Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai. Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį. Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių. Specialusis ugdymas yra Lietuvos švietimo dalis, apimanti visus mokymo lygmenis. Specialiųjų poreikių asmenys ugdomi valstybinėse, savivaldybių ir privačiose visų tipų bendrojo ir specialiojo ugdymo, globos įstaigose ir specializuotuose suaugusiųjų centruose. Ikimokyklinio amžiaus vaikai (3-6/7 metų) ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendrosiose ar specialiosiose grupėse, specialiojo ikimokyklinio ugdymo ir kitose specialiojo ugdymo įstaigose. Vaikai, neturintys galimybės kiekvieną dieną atvykti į tam tikrą specialiąją įstaigą, gali būti ugdomi šių įstaigų savaitinėse grupėse arba jiems suteikiama specialioji pedagoginė pagalba. Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius.
Kas yra Specialieji Ugdymosi Poreikiai?
Specialieji ugdymosi poreikiai (SUP) - tai individualūs vaiko poreikiai, atsirandantys dėl įvairių priežasčių, tokių kaip negalia, sutrikimai ar mokymosi sunkumai. Ugdymosi specialieji poreikiai (pagalbos ir paslaugų reikmė) skirstomi į nedidelius, vidutinius, didelius ir labai didelius.
Kaip Nustatomi Specialieji Ugdymosi Poreikiai?
Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Tėvams ar mokytojams pastebėjus, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti mokomąją medžiagą, kyla kalbėjimo, elgesio, emocijų ar dėmesio sukaupimo sunkumų, kreipiamasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Ši komisija atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą, aprašydama vaiko galias ir sunkumus, pasiekimus, elgesį, emocijas, bendravimo ir socialinius įgūdžius. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą. Atlikus pirminį vertinimą, gali būti paskirta reikiama švietimo pagalba. Ugdymo įstaigos nelankančio vaiko tėvai patys registruojasi į PPT/ŠPT. Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti. Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys.
Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. Pažymoje įvertinimo pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos (kokių specialistų pagalba skiriama, kaip pritaikomas mokymo turinys, kokiais būdais mokomoji medžiaga turi būti pateikiama). Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Pažymoje teikiama išvada apie vaiko SUP grupę (negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai), poreikių lygį (nedideli, vidutiniai, dideli, labai dideli) ir išvada dėl specialiojo ugdymo skyrimo.
Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo. Tėvai gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose.
Vaiko Gerovės Komisijos Vaidmuo ir Individualaus Plano Sudarymas
Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis. Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius.
Specialiųjų Ugdymosi Poreikių Grupių Apžvalga
Pagal ugdymosi sunkumų pobūdį ir trukmę (pastovus, ilgalaikis, laikinas) skiriamos trys mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės: negalių, sutrikimų ir mokymosi sunkumų.
Negalių Grupė
Šiai grupei priskiriamos raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą. Šiems asmenims gali būti reikalinga kitų žmonių priežiūra, jiems skiriamos socialinės ir medicininės paslaugos, teikiama švietimo pagalba. Ugdymo aplinkos ir Bendrųjų programų pritaikymas priklauso nuo asmens negalės pobūdžio ir ugdymosi poreikių.
Regos Sutrikimai
Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo. Gali būti vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas aklumas, visiškas aklumas, kiti regėjimo sutrikimai. Aklumas - tai visiškas negalėjimas matyti. Turintieji regos sutrikimą ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų pasirinkimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimų. Šiems mokiniams svarbu užtikrinti jiems reikalingą tiflopedagogo pagalbą, esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas. Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu.
Klausos Sutrikimai
Klausos sutrikimas - tai sumažėjęs ar visiškai išnykęs gebėjimas girdėti garsus. Gali būti įvairaus laipsnio - nuo nežymaus iki gilaus kurtumo. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl klausos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) specialistais. Po kochlearinių implantų implantacijos surdopedagogai ir logopedai moko vaikus girdėti ir suvokti kalbą, vėliau ištarti girdimus garsus ir žodžius.
Intelekto Sutrikimai
Intelekto sutrikimas pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių ir motorinių gebėjimų pažeidimais. Vaikams sudėtinga susivokti aplinkoje, bendrauti, tvarkytis buityje, įgytas žinias pritaikyti gyvenime, sutrikę jų socialiniai, savisaugos įgūdžiai. Intelekto sutrikimas gali būti nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas.
