Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas ne tik fizinių, bet ir emocinių pokyčių. Žinia apie nėštumą neretai moteris išgąsdina, sukrečia. Mokslininkų sudarytoje stresą keliančių gyvenimo įvykių skalėje nėštumas užima dvyliktą vietą. Vadinasi, tiek netikėtas, tiek planuotas, lauktas nėštumas moteriai kelia stresą. Didžiausią stresą nėštumas kelia labai jauno amžiaus merginoms ir moterims. Airijoje atliktas didelės apimties mokslinis tyrimas atskleidė, kad beveik ketvirtadalis moterų - apie 23 proc. - įvardija patyrusios krizinį nėštumą. 18-25 metų amžiaus laikotarpiu tokį nėštumą nurodo patyrusios net apie 44 proc. moterų. Su amžiumi šis procentas mažėja. 36-45 metų amžiaus laikotarpiu tik 11 proc. moterų įvardija patyrusios krizinį nėštumą. Vyresnės moterys pagalbos į mus dažniausiai kreipiasi, kai sulaukia aplinkinių reakcijos, kai sakoma: ką čia sugalvojai, juk tavo vaikai jau dideli, kam tau dar vienas?
Vis dėlto svarbiausia moteriai laukiantis yra artimiausia aplinka: partneris, tėvai. Ar jie palaiko, ar ne. Moterys dalijasi labai skaudžiomis patirtimis, kokio nepriėmimo, net pasmerkimo sulaukė pasidalijusios žinia, kad laukiasi. Kartais patiria spaudimą darytis abortą. Dažniausiai - iš artimiausių žmonių: moters tėvų arba vaikelio tėčio, kuris nenori prisiimti atsakomybės, rūpintis vaiku. Moterys kartais atlaiko tą psichologinį spaudimą. Pašnekovė teigia bandanti suprasti ir vyrus - juk jie taip pat patiria šoką, išgąstį sužinoję, kad partnerė netikėtai pastojo. Tai patiria ir poros tėvai. Tačiau, praėjus pirmajai neigiamai reakcijai, kartais viskas pasikeičia. Mano praktikoje buvo atvejis, kai merginos tėvai sakė: nebandyk pastoti ar susilaukti vaiko, mes nepadėsime, negalėsi gyventi kartu. Bet būna - praeina kiek laiko, ir seneliai pamilsta anūką, juo džiaugiasi, rūpinasi. Pasitaiko, kad vyras moteriai kelia sąlygas: jei nepasidarai aborto - skiriamės. Psichologinis spaudimas - viena priežasčių, kodėl moterys ryžtasi abortui.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nėštumo nutraukimo priežiūros rekomendacijose ragina atkreipti dėmesį: aborto moterys kartais pageidauja dėl to, kad patiria aplinkos spaudimą, net psichologinį smurtą nutraukti nėštumą. Moterys kartais atlaiko tą psichologinį spaudimą. Savo aplinkoje jos ieško palaikančių žmonių - tai gali būti tėvai, sesė, brolis, draugai. Bet sunkiausia, kai moteris nejaučia palaikymo iš to vaikelio tėčio. Neretai moteris žeidžia neigiama vyro reakcija į žinią apie jos nėštumą. Būna, kad vyras skatina moterį darytis abortą, savaip suprasdamas rūpinimąsi savo partnere, jos ateitimi.
Teko konsultuoti jauną porą. Į konsultaciją jie atėjo kartu. Vaikinas buvo už nėštumo nutraukimą, jis sakė: dar nebaigti mokslai, mes dar per jauni vaikams. Toks jo motyvas kilo iš rūpinimosi savo drauge - esą jos mokslai nebaigti. Mergina buvo įsitikinusi, kad motinystė neužkerta kelio mokytis, kad po pertraukos studijas bus galima tęsti.
