Pradėdamos žindyti mamos nenumano, kiek ilgai tęsis ši kelionė. Jos tiesiog stengiasi išgyventi tą sunkią pradžią: skausmingus spenelius, prastą miegą ir nenutrūkstamus žindymo maratonus. Jei žindydamos nesusiduriate su sunkumais, šis procesas teigiamai veikia ir jus, ir mažylį ir, tikėtina, tęsiasi net ne vienerius metus. Tačiau neišvengiamai ateis laikas, kada aplinkiniai ar pati sau iškelsite klausimą, kada jau laikas nustoti žindyti? Dažnai visuomenė yra tarsi nubrėžusi ribą, kai jau užtenka maitinti krūtimi: vaikas turi nemažai dantų, sėkmingai valgo kietą maistą, jam jau galima duoti karvių pieno ir t. t.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teikia tokias rekomendacijas: iki 6 mėn. idealiausias kūdikiui maistas - motinos pienas, 6 mėnesių amžiaus kūdikiams turi būti pradedama duoti vertingo papildomas maisto ir jie toliau žindomi iki 2 metų ar ilgiau. JAV rinktos statistikos duomenimis, tarp 12 mėn. sulaukusių mažylių vis dar žindomų yra 36 proc., o tarp 18 mėn. Lietuvoje duomenų apie žindymą labai trūksta, tačiau mūsų šalyje išimtinai žindomi (t. y. vien tik mamos pienu maitinami) tik ~36,7-37,9 proc. kūdikių iki 6 mėn., iki 3 mėn. bent dalinai žindomų kūdikių dalis - 70,3 proc., o iki 6 mėn.
Įsitikinimas, kad mamos pienas ilgiau žindant praranda maistingumą ir virsta tarsi vandenėliu, yra klaidingas. Tyrimai rodo priešingai: motinos pienas išlaiko savo maistinę kokybę ir vertę visą žindymo laikotarpį, o nuo 12-ojo mėn. neretai tampa net šiek tiek kaloringesnis: jis teikia daugiau energijos, jame aptinkama daugiau riebalų, o tai gali teikti dar didesnę naudą sparčiai augančiam organizmui. Šiame tyrime buvo nustatyta, kad motinos pieno maistinė vertė vaiko antraisiais gyvenimo metais dažniausiai išlieka tokia pati. Cinko ir kalio motinos piene šiek tiek sumažėja, tačiau padidėja bendras baltymų kiekis.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) kūdikių ir vaikų mitybos ekspertų rekomendacijos vienareikšmės - pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius motinos pienas yra pats geriausias maistas kūdikiui. PSO rekomenduoja kūdikius maitinti vien tik motinos pienu iki 6 mėn. amžiaus, o maitinant papildomu maistu iki 2 m. Ilgalaikis žindymas užtikrina visavertę kūdikio mitybą. Nepaisant to, visame pasaulyje kūdikių žindymo praktika mažėja… Vis daugiau moterų kūdikius maitina dirbtiniais mišiniais, ne savo pienu. Dažniausiai kūdikiai nežindomi dėl tokių veiksnių kaip: silpnos vidinės ir išorinės žindymo motyvacijos, įsitikinimo, jog maitinimo būdas neturi įtakos kūdikio sveikatai, jo asmenybės raidai, motinos nepasitikėjimo savimi ir galimybe išmaitinti kūdikį, baimės, jog turi nepakankamai pieno, žinių trūkumo apie laktacijos valdymą ir pan. Nors išties (PSO duomenimis), tik mažiau nei 3 proc.
Motinos pienas yra pats geriausias natūralus kūdikio maistas, kuris skatina gerą naujagimio augimą ir fizinį vystymąsi, protinį brendimą. Jis patenkina visus kūdikio poreikius pirmąjį gyvenimo pusmetį. Motinas pienas yra pirmoji kūdikio imunizacija. Maitinimas krūtimi yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas. Dažnas bei artimas motinos ir vaiko kontaktas maitinant raminamai veikia abu, atsiranda glaudus tarpusavio ryšys. Taip pat žindymas turi įtakos taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų vystymuisi bei išdygusių dantukų apsaugai nuo ėduonies.
