Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai bet koks vartojamas vaistas gali turėti įtakos ne tik jos, bet ir besivystančio kūdikio sveikatai.
Miego sutrikimai nėštumo metu
Nėštumas dažnai susijęs su įvairiais fiziologiniais pokyčiais, kurie gali sutrikdyti miegą. Dažniausi veiksniai, lemiantys miego problemas nėštumo metu, yra:
- Rėmuo: Padidėjęs skrandžio rūgštingumas gali sukelti diskomfortą ir trukdyti miegui.
- Naktinis oksitocino išsiskyrimas: Hormoniniai pokyčiai gali turėti įtakos miego kokybei.
- Nikturija: Dažnas šlapinimasis naktį.
- Vaisiaus judėjimas: Aktyvus vaisiaus judėjimas gali trukdyti užmigti ar prabudinti naktį.
Populiariausi miego sutrikimai, kurie vargina nėščiąsias:
Nemiga (pirminė ir antrinė)
Miego trukmė dažnai trumpėja vėlesnėse nėštumo fazėse. Dažnai su trumpesne miego trukme yra siejami šie veiksniai: pirmasis nėštumas, jaunesnis ir vyresnis motinos amžius, padidėjęs kraujo spaudimas. Ilgai trunkantys miego sutrikimai nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims didina naujų ar pasikartojančių nuotaikos sutrikimų riziką, yra siejami su pailgėjusia gimdymo trukme, didesne priešlaikinio gimdymo rizika bei didina cezario pjūvio atlikimo pirmagimio besilaukiančioms nėščioms moterims tikimybę. Pirminės nemigos gydymo strategijos apima kognityvinę elgesio terapiją ir farmakologinį gydymą, o antrinės - psichinių ir (arba) medicininių sutrikimų gydymą.
Neramių kojų sindromas (NKS)
NKS sergantys pacientai skundžiasi nemaloniu pojūčiu, kuris kelia didžiulį norą judinti kojas. Šis noras paprastai sustiprėja naktį ir ilsintis. NKS nustatomas daugiau nei ketvirtadaliui nėščių moterų. Beveik dviem trečdaliams moterų anksčiau (iki nėštumo) šie simptomai nebuvo pasireiškę. Daugeliui moterų NKS išnyksta po gimdymo. NKS yra susijęs su dopamino metabolizmo disfunkcija centrinėje nervų sistemoje, kurią nėštumo metu gali sukelti geležies trūkumas serume (dėl padidėjusio geležies poreikio), folio rūgšties trūkumas ir hormonų, tokių kaip estradiolis, poveikis. NKS gydymo strategijos apima farmakologinį gydymą ir žinomų sukėlėjų, tokių kaip kofeinas, rūkymas ir tam tikri vaistai, pašalinimą.
Narkolepsija
Narkolepsija - tai klinikinis sindromas, kuriam būdingas mieguistumas dieną, pasireiškiantis dėl nefunkcionalaus perėjimo tarp miego stadijų, dažnai lydimas katapleksijos, hipnagoginių haliucinacijų ir miego paralyžiaus. Pastebėta, kad iki nėštumo buvusi narkolepsija neretai pablogėja pastojus. Nėščios moterys, sergančios narkolepsija, turi didesnę anemijos ir gliukozės toleravimo sutrikimo išsivystymo riziką, nors reikšmingų vidutinio naujagimių svorio ir gestacinio amžiaus pokyčių gimimo metu nėra nustatyta, tačiau ištirta, kad gimdymas gali paskatinti katapleksiją.
Farmakologiniai preparatai miego sutrikimams gydyti nėštumo metu
Nėščiosioms pasireiškusių miego sutrikimų gydymo tikslai yra skatinti atkuriamąjį miegą ir atkurti jo teikiamą naudą tiek motinai, tiek vaisiui. Vaisiui įtaką daro bet kokie motinos nėštumo metu vartojami vaistai. Skiriant bet kokį medikamentą miego kokybei pagerinti nėštumo metu, būtina atsižvelgti į šio vaisto riziką bei naudą motinai ir vaisiui.
