė protesto akcijas prieš Lietuvos sovietinę okupaciją, vadovaudamas JAV lietuvių jaunimo delegacijoms įteikė peticijų dėl Lietuvos laisvinimo JAV ir Jungtinių Tautų aukščiausiems pareigūnams. 1983 ir 1991 (šios vyko jau Lietuvoje) Pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizacinio komiteto pirmininkas, 1984-89 buvo Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos pirmininkas. Nuo 1988 įsitraukė į Lietuvos politinį ir visuomeninį gyvenimą: rėmė Sąjūdį, buvo vienas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo iniciatorių. 1993 V. Adamkus buvo kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus S. Lozoraičio rinkimų kampanijos vadovas. 1996 dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kampanijoje, telkė nuosaikiųjų vidurio jėgų bloką. 1998 ir 2004 išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu (atsisakė JAV pilietybės). Stiprino Lietuvos integraciją į Vakarų demokratinių valstybių tarptautines organizacijas, iškėlė spartaus šalies modernizavimo idėją ir nuosekliai rėmė jos įgyvendinimą. V. Adamkaus, kaip prezidento, užsienio politikos prioritetas buvo regioninis bendradarbiavimas. Tapo įprastos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovų nuolatinės konsultacijos. V. Adamkus dėjo daug pastangų stiprinant Lietuvos ir Lenkijos ryšius, neretai tarpininkavo derinant Lenkijos ir didžiųjų Europos Sąjungos valstybių interesus. 2011 Kaune įsteigta Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Nuo 2017 Vilniuje kasmet rengiama tarptautinė Prezidento Valdo Adamkaus konferencija, joje siekiama stiprinti transatlantinės bendruomenės vienybę, aptarti aktualias tarptautines problemas, ieškoti jų sprendimų. Konferencijoje dalyvauja JAV, Lietuvos ir kitų Europos valstybių politikai, visuomenės veikėjai, žurnalistai.
JAV prezidento aukščiausias civilinis apdovanojimas už vadybinį darbą federalinėje tarnyboje (1995), JAV gamtosaugos aukso medalis, skiriamas vyriausybės (1998). UNESCO geros valios ambasadorius žinių visuomenei (2003). Vytauto Didžiojo ordinas su auksine grandine (2003). Stasio Šalkauskio premija (2003).
2011 m. Kaune įsteigtas Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus (S. Daukanto g. 25), remiantis JAV nusistovėjusia buvusių prezidentų palikimo saugojimo ir sklaidos forma. Biblioteka-muziejus toliau tęsia 2012 m. likviduoto Lietuvių išeivijos instituto veiklą. 2014 04 27 Kauno rajone, Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčios (Bažnyčios g. 19) šventoriuje, šalia visuomeninio sambūrio „Gerumo ąžuolas“ garbės nario V. 2016 09 01 Kauno šv. Pranciškaus gimnazijai (Bitininkų g. 2017 11 02 mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Aukštaičių g. 4) atidengta memorialinė lenta: „Šioje bažnyčioje 1937-1939 m. šv. Mišiose patarnaudavo Valdas Adamkus, būsimasis Lietuvos Respublikos prezidentas“, taip pat įrašyta ir V. 2021 11 17 Akademijos miestelyje (Studentų g. 9A) iškilmingai atidarytas VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centras - didžiausias šiuo metu Lietuvoje įvairioms sporto šakoms ir poreikiams pritaikytas universitetinis sporto kompleksas. 2023 10 10 prezidentas V. 2024 07 09 Žaliakalnyje, greta Dariaus ir Girėno stadiono statomam lengvosios atletikos maniežui (Perkūno al. 5) suteiktas Valdo Adamkaus vardas.