Įvairiapusiai Raidos Sutrikimai
Šie sutrikimai apima autizmo spektro sutrikimus (vaikystės autizmą, atipišką autizmą, Aspergerio sindromą), Retto sindromą ir kitus įvairiapusius raidos sutrikimus. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Kiekvienas šių sutrikimų turintis vaikas yra individualus, turintis savo galias ir sunkumus. Retto sindromas yra autizmo forma, nustatoma tik mergaitėms: iki pusantrų metų jos vystosi normaliai, o tada praranda turėtus įgūdžius. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl įvairiapusių raidos sutrikimų nustato savivaldybės PPT, remdamasi tėvų pateiktais išrašais iš sveikatos priežiūros įstaigų.
Judesio ir Padėties bei Neurologiniai Sutrikimai
Tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Šie sutrikimai gali būti įgimti ar įgyti persirgus centrinės ar periferinės nervų sistemos ligomis, patyrus traumą. Sutrikimai gali apriboti vaiką pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą. Kiekvienas judesio ir padėties ar lėtinių neurologinių sutrikimų turintis mokinys yra unikalus, turintis skirtingus gebėjimus ir savo apribojimus.
Sutrikimų Grupė
Šiai grupei priskiriami mokymosi (skaitymo, rašymo, matematikos mokymosi), o taip pat elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai, kurie pasireiškia vaikui įsisavinant mokymosi programą. Šiems vaikams reikalingas ilgalaikis specialusis ugdymas, jiems gali būti skiriamos psichologo, socialinio pedagogo ir/arba medicininės paslaugos.
Mokymosi Sutrikimai
Priskiriami bendrieji mokymosi sutrikimai, specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) ir neverbaliniai mokymosi sutrikimai. Bendrieji mokymosi sutrikimai pasireiškia mokymosi pasiekimų atsilikimu iš dviejų ir daugiau dalykų. Specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) pasireiškia mažesniais nei tikėtina pagal vaiko intelektinius gebėjimus skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi pasiekimais. Neverbaliniai mokymosi sutrikimai - tai neuroraidos sutrikimai, dėl kurių vaikui sunku suvokti ir išreikšti neverbalinius ženklus, tinkamai reaguoti ir prisitaikyti socialinėse situacijose.
Elgesio ir Emocijų Sutrikimai
Tai įvairūs sutrikimai, pasireiškiantys elgesio ar/ir emocinėmis reakcijomis, smarkiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio ar emocijų reguliacija. Priskiriami aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai, elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimai. Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai pasireiškia amžiaus neatitinkančiais dėmesingumo, padidėjusio aktyvumo arba hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymiais, kurie ryškėja jau ikimokykliniame amžiuje. Elgesio sutrikimai pasireiškia pasikartojančiu, nuolatiniu kitų teises pažeidžiančiu, agresyviu, provokuojančiu, įžūliu elgesiu, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius.
Kalbėjimo ir Kalbos Sutrikimai
Šiai grupei priskiriami visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai. Būdingi tarimo, sklandaus kalbėjimo ar balso valdymo sunkumai, taip pat šiai grupei priskiriami kalbos raiškos ar/ir kalbos suvokimo sunkumai. Skiriami kalbėjimo sutrikimai (tai įvairūs garsų tarimo, sklandaus kalbėjimo ir balso sutrikimai) ir kalbos sutrikimai (tai visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai, kai vaikas turi sunkumų dėl kalbos išraiškos ar/ir kalbos suvokimo bei rašytinės kalbos sutrikimai, kaip sakytinės kalbos sutrikimo pasekmė).
Mokymosi Sunkumų Grupė
Mokymosi sunkumai kyla, kai dėl nepalankios (kultūrinės/kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės) aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos vaiko galimybės realizuoti savo gebėjimus įsisavinant ugdymosi programas. Prie šių sunkumų priskiriami mokymasis ne gimtąja kalba arba gyvenimas kitoje kultūrinėje/kalbinėje aplinkoje, sulėtėjusi raida, sveikatos problemos, nepalankūs aplinkos veiksniai, emocinės krizės. Prie mokymosi sunkumų priskiriami ir nerealizuoti ypatingi gabumai, kai vaiko pasiekimai neatitinka jo aukštų intelektinių gebėjimų dėl asmenybės ar aplinkos veiksnių.
