Nėštumas - tai ypatingas metas, kuomet moters organizmas patiria daugybę pokyčių, o rūpinimasis savo sveikata tampa dar svarbesnis. Nors daugelis infekcijų nėštumo metu gali praeiti be ypatingų simptomų, jos kelia pavojų tiek besilaukiančiai moteriai, tiek jos vaisiui. Todėl itin svarbu atlikti profilaktinius tyrimus, kurie padeda laiku nustatyti ir gydyti galimas infekcijas.
Kodėl svarbu tirti vaisiaus infekcijas nėštumo metu?
Nėštumo metu moters imuninė sistema yra šiek tiek nusilpusi, todėl ji tampa jautresnė įvairioms infekcijoms. Kai kurios infekcijos gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip:
- Negimdytas vaisius
- Vaisiaus apsigimimai (pvz., smegenų pažeidimai, širdies defektai, aklumas, kurtumas)
- Priešlaikinis gimdymas
- Mažas naujagimio svoris
- Naujagimio infekcijos (pvz., sepsis, meningitas, pneumonija)
- Motinos sveikatos komplikacijos (pvz., šlapimo takų infekcijos, inkstų uždegimai, gimdos uždegimai)
Laiku atlikti tyrimai ir gydymas gali padėti išvengti šių komplikacijų ir užtikrinti sveikesnę nėštumo eigą bei naujagimio raidą.
Dažniausiai atliekami infekcijų tyrimai nėštumo metu
Nėštumo metu moterims rekomenduojama atlikti įvairius tyrimus, siekiant nustatyti galimas infekcijas. Toliau pateikiami pagrindiniai iš jų:
B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS)
BGS yra natūraliai žmogaus organizme aptinkama bakterija, tačiau nėštumo metu ji gali kelti pavojų naujagimiui ir gimdyvei. Tyrimai rodo, kad BGS bakterijų aptinkama apie 20% nėščiųjų makštyje. Nors tikimybė, kad išnešiotam naujagimiui išsivystys BGS sukelta infekcija, yra maždaug 0,14%, komplikacijos gali būti labai grėsmingos. BGS tyrimas atliekamas 35-37 nėštumo savaitę iš makšties ir išangės imant tepinėlį. Jei aptinkama bakterija, prasidėjus aktyviai gimdymo veiklai, nėščiajai skiriami antibiotikai, kurie 80-90% atvejų padeda užtikrinti, kad infekcija naujagimiui nepasireikš per pirmąsias gyvenimo dienas.
Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii IgG ir IgM)
Toksoplazmozės pagrindiniai šaltiniai yra užteršta aplinka ir nepakankamai termiškai apdorota mėsa. Nors motinai infekcija dažniausiai pasireiškia švelnia forma, ji itin pavojinga vaisiui, nes motina gali perduoti parazitą per placentą. Didžiausias pavojus vaisiui - nėštumo pradžioje, kuomet galimas savaiminis persileidimas, o gimusiam kūdikiui - smegenų vandenė, aklumas bei kurtumas. IgM antikūnų tyrimas rodo ūmią infekciją, o IgG avidiškumo tyrimas padeda nustatyti, kaip seniai įvyko užsikrėtimas.
Raudonukės virusas (Raudonukės viruso IgG)
Raudonukė - virusinė liga, sukelianti odos bėrimą ir padidėjusius limfmazgius. Nėštumo metu susirgus raudonuke, virusas gali infekuoti vaisių, sukeldamas apsigimimų tikimybę: smegenų pažeidimus, širdies defektus, aklumą bei kurtumą. Raudonukės infekcija pirmosiomis 20 nėštumo savaičių gali padidinti persileidimo riziką. Raudonukės viruso IgG tyrimas atliekamas imuniteto prieš šią ligą įvertinimui.
Citomegalovirusas (CMV IgG ir IgM)
Citomegaloviruso (CMV) infekcija nėščioms moterims yra pavojinga, nes gali sukelti įvairių komplikacijų vaisiui, ypač jei užsikrėtimas įvyksta nėštumo pradžioje. Naujagimių CMV infekcija pasireiškia kūno pageltimu, kepenų ir blužnies padidėjimu, bėrimu bei centrinės nervų sistemos pažeidimais. CMV IgG+/IgM- reiškia latentinę, neaktyvią viruso būseną ir motinos imunitetą, kuris perduodamas vaisiui. CMV IgG-/IgM+ gali reikšti pirminę infekciją. Jei pakartojus tyrimą po dviejų savaičių rezultatas yra IgG+/IgM+, tai didelė tikimybė, kad tai pirminė CMV infekcija, galinti būti perduota vaisiui. CMV IgG-/IgM- reiškia, kad nėščioji nebuvo užsikrėtusi arba infekcija yra latentinėje fazėje.
Chlamydia trachomatis
Chlamydia trachomatis yra lytiniu keliu plintanti liga, dažnai diagnozuojama nėštumo metu. Nors ji dažnai yra besimptomė, gali sukelti priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus dangalų ankstyvąjį plyšimą. Literatūros duomenimis, 30-50% naujagimių, kurių motinos turi negydytą C. trachomatis infekciją, išsivysto konjunktyvitas (akies junginės uždegimas), o 5-10% atvejų - aspiracinė pneumonija.
Vėjaraupių virusas (Vėjaraupių viruso IgG)
Vėjaraupiai yra ūminė virusinė infekcija. Nėštumo metu viena dažniausių komplikacijų motinai yra vėjaraupių pneumonija. Jei motina užsikrečia ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (nuo 8 iki 20 savaitės), vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymas, pasireiškiantis odos, akių pažeidimais bei galūnių hipoplazija. Vėjaraupių viruso IgG tyrimas atliekamas imuniteto įvertinimui arba aktyvios ligos diagnozavimui.