Benzodiazepinai
Benzodiazepinai veikia limbinį, gumburo, pagumburio centrinės nervų sistemos lygius ir didina gama aminosviesto rūgšties (GABA) neurotransmisiją. Jie veikia per moduliacinę GABAA receptorių komplekso vietą ir sukelia raminamąjį, anksiolitinį, antiepilepsinį poveikį. Benzodiazepinai dažniausiai naudojami nemigai, nerimui ir traukuliams gydyti. Nors šie medikamentai tinkamesni trumpalaikiam nemigos ir nerimo gydymui, tačiau yra nemažai pacientų, vartojančių juos ilgą laiką. Nustatyta, kad tai yra susiję su didele priklausomybės, abstinencijos, mieguistumo, pažintinių funkcijų sutrikimo, griuvimų ir lūžių rizika. Benzodiazepinai lengvai pereina placentą ir patenka į vaisiaus audinius, tačiau tyrimai rodo, kad benzodiazepinai nėra teratogeniški. Ankstyvieji atvejo ir kontrolės tyrimai parodė padidėjusį lūpos ar gomurio nesuaugimo dažnį vartojant benzodiazepinus, tačiau šios išvados nebuvo patvirtintos vėlesniuose tyrimuose. Vis dėlto yra įrodymų, kad benzodiazepinai gali padidinti priešlaikinio gimimo ir mažesnio gimdymo svorio riziką.
Hipnotiniai Benzodiazepino Receptorių Agonistai (HBRA)
Vaistams, priklausantiems hipnotinių benzodiazepino receptorių agonistų (HBRA) klasei, dar vadinamiems Z vaistais, priskiriamas imidazopiridino zolpidemas, pirazolo ir pirimidino zaleplonas, ciklopirolonai, zopiklonas ir eszopiklonas. HBRA - šiuo metu pasaulyje dažniausiai skiriami migdomieji vaistai, įskaitant ir nėščias moteris. Nors chemiškai nesusiję su benzodiazepinais, jie yra GABAA receptorių agonistai, trumpinantys užmigimo laiką, gerinantys miego kokybę. Manoma, kad jie tik minimaliai sutrikdo miego architektūrą. Dažniausi su šios grupės vaistais siejami nepageidaujami reiškiniai yra atminties sutrikimai, nuovargis dieną, haliucinacijos, fiziologinė priklausomybė ir kt. HBRA, kaip ir benzodiazepinai, pereina placentos barjerą. Teigiama, kad HBRA, vartojami įprastomis terapinėmis dozėmis, nedidina įgimtųjų apsigimimų rizikos. Vis dėlto yra ištirtas atvejis, kai vartojant dideles zolpidemo dozes pirmąjį nėštumo trimestrą, išsivystė nervinio vamzdelio defektai. Nustatyta, kad HBRA gali padidinti priešlaikinio gimimo tikimybę, yra susiję su mažesnio gimimo svorio naujagimiais. Tiesa, šie duomenys buvo nustatyti nedidelės imties tyrimuose.