Žindymas - procesas, keliantis nerimą daugeliui nėščiųjų moterų, tačiau akušerė-žindymo konsultantė ramina - tinkamai pasiruošusios moterys sklandžiai įveiks su žindymu susijusius iššūkius. „Yra labai daug technikos ir tą techniką mes galime išmanyti, žinoti, galime numatyti tam tikrus žindymo iššūkius. Pasak jos, ruošiantis žindymo laikotarpiui galima skaityti knygas, lankyti akušerių ir žindymo konsultantų vedamus mokymus.
„Pats žindymo procesas trunka ne vienerius metus. Mes viskam tikrai nepasiruošime nėštumo metu, bet [galime pasiruošti] pradžiai - kaip mes susitinkame ligoninėje, kokie yra svarbiausi pačios pradžios aspektai, kokie galimi iššūkiai pirmąją žindymo savaitę, nes ji iš tikrųjų labai ūmi. „Pati pradžia prasideda būtent gydymo įstaigoje. Gimus naujagimiui, jis turėtų būti padėtas visuomet mamai ant krūtinės, oda kontaktui - pirmam susitikimui, žindymo inicijavimui. „Ligoninėje aš labai kviesčiau mokytis, nes tikrai kiekviena akušerė-žindymo konsultantė gali suteikti mamai pagalbą ir moteris gali išvažiuoti iš gydymo įstaigos jau su labai daug žinių“, - priduria I. Ji taip pat atskleidžia, jog 5-7 parą po gimdymo moterys gali susidurti su tokiais iššūkiais kaip besikeičianti pieno gamyba, kai iš priešpienio pradeda formuotis tikrasis pienas. „Išsiskiriant priešpieniui moteris pradeda jausti pokyčius: standėja ir šyla krūtinė, vyksta perėjimas iš priešpienio į tikrąjį pieną. Neretai su šitomis būklėmis moterys jau susiduria namuose. Reikia suvokti, kad aš išvažiuoju iš gydymo įstaigos su viena situacija: galbūt dar yra tik priešpilnis, galbūt dar naujagimis žindo lėtai, ramiai ir nesusidūrėme su iššūkiais, bet jau namuose kitą parą moteris gali karščiuoti, jausti skausmą, karštį krūtyse. Tai būtų pieno sąstovis, laktostazė arba pieno pikas. Moteriai gali būti skausminga ir bloga savijauta. Tuomet ji turėtų kreiptis arba į savo šeimos gydytoją, arba į laktacijos konsultantą akušerę, arba sugrįžti į stacionarą, kuriame gimdė“, - aiškina I.
„Lietuvaitės linkusios dalintis neigiamomis istorijomis, kaip joms buvo blogai. Pozityvių istorijų yra daug mažiau. Gal tiesiog susidūrei su elementariu fiziologiniu procesu, kai iš priešpienio pradėjo gamintis tikrasis pienas, ir jeigu tu žinai ABC, tu lengviausiai tai išspręsi.
Nėštumo ir žindymo metu taip pat svarbi tinkama ir subalansuota mityba. Pasak gydytojos dietologės Barboros Jarašūnės, nėščiųjų ir žindančių moterų mitybos racioną turėtų sudaryti kuo natūralesnis ir naminis maistas. Tiesa, yra ir tam tikrų skirtumų - pavyzdžiui, nėštumo metu rekomenduojama griežtai vengti termiškai neapdorotos mėsos, žuvies, nepasterizuoto pieno produktų, žalių daigų. „Iš tiesų labai raginu pasirūpinti neseniai pagimdžiusia mama, atnešę jai naminio maisto: sultinio, sriubos, troškinio, naminės keptos ar troškintos vištienos - čia būtų didžiausia dovana, geriau negu saldainiai, gėlės ar balionai“, - sako B.