LR Prezidentui V. Adamkui - KTU garbės daktaro regalijos. - Iliustr. // Mokslas ir technika. - 1998, Nr. 7-8, p. Dešimt populiariausių šalies žmonių: „Kauno dienos“ skaitytojai populiariausiu žmogumi Lietuvoje pripažino Prezidentą Valdą Adamkų. - Iliustr. // Kauno diena. - 1999, gruod. 31, p. Prezidentai - VDU garbės daktarai // Kauno diena. - 2001, gruod. 20, p. Žmonių pripažinimo nenusipirksi / Stasys Jokūbaitis // Kauno diena. - 2002, gruod. 31, p. Kadenciją baigiančio Prezidento širdis - Kaune / Laimutis Genys. - Iliustr. // Laikinoji sostinė. - 2003, vas. 18, p. V. Adamkui - garbės daktaro regalijos // Kauno diena. - 2004, geg. 21, p. Sveikiname su antrąja kadencija! - Iliustr. // Lietuvos aidas. - 2004, liep. 13, p. Prezidento varpas - didžiausias : V. Adamkus iš asmeninių lėšų parėmė kariljoną / Erika Vaitkūnienė. - Iliustr. // Laikinoji sostinė. - 2005, gruod. 9, p. Prezidentas įteikė dvi vardines stipendijas / Gediminas Stanišauskas. - Iliustr. // Kauno diena. - 2006, saus. 6, p. 80 varpo dūžių - Prezidento jubiliejui. - Iliustr. // Kauno diena. - 2006, lapkr. 3, p. Prezidentui - ir pagarba, ir įžeidžiantys žodžiai: Kauno garbės piliečių sąrašą papildė šalies vadovas Valdas Adamkus. - Portr. // Kauno diena. - 2006, gruod. 1, p. Ant tautos pripažinimo pakylos - žinomiausi žmonės: metams baigiantis „Kauno dienos“ skaitytojai surikiavo populiariausių Lietuvos asmenybių dešimtuką / Stasys Jokūbaitis. - Portr. // Kauno diena. - 2006, gruod. 30, p. A. Gustaičio medalis - už nuopelnus Lietuvos aviacijai /Gytis Ramoška. - Iliustr. // Draugas. - 2010, lapkr. 17, p. V. Adamkaus muziejuje - ir Valentino dienos atvirukas / Vaida Milkova. - Iliustr. // Kauno diena. - 2010, gruod. 18, p. Kaune prigijo JAV prezidentų tradicija / Šarūnas Bulota. - Iliustr. // 15 min. - 2011, rugpj. 24, p. Į kelionę per laiką ir įvykius - su V. Adamkumi. - Iliustr. // Lietuvos rytas. - 2011, lapkr. 4, p. Skamba kriauklės lietuviškais vardais / Kotryna Dabašinskienė // Lietuvos aidas. - 2012, rugpj. 1, p. V. Adamkaus akmuo - pagarbos gamtai simbolis. - Iliustr. - KD inf. // Kauno diena. - 2014, bal. 28, p. Akmuo įamžino V. Adamkaus nuopelnus gamtosaugai. - Iliustr. // Lietuvos rytas. - 2014, bal. 29, p. Valdo Adamkaus akmuo - gamtosaugos idėjoms stiprinti. - Iliustr. - pagal Kauno rajono savivaldybės informaciją // XXI amžius. - 2014, geg. 3, p. Pervadins gimnaziją // Lietuvos rytas. - 2016, rugs. 1, p. Pagerbtas V. Adamkus sodino ąžuolą / Arūnas Karaliūnas. - Iliustr. // Lietuvos rytas. - 2016, rugs. 2, p. Rugsėjo 1-osios spalvos užliejo visą Kauną / Edita Radzevičiūtė. - Iliustr. // Kauno diena. - 2016, rugs. 2, p. Atidengta atminimo lenta V. Adamkui / Edita Radzevičiūtė. - Iliustr. // Kauno diena. - 2017, lapkr. 3, p. JAV lietuvių indėlis atkuriant Lietuvos valstybingumą : [lai gyvuoja laisva Lietuva!] / [sudarytoja Regina Narušienė]. - Vilnius : Vaga, 2018. - P.Įsteigta V. Adamkaus premija / KD, BNS inf. - Portr. // Kauno diena. - 2020, lapkr. 