Antidepresantai
Manoma, kad, nepriklausomai nuo klasės, visi šiuo metu rinkoje esantys antidepresantai veikia moduliuodami monoamino neurotransmiterius, serotoniną, norepinefriną, dopaminą ir taip gydo depresiją bei nerimą. Dėl kai kurių antidepresantų sedacinio poveikio šios grupės vaistai neretai skiriami nemigai gydyti nėštumo metu. Dažniausiai skiriami tricikliai antidepresantai (TCA), piperazinoazepinas (mirtazapinas), serotonino-2 receptorių antagonistai ir serotonino reabsorbcijos inhibitorius, trazodonas. Doksepinas ir amitriptilinas yra TCA, kurie mažomis dozėmis dažniausiai naudojami sutrikus miegui. Manoma, kad jų hipnotinis poveikis yra susijęs su jų antihistaminerginėmis savybėmis. TCA nepageidaujami reiškiniai yra sumišimas, vidurių užkietėjimas, sutrikusi rega, svorio priaugimas, tachikardija, širdies aritmijos, o perdozavus - mirtis. Suaugusieji paprastai gerai toleruoja mažą doksepino dozę, skiriamą nemigai gydyti. Medikai, gydantys depresiją kartu su nemiga ir blogu apetitu, dažnai naudojasi pagrindiniais nepageidaujamais mirtazapino reiškiniais - mieguistumu, apetito ir svorio didinimu. Trazodonas, kuris iš pradžių buvo sukurtas kaip antidepresantas, dabar beveik išimtinai naudojamas nemigai gydyti. Dažniausiai jis yra gerai toleruojamas, gerina miego kokybę ir sutrumpina užmigimo laiką.
Tyrimuose nepastebėta ryšio tarp antidepresantų vartojimo perinataliniu laikotarpiu ir padidėjusios įgimtųjų apsigimimų rizikos. Nustatyta šiek tiek padidėjusi mažo svorio naujagimio ir priešlaikinio gimdymo tikimybė, tačiau tyrimų rezultatus galėjo paveikti pagrindinė liga. Tyrimų duomenimis, vartojant antidepresantus vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu, nedaug padidėja kvėpavimo takų simptomų, įskaitant nuolatinę naujagimio plautinę hipertenziją, rizika, tačiau absoliuti rizika yra labai maža. Sisteminėje mirtazapino vartojimo nėščioms moterims apžvalgoje nustatyta, kad gali padidėti savaiminio aborto rizika, tačiau šie rezultatai galėjo būti susiję su pagrindine liga. Nebuvo nustatyta jokio ryšio tarp prenatalinio mirtazapino vartojimo ir įgimtųjų apsigimimų.
Antidepresantų vartojimas nėštumo metu siejamas su neigiamu neurofiziologiniu poveikiu naujagimiams (dirglumu, drebuliu, nervingumu, miego sutrikimais), žinomu kaip naujagimių adaptacijos sindromas, tačiau šie simptomai paprastai būna trumpalaikiai. Pastebėtas papildomas neurologinis poveikis naujagimiams - neįprasti bendrieji judesiai, tačiau šiuos rezultatus reikia vertinti itin atsargiai, nes daugelio tų pačių tyrimų metu motinoms buvo pasireiškusi ir negydoma depresija.
Antipsichoziniai Vaistai
Antipsichoziniai vaistai pirmiausia veikia kaip dopamino receptorių antagonistai. Pirmosios kartos antipsichoziniai vaistai (pasižymintys D2 receptorių slopinimu) veikia iš esmės vienodai (skiriasi stiprumas). Antros kartos antipsichoziniai vaistai neturi tokio vienodo poveikio ir pasižymi serotonino receptorius slopinančiu poveikiu. Antipsichozinių vaistų vartojimas nemigai gydyti tapo dažnu reiškiniu, tačiau dėl nepageidaujamų reiškinių nėščiosios neturėtų jų vartoti (jei pagrindinė indikacija yra nemiga). Daugelio antipsichozinių vaistų raminamasis poveikis gali būti naudingas gydant psichozę ir nuotaikos sutrikimus. Sedaciniu poveikiu pasižymintys antros kartos antipsichoziniai vaistai yra klozapinas, olanzapinas, kvetiapinas ir risperidonas. Olanzapinas ir klozapinas dėl skirtingo prisijungimo prie baltymų lygio prasiskverbia pro placentą greičiau nei kvetiapinas ir risperidonas. Naujausi antros kartos antipsichozinių vaistų tyrimai įrodė, kad šiuos vaistus galima vartoti perinataliniu laikotarpiu. Nenustatyta jokio ryšio su įgimtaisiais apsigimimais ar gestaciniu diabetu. Sørensen ir kolegų atliktame tyrime nenustatyta, kad nėščioms moterims, kurios vartojo ir vėliau nutraukė antipsichotinių vaistų vartojimą, padidėtų spontaninio aborto išsivystymo rizika, tačiau tai buvo susiję su negyvagimių rizikos padidėjimu (1,2 proc., palyginti su 0,6 proc.). JAV federalinė vaistų administracija 2011 metais paskelbė įspėjimą apie šią vaistų klasę dėl sukeliamų abstinencijos ir ekstrapiramidinių simptomų naujagimiams.
