Kaip Efektyviai Ugdyti Vaiko Rašytinę Kalbą Ikimokykliniame Amžiuje – Patarimai Tėvams ir Pedagogams

Sakytinės ir rašytinės kalbos ugdymas ikimokykliniame amžiuje - tai vaikų gebėjimų lavinimas aiškiai išreikšti mintis žodžiu ir pradėti susipažinti su rašytine kalba.

Tikslas ir uždaviniai

Tikslas - atskleisti priešmokyklinio amžiaus vaikų rašytinės kalbos ugdymą: regimuosius suvokimus, susipažinimą su raidėmis.

Uždaviniai:

Apibūdinti regimuosius suvokimus.
Suteikti informaciją apie vaikų susipažinimą su raidėmis.
Apibūdinti vaikų rašytinės kalbos gebėjimus.

Regimieji suvokimai ir akių bei rankų koordinacija

Rega - pojūtis, kurio pagalba galima suvokti šviesą, spalvas, daiktų išsidėstymą erdvėje. Be regos mes neįsivaizduojame savo gyvenimo. Akys atlieka sudėtingas funkcijas: mato šviesą, skiria spalvas, mato daiktus, įvertina jų dydį ir atstumą.

Akys taip pat susiję ir su rankų koordinacija. Akių ir rankų koordinacija turi tiesioginį ryšį su tuo, kaip vaikas panaudoja savo smulkiuosius rankų ir pirštukų raumenis. Priešmokyklinio amžiaus vaikų sugebėjimai valdyti savo rankas jau yra išsivystę. Dabar jie gali užsirišti batų raištelius, pasirinkti, kaire ar dešine ranka patogiau naudotis. Šešiamečiai lengvai piešia, karpo, rašo.

Šie veiksmai padeda šešių metų amžiaus vaikui lavinti akių ir rankų koordinaciją:

Žmogaus veido, kūno paišymas;
Skaičių ir raidžių rašymas;
Batų raištelių rišimas;
Dalyvavimas maisto ruošime (sausainių kepimas: tešlos minkymas).

Rašytinės kalbos ugdymas ikimokykliniame amžiuje

Rašytinės kalbos ugdymą ikimokykliniame amžiuje galima pradėti labai anksti, tačiau pagrindinių žinių ir įgūdžių įtvirtinimas ypač svarbus priešmokykliniame etape. Vaiko gebėjimas skaityti susideda iš kelių tarpusavyje susijusių įgūdžių: smulkiosios motorikos, dėmesio koncentracijos, garsinės ir vaizdinės informacijos apdorojimo. Kai šie įgūdžiai vystosi, vaikas gali greičiau įsisavinti raideles ir pradėti skaityti paprastus žodžius.

Visų pirma svarbi vaiko motyvacija - vieniems vaikams pakanka knygos, tačiau daugeliui įdomiau, kai raidės, skiemenys ir žodžiai įtraukti į judrius žaidimus ir kūrybines užduotis.

Skaitymo ir rašymo etapai

Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai.

Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Vaiko žodyno plėtojimas ir kalbos įgūdžių lavinimas

Šis vaiko amžiaus tarpsnis - besitęsiantis naujų žodžių kūrybos periodas. Stenkitės tiksliai intonuoti sakomas mintis, instrukcijas, formuluodami užduočių klausimus. Kurkite kasdienes situacijas-veiklas, kuriose vaikas galėtų panaudoti naujus išmoktus žodžius. Skatinkite vaiką įsitraukti į pokalbį, dalintis patirtais įspūdžiais. Siekite įtvirtinti sudėtingėjančius sakinius vaidmeniniuose žaidimuose ar kurkite žaidimams naujas taisykles. Paprašykite, kad vaikas Jus pamokytų kaip, ką ir kur daryti - taip vaikas pasijaus svarbiu ir naudingu, drąsiau kurs ir dalyvaus Jūsų siūlomose verbalinėse veiklose. Skatinkite sekti pasakas ir joms kurkite savus tęsinius. Skaitykite įvairesnėse erdvėse („knygų palapinėje“, „rūbinėlės spintelių auditorijoje“ ar „žaislams-mokiniams“). Įtraukite vaiką į planavimo procesą. Skatinkite pasakoti, ką vaikas sukūrė. Bendradarbiaukite su tėvais ir kitais vaiką ugdančiais specialistais. Tikslinė kompleksinė pagalba itin svarbi išsiaiškinant vaiko galias skirtingose aplinkose. Nestabdykite vaiko smalsumo užduodant nesibaigiančius klausimus. Neatstumkite/ nepertraukite kalbančio vaiko reikliu drausminančiu žodžiu. Net jeigu tuo metu negalite skirti pakankamai aktyvaus dėmesio, formuluokite atsakymą pilnu sakiniu. Nesišaipykite iš vaiko, jei jam nepavyksta ištarti kai kurių kalbos garsų (R, L, Č, Ž). Nelyginkite jo su bendraamžiais. Nemanykite, kad tik logopedas lavina vaiko kalbą. Jei netobulėja rišlioji kalba.