Krizinio nėštumo centro psichologėms tenka konsultuoti ir moteris po aborto. Nėštumo nutraukimas dažnai yra trauminė patirtis. Moterys pasakoja: buvau spaudžiama tai padaryti, kaip gaila, kad neatlaikiau. Bet atlaikyti nelengva. Neretai vyras pasako: spręsk pati, darytis abortą ar ne. Kai moteris tai girdi iš artimo žmogaus, iš to, su kuriuo kartu jie turėtų rūpintis to vaikelio atėjimu, jo auginimu, dažnai ji tai supranta kaip žinutę, kad tu esi viena, vaikas - tavo vienos reikalas, tavo vienos rūpestis. Tačiau mes, mamos, suprantame, kad vaiką auginti nėra vieno žmogaus darbas. Atrodo, kad ji vis dar gedi prarasto kūdikio, bet supranti, kad tas kūdikis dabar būtų 20-30 metų. Pasitaiko ir pastojimo po prievartos moters atžvilgiu atvejų. Tokios moterys retai kreipiasi psichologinės pagalbos. Centro duris jos dažniausiai praveria jau po aborto. Jos labai dažnai patiria aplinkos spaudimą nutraukti nėštumą. Pasak jos, nutraukusios nėštumą moterys dažnai pakliūva į emociškai sunkią, kančią sukeliančią situaciją. Tačiau būna ir kitaip. Yra moterų, kurios džiaugiasi priėmusios tokį sprendimą. Tačiau nemažai jų po nėštumo nutraukimo nesulaukia šviesesnio gyvenimo, tai sukelia daug kančios. Yra tekę konsultuoti moteris, nėštumo nutraukimą patyrusias prieš 20-30 metų ir vis dar su tuo nesusitaikiusias. Matai kančią, gedėjimą, sielvartą dėl prarasto vaiko, neišgedėtą liūdesį. Atrodo, kad ji vis dar gedi prarasto kūdikio, bet supranti, kad tas kūdikis dabar būtų 20-30 metų. O ji vis dar kenčia. Sunkiausia, kai moterys kenčia vienos. Kartais sunkūs jausmai, gedulas dėl kūdikio, kurio atsisakoma, užplūsta ne iš karto.
Pasitaiko, kad pastojusios kitą kartą ir sužinojusios, kokios nėštumo savaitės kokio išsivystymo kūdikis yra, matydamos echoskopo nuotraukas, kad trijų savaičių embriono širdis jau plaka, moterys suvokia, koks tuo metu, kai nutrauktas nėštumas, buvo to vaiko išsivystymas. Kad ir kas būtų nutikę, galima rasti palengvėjimą, susitaikyti su tuo, kas įvyko, atleisti sau ir kitiems. Svarbu, kad moterys ir vyrai, kurie taip pat kenčia praradę kūdikius, kreiptųsi pagalbos. Kaip viena konsultuota moteris prisipažino: nėštumo nutraukimas ilgą laiką buvo tarsi atvira žaizda, kurią prilietus skauda. Sulaukus psichologinės pagalbos tai tapo randu. Psichologės žodžiais, padėti porai daug lengviau, jei į konsultaciją ateina abu ir kartu ieško sprendimų. Tai svarbu ir netekus kūdikio. Vyrai taip pat išgyvena dėl netekčių, gedi. Kai gedima kartu - lengviau. Pasak jos, kad ir kokioje situacijoje atsidurtų merginos, moterys, svarbu nepamiršti: pagalba yra. Norėtųsi, kad moterys išdrįstų kreiptis pagalbos, išdrįstų padėti pačios sau. Visais atvejais: praradus kūdikį ar nėštumo metu kilus sunkumų, santykių sunkumų ir kt. Ji pastebi, kad po konsultacijų ne viena moteris padėkoja, pasidžiaugia kartu rastu sprendimu išsaugoti kūdikį. Labai smagu matyti tokias moteris, jos pasidžiaugia, padėkoja, vėliau ir vaikų nuotraukų atsiunčia.