Melatoninas ir Melatonino Receptorių Agonistai
Melatoninas yra natūraliai išsiskiriantis neurotransmiteris, moduliuojantis visų žinduolių cirkadinį ritmą. Žinoma, kad nėštumo metu melatoninas daro įtaką vaisiaus lytiniam brendimui ir padidėjusiai endogeninio melatonino sekrecijai. Melatoninas taip pat gaminamas ir placentoje. Jis apsaugo nuo molekulinių pažeidimų bei ląstelių disfunkcijos, išsivystančios dėl oksidacinio streso. Apie egzogeninio melatonino vartojimą nėštumo metu yra nedaug duomenų. Tyrimai, analizuojantys melatonino poveikį naujagimiams, yra atlikti su pelėmis. Jų rezultatai prieštaringi. Kai kurie rodo, kad melatoninas veikia neuroprotekciškai esant toksinų poveikiui, kiti rodo reprodukcinių hormonų sekrecijos ir cirkadinio ritmo po gimdymo sutrikimą.
Antihistamininiai Vaistai
Difenhidraminas ir hidroksizinas yra plačiai vartojami nėštumo metu, tačiau atlikta nedaug šių vaistų saugumo profilio žmonėms tyrimų. Khazaie ir kolegų tyrimas įvertino nemigos gydymo antihistamininiais vaistais trečiojo nėštumo trimestro metu poveikį miegui ir depresijos po gimdymo simptomams. Šiame tyrime dalyvavo 54 nėščiosios, kurioms atsitiktine tvarka buvo paskirta trazodono 50 mg/p., difenhidramino 25 mg/d. arba gydymas placebu. Trazodonas ir difenhidraminas labai pagerino miego trukmę, miego efektyvumą, palyginti su placebu. Abu vaistai sumažino depresijos simptomus. Doksilamino yra daugelyje nereceptinių miego gerinimo priemonių.
Einarsonas su kolegomis palygino 53 nėščias moteris, vartojančias hidroksiziną, su 23 moterimis, vartojančiomis cetiriziną, ir kontroline grupe, tačiau nenustatė reikšmingų skirtumų tarp savaiminio, terapinio abortų ar negyvagimių gimimo rizikos. 2005 metais buvo pranešta apie naujagimio abstinencijos sindromo pasireiškimo atvejį, siejamą su hidroksizino vartojimu (150 mg/d.). Izraelio teratogeninių veiksnių informacijos tarnyba stebėjo 37 nėščiąsias, vartojančias hidroksiziną, ir nenustatė padidėjusios įgimtųjų apsigimimų rizikos. Li ir kolegų atliktame tyrimas nenustatyta reikšmingų difenhidramino ir doksilamino sąsajų su įgimtaisiais apsigimimais. Kitas tyrimas nustatė galimą difenhidramino, doksilamino ir apsigimimų ryšį, tačiau buvo sukritikuotas dėl šališkumo ir santykinai mažos imties.
Xonvea
Xonvea 20 mg/20 mg modifikuoto atpalaidavimo tablečių sudėtyje yra du vaistai (veikliosios medžiagos), vadinamos doksilamino-vandenilio sukcinatu ir piridoksino hidrochloridu. Doksilamino-vandenilio sukcinatas priklauso „antihistamininiais“ vadinamų vaistų grupei. Piridoksino hidrochloridas yra kitas vitamino B6 pavadinimas. Xonvea skiriamas nėščioms moterims, siekiant padėti pašalinti šleikštulį (pykinimą) ir vėmimą. Jo vartojama tais atvejais, kai dieta ar kitoks medikamentinis gydymas nebūna veiksmingi.