Neretai viešojoje erdvėje tarp motinų vyksta ginčai dėl žindymo trukmės. „Tai yra pirmiausia mamos sprendimas. Bet jeigu žiūrėtumėme visuotines rekomendacijas, kuriomis remiasi ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, ir organizacija [PSO], rekomenduojama tęsti žindymą iki dvejų metų arba ilgiau. Bet, primenu, tai yra visuotinė rekomendacija. Kaip ir dėl judėjimo, vaisių bei daržovių vartojimo, individualiais atvejais gali būti kitoks sprendimas“, - sako B. „Aš irgi labai norėčiau pabrėžti, kad pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas žindyti reikėtų iki dvejų metų ir ilgiau. Bet mes turėtumėme vertinti ir tai, kad yra išimtinis žindymas iki šešių mėnesių, o dar ir šeima ir jos sprendimai, kuriuos turėtume gerbti“, - pritaria I.
Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad kūdikių ir mažų vaikų sveikata tiesiogiai priklauso nuo motinų sveikatos, mitybos, elgesio bei visuomeninės-socialinės padėties, medikų praktikos, o žindymas yra vienintelis teisingas kūdikių maitinimo būdas, nulemiantis normalų jų augimą ir vystymąsi.
1. Žindymas prisideda prie Jūsų vaiko MITYBOS. Atlikti tyrimai rodo, kad ilgalaikis žindymas yra vertingas mitybos šaltinis ir saugo nuo ligų tol, kol žindote savo vaiką.
2. Ilgalaikis žindymas prisideda prie Jūsų vaiko SVEIKATOS. Amerikos šeimos gydytojų akademija (2001) pabrėžia, kad vaikai, kurie buvo atjunkyti iki 2 m. amžiaus, turi padidintą riziką ligoms. Tyrimai parodė, kad 16 mėn - 30 mėn. žindyti vaikai serga mažiau, o sergantys greičiau pasveiksta, nei nežindyti vaikai (Gulick 1986). „Antikūnių yra gausu mamos piene ir jų daugėja žindymo metu“ (Hamosh 1991; p. 134). Tiesa sakant, kai kurių imuninių veiksnių koncentracijos mamos piene padidėja antraisiais vaiko gyvenimo metais ir taip pat atjunkymo proceso metu (Goldman 1983, Goldman ir Goldblum 1983, Hamosh 1991). Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos, „nedidelis žindančiųjų mamų skaičiaus padidėjimas gali užkirsti kelią iki 10 proc.
3. Ilgalaikis žindymas prisideda prie Jūsų vaiko INTELEKTINIO VYSTYMOSI.
4. Ilgalaikis žindymas prisideda prie Jūsų vaiko PSICHINĖS IR SOCIALINĖS RAIDOS. Keletas tyrimų parodė teigiamą ryšį tarp ilgalaikio žindymo ir socialinės raidos (Duazo 2010, Baumgartner 1984). Pasak Elizabeth N. Baldwin, „Žindymas yra šiltas ir mylintis būdas patenkinti vaiko poreikius. Tai ne tik juos pralinksmina ir suteikia energijos, bet ir ramina jų nusivylimą, užsigavimus ir kasdieninį stresą jų ankstyvojoje vaikystėje. Ilgalaikis žindymas padeda vaikams laipsniškai pereiti iš kūdikystės į vaikystę“. Anot Sally Kneidel (1990), „Tyrimai apie žindymo psichologinius aspektus yra labai menki.
5. Žindyti vaiką yra NORMALU. Amerikos Pediatrijos Akademija (2005) rekomenduoja, kad „žindymas turėtų būti tęsiamas mažiausiai iki pirmųjų kūdikio gyvenimo metų ir tęstis iki kol to nori mama ir vaikas. Kuo ilgesnis žindymas, tuo didesnis teigiamas poveikis mamos ir vaiko sveikatai ir vystymuisi. Nėra jokio limito iki kada turėtų tęstis žindymas ir nėra jokios psichologinės ar vystymosi žalos žindant vaiką iki 3 m. Žindymo medicininė akademija (2012) ilgalaikį žindymą laiko biologiniu standartu, norma. „Vidutinis atjunkymo amžius yra nuo 6 mėnesių iki 5 metų. Kaltinimai, kad ilgalaikis žindymas yra žalingas mamai ar vaikui visiškai neturi medicininio ar mokslinio pagrindo“ - sako A. Eidelman, Žindymo medicininės akademijos prezidentas. „Iš tikrųjų svarbesnis klausimas yra kokia padaryta žala šiuolaikinės praktikos atjunkyti kuo anksčiau?“. Pasaulinė gydytojų organizacija pabrėžia, kad „mamos piene yra maistinių medžiagų, antikūnių ir vitaminų, kurių nėra mišiniuose ar karvės piene.