Reguliarus skaitymo laikas padeda formuoti teigiamą santykį su knyga ir skatina natūralų perėjimą prie savarankiško skaitymo ateityje. Žaisdami skatinkite vaiką analizuoti žodžius: atpažinti skiemenis, atskirti raides ir matyti, kaip jos sudaro žodį. Reguliariai akcentuojant skiemenų suvokimą, vaikas mokosi stebėti žodžio dalis, suprasti jų ritmą ir struktūrą, o tai stiprina foneminę klausą, dėmesingumą ir pasitikėjimą savimi.

Užduotys skirtos lavinti regėjimą, dėmesį ir susipažinimui su raidėmis

Šis žaidimas lavina raidžių pažinimą, skiemenų ir žodžių atpažinimą žaismingai ir judriai. Vaikams paruošiamos kortelės su raidėmis, o taip pat - kelionės bilietai, pvz.: skrydis į Mėnulį, skrydis į Marsą, skrydis aplink Žemę arba kelionė greituoju traukiniu. Vaikas turi pasakyti, kokią raidę mato; jei atsakymas teisingas, „perka bilietą“. Didesnių grupių veikloje raideles, skiemenukus ar žodžius galima padėti patalpos gale ir organizuoti estafetes: įveikus trasą, vaikas atneša pasakytą skiemenį ar žodį. Kita smagi veikla - sulankstyti lapą tris kartus, sukurti langelius, į kuriuos vaikai įrašo diktuojamas raides, o po to korteles sukarpo pagal lenkimo linijas. Tokie žaidimai integruojami į kasdienes veiklas ir žaidžiami tol, kol vaikas yra pasiruošęs pradėti pratintis prie skaitymo su knygele. Veikla yra efektyvesnė, kai ji aktyvi ir žaisminga - tuomet vaikai joje dalyvauja noriai ir su didesniu susidomėjimu. Skiemenukus galima dėlioti, slėpti ir ieškoti, žaisti su jais estafetes ar atminties lavinimo žaidimus. Vienas iš aktyvaus mokymosi būdų - naudoti sieninį kišeninį plakatą, kuris labai patogus mokant vaikus. Jei grupėje yra daug vaikų ir jų gebėjimai skirtingi, ant sienų naudinga palikti užuominų, kur vaikai galėtų nubėgti ir pasitikrinti. Žaidžiant kartu, bendradarbiaujant ir dalijantis patirtimi, mokymasis vyksta dar sparčiau.

Žaidimai su raidėmis ir žodžiais

Iš LEGO kaladėlių galima sukurti smagias priemones raidžių ir dviskiemenių žodžių mokymuisi. Ant kaladėlių galima priklijuoti raideles arba skiemenukus, iš kurių vaikai sudeda žodžius. Mokymasis per žaidimą ir pojūčius vaikams ypač patinka, o raidžių formavimas iš tešlos yra smagus ir praktiškas būdas jas pažinti. Pasigaminti tešlą nėra sunku, o vaikams tai puiki galimybė nulipdyti raideles, kurios vėliau gali būti iškeptos ir skaniai suvalgytos.

Kinetinis smėlis vaikams ypač patinka, nes jis suteikia galimybę mokytis per pojūčius. Raidžių įspaudimas ar lipdymas lavina smulkiąją motoriką, rankos-akies koordinaciją ir stiprina raidžių vaizdinį įsiminimą. Pedagogui svarbu garsiai įvardinti lipdomas ar įspaudžiamas raides, skatinti vaikus tarti garsus, jungti juos į skiemenis.

Raidyno galima mokytis įvairiais kūrybiškais ir smagiais būdais. Šį kartą siūloma mokytis judant - pasitelkiant kojas. Pirmiausia iš kaladėlių išdėliojama raidė, kurią padiktuoja mokytojas ar mama. Antrame etape vaikai bando tą pačią raidę „užrašyti“ kojomis ant didelio lapo ar grindinio - tai lavina kūno koordinaciją, erdvinį suvokimą ir stiprina raidės vaizdinį įsiminimą.

Iš atskirų detalių (pagaliukų, juostelių, kaladėlių ar kitų priemonių) vaikai sudėlioja raidžių formas. Vaikams, kurie jau pažįsta raides, galima pasiūlyti sudėlioti paprastus žodžius ar dviskiemenius junginius. Tokia veikla lavina smulkiąją motoriką, dėmesio koncentraciją, erdvinį suvokimą ir stiprina raidžių atpažinimą.

Tai paprastas ir smagus žaidimas, skirtas jaunesnio amžiaus vaikams. Jis lavina atmintį, rankų judesių koordinaciją, dėmesio koncentraciją bei padeda pradėti pažinti raides.

Žaidimo metu vaikai ieško atitinkančios raidės ir įstato žuvelę į tinkamą vietą. Su mažesniais vaikais galima pradėti nuo kelių aiškių, dažnai vartojamų raidžių, palaipsniui jų skaičių didinant.