Xonvea vartoti draudžiama:
- jeigu yra alergija doksilamino-vandenilio sukcinatui, kitokiems antihistamininiams vaistams (pvz., difenhidraminui), piridoksino hidrochloridui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai;
- jeigu vartojate vaistų depresijos gydymui, vadinamų „monoaminooksidazės inhibitoriais“ (MAOI) arba per paskutines 14 dienų vartojote MAOI;
- jeigu sergate porfirija (labai reta medžiagų apykaitos liga).
Xonvea gali sukelti mieguistumą: vartodama šį vaistą nevairuokite automobilio ar dviračio ir nevaldykite jokių įrankių ar mechanizmų. Be to, nedarykite kitų veiksmų, kuriems reikia viso Jūsų dėmesio, nebent gydytojas pasakytų, kad tai daryti galima. Nevartokite Xonvea, kai vartojate vaistų nuo kosulio ir peršalimo, migdomųjų, tam tikrų skausmą malšinančių vaistų arba alkoholio. Vartojant Xonvea kartu su kitais vaistais, kurie veikia „centrinę nervų sistemą“, galite jaustis labai mieguista ir dėl to galite pargriūti arba gali įvykti kitų nelaimingų atsitikimų. Xonvea nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, nes trūksta klinikinių duomenų.
Dopamino Agonistai (Neramių Kojų Sindromo Gydymui)
Dopamino agonistai, įskaitant pramipeksolį, ropinirolį ir rotigotiną, yra laikomi pirmojo pasirinkimo vaistais gydant NKS nesilaukiančioms moterims ir suaugusiems pacientams. Karbidopa-levodopa gali būti naudojamas NKS simptomams malšinti, tais atvejais, kai simptomai pasireiškia su pertraukomis vakarais, prieš miegą, prabudus naktį arba yra susiję su specifine veikla, pavyzdžiui, ilgai trunkančiu važiavimu automobiliu. Dopamino agonistai, tokie kaip bromokriptinas, kabergolinas ir pergolidas neturėtų būti naudojami NKS gydyti, nes jie siejami su širdies vožtuvų fibroze ir kitomis fibrozinėmis reakcijomis. Dažniausi dopamino agonistų nepageidaujami reiškiniai yra pykinimas ir galvos svaigimas (kurie paprastai išnyksta per 10-14 dienų), rečiau - nosies užgulimas, vidurių užkietėjimas, nemiga ir kojų edema (grįžtami, nutraukus gydymą). Vartojant didesnes dozes, gali išsivystyti hipersomnija. Gydymą ribojančios nepageidaujamos reakcijos - NKS simptomų pablogėjimas anksčiau dieną, po vakarinės vaistų dozės, impulsų kontrolės sutrikimai ir kt.
Literatūros apie farmakologinį NKS gydymą nėštumo metu yra nedaug, todėl buvo suburta 9 ekspertų tarptautinė darbo grupė, kurios tikslas parengti NKS diagnozavimo ir gydymo nėštumo ir žindymo metu gaires. Ši ekspertų grupė 2015 metais pateikė perinatalinio NKS nefarmakologinio (geležies papildymo) ir farmakologinio gydymo rekomendacijas. Kaip ir kalbant apie kitus vaistus, darbo grupė reikalavo įvertinti dopamino agonistų vartojimo gydant NKS nėštumo metu rizikos ir naudos santykį. Nors yra daugiau įrodymų apie neskalsių dopamino agonistų veiksmingumą gydant NKS, palyginti su karbidopa-levodopa, tačiau daugiau saugumo duomenų yra apie karbidopa-levodopa vartojimą nėštumo metu. Registruoti 38 karbidopa-levodopos vartojimo malšinant NKS simptomus nėštumo metu atvejai ir didelės malformacijos ar kiti nepageidaujami reiškiniai nebuvo nustatyti. Dėl galimo neigiamo poveikio kaulų vystymuisi derėtų vengti levodopos ir benserazido derinio. Kadangi duomenų apie neskalsių dopamino agonistų saugumą nėštumo metu yra nedaug, ekspertų darbo grupė įvertino šiuos vaistus kaip turinčius nepakankamai įrodymų, kad būtų galima priimti sprendimą. Darbo grupės rekomendacijose nurodyta vengti skalsių dopamino agonistų NKS nėštumo metu gydyti, atsižvelgiant į jų fibrozinių reakcijų potencialą.