6. Ilgalaikio žindymo NAUDA MAMAI. mažina krūties vėžio riziką. Taigi, kaip ilgai žindyti vaiką, yra kiekvienos šeimos savarankiškas sprendimas. Jei mama nusprendžia žindyti ilgiau nei metus, ji gali būti tikra, jog mokslinė bendruomenė ir didžioji dauguma pasaulio palaiko jos sprendimą. Žindydama vyresnį vaiką, nors ir vieną kartą per dieną, mama užtikrina ne tik tiesioginę naudą jam, bet ir svarbaus ryšio formavimąsi.
Moterys po gimdymo yra labai jautrios kai kalbama apie vaikų priežiūrą ir auginimą. Ne veltui, mišinėlių reklama yra ribojama Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymu, įvairiais poįstatyminiais aktais, kurių, deja, Lietuvoje dažnai nepaisoma. Gali būti, jog laikytis Reklamos įstatymo tiesiog nepelninga. Be to, žindančių mamų gąsdinimais, manipuliacijomis įvairiomis teorijomis ir vienpusėmis specialistų interpretacijomis sukuriama žindymui nepalanki aplinka, kuriami žindymo mitai, moksliškai nepagrįstos taisyklės, kartu ir didėjanti alternatyvių kūdikių maitinimo produktų paklausa. Paklausos kūrimas klasikinėje vadyboje, įrodant „naudą“, „prekės trūkumą“, sukeliant baimę „kas bus jei neturėsi“, kaip ir tiesioginė reklama, tai vieni iš daugelio mechanizmų padedantys didinti pardavimus. Tad tėvai turi būti budrūs, visada kritiškai vertinti, ką skaito, kodėl ir kas taip rašo.
Visai neseniai vienas iš žurnalų, pretenduojančių į mažus vaikus auginančių tėvų auditoriją, paskelbė psichologės- psichoterapeutės straipsnį esą ilgalaikis žindymas sutrikdo vaiko psichologinę raidą ir gali būti oralinių priklausomybių priežastis. Tai sukėlė didelį žindančių ir besilaukiančių šeimų pasipiktinimą. Anot psichoterapeutės, ilgesnis berniukų nei mergaičių žindymas rodo, kad tokioms mamoms „vaikas tarsi pakeičia vyrą“. Nuorodų į jokius literatūros šaltinius, ar mokslinių tyrimų rezultatus nepateikiama. Jei tai tik vienos psichoterapeutės nuomonė, nejučiomis peršasi klausimas, gal ši Lietuvos psichoterapeutė užsimojo prieš Pasaulio Sveikatos Organizaciją (PSO)? Psichoterapeutės, bauginančios tėvus „oralinėmis fazėmis“, dėmesio sulaukė tik žindomi vaikai, tuo tarpu tame pačiame žurnalo viršelyje anonsuojama rubrika optimistiškai skelbia: "Čiulpia pirštą - duokite čiulptuką!". Tarsi tik ilgai žindantys vaikai - potencialūs priklausomybių vergai, o čiulptukus čiulpiantys - bus talentingi dūdoriai.