19, p. Iškilmingai atidaryta Prezidento V. Adamkaus biblioteka. Kauno gimnazijai suteiktas Prezidento Valdo Adamkaus vardas. Skelbimai. Valdas Adamkus. Valdas Adamkus. Miesto Garbės piliečiai. VDU atidarė didžiausią šalyje universitetinį sporto centrą. Prezidentui V. Adamkui ir JAV senatoriui R. Dž. Durbinui skirta Aleksandro Stulginskio žvaigždė. Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Knygos „Jonas Rimša. Tropikų šauksmas“ pristatymas. Vilniaus paveikslų galerija, 2011 m. kovo 15 d. Prezidentas Valdas Adamkus. Prezidentas V. Adamkus VDU sporto centre pasodino simbolinį ąžuoliuką. Stiebiasi V. Adamkaus ąžuolai / Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė. - Justinos Lasauskaitės nuotr. // Kauno diena. - 2023, spalio 11, p. Maniežui - V. Adamkaus vardas? / Edita Šileikė. - Iliustr. // Kauno diena. - 2024, liep. 3, p. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. T-558 „Dėl pavadinimo suteikimo lengvosios atletikos maniežui Perkūno al. Kauno miesto taryba eina atostogų / Edita Šileikė. - Iliustr. // Kauno diena. - 2024, liep. 10, p. Naujasis maniežas atidarytas / Edita Šileikė. - Regimanto Zakšensko nuotr. // Kauno diena. - 2025, geg. 7 (Nr. 87), p. V. Adamkui - ordinas už nuopelnus Europai / BNS, KD inf. - Iliustr. // Kauno diena. - 2026, kovo 12 (Nr. 39), p.
Prezidentas neslepia liūdesio ir skausmo, kuris užtvindė jo širdį po to, kai teko laidoti patį brangiausią ir svarbiausią gyvenimo žmogų. Su ponia A.Adamkiene 72-ejus metus santuokoje pragyvenęs V.Adamkus buvo pavyzdys daugeliui. Ilgus metus kartu gyvenusi šeima pelnė lietuvių simpatijas, o jų mintys apie meilę bei tarpusavio santykius iki šiol įkvepia ne vieną porą.
Mylimos žmonos mirtis negrįžtamai pakeitė prezidento kasdienybę, todėl pokalbio metu jis neslepia - jo kasdienybė kupina liūdesio ir skausmo. Su viltimi laukia pavasario Paprašius pasidalinti, ar einant laikui bent kiek mažėja netekties skausmas, jis neslėpė sielvarto: „Niekas per tą laiką nepasikeitė. Mano asmeninės sveikatos pasikeitimų nėra. Kaip buvo, taip ir yra, bet mano laikysena... galit patys įsivaizduoti. Labai stengiuosi save ir liūdesį kaip nors nugalėti, bet tikrai nėra lengva... Pastarieji mėnesiai mano gyvenime labai liūdni. Labai stengiuosi save kaip nors nugalėti, bet tikrai nėra lengva“, - sako prezidentas. Jis prisipažįsta, kad jo gimimo diena šiemet - visiškai kitokia: „Niekas man šiuo metu nerūpi. Labai tikiuosi, kad bent iki pavasario arba vasaros man pavyks grįžti į normalesnę dvasinę būseną.“
Atitrūkti padeda darbas Bent šiek tiek prasklaidyti mintis prezidentui V.Adamkui padeda darbas prezidentūroje, kurioje jis nenutrūkstamai dirba ilgus metus. „Kaip ir anksčiau, taip ir dabar aš tris kartus per savaitę vykstu į prezidentūrą, ten dirbu po keturias valandas. Šiek tiek atsiplėšiu nuo žudančios vienumos. Darbo tikrai yra nemažai - sulaukiu įvairių skambučių, laiškų, reikia spręsti įvairias problemas. Vis gaunu nemažai kvietimų dalyvauti įvairiuose renginiuose, bet niekur aš nedalyvauju“, - jautriai savo kasdienybe dalijasi prezidentas.