Alternatyvūs gydymo būdai ir prevencija
Nėštumas - tai unikali moters fiziologinė būsena, kurios metu gali pasireikšti nauji ar paūmėti esami miego sutrikimai. Su nėštumu susiję veiksniai, galintys sutrikdyti miegą, yra rėmuo, naktinis oksitocino išsiskyrimas, nikturija ir vaisiaus judėjimas. Dažniausi miego sutrikimai nėščiosioms yra nemiga (pirminė ir antrinė), neramių kojų sindromas (NKS) ir narkolepsija.
Prieš skiriant vaistus moteriai gydytojas turėtų pasidomėti, ar ji ne nėščia, ar neketina pastoti. Jei moteris nėščia, o vaistus vartoti reikia, būtina įvertinti nėštumo laiką ir galimą vaistų poveikį būsimam kūdikiui. Idealus variantas - lauktas ir planuotas nėštumas, tada galima pasiruošti psichologiškai, o psichiatrai, jei iki tol buvo vartojami psichotropiniai vaistai, galėtų padėti priimti sprendimą dėl vaistų dozių koregavimo. Natūralu, kad gyvenimas yra spalvingas, ir situacijų būna visokių. Neretai į mus moterys kreipiasi jau kelintą nėštumo mėnesį, išsigandusios, jog visą šį laiką vartojo antidepresantus. Ar tai saugu - vienareikšmio atsakymo niekur nerasite. Visada yra rizika, tačiau ištikus nelaimei, sulaukus vienokių ar kitokių sutrikimų turinčio kūdikio, be abejo, lengviausia kaltinti vaistus.
Psichikos sutrikimų turinčios moterys dažniausiai pastoja neplanuotai, nėštumas tampa ypač dideliu stresu, nes joms pačioms reikia priimti svarbius gyvenimiškus sprendimus. Tai padaryti šioms moterims sunku dėl ligos arba dėl jau nusistovėjusio įprasto gyvenimo būdo: staiga viskas gyvenime verčiasi aukštyn kojom, net „sveikam“ žmogui tai didžiulis iššūkis. Psichikos sutrikimų turinčios būsimos mamos būna įpratusios prie vaistų, joms sunku be jų ištverti. Kyla klausimų - kaip išbūti su nerimu, su savo baimėmis? Tokiu atveju psichiatras pataria lankytis pas psichologą, kuris ieško būdų, kaip moterims padėti be vaistų. Susidūriau su atvejais, kai nerimo kankinamos moterys vartoja vaistus, nors psichiatras ir neleidžia to daryti. Tai dar labiau apsunkina būsimosios mamos būklę - prisideda kaltės ir baimės jausmas, kad kūdikis gims nesveikas. Visais atvejais tai labai sudėtingos situacijos.
Perinatalinis nerimas - 1 vaizdo įrašas
Nemedikamentinės priemonės
Besilaukiančioms moterims Krizinio nėštumo centre siūloma nemedikamentinė pagalba - įvairios terapijos, pokalbiai, užsiėmimai. Ne paslaptis: dažnai psichikos sutrikimų turintys žmonės būna vieniši, jie neturi draugų, jų atsisako net artimieji. Neretai psichologas, psichiatras tampa vieninteliu draugu, su kuriuo galima išsikalbėti, išsakyti slapčiausias mintis. Per užsiėmimus mokomės atsipalaidavimo, kvėpavimo technikų, medituojame. Po tokių užsiėmimų sumažėja nerimas ir įtampa, pagerėja nuotaika, moterys pasijunta saugiau. Tai - lyg pakaitalas anksčiau vartotiems vaistams. Krizinio nėštumo centre nėščiosios taip pat mokomos užmegzti ryšį su pilve esančiu vaikeliu, joms siūlomi nemokami masažai, muzikos terapijos, grupiniai užsiėmimai.