Jei moteriai reikalinga materialinė parama, suruošiame kūdikio kraitelį. Aštuonerius metus veikiantis Krizinio nėštumo centras neplanuotai pastojusioms moterims teikia kompleksinę nemokamą pagalbą. Ji teikiama visoje Lietuvoje - centre dirba šeši darbuotojai ir apie 70 savanorių. Pasak Krizinio nėštumo centro vadovės Zitos Tomilinienės, pagalba moterims teikiama pagal individualų poreikį: „Kartais tai būna vienkartinė konsultacija, tačiau, esant būtinybei, pagalbą moteris gali gauti, kol jos vaikui sueis dveji metai. Centre teikiama socialinė, psichologinė, pirminė teisininko, ginekologo konsultacija. Jei moteris apsisprendusi gimdyti, ji gali gauti dulos konsultacijas, būti palydėta į gimdymą, gauti žindymo specialistės konsultacijas. Jei moteriai reikalinga materialinė parama, suruošiame kūdikio kraitelį. Jame galima rasti visų priemonių, reikalingų pasiimti į gimdymo namus, ir drabužių, higienos priemonių, reikalingų apie tris keturis mėnesius. Jei reikia, aprūpiname ir kūdikio lovele, vežimėliu. Centre taip pat reguliariai vyksta terapinių savipagalbos grupių moterims, išgyvenančioms krizinį nėštumą, persileidimą ar abortą, užsiėmimai.
Praėjo dešimt mėnesių po atlikto aborto. Dabar 11 val. vakaro, aš guliu ir verkiu, nes sužinojau: jei būčiau nėščia, mane tėvai palaikytų. Prieš dešimt mėnesių galvojau, kad smerks… Gegužės mėnesį pasidariau abortą. Per greitai priėmiau sprendimą. Dabar labai gailiuosi. Aš nužudžiau savo vaiką, atrodo, net norisi mirti, kad nejaustum to skausmo. Galvojau, viskas praeis su laiku, bet laikas žaizdų negydo. Kiekvieną mėnesį jaučiu, kad pastojau, simptomai atrodo kartojasi, bet bet taip nėra. Nė vienai merginai ar moteriai nelinkiu to patirti, nes iš pradžių atrodo, kad tai yra geriausia išeitis - abortas, bet tai yra blogiausia išeitis... Sapnai, mintys apie tai, koks būtų tavo vaikas… Tai sustiprina skausmą, neapsakomai sunku. Po aborto jaučiau palengvėjimą, lyg gyvenimas pasidarė gražesnis, bet tai tik iliuzija. Dešimt mėnesių kankinuosi dėl skuboto sprendimo atsisakyti savo vaikelio. Kai dabar jo nėra, be galo skaudu… Kol to nepatiri pati, atrodo, kad nieko baisaus, bet su laiku supranti, kad praradai didžiausią džiaugsmą gyvenime. Maldauju jūsų, merginos ir moterys, nesidarykite aborto, nes gailėsitės ir neapsakomai skaudės.
