Nėštumas yra ypatingas laikotarpis, reikalaujantis ypatingo dėmesio ne tik būsimos motinos, bet ir jos augintinių sveikatai. Tarp įvairių rizikos veiksnių, galinčių pakenkti nėštumui, ypatingą vietą užima parazitinės ligos, tokios kaip toksoplazmozė. Ši liga, sukeliama parazitinių pirmuonių Toxoplasma gondii, gali kelti pavojų ne tik motinai, bet ir vaisiui, sukeldama rimtas pasekmes, įskaitant įgimtą toksoplazmozę.
Kas yra toksoplazmozė ir kaip ji perduodama?
Toksoplazmozė yra užkrečiama liga, kuria gali sirgti visi žmonės. Jos sukėlėjas, Toxoplasma gondii, vystymosi metu keičia šeimininkus. Galutinis šeimininkas yra katės ir kiti katinių šeimos atstovai, kurių žarnyne parazitai dauginasi lytiniu būdu. Susiformavę oocistos (neaktyvios parazito formos) su kačių išmatomis patenka į aplinką. Jomis ir užsikrečia tarpiniai šeimininkai, tarp kurių - ir žmogus, daugelis laukinių bei naminių gyvūnų, paukščių ir graužikų. Drėgname dirvožemyje oocistos gali išlikti gyvybingos iki 18 mėnesių.
Žmonės gali užsikrėsti keliais būdais:
- Suvalgius termiškai nepakankamai apdorotos mėsos, kurioje yra parazitų cistų.
- Prarijus oocistų iš užteršto dirvožemio, vandens ar tiesiog per nešvarias rankas.
- Per kontaktą su užterštais paviršiais, ypač su kačių išmatomis.
- Užsikrėtusių gyvūnų mėsos vartojimas. Ypač didelį užsikrėtimo pavojų kelia nepakankamai termiškai apdorota aviena. Avių užsikrėtimas toksoplazmomis siekia 31-100 proc.
Toksoplazmozės pavojus nėštumo metu
Nors dauguma žmonių, užsikrėtusių toksoplazmomis, nejaučia jokių ligos simptomų, nėštumo metu ši liga tampa itin pavojinga dėl galimo infekcijos perdavimo vaisiui. Transplacentinis užsikrėtimas gali įvykti tik tuo atveju, kai nėščia moteris susirgo ūmia toksoplazmoze nėštumo metu arba 3 mėnesius prieš nėštumą. Lėtine toksoplazmoze serganti nėščia moteris infekcijos vaisiui perduoti negali.
Sunkiausi įgimtos toksoplazmozės klinikiniai simptomai būna tuomet, kai motina užsikrečia ankstyvoje nėštumo stadijoje. Apie 80-90 proc. užsikrėtusių naujagimių infekcija esti besimptomė, tačiau ligos padariniai gali išryškėti vėliau (vaikystėje ar paauglystėje). Apie 5 proc. užsikrėtusių naujagimių gali turėti sunkių centrinės nervų sistemos pažeidimų, akių ar smegenų pažeidimų.
Kaip išvengti užsikrėtimo ir apsaugoti avis bei vaisių?
Prevencija yra svarbiausias žingsnis kovojant su toksoplazmoze. Ypač svarbu imtis atsargumo priemonių nėštumo metu ir auginant naminius gyvūnus, tokius kaip avys.
1. Maisto sauga:
- Valgykite tik gerai išvirtą ir iškeptą mėsą. Mėsos užšaldymas, marinavimas ar rūkymas sumažina infekuotumą, bet sukėlėjų visiškai nesunaikina.
- Venkite termiškai neapdorotos mėsos, ypač avienos, šašlykų, bifšteksų su krauju, rūkyto kumpio ir pan.
- Nevartokite žalių kiaušinių.
- Negerkite nepasterizuoto pieno.
- Plaukite vaisius, uogas ir daržoves prieš vartojimą.
- Nenaudokite vandens iš atvirų telkinių maisto gamybai ar plovimui.
2. Avių auginimas ir priežiūra:
- Atsakingai rinkitės veisles ir rūpinkitės gyvūnais. Avių veisimas - pelningas verslas, tačiau reikalaujantis atidumo.
- Laikykitės higienos taisyklių tvartuose.
- Užtikrinkite tinkamą mitybą avis. Pašaras ir lovelis turi būti švarūs.
- Įvertinkite rizikas. Avių užsikrėtimo toksoplazmomis tikimybė yra didelė.