Kai kuriais atvejais moterų nerimas būna itin stiprus, jas kankina savižudiškos mintys. Svarbiausia, kad specialistai tokią būklę pastebėtų, suteiktų moteriai tinkamą pagalbą. Galbūt tokiu atveju vaistai būtų mažesnė blogybė nei savižudybės rizika. Psichikos sutrikimų turinčias besilaukiančias moteris kankina sunkūs klausimai - ar ji viena pajėgs užauginti kūdikį, ar susidoros su mamos pareigomis, kas bus, jei jai dėl ligos atkryčio teks atsidurti ligoninėje? Būsimos mamos būna išsigandusios, sutrikusios. Lietuvoje labai trūksta pagalbos šeimoms, trūksta namuose teikiamų paslaugų. Nėra kas įvertintų būsimosios mamos aplinką ir galimybes auginti kūdikį. Jei moteris žinotų, kad gaus reikiamą pagalbą, ji būtų ramesnė. Labai svarbu kiek įmanoma būsimąsias mamas įgalinti, kad jos būtų savarankiškesnės, kad jaustųsi stiprios. Tuomet bus geriau ir būsimam kūdikiui.
Vaistų vartojimo atžvilgiu nėštumas yra sudėtingas laikotarpis, nes niekada negalima garantuoti, kad preparatas yra 100 proc. saugus, mat tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. O netinkami preparatai kelia įvairias grėsmes: tiek nėščiosios, tiek būsimo kūdikio kraujavimą, persileidimą, priešlaikinį gimdymą, kūdikio organų pažeidimus, vystymosi sutrikimus bei apsigimimus. Pavojinga vartoti nuo skausmo ibuprofeną, nimesulidą, aspiriną, kompleksinių preparatų skausmui mažinti sudėtyje esantį kodeiną, komplikuotiems spuogams gydyti naudojamą izotretinoiną, epilepsijai ir manijai gydyti natrio valproatą ir valpro rūgštį. Pandemijos laikotarpiu padaugėjo nėščiųjų, kurios skundžiasi padidėjusiu nerimu, miego problemomis. Izotretinoinas sukelia persileidimą, kūdikio apsigimimus. Baigus gydymą šiuo preparatu, mėnesį negalima planuoti pastojimo. Natrio valproatas ir valpro rūgštis taip pat sukelia kūdikio apsigimimus. Kodeinas, klonazepamas gali naujagimiui sukelti abstinencijos simptomus. Didelės ibuprofeno dozės gali sukelti persileidimą, atidėtą gimdymo pradžią, kraujavimus tiek mamai, tiek vaikui, žarnyno gleivinės pažeidimus, tam tikrus smegenų pažeidimus. Ypač svarbu šio vaisto vengti trečiąjį nėštumo trimestrą. Tuomet vartojamas vaistas gali sukelti širdies ydų besivystančiam kūdikiui. Aspirinas taip pat kelia persileidimo, kraujavimo pavojų. Nimesulidas - inkstų funkcijos anomalijas, vaisiaus vandenų sumažėjimą.