Ankstyvoji Intervencija ir Socialinė Aplinka
Ankstyvoji intervencija - tai kompleksinė pagalba, skirta vaikams, turintiems raidos sutrikimų, ir jų šeimoms. Ji apima identifikavimą, ugdymą ir pagalbą šeimai. Ankstyvoji intervencija grindžiama sisteminiu holistiniu požiūriu. Vaikams (nuo gimimo iki 3 metų) ankstyvoji specialioji pedagoginė pagalba teikiama namuose, šeimynose, vaikų globos, sveikatos priežiūros įstaigose ir kitose institucijose.
Vaiko vystymąsi sąlygoja socialinė aplinka, vertybinės orientacijos, tiek šeima (giminės), tiek ugdymo įstaiga - darželis, mokykla. Svarbūs socialiniai ryšiai, kurie leidžia vaikams mokytis artimiausioje mokymo įstaigoje.
Integruotas Ugdymas ir Metodai
Specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas - tai ugdymas kartu su bendraamžiais. Šis ugdymo būdas turi privalumų: geriau tenkinami specialieji poreikiai, vaikai mokosi bendraamžių kolektyve. Svarbu, kad ugdymo forma būtų sukurta ne pedagogui, o specialiųjų poreikių vaikui. Tėvams turi būti suteikta pasirinkimo laisvė, nes yra alternatyva specialiajam ugdymui.
Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo turinys pasižymi specifiniais bruožais, tokiais kaip susiaurinimas. Svarbu ugdyti ne tik akademinius įgūdžius, bet ir lavinti kalbą, motoriką, valios ir emocijų sferą. Švietimo pagalba vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), yra itin svarbi siekiant užtikrinti lygias ugdymosi galimybes ir sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui atsiskleisti. Šiame straipsnyje aptariamos metodikos, taikomos ikimokyklinio amžiaus vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, Lietuvoje.
Švietimo Pagalbos Teikimo Būdai ir Mokytojo Padėjėjo Vaidmuo
Švietimo pagalbos teikimo būdai apima vaiko socialinių įgūdžių ugdymą, elgesio prevencijos ir intervencijos strategijas. Svarbus aspektas yra mokytojo padėjėjo pagalba. Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrąją programą pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos Vaiko gerovės komisijos, mokykloje dirbančių švietimo pagalbos specialistų rekomendacijas. Rengiant mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo programą ir planuojant ugdymo procesą visada būtina remtis ,,stipriosiomis“ mokinio ypatybėmis bei numatyti, kaip ,,apeiti“ arba lavinti ,,silpnąsias“. Svarbu, kad programoje mokytojas konkrečiai įvardytų, ką mokinys jau žino, ką geba daryti ir kaip, kokiu būdu išmoksta greičiausiai. Taip pat svarbu įvardyti labai svarbius dalykus, kurių mokinys negeba (pavyzdžiui, neturi savarankiško darbo įgūdžių ir kt.), vengti teiginių ,,nieko nemoka“ ar ,,nieko nežino“. Organizuodama mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, mokykla gali pati pasirinkti programos sudarymo formą. Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos. Klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams komplektuojamos vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir turintiesiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių. Specialiojoje klasėje, skirtoje akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų, taip pat turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių.
Specialiųjų poreikių asmenys iki 21 metų, priimant juos į profesinę mokyklą, turi pateikti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas. Asmens specialieji poreikiai turi leisti jam mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą ir dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo mokyklų specialiosiose grupėse priklauso nuo vaikų amžiaus grupės ir sutrikimo pobūdžio. Specialiųjų poreikių turintys asmenys, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą ar socialinių įgūdžių ugdymo programą, ugdosi bendrojo ugdymo mokyklos bendrosiose klasėse.