- Atkreipkite dėmesį į reprodukciją ir nėštumo valdymą.
3. Kontakto su katėmis ir jų išmatomis vengimas:
- Nėštumo metu itin svarbu vengti kontakto su kačių išmatomis.
- Kačių priežiūrą, ypač kačių dėžučių valymą, geriausiai perleiskite kitiems šeimos nariams.
- Jei negalite išvengti kontakto, visada mūvėkite pirštines ir po darbo kruopščiai nusiplaukite rankas.
- Kačių dėžutes rekomenduojama kasdien dezinfekuoti plovikliais su aktyviuoju chloru arba užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti 5 minutes.
- Patariama neleisti katėms vaikščioti po virtuvės stalus ar kitus paviršius, su kuriais tiesiogiai liečiasi maistas.
- Nors pavojingiausios yra jaunos katės, bet kokio amžiaus katės gali platinti toksoplazmozę.
4. Diagnostika ir profilaktika nėštumo metu:
- Nėščiosioms rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus dėl toksoplazmozės I-ame nėštumo trimestre.
- Jei tyrimai parodo, kad nėščioji persirgusi toksoplazmoze prieš nėštumą, tolesni tyrimai paprastai neatliekami.
- Jei antikūnų nėra, nėščioji priklauso rizikos grupei, ir tyrimus rekomenduojama kartoti II-ą ir III-ą nėštumo trimestrus.
- Laiku nustatyta diagnozė ir pradėtas gydymas leidžia išvengti įgimtos toksoplazmozės ar palengvina jos pasekmes.
„Artemis II“ klausimų ir atsakymų transliacija su dr. Vidu Dobrovolsku
Kitos toksiškos medžiagos ir aplinkos veiksniai
Be parazitinių ligų, nėščiosioms gali kelti pavojų ir kitos toksiškos medžiagos bei aplinkos veiksniai. Svarbu žinoti apie juos ir imtis atitinkamų apsaugos priemonių:
- Organiniai tirpikliai: Nėščiosioms reikėtų rinktis ekologiškus arba netoksiškus natūralius valiklius, pavyzdžiui, valgomąją sodą ar actą.
- Nitratai: Rekomenduojama įsitikinti, kad geriamasis vanduo yra saugus vartoti. Šulinių vandens tyrimai nėščioms moterims ir šeimoms su kūdikiais iki 6 mėn. atliekami nemokamai.
- Pesticidai: Šias priemones nėštumo metu reikėtų vengti naudoti tiek namuose, tiek ir kieme, sode.
- Dažai su švinu: Jeigu nėščiajai prireikė dažyti, tai daryti būtina gerai vėdinamoje patalpoje, dėvint apsauginę kaukę.
- Gyvsidabris: Asbestas - pluoštinis mineralas, pasižymintis neblogomis izoliacinėmis savybėmis, todėl plačiai naudotas gaminant stogo dangą - šiferį. Šiuo metu asbesto turinčios statybinės atliekos yra priskiriamos pavojingoms atliekoms. Žmonės, kurie kvėpavo užterštu oru, gali susirgti asbestoze - lėtine plaučių liga. Nėščiosioms moterims nerekomenduojama atlikti remonto darbų, šalinti senų apdailos medžiagų.
- Repelentai: Šias priemones reikėtų naudoti atsargiai, atidžiai perskaičius sudėtį.
- Ftalatai ir bisfenolis A (BPA): Verta rinktis produktus be šių medžiagų, ypač maisto ir gėrimų pakuotes.
- Alkoholis, rūkymas, tam tikri vaistai bei narkotikai: Yra itin pavojingi nėštumo metu.
- Rentgeno tyrimai ir jonizuojančioji spinduliuotė: Rentgeno tyrimas nėštumo metu nėra laikomas saugiu. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis jo reikėtų vengti, tačiau ir vėlesniu laikotarpiu jis gali būti pavojingas. Nėštumo metu reikėtų atidžiai pasverti spinduliuotės naudą ir galimą žalą.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): MRT tyrimas su kontrastinėmis medžiagomis nėštumo metu nerekomenduojamas, stokojama duomenų apie jų poveikį vaisiui.
Laiku imantis prevencinių priemonių ir atidžiai sekant savo bei augintinių sveikatą, galima išvengti daugelio pavojų ir užtikrinti sveiką nėštumą bei stiprų palikuonį.