Ankstyvasis šalpusnis būsimam kūdikiui gali sukelti mutacijas ir pakenkti kepenų vystymuisi. Raudonėlis, čiobrelis, šalavijas, kartusis kietis, sena, šaltekšnis, vaistinis rabarbaras - persileidimą ar toksinį poveikį būsimam kūdikiui. Kai ligos yra pasikartojančios, pavyzdžiui, alergija, ūmūs galvos skausmai, peršalimas, labai svarbu imtis profilaktikos, kad būklių paūmėjimai būtų kuo retesni. Galvos skausmus dažnai sukelia poilsio režimo trūkumas, įtampa, kai kurių maisto produktų vartojimas ar per mažas vandens kiekis organizme. Sezoninės alergijos atveju reikia mažinti alergeno kiekį organizme. Daugiausiai alergenų mes įkvepiame per nosį, todėl labai svarbus nosies plovimas. Grįžus iš lauko, būtina pasikeisti drabužius, nusiprausti po dušu. Prasidėjus augalų žydėjimui, rekomenduojama lauke dėvėti nosį ir burną dengiančią kaukę, ji sulaiko dalį alergenų.
Turint psichologinių negalavimų, pasitarus su gydytoju vertėtų pabandyti nemedikamentines gydymo priemones, kurių pasirinkimas yra labai platus. Paracetamolis yra saugus vartoti nėštumo metu - jis skiriamas tiek temperatūrai, tiek skausmui malšinti. Peršalimo simptomams lengvinti, imuninei sistemai stiprinti, pykinimui mažinti galima vartoti imbiero arbatą, tačiau džiovinto imbiero negalima suvartoti daugiau nei 1 g per dieną. Ramunėlė tinkama kamuojant virškinimo sutrikimams, skausmui, nerimui, tačiau ją galima vartoti nedideliais kiekiais ir ne nuolatos. Pipirmėčių arbata mažina dujų susidarymą, pykinimą, skrandžio skausmą ar rėmenį, tačiau yra duomenų, kad ji gali skatinti menstruacijų atsiradimą, todėl nerekomenduojama vartoti 1-ąjį trimestrą. Dažnai antroje nėštumo pusėje pradeda kamuoti rėmens griaužimas, nes mažylis spaudžia skrandį ir sukyla rūgštus maisto turinys. Siekiant sumažinti šį diskomfortą, svarbu valgyti po mažiau, bet dažniau, o pavalgius - nesilankstyti ir negulėti. Rėmeniui mažinti saugu vartoti greitai rūgštingumą mažinančius preparatus - antacidą (magnio ir kalcio druskų derinius). Norint sumažinti vidurių užkietėjimą, rekomenduojama likus pusvalandžiui iki valgio į stiklinę vandens įsiberti 1 arbatinį šaukštelį skaidulų. Vartojant daugiau skaidulų, svarbu vartoti ir daugiau vandens.
Kai kurie vaistai gali paveikti nėštumo eigą, sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, pakenkti vaisiaus vystymuisi, todėl gali atsirasti įgimtų anomalijų, cerebrinis paralyžius arba kūdikis gali gimti negyvas. Manoma, kad dėl netinkamų vaistų vartojimo nėštumo metu įvyksta apie 1 proc. apsigimimų. Šios atsargumo priemonės atsirado po 1960 metais įvykusios tragedijos, kurią sukėlė preparatas „Talidomidas”. Tuo metu šio preparato vartojo daugelis nėščiųjų kaip raminamąją ir migdomąją priemonę. Po šio skaudaus įvykio farmakologai visame pasaulyje susirūpino, ar saugu nėštumo metu vartoti vaistų. Pradėjus tirti jų poveikį nėščiosioms buvo prieita prie išvados, kad absoliučiai saugių vaistų nėra, yra tik saugesnių ir nesaugių. Deja, būsimosioms mamytėms retai kada pavyksta nesusirgti per devynis nėštumo mėnesius, ką jau kalbėti apie tas, kurios serga lėtinėmis ligomis. Spręsdami, kokius vaistus skirti (o gal visai neskirti) nėščiąjai, specialistai paprastai suskaičiuoja žalos ir naudos santykį, t.y. medikamentai skiriami, jeigu ligos sukelti padariniai yra sunkesni negu vaistų.
tags: #raminamieji #nestumo #metu
