Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus - tai profesoriaus Tado Ivanausko ir jo žmonos Honoratos Paškauskaitės-Ivanauskienės sukurta unikali gamtos ir kultūros erdvė, esanti Kauno rajone. Ivanauskai šį žemės sklypą įsigijo XX a. 3-ajame dešimtmetyje ir pamažu pavertė jį savitu pasauliu, kuriame buvo puoselėjamas europinių veislių obelų sodas, formuojamas išskirtinis dendrologinis parkas, kaupiamos vaiskrūmių ir vaismedžių kolekcijos. Nuo 2022 metų restauruotame gyvenamajame name veikia memorialinis muziejus, kviečiantis lankytojus ne tik susipažinti su Ivanauskų šeimos gyvenimu ir darbais, bet ir patirti pačią Obelynę: vaikščioti jos takais, stebėti augalus, susipažinti su vaismedžių veislėmis ir atrasti vietos istorijos sluoksnius gyvoje aplinkoje.
Gamtininko, biologo Tado Ivanausko Obelynės sodyba (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 30812) yra valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo kompleksinis kultūros paveldo objektas, kurio sudėtyje yra namas, ūkvedžio namas, paukštidė, klojimas, rūsys, parkas ir sodas. Vertingųjų savybių pobūdžiai: architektūrinis, istorinis, kraštovaizdžio, memorialinis ir želdynų.
Sodybos Kūrimo Istorija
1920 m. Honoratos Paškauskaitės-Ivanauskienės ir Tado Ivanausko šeima įsigijo žemės sklypą pakaunėje (dabar - Akademijos Obelynės g. Kauno rajone). 1920 m. iš parceliuojamo Marvos dvaro prof. T. Ivanauskas netoli Ringaudų šalia Kauno nusipirko 8 ha žemės, pastatė čia gyvenamąjį namą, kitus pastatus, įkūrė Obelynės botanikos parką. Inžinieriaus Noacho Bero Jofės 1924 m. suprojektuotas namas turėjo T. Ivanausko vaikystės namams - Lebiodkos dvarui Gardino srityje - būdingų elementų. Pavadinimas kilo nuo skardžiuose gausiai žydinčių ir derančių laukinių obelų ir gudobelių. 1925 m. gegužės 25 d. buvo oficialiai pradėtos pastato statybos. 1927-1970 m. Obelynės sodyboje gyveno žinomas gamtininkas, profesorius, Lietuvos zoologijos sodo įkūrėjas Tadas Ivanauskas.
Po T. Ivanausko mirties 1970 m. 8,3 ha užėmusią sodybą paveldėjo jo įdukra Eleonora Baltuškevičienė su savo šeima. Kadangi nuo 2015 m. namą Obelynėje patikėjimo teise globojo Kauno rajono savivaldybė, T. Baltuškevičius galiausiai išreiškė norą ją parduoti. 2019 m. pabaigoje Tadas Baltuškevičius sodybą pardavė Kauno rajono savivaldybei. Namas tapo muziejumi.
Architektūra ir Interjeras
Lankytojai kviečiami užeiti į restauruotą Honoratos ir Tado Ivanauskų gyvenamąjį namą - užmiesčio vilą, kurioje šiandien veikia memorialinis muziejus. Ypatinga namo vertė - interjeras, kuriame išlaikyta tarpukario Kauno modernizmo dvasia: lankytojai mato autentiškus baldus ir namų apyvokos bei buities reikmenis, atpažįsta to meto estetiką - lietuvišką art deco stilių: aiškiomis formomis, santūriai elegantiškomis linijomis ir dekoru, atkartojančiu liaudies meną.
Interjero tyrimų metu buvo atidengta, kruopščiai konservuota ir restauruota sienų polichromija: po sovietinio laikotarpio sienų apkalimais atsivėrė nuo XX a. 3 - 4 dešimtmečių išlikę frizai su stilizuotomis tulpėmis, augaliniais ir geometriniais motyvais. Kiekvienas kambarys turi savitą ornamentiką ir spalvinę paletę.
Restauruojant pastatą, elektrikai netikėtai atrado slėptuvę sienoje su tikru lobiu - tarpukario šaulės uniforma, įdėta pintoje dėžėje. Paaiškėjo, kad tai pirmoji šaulės Honoratos Ivanauskienės uniforma: suknelė, kepurė, raištis. Uniformą ji nusižiūrėjo nuo šiaurės šalių šaulių ir pasisiuvo. Uniformą puošia inicialai „VP 1“, kurie galėtų reikšti „Pirmasis vadų pulkas“. Kaip žinia, H. Ivanauskienė Lietuvos šaulių sąjungoje įkūrė moterų šaulių sekciją. Palėpėje dėžėse rasti ir T. Ivanausko frakas, H. Ivanauskienės suknelė, spauda.
