Sandra Straukaitė - žinoma Lietuvos drabužių dizainerė ir teatro kostiumų dailininkė, kurios kūryba pasižymi nonkonformizmu, paradoksalumu ir avangardo elementais. Jos darbai dažnai pabrėžia antimados principą ir funkcionalumą.
Asmeninė informacija
Sandra Straukaitė gimė 1970 m. gruodžio 12 d. Vilniuje.
Išsilavinimas ir karjeros pradžia
1988 m. ji baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą, o 1993 m. - Vilniaus dailės akademiją. Jau 1998 m. Sandra Straukaitė buvo laikoma viena iš dešimties žinomiausių Lietuvos modeliuotojų. Tuo metu ji teigė, kad negalima lyginti dizainerių tarpusavyje, o laikas parodys, kas vertingiausia.
Paklausta apie savo tikslus, 27-erių dizainerė tuomet sakė: „Manau, kad siekti materialių dalykų ganėtinai primityvu. Mano tikslas - gyventi, būti savimi, gerai jaustis. Būtent taip ir jaučiuosi.“
Kūrybinė veikla
Nuo 1994 m. Sandra Straukaitė kuria kostiumus įvairiems spektakliams. Jos darbai buvo įvertinti Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Jaunimo teatre, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Lietuvos rusų dramos teatre, Šiaulių dramos teatre, Klaipėdos muzikiniame teatre, teatre Et cetera Maskvoje, Vilniaus mažajame teatre, Vyčio Jankausko šokio teatre ir asociacijoje Meno ir mokslo laboratorija.
Tarp svarbiausių jos darbų kostiumų dizaino srityje - spektakliai:
- „Labas Sonia Nauji Metai“ (pagal Aleksandrą Vvedenskį, 1994 m.)
- „Kaulinis senis ant geležinio kalno“ (2016 m.)
- „Didis blogis“ (Marius Ivaškevičius, 2015 m.)
- „Tartiufas“ (Moljeras, 2017 m.)
- „Sirano“ (E. Rostand’as, 1996 m.)
- „Kaligula“ (A. Camus, 2004 m.)
- „Katinas Temzėje“ (Anetos Anros, 2008 m.)
- „Patriotai“ (P. Vaičiūnas, 2008 m.)
- „Ledi Makbet“ (pagal W. Shakespeare’ą, 2011 m.)
- „Vyšnių sodas“ (A. Čechovo, 2014 m.)
- „Edžio pabaiga“ (Maksymo Teteruko, 2022 m.)
- „Lokys“ (B. Kutavičius, 2000 m.)
- „Fidelijus“ (L. van Beethoveno, 2015 m.)
- „Aida“ (G. Verdi, 2023 m.)
- „Gyvenimas - tai sapnas“ (P. Calderóno de la Barcos, 2023 m.)
- „Juokdarys Balakirevas“ (Grigorijaus Gorino, 2009 m.)
- „Geismų tramvajus“ (T. Williamso, 2014 m.)
- „Prūsai“ (G. Kuprevičiaus, 2018 m.)
- „Skrajojantis olandas“ (R. Wagnerio, 2020 m.)
Už kostiumus spektakliams „Edžio pabaiga“ ir Šeiko šokio teatro spektakliui „Indigo. Das Schliemann Project“ (2022 m.) ji pelnė „Auksinį scenos kryžių“ 2023 m. Taip pat apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už kostiumus operai „Aida“ ir spektakliui „Gyvenimas - tai sapnas“ (2023 m.), 2024 m.
Be teatro, Sandra Straukaitė sukūrė ir drabužių kolekcijų:
- „I felt“ (2005-06 m.)
- „Staccato“ (2008 m.)
- „PYOKO PYOKO / strykt pastrykt“ (2012 m.)
- „Bloodymary“ (2014 m.)
- „CHAOS.S. S. Straukaitė.“
Festivalis „Mados infekcija“
1999 m. Sandra Straukaitė kartu su mados dizainerių grupe „7+“ įkūrė festivalį „Mados infekcija“. Iki šiol ji yra šio didžiausio kasmetinio Lietuvos mados renginio meno vadovė, formuojanti jo konceptualią, demokratišką ir tarpdisciplininę kryptį.
Savo kūryboje dizainerė naudoja avangardo ir transformacijos elementus, o modeliai yra funkcionalūs, pabrėžiantis antimados principą.
tags: #sandra #straukaite #gime