Žaidimo tikslas - pastatyti „raidžių miestą“, per kurį keliaus traukinukas ir, keliaudamas pagal raidyno eilę, rinks raides. Kad vaikui būtų lengviau ir įdomiau, priešais galima padėti lapą su parašytomis visomis raidėmis - tai taps vaizdine užuomina. Žaidimo pradžioje galima „pasisveikinti“ su raidėmis, kartu sugalvoti žodelių, prasidedančių ta raide. Traukinukas gali pristatyti kiekvieną raidę į tam tikrą stotelę, kur jos susitinka ir sudaro visą raidyną.

Ant pateiktų paveikslėlių uždėkite raidę, kuri yra pirmoji žodyje. Pavyzdžiui, jei pavaizduota katė - dedame raidę K. Leiskite vaikui pačiam aiškiai ištarti žodį, įsiklausyti į pirmą garsą ir atpažinti, kokia tai raidė. Vaiką galite paskatinti sugalvoti daugiau žodžių, prasidedančių ta pačia raide, surasti namuose daiktų, kurių pavadinimai prasideda tuo pačiu garsu, arba parašyti ar apvesti raidę pirštu ore, ant popieriaus ar smėlyje.

Daugelis vaikų mėgsta konstruoti, todėl išnaudokime šią aistrą - paprašykime jų pastatyti istoriją. Vaikų fantazija labai laki, todėl jie puikiai susidoroja su šia užduotimi. Net jei mokytojas iš pradžių nesupras statinio prasmės, pradėjus vaikui pasakoti - galima nustebti, kiek vaizdžiai ir išraiškingai jis gali perteikti savo mintis.

Surašykite dalį raidžių, kurias vaikas jau moka, ir kelias, kurių dar nemoka. Tuomet galite pradėti žaidimą. Visi lapai užverčiami. Vaiko užduotis - rasti dvi vienodas raides. Jei lapas neteisingas, jis vėl užverčiamas, jei randa porą - gauna taškus. Žaidimas paprastas ir smagus.

Pirmiausia atsispausdinkite raides ir žodžius. Jei žaidžiate dviese, korteles su žodžiais padalinkite į dvi dalis.Tada traukite raidę. Žaidimo tikslas - išrinkti žodžius, kuriuose yra ta raidė, kurią ištraukėte. Kai vaikas pakankamai gerai perskaito dviskiemenius žodžius, galite įtraukti galūnę -S. Pavyzdžiui: NA-MAS, BA-TAS. Galite pasidaryti „namelius“, kur verčiant langelius atsiverčia vis kitas skiemenukas. Taip vaikas gali žaisti ir stebėti, kaip susideda žodis.

Nepulkite duoti sudėtingų tekstų, kol vaikas dar neįgudo - vaiko patiriama sėkmė yra labai svarbi motyvacijai. Nors knygelių yra daug, daugelis jų gali būti per sunkios.

Šis žaidimas skirtas vaikams, kurie jau pradeda aiškiau skirti žodžių garsus ir pažinti raides. Vaikui reikia aiškiai perskaityti žodį, o išgirdęs žodį - pasakyti, kokia raidė atitinka pirmą garsą. Svarbu, kad mokytojas ar suaugęs būtų aktyvus žaidimo metu: parodytų, kaip lėtai ir aiškiai tarti žodį, pabrėžtų pirmą garsą ir, prireikus, pakartotų žodį. Reguliariai žaidžiant šį žaidimą, vaikas ne tik lavina foneminę klausą ir raidžių pažinimą, bet ir stiprina pasitikėjimą savimi bei įgyja malonumo mokantis skaitymo pagrindų.

Šio žaidimo metu vaikas jungia skiemenukus, kad sudarytų žodžius. Žaidimas padeda vaikui suprasti žodžių struktūrą, atskirti skiemenis ir juos jungti, stiprina foneminę klausą, dėmesingumą ir skaitymo įgūdžius. Svarbu, kad mokytojas ar suaugęs aktyviai lydėtų žaidimą: padėtų vaikui tarti skiemenis, stebėti jų jungimą, ir skatintų analizuoti, kodėl vieni skiemenukai dera tarpusavyje, o kiti - ne.

Atmintis

Mes gebame atsiminti labai skirtingą informaciją - aplinkinis pasaulis įvairus, o duomenis apie jį gauname skirtingais kanalais. Pagal tai, ką atsimename, atmintis skirstoma į motorinę (judesių), vaizdinę, emocinę ir žodinę.

Vaiko kalbos tyrimai ir ugdymo principai

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.

Principai:

Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
Žaismės principas.
Sociokultūrinio kryptingumo principas.
Integralumo principas.
Įtraukties principas.
Kontekstualumo principas.
Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
Reflektyvaus ugdymo(si) principas.
Šeimos ir mokyklos partnerystės principas.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.

Ugdymo(si) kontekstų kūrimas

Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.

Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.

Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.

Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.

Realų ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.

Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai.

Vertybinė nuostata. Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai:

A1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
A2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
A3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Vertybinė nuostata. Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.