Ugdymo Turinys ir Metodai Specialiųjų Poreikių Vaikams
Vaikai mokydamiesi pagal pradinio ugdymo programą, mokosi dorinio ugdymo (tikybos arba etikos), lietuvių kalbos, užsienio kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų, muzikos, kūno kultūros ir kitų mokyklos nuožiūra skiriamų dalykų. Specialioji mokykla ir bendrojo ugdymo mokykla, ugdanti specialiųjų poreikių mokinius, sudarydama mokyklos, klasės ar specialiųjų poreikių mokinio individualų ugdymo planą turi vadovautis Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi. Turintiesiems kompleksinių sutrikimų, kai intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į intelekto sutrikimą, planuojant specialiąją pedagoginę pagalbą kitoms sutrikusioms funkcijoms lavinti: specialiosios lavinamosios klasės mokytojas mokiniams, turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, ir mokiniams, turintiems kompleksinių sutrikimų, kai vidutinis, žymus ir labai žymus intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, rengia individualią ugdymo programą; mokykla gali organizuoti šių klasių užimtumą ir mokinių atostogų metu (išskyrus vasarą).
Specialiųjų poreikių mokinių, kurie mokosi specialiosiose mokyklose, skirtose kurtiems ir neprigirdintiems, sutrikusios regos, sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų turintiems mokiniams, Bendrojoje programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką yra skiriami papildomi privalomo ugdymo metai parengiamajai klasei. Kurtiems ir neprigirdintiems vaikams vietoj kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (7 pamokos per savaitę), kurias sudaro šios veiklos sritys - lietuvių kalba, bendravimas ir 1 savaitinė pamoka skiriama lietuvių gestų kalbai mokyti. Pažintinės veiklos pamokos šiems mokiniams apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių su(si)formavimą, meninės veiklos pamokas sudaro muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas, dalykinei praktinei veiklai skiriamos 3 pamokos per savaitę, tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriamos 2 pamokos (kochlearinių implantų naudotojams 2-3 pamokos) per savaitę kiekvienam mokiniui.
Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos vaikų ugdymo plane turi būti skiriama specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti. Nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokantiems nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams mokyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokančių nežymaus, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Ugdoma atskiromis veiklos sritimis: komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir darbinės veiklos kryptimis mokinį namuose ugdo specialusis pedagogas; jis, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) individualiai pritaiko mokiniui bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus; namuose mokant žymiai ar labai žymiai sutrikusio intelekto vaikus, turinčius judesio ir padėties sutrikimų, rekomenduojama 1-2 val.
Mokymas pagal specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pritaikytas programas nulemia ir naujų mokymo ir mokymosi būdų taikymą. Mokiniai su skirtingomis negalėmis ir skirtingais mokymosi poreikiais mokomi nevienodais būdais ir metodais. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, - mokymo diferencijavimas ir individualizavimas. Taikant mokymo metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Žaidžiama grupėmis, komandomis, vaikams leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.
Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, įvairi regimoji informacija (schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai), taip pat specifinės kalbinio bendravimo priemonės - bendravimas gestais ir bendravimas pirštų kalba (daktilologija). Mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokykloje, teikiama surdopedagogo pagalba. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu arba dvikalbiu (bilingviniu) metodu. Ugdant kurčiuosius, labai svarbus yra meninis ugdymas. Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, po pusę savaitinės pamokos individualių pratybų (iki ketverių metų) skiriama Brailio rašto mokymuisi.
Vertinimas ir Pažymų Išdavimas
Procesas prasideda nuo specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Ugdymo įstaigos nelankančio vaiko tėvai patys registruojasi į Pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybą (ŠPT). Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas. Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. Pažyma dėl specialiojo ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Pažymoje įvertinimo pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos (kokių specialistų pagalba skiriama, kaip pritaikomas mokymo turinys, kokiais būdais mokomoji medžiaga turi būti pateikiama). Pažymoje teikiama išvada apie vaiko SUP grupę (negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai), poreikių lygį (nedideli, vidutiniai, dideli, labai dideli) ir išvada dėl specialiojo ugdymo skyrimo. Tėvai pasirašo, kad su pažyma susipažino.
Kartu su šiomis pažymomis pildoma lentelė, kurioje nurodomi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei kriterijai ir įverčiai. Lentelėje nurodoma, kokią specialistų pagalbą ir kokiu intensyvumu turi gauti vaikas ugdymo įstaigoje, kaip pritaikomas ugdymo planas ir ugdymo programa, koks yra techninės pagalbos poreikis, kaip pritaikoma ugdymo aplinka. Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais.