Ureaplasma urealyiticum/Ureaplasma parvum
Šios bakterijos gali būti aptinkamos sveiko žmogaus urogenitalinėje sistemoje, tačiau nėštumo metu gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui. Nustatyta, kad U. urealyticum ir U. parvum infekcijų perdavimo dažnis vaisiui svyruoja nuo 18% iki 88%. Nėštumo metu infekcija gali sukelti priešlaikinį gimdymą, skatindama priešlaikinį vaisiaus vandenų plyšimą.
Hepatitas B (HBsAg)
Virusinis hepatitas B yra kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito B virusas. HBV perdavimo iš motinos vaikui rizika siekia 90%, jei nenaudojama aktyvioji ir pasyvioji imunizacija. Perdavimas gali įvykti gimdoje, gimdymo metu arba po gimimo. Jei ūminis HBV yra simptominis, gali prasidėti priešlaikinis gimdymas. Antroje nėštumo pusėje HBV gali komplikuotis ūminiu kepenų nepakankamumu.
Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV 1/2 ir 0 tipo antikūnai)
ŽIV pažeidžia imuninę sistemą. Perinatalinis ŽIV perdavimas iš motinos vaisiui gali įvykti nėštumo metu, gimdant ir žindant. Nustatyta, kad ŽIV perdavimo rizika yra 25-30% nemaitinant krūtimi ir 40% žindant naujagimį. Didžiausia rizika kyla, kai moteris užsikrečia nėštumo metu. ŽIV tyrimu nustatomi specifiniai antikūnai motinos kraujyje.
Sifilis (RPR ir TPHA tyrimai)
Sifilis yra lytiniu keliu plintanti bakterinė infekcija. Nėščiosios, sergančios ankstyvuoju sifiliu ir negydomos, 70-100% pagimdo sifiliu užkrėstą naujagimį. Sifiliu serganti nėščioji vaisių užkrečia per placentą nuo 12 nėštumo savaitės. RPR yra pirminis tyrimas sifilio diagnostikai, o TPHA naudojamas patikslinti diagnozę. Sifilis yra gana lengvai užkrečiama liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui.
Kitos svarbios infekcijos ir būklės
Be aukščiau išvardintų, nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį ir į kitas infekcijas bei būkles:
Šlapimo pūslės ir inkstų infekcijos
Šlapimo pūslės infekcija yra dažniausia bakterinė infekcija tarp besilaukiančių moterų. Jei ji lieka neišgydyta, gali sukelti inkstų infekciją, kuri gali paskatinti pirmalaikį gimdymą ir lemti mažą kūdikio svorį. Simptomai apima deginimo jausmą šlapinantis, dažną šlapinimąsi, skausmą ar spaudimą šlapimo pūslės srityje. Gydomos geriamaisiais antibiotikais arba ligoninėje, jei infekcija paveikia inkstus.
Bakterinė vaginozė (BV)
BV yra viena dažniausių vaginalinių infekcijų nėštumo metu. Ji didina persileidimo ir naujagimio sveikatos komplikacijų riziką. Dažniausias simptomas - nemalonaus kvapo makšties išskyros. Gydymui skiriamas atitinkamas gydymas po tepinėlio tyrimo.
Grybelinė infekcija (makšties kandidozė, pienligė)
Nėštumo metu padidėję hormonų kiekiai sudaro palankias sąlygas grybeliams daugintis. Simptomai apima deginimą, niežėjimą, paraudimą, patinimą ir tirštas išskyras. Gydoma kremais, žvakutėmis ar priešgrybeliniais vaistais.
Chorioamnionitas
Tai bakterinė choriono ir amniono infekcija, galinti sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip bakteremija ir smarkus kraujavimas gimdymo metu. Simptomai apima motinos karščiavimą, padidėjusį širdies pulsą, gimdos skausmą ir nemalonaus kvapo amniono skysčius. Gydoma intraveniniais antibiotikais.
Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas
Tai vaisiaus vandenų plyšimas neprasidėjus gimdymo veiklai. Rizikos veiksniai apima infekciją, daugiavaisį nėštumą, gimdos kaklelio nepakankamumą ir kt. Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika. Akušerinė taktika priklauso nuo nėštumo laiko, infekcijos požymių ir vaisiaus būklės.
Priešlaikinis gimdymas
Priešlaikiniu gimdymu vadinamas gimdymas nuo 22-osios iki 37-osios nėštumo savaitės pabaigos. Jis yra dažniausia perinatalinio mirtingumo ir sergamumo priežastis. Rizikos veiksnius sudaro motinos ligos, nėštumo patologija, vaisiaus patologija bei socialiniai ir biologiniai veiksniai. Nėštumo tęsimui gali būti taikoma tokolizė (gimdos susitraukimų slopinimas) ir vaisiaus plaučių brandinimas.
Vaisiaus hipoksija
Vaisiaus hipoksija - deguonies stoka vaisiaus audiniuose, galinti lemti perinatalinę mirtį. Priežastys gali būti motinos, vaisiaus ar placentos patologija. Gimdymo metu taikoma intrauterinė vaisiaus reanimacija, o esant reikalui - cezario pjūvio operacija.
MIELIŲ INFEKCIJA NĖŠTUMO METU | GYDYMAS, SIMPTOMAI IR PREVENCIJA | MIELIŲ INFEKCIJA IR JŪSŲ KŪDIKIS
Nėštumo metu svarbu atidžiai stebėti savo sveikatą, laikytis gydytojų rekomendacijų ir atlikti visus paskirtus tyrimus. Tai padės užtikrinti sveikesnę nėštumo eigą ir sumažinti galimas rizikas.