Sodybos Parkas ir Sodas
4,03 ha Obelynės plote ypatingai svarbi dalis - parkas - viena turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų, kurioje sukaupta maždaug 250-300 rūšių ir formų medžių bei krūmų (tarp jų - gausi spygliuočių įvairovė). Prof. T. Ivanauskas šį parką kūrė ir augino kryptingai: sodinti vietiniai ir introdukuoti augalai, formuota mokslui ir pažinimui vertinga kolekcija. Šiandien čia auga tikri parko „senoliai“ ir raritetai: dviskiautis ginkmedis (minimas tarp storiausių Lietuvoje), metasekvoja, parko reliktai - europinis kukmedis, dygusis kukmedis ir kurilinis maumedis. Tarp vertingų introdukuotų spygliuočių minėtinos kanadinė cūga, didžioji tuja, įvairių rūšių kėniai, eglės ir maumedžiai. Parke gausu ir lapuočių: ąžuolų, bukų, lazdynų, riešutmedžių, mėlynžiedžių hortenzijų, ievų, vijoklinių augalų.
Senasis paveldo obelų sodas - viena vertingiausių sodybos dalių. Čia auga daugiau nei šimtas penkiasdešimt vaismedžių, tarp jų obelų, atstovaujančių 22 Vakarų Europos istorines veisles. Sodas svarbus ne tik kaip kraštovaizdžio ir atminties dalis, bet ir kaip genetinis fondas: obelų veislės yra identifikuotos, o sodo medžiaga tyrinėta, siekiant tiksliai nustatyti veislių tapatybę ir išsaugoti jų genetinį kodą.
Išskirtiniai sodo akcentai - prof. T. Ivanausko išvesta veislė „Vytis“ ir Lietuvoje itin reta „Vilhelminis“ (sin. „Kaizeris Vilhelmas“) - fiksuota kaip vienintelė šios veislės vieta Lietuvoje, kur auga 9 vaismedžiai. Taip pat čia auga paties profesoriaus išvesta lietuviška obelų veislė „Vytis“. Sode vaisius veda aštuonios retos veislės „Kaizeris Vilhelmas“ obelys. „Daugiau niekur kitur vienoje vietoje tiek jų nėra. Tai XVII amžiuje atrasta obelų veislė Vokietijoje.
Lankytojų Patirtys
Dendrologiniame parke veikia Obelynės lauko galerija - parodų erdvė po atviru dangumi. Šiltuoju metų laiku (gegužės-rugsėjo mėnesiais) senajame Obelynės kluone duris lankytojams atveria NeRestoranas. Čia po pasivaikščiojimo po Obelynės sodą ar dendrologinį parką galima sustoti pietums ar vakarienei bei mėgautis lėtu laiku, kai skonis, gamtos artumas ir vietos aura papildo vienas kitą. NeRestorano virtuvė orientuojasi į natūralius produktus, o meniu sąmoningai išlaikomas nedidelis - jis keičiasi pagal sezoną ir kūrybinę virtuvės kryptį, todėl kiekvienas apsilankymas gali būti vis kitoks.
Tadas Ivanauskas: Gyvenimas ir Darbai
T. Ivanauskas (1882-1970) - vienas žymiausių Lietuvos gamtininkų, Kauno zoologijos sodo ir muziejaus įkūrėjas. Gamtos mokslus jis studijavo Peterburgo ir Sorbonos universitetuose. 1920 metais T. Ivanauskas su kitais mokslininkais įkūrė Aukštuosius kursus, iš kurių 1922 metais suformuotas Vytauto Didžiojo universitetas. 1923 metais jis su Konstantinu Regeliu įkūrė Kauno botanikos sodą, 1929 metais Ventės rage, Šilutės rajone, - ornitologinę stotį, 1937 metais drauge su kitais - Žuvinto rezervatą, o 1938 metais buvo vienas iš Kauno zoologijos sodo įkūrėjų. Padujos universitetas Italijoje T. Ivanauskui buvo suteikęs garbės daktaro laipsnį. Jis dėstė ir Vilniaus universitete, Žemės ūkio akademijoje, Kauno medicinos institute.
Gamtininkas surengė mokslines ekspedicijas į 12 šalių. Jis su žmona Honorata Lietuvoje organizavo pirmąją Nacionalinę paukščių dieną ir medžių sodinimo šventes, kurių metu pasodinti Petrašiūnų, Panemunės, Lampėdžių pušynai, apželdinti Nemuno šlaitai. T. Ivanauskas laikomas gamtosaugos pradininku ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Jis buvo vienas pirmųjų prakalbusių apie žmonių daromą žalą gamtai, būtinumą saugoti retas rūšis, neniokoti aplinkos.
Kauno Rajono Muziejus
Obelynės sodyba, kaip nesavarankiškas Kauno rajono muziejaus struktūrinis padalinys, buvo įteisintas 2015 m. birželio 18 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Kauno rajono muziejus turi daugiau kaip 20 000 eksponatų. 2020 m. pradžioje atidaryta T. Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus.