VšĮ „Pradžių pradžia“ paprašė Mama mamai savanorių gretose triūsiančių specialisčių pakomentuoti žindomo vaiko raidos ypatumus. Ramunė Želionienė, šeimos psichologė, VšĮ „Pradžių pradžia“ kursų vadovė: Ilgalaikis kūdikių žindymas visais laikais sulaukia didelių visuomenės aptarimų. Dar 1993 metais psichologė, PSO konsultantė, IBCLC Elizabeth Hormann rašė: „Kai aš pirmą kartą žindžiau vaiką, šešiasdešimtųjų pabaigoje, komentarai dažniausiai būdavo neigiami - kada tu jai duosi normalaus maisto? (žindoma dukra valgydavo beveik viską), tu niekada nuo jos neatsiskirsi (tuo metu aš tris kartus per savaitę vedžiau pamokas), jei tu ją žindysi jos nenuprausus, iš oralinės fazės ji niekada nepereis į analinę fazę (buvo per vėlu, nes mergaitė senokai nenaudojo sauskelnių ir visus dvidešimt penkis metus aš vis laukiu neigiamų pasekmių)“. Su metais argumentai prieš ilgalaikį žindymą kisdavo ir būdavo pritaikyti prie kultūrinės aplinkos. Nepaisant ilgalaikio žindymo kritikos, pasaulis turi 1990 pasirašytą Innocenti deklaraciją, kuria remiantis kūdikių žindymas yra skatinamas, apsaugomas ir tiriamas. Grupė žinomų mokslinių lyderių iš viso pasaulio teigia, kad kūdikis iki šešto gyvenimo mėnesio turi būti tik žindomas, ir vėliau, derinant papildomą maistą, mažas vaikas turi būti žindomas iki dvejų metų ir ilgiau. Tokias rekomendacijas remia ne tik PSO, Jungtinių Tautų Vaikų Fondas (UNICEF), bet ir USAID (Amerikos vystymosi pagalbos organizacija), SIDA (Vystymosi pagalbos organizacija Švedijoje) ir Pasaulio bankas. Šios rekomendacijos tinka visoms pasaulio šalims ir visų pasaulio šalių moterims su kūdikiais - ir skurdžioms, ir išsivysčiusioms valstybėms. Kodėl? Atsakymas labai paprastas - nes tai natūralu, ir gerai vaikui ir mamai. Ilgalaikis žindymas turi daug privalumų. Be mitybos pilnavertiškumo ir imuniteto stiprinimo labai svarbus yra emocinis ryšys. Taip, kaip suagę vyras ir moteris apsikabina, liečia vienas kitą, būna šalia ir tokiu būdu puoselėja savo emocinį ryšį, taip ir žindomas vaikas su mama per prisilietimus stiprina įvairiapusį mamos ir vaiko ryšį. Mamos ir vaiko prisilietimai nereiškia seksualinio kontakto, nors panašių priekaištų pasalyje yra pasitaikę. Didieji mokslininkai yra Prote, o jie teigia, kad itin dažnas mūsų laikų klausimas „ar ilgai žindomas vaikas bus savarankiškas?“ - tai didelis nesusipratimas. Maži vaikai yra priklausomi. Savarankiškumą jie įgyja su laiku. Būtent per greitas mažo vaiko pastūmėjimas į jo tariamą savarankiškumą sukelia daug emocinių ir elgesio sunkumų augančiam vaikui ir jo šeimai. Moteris, kuri nesimėgauja ilgalaikiu žindymu turi gerą priežastį žindymą nutraukti. Ir unikalią galimybę savęs paklausti - kodėl ji nesimėgauja ta ilgalaike patirtimi, kuri jai gamtos yra skirta? Mes turime kelti klausimą - kodėl kai kurios moterys nesimėgauja veikla, kuri per amžių amžius buvo įvardinama kaip buvimo moterimi kvintesencija? Iš dalies tai vyksta todėl, kad daug veiklų buvo priskiriamos moterims, nes taip buvo patogu. Namų ruoša ir vaikų priežiūra taip dažnai atiduodami moterims, kad tikriausia moteriška veikla - gimdyti ir žindyti, įvardinama kaip didelė našta. Vartotojiška kultūra įvairiais būdais ir formomis skatina šios naštos atsikratyti. Pastebėkime, kad dvidešimto amžiaus pabaigoje žindanti moteris įvardinama kaip neseksualia. Mat kūdikis prie krūties nustūmė vyro - partnerio ar meilužio, poziciją nuo moteriškos krūtinės. Tačiau pamirštame, kad moters krūtį reikia įvardinti kaip maisto šaltinį kūdikiui. Moters krūtinės kaip seksualumo objekto kultas - tai mūsų