Fizinio Ugdymo Svarba ir Prisitaikymas
Visi mokiniai, nepaisant jų gebėjimų, privalo turėti rekomenduojamą bent 45-60 minučių ar ilgesnę kasdieninę fizinę veiklą. Mokyklose galima padėti visiems mokiniams laikytis šios rekomendacijos, sudarant vienodas sąlygas bei galimybes net ir mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Aktyvi fizinė veikla skatina bendrą motyvaciją ir padeda kiekvienam mokiniui lavinti įvairius gebėjimus, siekti aktyvaus bei sveiko gyvenimo būdo. Fizinis aktyvumas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams yra naudingas, nes: mažina savistimuliaciją ir probleminį elgesį, teigiamai veikia akademinį atsaką, padeda adaptuotis aplinkoje, didina ištvermę, lankstumą, raumenų jėgą, lavina pusiausvyrą ir judesių koordinaciją, padeda lavinti pažintinius ir socialinius gebėjimus, didina dėmesio koncentraciją, augina asmens savivertę.
Ypač svarbu suprasti, jog mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, gali netipiškai reaguoti į vieną ar kitą aplinkos veiksnį, kuris įprastai kitiems mokiniams gali būti visiškai nereikšmingas. Aplinka, kurioje SUP vaikas sportuoja, turi būti pritaikyta pagal jo poreikius, siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti sensorinius dirgiklius. Didelis triukšmas sporto salėje, švilpukų garsai, įspėjamieji signalai ar iš kolonėlių sklindanti muzika gali lengvai išprovokuoti nepageidaujamą SUP vaiko elgesį, kuris, neretai, pasireiškia pykčio reakcijomis. Intensyvi lempų šviesa, ryškių spalvų priemonės, mirksintys šviesos šaltiniai aktyvioje zonoje, SUP vaikui dažnai apsunkina dėmesio koncentraciją ir gali kelti stresą. Jei aplinka, kurioje SUP vaikas sportuoja, per intensyvi, t. y. mokinys per daug jautriai reaguoja į sensorinius dirgiklius ir nuolat patiria sensorinę perkrovą, tai gali tapti priežastimi, dėl kurios mokinys bijo eiti į sporto salę ar kabinetą, pradeda vengti užsiėmimo, atsisako siūlomų veiklų. Pasireiškusios vaiko fobijos apsunkina vaiko adaptaciją naujoje aplinkoje, todėl jis sunkiau įsitraukia į aktyvias veiklas ar grupinius žaidimus ugdymo įstaigoje, sporto salėje, yra susikaustęs, gali atrodyti pasyvus.
Iššūkiai ir Rekomendacijos Fiziniame Ugdyme
Sportinių užsiėmimų metu SUP vaikams sunkiau laikytis numatyto užduočių eiliškumo, aktyviose estafetėse sujungti atskirus veiksmus į visumą ar pilnai atlikti užduotis pagal pateiktą pratimų seką. SUP vaikai dažnai renkasi netipišką judesio atlikimo modelį, dėl ko greitai patiria nesėkmę ir praranda motyvaciją sportinių veiklų metu. Vaikai mokosi iš jau padarytų klaidų ir jeigu vieno ar kito judesio atlikti nepavyksta, rekomenduojama ieškoti ir pritaikyti kitą atlikimo strategiją. Nesupratę užduoties ar gavę mokytojo pastabą, SUP vaikai gali pradėti reikšti neigiamas emocijas. Dažnai pradedama impulsyviai reaguoti, pradeda šaukti, rėkti, žaloti save ar greta esantį asmenį.
