Priešmokyklinis ugdymas yra svarbus vaiko raidai, siekiant atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti individualius poreikius. Jis apima platų kompetencijų ugdymą įvairiose srityse, skatinant visapusišką vaiko vystymąsi.
Priešmokyklinio ugdymo organizavimas
Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 5 metai iki rugsėjo 1 dienos. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinis ugdymas teikiamas vaikams, kuriems 5 metai sueina iki tų metų balandžio 30 d. arba rugsėjo 1 d. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. privalomas priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Taip pat, vadovaujantis Tvarkos aprašu, priešmokyklinis ugdymas gali būti vykdomas dvejus metus vaikams, kurie 2022 m. rugsėjo 1 d. jau lankė priešmokyklinę grupę.
Tėvams (globėjams), norintiems užtikrinti, kad jų 5 metų vaikas yra tinkamas ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, yra galimybė kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT) dėl vaiko brandumo vertinimo. Tai ypač aktualu vaikams, gimusiems nuo 2018 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d., kuriems nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinis ugdymas teikiamas tik atlikus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos vertinimą PPT. Dėl vaiko įvertinimo PPT tėvai (globėjai) kreipiasi ne vėliau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d.
Programos turinys ir kompetencijos
Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir veiklose, siekiant užtikrinti visų kompetencijų pusiausvyrą. Išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Pasiekimai aprašomi 3 lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio, kurie skirti formuojamajam vertinimui.
Ugdomos kompetencijos:
- Pažinimo
- Kūrybiškumo
- Komunikavimo
- Skaitmeninė
- Pilietiškumo
- Socialinė
- Emocinė ir sveikos gyvensenos
- Kultūrinė
Vaikų socialinės ir emocinės kompetencijos skatinimas
Kompetencijų ugdymas per veiklas
Komunikavimo kompetencija ugdoma kasdienėse situacijose, naudojant įvairias komunikavimo priemones. Vaikai mokosi suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti informaciją, plėtoja žodyną, kuria pasakojimus, analizuoja informacijos tikrumą, dalinasi patirtimi ir įspūdžiais, kelia klausimus, išsako savo nuomonę, stengiasi išklausyti pašnekovą ir supranta gaunamus pranešimus.
Kultūrinė kompetencija ugdoma per patirtines kultūrines veiklas, kuriose vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, jie pastebi tautinį išskirtinumą, perima tradicijas, susipažįsta su kūrėjų ir atlikėjų kūryba.
Kūrybiškumo kompetencija ugdoma dalyvaujant kūrybinėse-projektinėse veiklose. Vaikai ugdosi kūrybinį mąstymą, dalinasi sumanymais, žinojimu, talentais, savaip interpretuoja reiškinius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas. Jie tyrinėja artimosios aplinkos objektus, naudoja įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus, judesius, skatinančius improvizuoti.
Pažinimo kompetencija ugdoma per gamtamokslinį, kalbinį, matematinį, meninį, visuomeninį ugdymą bei sveikatos ir fizinį ugdymą. Vaikai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, skiria, lygina, grupuoja, analizuoja daiktus ir reiškinius, mokosi juos apibūdinti. Jie sieja kalbos garsus su simboliais, atpažįsta raides, skaito nesudėtingus tekstus, spausdintinėmis raidėmis užrašo žodžius, kuria trumpus tekstus žodžiu.
Pilietiškumo kompetencija ugdoma aptariant gyvenimiškas situacijas, skiriant tinkamą ir netinkamą elgesį, laikantis susitarimų ir taisyklių. Vaikai bendradarbiauja, paiso savo ir kitų poreikių, gerbia nuomonę, siekia bendrų sprendimų, puoselėja vertybes. Jie dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose, atpažįsta ir pritaiko švenčių simbolius, domisi tautosaka ir tradicijomis. Ugdomasi pagarba visų žmonių laisvėms ir teisėms, pilietinė atsakomybė ir santykis su šalies istorija.