vartotojiškos kultūros pasekmė. Visai neseniai vidutinė žindymo trukmė pasaulyje buvo keturi metai. Vadinasi, tai, kas mums atrodo, kad nevyksta, vyksta. Tik ne viešai. Amerikos Pediatrų akademija paviešino pareiškimą, kuriame vienareikšmiškai teigiama, jog nėra jokios žindymo trukmės ribos ar priežasties ilgalaikį žindymą įvardinti kaip sveikos psichinės ir fizinės raidos trukdį, kuomet mama žindo trejų ar vyresnio amžiaus vaiką. Gyvename pažangos visuomenėje. Kodėl turime remtis pseudomokslinėmis išvadomis, kai kalbame apie moters ir vaiko sveikatą? Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad dažniausiai vaikai atjunkomi tarp antrojo ir ketvirtojo gimtadienio. Taigi remiantis tokia patikima statistika, net ir žindomas trejų su puse metų vaikas bei jo mama - du normalūs žmonės. Kam įdomu, susiraskite antropologų atliktus aprašomuosius tyrimus. Deja, bet šių laikų moteris su visomis savo primestomis jai „moteriškomis“ veiklomis ir atmetama jai tikrų tikriausia moteriška paskirtimi vis labiau skiriasi nuo moters bet kuriais laikais. Reklamos industrija daro savo darbelius. Ir šiais vartotojiškais laikais tai yra viena didžiausių priežasčių, kuri skatina mamas vartoti kūdikių mišinius iškeičiant patį sveikiausią kūdikiams motinos pieną. Dar baisiau, kai yra užsakomi straipsniai, kuriuose autoritetingas specialistas, suvokdamas savo įtaką ir galią skaitytojams, cituoja Zigmundo Freudo teoriją ir ją taiko visiškai tyriems mamos ir kūdikio santykiams aprašyti. Pamirštame, kad kūdikiai yra Prote. Jų Protas - Širdyse. Jie, ateidami į šį pasaulį, turi daug kilnesnių tikslų nei įsimylėti mamas ir nuversti tėčius nuo sostų bei lytiškai jaudintis besimaitindami. Atminkime, kad Freudo teorija, kurią žino beveik kiekvienas suaugęs - tai tik vienas iš būdų paaiškinti asmenybės raidą, elgesį sociume. Ir tas būdas nėra paremtas moksliniais tyrimais, o tik kelių klinikinių pacientų stebėjimu, greičiausiai vartojant svaiginančius narkotikus.
Jolanta Vilkaitė, gydytoja rezidentė - psichiatrė, laktacijos tarptautinė konsultantė-kandidatė (IBCLC), VšĮ „Pradžių pradžia“ Mama- mamai savanorė: Perskaičiusi šias psichoterapeutės mintis nustebau, o dar labiau nuliūdau. Stebino tokia "sėkminga" dviejų priešingų požiūrių sintezė - seksualumą išlaisvinančio Z.Froido psichoanalizės bei sovietinio į neurozes vedančio "jokio sekso ir nuogybių". Gaila - juk moksliniais įrodymais pagrįsta medicina bei socialiniai mokslai jau gerą pusšimtį metų civilizuotuose kraštuose turi ypatingą vaidmenį rekomenduojant plačiajai visuomenei vienokius ar kitokius gyvensenos modelius. Šiame kontekste nesuprantami jokie moksliškai nepagrįsti filosofiniai išvedžiojimai (psichiatrų terminais kalbant - "rezonavimas") remiantis savo patirtimi ir įvairiomis psichologinėmis teorijomis. Šioje diskusijoje pateiksiu dar mokykloje sužinotus teiginius iš vaiko vystymosi fiziologijos ir psichologijos bei antropologų tyrimo išvadas: pirma - vaiko imuninė sistema galutinai susiformuoja apie 3 gyvvenimo metus; antra - nepaisant vaiko maitinimo būdo, stipriau ar silpniau kiekvienas vaikas apie 3 metus išgyvena Edipo(berniukai) ar Elektros(mergaitės) kompleksą; ir trečia - amerikiečių antropologė K.Dettwyler su kolegomis nustatė, jog didžioji dauguma vaikų, kuriems patiems leidžiama nuspręsti, kada liautis žindžius, tą padaro vidutiniškai 3-4m. Ko gero niekam nekyla nesusipratimų aiškinant pirmojo teiginio ir žindymo naudos ryšį. Akivaizdu, kol imunitetas galutinai nesusiformavęs, antikūniai gaunami iš motinos kompensuoja vaikeliui šį stygių, kartu žinoma, jog