Komandinės sporto šakos, tokios kaip krepšinis, tinklinis ar futbolas nėra tinkamiausias pasirinkimas, dėl SUP vaikų ribotos koordinacijos. Sensorinių problemų gali kelti aplinka, kurioje sunku valdyti triukšmą, šviesos srautą, temperatūrą. Žaidžiant komandoje, reikia tobulinti socialinio bendravimo įgūdžius, kurie yra pažeisti. SUP vaikams gali būti sunku įsilieti į komandą, komunikuoti su komandos draugais ar numatyti, ką atliks kitas komandos narys. Tačiau SUP mokiniai gali dalyvauti ir komandinėse rungtyse, varžydamiesi komandinėse lengvosios atletikos ar plaukimo varžybose, kuriose nereikia itin daug komunikuoti. Nors žaidžiant boulingą gausu triukšmo, tačiau galbūt dėl nuolat besikartojančio to paties veiksmo atlikimo (du metimai - atsisėsk ir lauk savo eilės) ar dėl pasitenkinimo matant, kuomet yra numušami kėgliai, boulingas yra puiki sporto šaka, kurią SUP vaikai itin mėgsta.
Individualios veiklos, individualios sporto šakos, kovų menai, sujungia fizinės sąveikos su kitais žmonėmis iššūkius su nuspėjamumo ir struktūros elementais. Daugeliui SUP vaikų kovos menai yra puikus būdas ugdyti fizinius įgūdžius kartu su savigarba.
Rekomendacijos Fizinio Ugdymo Pamokoms ir Sportinei Veiklai
- Būtina planuoti fizinio ugdymo ir sportinius užsiėmimus, numatyti siekiamus tikslus ir uždavinius.
- Skatinti vaiko motyvaciją atlikti vieną ar kitą veiklą.
- Vertėtų nustatyti tinkamiausią veiklos tipą (individualus ar grupinis).
- Atsižvelgiant į SUP vaiko funkcinę būklę ir fizinį pajėgumą, įvertinti sutrikimo specifiką. Turintiems sunkių motorikos sutrikimų, rekomenduotini individualūs užsiėmimai, o turintiems lengvų ar lengvesnių sutrikimų, rekomenduojama dalyvauti grupinėje veikloje.
- Būtina atsižvelgti į individualius vaiko sugebėjimus ir ypatybes. SUP vaikams instrukcijas galima pateikti ne tik žodžiu, kūno kalba, gestais, mimika ar praktiškai demonstruojant tinkamą judesio atlikimą, bet ir panaudojant simbolius, paveikslėlius.
- SUP vaikai dažnai savo elgesiu, o ne žodžiu, reiškia emocijas, todėl perpratę vaiko elgesį suprasime jo atsaką į vieną ar kitą veiklą, užduotį.
- Po patirtos sėkmės būtina nuolat pagirti, paskatinti ir taip motyvuoti aktyviai dalyvauti kitose veiklose.
- Jeigu SUP vaikui kyla komunikacinių problemų būnant kolektyve ir grupinės užduotys jam kelia neigiamas emocijas bei iššaukia neadekvatų atsaką, derėtų apsvarstyti šio vaiko galimybes dalyvauti komandinėje veikloje.
- Būtina kurti pasitikėjimą ir pozityvumą keliantį santykį, siekiant saugaus nustatytos užduoties atlikimo nuo pradžios iki pabaigos.
- SUP vaikams svarbu laikytis nustatytos darbotvarkės, kuri yra suprantamai pateikiama trumpais aiškiais sakiniais lėtu tempu, panaudojant gestus, mimiką, tai pat pagalbines vizualines priemones.
Sportinė veikla ir užsiėmimai gali būti neįtikėtinai sudėtingi. SUP vaikams problemos gali kilti dėl greito veiklos tempo, veiklos rūšių kaitos, jutiminės perkrovos. Fiziniai iššūkiai taip pat gali kilti dėl iki tol nematytos naudojamos sportinės įrangos, inventoriaus, priemonių, nežinomos ir nepažįstamos aplinkos bei dalyvavimo grupėje. Dažnai SUP vaikai patiria kur kas didesnį stresą ir sulaukia bendraamžių priešiškumo bei nepasitenkinimo. Sportinėse veiklose dalyvaujant didelėmis ar mažomis grupėmis SUP vaikams sunku suprasti ir laikytis sutartų žaidimo taisyklių. Tačiau veiklos struktūrizavimas ir vaizdinių priemonių panaudojimas, paaiškinant ką ir kaip reikia atlikti, gali padėti mokiniui sėkmingai ir galiausiai savarankiškai dalyvauti veikloje.