Mano istorija ne iš lengvųjų. Niekada negalvojau, kad gyvenimas pasisuks taip, kaip pasisuko... Gyvenau užsienyje, sunkiai dirbau, kad atsistočiau ant kojų. Išvažiavau iš Lietuvos, nes šeimoje patyriau psichologinį smurtą, bėgau nuo to. Žinau, Lietuvoje apie tai nėra daug kalbama, ši smurto forma nesureikšminama ir daugeliui sunku atpažinti, suprasti, kada ir kaip psichologinis smurtas pasireiškia, kokios traumos išlieka. Pati nežinodama, turėjau problemų su santykiais. Pasitikėjimo netrūko, bet vaikystės traumos ir toksiškas šeimos bei santykių pavyzdys padarė savo: sutikau vyrą, panašų į tėvą. Gyvenome kartu, pastojau. Mano vaiko tėvas, pačioje nėštumo pradžioje, pasirinko draugus ir laisvą gyvenimą, išėjo. Likau viena svetimoje šalyje. Pandemija, pirmas nėštumas, palaikymo nebuvimas vedė į gilią depresiją. Nusprendžiau grįžti į Lietuvą. Grįžusi kreipiausi į Krizinio nėštumo centrą, nes jaučiau, kad reikėjo pagalbos. Esu labai dėkinga šiam centrui už suteiktą visapusišką pagalbą ir rūpestį, už tai, kad buvo didžiausia atrama ir palaikymas pačiu tamsiausiu periodu mano gyvenime. Už psichologo konsultacijas, už kūdikio kraitelį ir įvairias mažas staigmenėles laukiant mažojo stebuklėlio. Už neįtikėtiną dulos palaikymą gimdymo metu. Visa tai suteikė man stiprybės ir padėjo pasiruošti naujam gyvenimo etapui. Niekada nesigailėjau priėmusi sprendimą tęsti nėštumą. Per vienus metus mano gyvenime tiek daug visko įvyko, pradžioje atrodė, kad žemė slysta iš po kojų. Dabar džiaugiuosi, nes visa tai mane išmokė tiek daug neįkainojamų pamokų. Suprantu, kad, nors ir teko iškęsti tikrą pragarą, tapau stipresnė, gudresnė. Krizinio nėštumo centre teikiama pagalba krizinio nėštumo metu, išgyvenant skaudžią persileidimo ar aborto patirtį, taip pat depresijos po gimdymo atveju. 8 603 57 912, e.p. Nemokama pagalba teikiama visoje Lietuvoje.
TAVO VAIKO feisbuko paskyroje skelbėme konkursą, kuriame prašėme jūsų pabaigti sakinį „Vaikai - tai…“. Šiandien publikuojame gražiausius jūsų atsakymus. Vaikai - tai mūsų gyvenimas, mūsų viltis, tikėjimas, stiprybė. Vaikai - tai didžiausia gyvenimo dovana. Jie mus išmoko būti rūpestingesniais, kantresniais… Vaikai - tai ne maži žmonės, o dideli pasaulio stebuklai… Vaikai - tai patys tikriausi tėvų atspindžiai! Vaikai - tai Dievo DOVANA, kurią gavę įsipareigojam juos besąlygiškai mylėti, gerbti, saugoti ir išauklėti geresniais žmonėmis, negu esame patys. Būnant su vaikais sustoja laikas, ir pats nejučia šypsaisi… Ir džiugina įvairios mažos smulkmenos. Vaikai - tai mini žmogeliukai, kurių kiekviena mimika, kiekvienas žvilgsnis, kiekviena ašara ir kiekviena šypsena yra pati nuoširdžiausia, kokios nepamatysi nei pas nei vieną suaugusį žmogų. Vaikai - tai didžiausias turtas, kurį gyvenime turime, brangesnis už auksą ir visus kitus turtus. Tai pats mieliausias, nuostabiausias gyvenimo spinduliukas. Vaikai - tai didžiausias gyvenimo turtas, kuris suteikia gyvenimui prasmę. Vaikai - tai gražiausios pasaulio gėlės, kurios kasdien besiskleisdamos vis gražėja ir gražėja. Vaikai - tai stebuklas, kuris džiugina akis, sukelia šypseną ir juoką veide, pripildo