motinos piene esantys kiti biologiškai aktyvūs komponentai spartina imuniteto brandą. Kalbant apie psichologinį vystymąsi trečiaisiais metais, tai reiškinys, kai „geidžiamas“ vienas iš tėvų yra neišvengiama psichologinės raidos dalis - taip kiekvienas iš mūsų galiausiai suformuoja suvokimą apie tai, kuriai lyčiai priklausau. Trumpai priminsiu šio komplekso esmę: berniukas "geisdamas" mamos kaip moters bando „konkuruoti“ su tėvu (tai galima pastebėti iš regis "nekaltų", "rūpesčiu persmelktų" tokio amžiaus vaikų pasisakymų, pvz., tėti išmokyk mane vairuoti, juk kas mamą vežios į darbą, kai tu numirsi ir pan.). Tačiau vaikas matydamas sveikus santykius tarp savo tėvų kaip poros,ir suvokdamas, kad yra silpnesnis nei tėtis bei kad už tokius troškimus gali būti tėvo nubaustas, berniukas susitapatina su tėčiu, tampa jo "draugu", nes "priešu" būti jam fiziškai ir emociškai per sunku. Taigi, ką besakytų "protingieji" ir "didieji" tokia situacija net suaugusiajam būtų emociškai traumuojanti, o jau nekalbant apie vaiką. Žinant vidutinio savaiminio atsijunkymo statistiką, galima daryti prielaidą, jog Edipo ar Elektros komplekso pasekoje, vaikelis galbūt ir nuspręndžia atsijunkyti. Tiesa, liko dar neaptarta "oralinių priklausomybių" tema. Šios "priklausomybės" atsiranda, kai vaikui toks problemų sprendimo būdas tam tikru jo raidos etapu užfiksuojamas. Įsivaizduokime labai paprastą situaciją - kūdikis verkia. Kodėl? Gal alkanas? Gal šlapias? Gal nerimauja? Gal išsigando? Ką šiuo atveju gauna dirbtinai maitinamas kūdikėlis? Buteliuką arba čiulptuką. Ar esate visiškai tikri, kad būtent šiuo metu jam tereikia maisto? Žindomas kūdikis, gauna mažiausiai 2 viename - maistą, kuris jam, be abejo, reikalingas, ir visą reikalingą tuo metu mamos dėmesį, laiką ir mintis. Klausimas pamąstymui: kuris gi vaikas užaugęs rūkys ar turės valgymo sutrikimų? Šioje vietoje norėčiau pacituoti keleto tyrimų išvadas apie vaiko raidą, socialines problemas bei ilgalaikį žindymą. Nustatyta, jog daugiau ilgai žindytų vaikų, sulaukusių 15-18m., jautėsi artimesni savo tėvams, o savo motinas dažniau apibūdino kaip rūpestingas lyginant su maitintais dirtinai. Pastarieji savo motinas dažniau laikė pernelyg globėjiškomis (over protective). Atlikta ne viena mokslinė studija, kurių apimtys stulbinančios (nuo 10 000 iki 200 000 tiriamųjų). Jų išvados teigia viena - ilgai žindyti vaikai vėlesniame amžiuje rečiau turi anstvorio problemų. Sukrečiantys vieno socialinio tyrimo duomenys - žindymo stoka susijusi tiek su seksualine, tiek su fizine motinos prievarta prieš savo mažamečius vaikus (Acheson, L., „Family violence and breast-feeding“, Arch Farm Med, July 1995; vol.4, p.650-652). Na, o kalbant apie žindymą apskritai, moksliniai tyrimai su Tailando moterimis, atskleidė, kad ankstyva žindymo pradžia ryškiai sumažino „pamestinukų“ skaičių. Žinoma, jog esant mažiems tarpams tarp vaikų gimimo, didina jaunėlių mirtingumo riziką. Ilgalaikis žindymas užtikrina, kad „tarpai“ tarp vaikų būtų pakankami, kad moters reprodukcinė sistema galėtų visiškai atsistatyti. Pabaigai, dar keletas retorinių klausimų - nejau šeimoje augantis trimetis berniukas nuogą motiną ar intymias jos kūno vietas gali pamatyti tik žįsdamas? O tėvą? Kokia statistika remiamasi teigiant, jog mergaites motinos žindo trumpiau? Internete galima rasti video siužetų, apie mamą, kuri abi savo dukras žindė beveik iki 8m. Argi ne prievarta taikoma vaikui kiekvieną kartą, kai iš jo prigimtinės teisės gauti tai, kas kiekvienam žinduoliui būtina tam, kad išgyventų, duodamas dirbtinis pakaitalas?