Fizinis Struktūrizavimas ir Vizualinis Palaikymas
SUP vaikai dažnai yra vizualūs mąstytojai, todėl sportinėse veiklose aiškiai struktūruota aplinka lavina šių vaikų gebėjimus, leidžia jiems atsiskleisti individualiose ar grupinėse veiklose. Aktyvių bei poilsio/laukimo zonų žymėjimas kūgiais, lipniomis juostomis ar kitais žymekliais, šiems vaikams gali padėti savarankiškai puikiai orientuotis aplinkoje ir ruoštis savo užduoties atlikimui. Rekomenduojama pašalinti nereikalingus ir veikloje nenaudojamus baldus ar įrangą, kuri gali blaškyti dėmesį. Jei to atlikti galimybių nėra, būtina aiškiai pažymėti, jog šie daiktai, inventorius ar baldai yra neprieinami ir veikloje nenaudojami (pvz. STOP ženklu, juosta ar kitu sutartiniu ženklinimu).
Norint, jog veiklos struktūra ir informacija būtų geriau suprantama, ją SUP vaikui reikėtų pateikti naudojant vaizdinę medžiagą, leidžiančią jam suprasti veiksmų atlikimo seką, nusiteikti pokyčiams, nuolat matyti ir žinoti, kada, ką ir kur jis turės atlikti. Informacijos ar tam tikrų užduoties atlikimo metodų nesuvokimas SUP vaikui gali sukelti itin didelį stresą, kuris gali iššaukti neigiamas emocines reakcijas. Todėl nuolat rekomenduojama naudoti informaciją ar veiklos etapus perteikti padedančias vaizdines priemones. Tai gali būti: mažos kortelės su piktogramomis sėdėti, tylėti, pertrauka; laiką iliustruojantys vaizdiniai elementai (atgalinės atskaitos lenta arba laikmatis); tavo eilė/mano eilė kortelė; pasirinkimo lenta, padedanti motyvuoti ir pasirinkti. Sportinėse veiklose rekomenduojama nuolat naudoti vaizdinius tvarkaraščius bei veiklos grafikus.
Vaizdiniai Tvarkaraščiai ir Veiklos Grafikai
Gali būti pateikiamos figūros, paveikslėliai, objektai ar žodžiai, vaizduojantys užduočių ar veiklų atlikimo seką. Vizualinis grafikas skatina savarankiškumą ir leidžia sumažinti priklausomybę nuo kitų asmenų ar būti nepriklausomiems. Tvarkaraščiai padeda apibrėžti įvykių seką, prisitaikyti aplinkoje ir aktyviai dalyvauti grupinėje veikloje. Puikus vaizdinio grafiko metodas „Pirma - tada“, gali būti naudojamas norint, jog SUP vaikas įsitrauktų į ne itin mėgstamą veiklą, po kurios seka labai pageidaujama užduotis (pvz. nepatinka ugdyti kamuolio varymosi gebėjimus, bet labai patinka mėtyti į krepšį).
Panašiai kaip vaizdinis tvarkaraštis, veiklos grafikas yra vaizdinis paveikslėlių, objektų ar žodžių vaizdavimas tam tikra seka, nurodant kiekvieną atskirą veiklos žingsnį. Veiklos grafikas demonstruoja individualią veiklą, kurią reikia užbaigti per tam tikrą laikotarpį ir nurodo kaip tai padaryti. Panašiai kaip vaizdiniai tvarkaraščiai, veiklos grafiko naudojimas skatina pasitikėjimą ir savarankiškumą.
Sportinių Veiklų Pavyzdžiai
Dauguma specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų itin mėgsta varžytis estafetėse, kuomet siekia įveikti įvairias užduotis, asmeninius iššūkius. Veikdami individualiai arba išvien su komandos draugais, šie vaikai siekia ne tik asmeninio rezultato, tačiau ir komandos pergalės. Nors šiose veiklose ypatingas dėmesys komunikacijai su komandos draugais nėra skiriamas, tačiau bendras tikslo siekimas sukuria aplinką bendradarbiavimui ir vienas kito pažinimui. Šios veiklos ugdo, kaip taisyklingai bėgti, ropoti, pralįsti, stumti, ridenti, mesti, numušti bei atlikti kitus elementarius judesio veiksmus, taip pat lavina dėmesio koncentraciją.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #turinciu #specialiuju #ugdymosi