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija ugdoma vaikams mokantis valdyti savo emocijas, kurti ir palaikyti draugiškus santykius, laikytis susitarimų ir taisyklių. Jie mokosi atpažinti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti, supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą ir supranta sveikos mitybos svarbą. Vaikai samprotauja apie atsakingą ir saugų elgesį, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas, mokosi tausoti išteklius ir pasitikėti savo pažinimo galiomis.
Skaitmeninė kompetencija ugdoma vaikams mokantis atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Jie peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja, pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį, išbando technologijas bendravimui ir bendradarbiavimui.
Gamtamokslinis ugdymas
Gamtamokslinio ugdymo srityje vaikai domisi, aiškinasi, stebi, žaidžia ir tyrinėja artimiausią aplinką visais pojūčiais. Jie atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Vaikai atlieka ir paaiškina paprasčiausius tyrimus, laikydamiesi gyvybės saugojimo etikos.
Pasiekimų sritys gamtamoksliniame ugdyme:
- Aplinkos pažinimas per pojūčius: Vaikai pažįsta aplinką per skonį, kvapą, regą, klausą, lytėjimą. Jie atlieka gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM) veikloms pritaikytus užduotis.
- Augalai: Bendradarbiaudami, tyrinėdami, vaikai stebi ir fiksuoja pasirinktą augalą skirtingais metų laikais, atpažįsta ir pavadina artimiausioje aplinkoje augančius medžius, krūmus, žoles. Jie susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis), skiria daržoves ir vaisius, supranta jų naudą maistui.
- Gyvūnai: Žaisdami, tyrinėdami, vaikai atpažįsta ir įvardija naminius ir laukinius gyvūnus, samprotauja apie jų gyvenimo skirtumus ir poreikius. Jie tyrinėja, kaip gyvūnai žiemoja ir kodėl paukščiai migruoja.
- Dangaus kūnai: Stebėdami ir tyrinėdami artimą aplinką, vaikai domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį ir savaip juos apibūdina.
- Gamtos reiškiniai: Vaikai pastebi ir pavadina daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas ir kt.), stebi orus ir juos fiksuoja kalendoriuje.
- Daiktai ir medžiagos: Žaisdami, tyrinėdami, vaikai atpažįsta, pavadina, apibūdina, palygina ir grupuoja artimos aplinkos daiktus pagal įvairius požymius (gyvas/negyvas, tekstūra, spalva, forma, dydis ir kt.).
- Tyrinėjimai: Vaikai atlieka tyrimus su mokytoju, aptaria eigą, rezultatus ir įgytą patirtį. Jie atsako į klausimus apie sunkumus, su kuriais susidūrė, ir kaip rado sprendimą.
- Informacijos rinkimas ir pateikimas: Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis, ją pristato kitiems. Stebėdami, tyrinėdami, bendradarbiaudami, vaikai savaip samprotauja apie pastebėtas savybes, požymius, palygina juos.
- Informacijos patikimumas ir šaltinių įvairovė: Vaikai skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių, domisi tautosaka, negrožinėmis knygomis, pažįsta gamtą. Jie supranta, kad žmogus yra gyvas organizmas ir turi poreikius, bei suvokia žmogaus daromą poveikį gamtai.
- Gamtinių išteklių nauda: Vaikai pastebi gamtinių išteklių, gyvūnų, augalų ir grybų naudą žmonėms (maistui, gydymui, drabužiams).
- Atsargumas gamtoje: Vaikai aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, kaip elgtis gamtoje.
- Darna su gamta: Vaikai aiškinasi skirtumus tarp gamtos ir žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų jie pagaminti.
- Žmogaus įtaka aplinkai: Vaikai bando suvokti, kaip gamtininkai ir mokslininkai dirba, kokiomis priemonėmis naudojasi, ir kaip jų darbas yra reikšmingas.
Priešmokyklinio ugdymo programa siekia suteikti vaikams ne tik žinių, bet ir ugdyti svarbiausias kompetencijas, kurios padės jiems sėkmingai adaptuotis visuomenėje ir toliau mokytis.
tags: #priesmokyklinis #ugdymas #nuo #5 #metu