Daiva Šniukaitė - Adner, VšĮ „Pradžių pradžia“ steigėja, laktacijos tarptautinė konsultantė (IBCLC), pasirengimo žindyti kursų vadovė: Mažų vaikų raidos vienpusis vertinimas atrodo labai nekompetentingai. Jei kalbame apie žindomų vaikų oralinę priklausomybę, turime kalbėti ir apie vaikus, kurie čiulpia čiulptukus iki 3-4-5 metų. Su kuo jie identifikuoja čiulptuką? Su cigarete? Su buteliu? O gal tampa muzikantais ir pučia dūdą? Įgimtas natūralus poreikis čiulpti yra patenkinamas, kai vaikas maitinamas gamtos skirtu būdu - žinda iš krūties dažnai ir ilgai, taip patenkindamas ir valgio ir čiulpimo poreikį. Kiekvienam jis skirtingas ir trunka skirtingą laiką.Tad natūralu, kad greitai iš buteliuko pavalgantis, tik tam tikrais periodais dirbtinai maitinamas kūdikis reikalauja papildomo čiulpimo, kuris patenkinamas įduodant čiulptuką. Augdamas ir vystydamasis kūdikis ima aktyviai domėtis aplinka, tad natūraliai ima atitolti nuo mamos, o tuo pačiu ir krūties. Kai vaikas pripranta prie čiulptuko, kuris nesieja jo su kitu asmeniu, jis gali tyrinėti aplinką neišsiskirdamas su juo, laikydamas nuolat burnoje. Ši bloga praktika yra plačiai aptarta įvairiais aspektais mokslinėje literatūroje, kaip stiprinanti priklausomybių riziką, turinti blogų pasekmių burnos higienai, sąkandos ir kalbos vystimuisi.Specialistai ir leidėjai turėtų prisiimti daugiau atsakomybės prieš visuomenę ir pažeidžiamą jų dalį - vaikus auginančias šeimas - vaikų auginimo sritis nusipelno daugiau, nei populistinio "teorijų" aiškinimo.
Rasa Siudikienė, VšĮ „Pradžių pradžia“ direktorė, laktacijos tarptautinė konsultantė-kandidatė (IBCLC), pasirengimo žindyti kursų vadovė: Norisi nuraminti žindančias mamas ir paraginti įsiklausyti į savo vaikus. PSO organizaciją konsultuoja daugybė mokslinius tyrimus atliekančių institucijų iš pažangių šalių. Tokiems tyrimams išleidžiamas ne vienas Lietuvos metinis biudžetas. PSO rekomenduoja žindyti vaikus iki 2 metų ir ilgiau jei vaikas nori. Atjunkymas turi kilti iš vaiko pusės, ne iš tėvų. Anksčiau yra tekę skaityti, jog tiriant ilgiau žindančius vaikus, buvo pastebėta, jog dauguma iš jų nuo pat gimimo turi sveikatos problemų. Tyrimų apibendrinimuose buvo teigiama, jog tokiu būdu, vaikai intuityviai pasirinko geriausią sveikatos stiprinimo priemonę - ilgalaikį žindymą.Skleidžiant informaciją apie vaikų raidos ypatumus, negalima remtis viena teorija ar specialisto i...
Viskas apie žindymo procesą. Pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė Rūta Liutkevičienė
tags: #pso #rekomendacijos #kudikiu #zindimo #tema