širdį laime begaline. Vaikai - tai meilė, viltis, kantrybė ir sielos ramybė. Vaikai - tai šeimos židinys, saugantis, globojantis, tausojantis. Suteikiantis šeimai pilnatvės jausmą ir šilumą. Vaikai - tai kūdikio alsavimas į ausį; pirmoji šypsena vidurnaktį, atpažinus mamą; ant kelių parklupęs tėtis, pasiruošęs apsaugoti pirmus žingsnius žengiantį sūnų; skaudžios pirmosios traumos; iki ašarų mieli pirmieji: „Myliu tave“; ilgi pokalbiai prieš miegą su dvimetinuku ir su vaiku atėjęs gyvenimo prasmės suvokimas. Vaikai - tai nuostabiausias kūrinys, kurį sukuria dvi mylinčios širdys. Vaikai - tai brangiausia, ką turime, dėl ko gyvename, dėl ko šypsomės ir verkiame. Visada turime ką apkabinti, priglausti ir mylėti. Vaikai - tai angeliukai, Dievo atsiųstos dovanėlės. Mylėkim juos ir gerbkime, nieko už tai nesitikėdami. Vaikai - tai maži stebuklai, mūsų širdyje užimantys daugiausia vietos. Pasiklydę, išdykę, gražūs, jie verti ne tik mūsų rūpesčio, bet ir pastangų būti pažinti, todėl reiktų žvelgti giliau, ką reiškia būti vaiku, o ne tik į tai, ką reiškia vaiką auginti. Leiskime vaikui augti! Vaikai - tai pasaulio ateitis. Tik turėdamas vaikų žmogus tampa nemirtingas. Vaikai - tai neišmatuojamos laimės ir kantrybės ribos. Vaikai - tai mes. Gerbiu save, vadinasi gerbiu ir vaikus. Jei myliu save, tai myliu ir vaikus. Jei pati esu atsakinga, tai atsakingi ir vaikai… Vaikai - tai šypsenėlės, nuoširdus žodis „myliu”, apkabinimas. Mūsų mėgstamiausia vieta yra KARTU. Vaikai - tai gyvenimo gėlės, kurios auga taip, kaip jas prižiūri! Vaikai - tai džiaugsmas, rūpestis, laimė… Tai meilė, kuri tapo matoma, tai mūsų gyvenimo šviesa! Vaikai - Dievo meilės angelai. Vaikai - gyvenimo variklis. Vaikai - gražiausia Dievo dovana, skirta mums, kad nebūtume vieniši. Vaikai - kasdienis rūpestis ir džiaugsmas. Vaikai - tai gyvenimas! Be jų nebūtų gyvenimo prasmės! Vaikai - tai gyvenimo pilnatvė. Vaikai - tai stebuklas, suteikiantis gyvenimui prasmę.
Kūdikiai - gražiausios gėlės, žydinočios šiapus rojaus vartų. (Dr. Davies) Pažiūrėk į vaikus, ir pažinsi tėvus. Deramai užauginti vaiką galima ten, kur yra sukurta meilės erdvė. Laimės nenusipirksi - ji gimsta. Auksas ne tas, kas žiba, o tas, kas laksto klykaudamas po namus. Jei nusprendei turėti vaikelį, susitaikyk su mintimi, kad tavo širdis visada plaks atskirai nuo kūno. Vaikams turime suteikti du dalykus - šaknis ir sparnus. Troba be vaikų - troba be langų. Motina - tai Dievo vardas mažų vaikų lūpųse ir širdyse. (Viljamas Tekerėjus) Motinystė yra geriausias darbas, nes mylimiausią bosą nešioji ant rankų. Tvarkyti namus, kai juose auga maži vaikai, tai tas pats, kas šluoti sniegą sningant. Nėra tokio dalyko kaip nedirbanti mama. Gera būti moterimi! Pinigus užsidirbsiu! Meilę užkariausiu! Sėkmę pasieksiu! O laimė … Laimė - pasigimdysiu! Mano tėvas žaisdavo su manimi ir mano broliu kieme. Mama išeidavo ir sakydavo: „Jūs mindote žolę“. „Mes neauginame žolės, - atsakydavo tėtis, - Mes auginame vaikus“. Mamos žodis - Dievo žodis. Gyvenimas trumpas, bet žmogus jį iš naujo gyvena savo vaikuose. Už motinos nugaros ir kiškis gali būti drąsus. Vaikas - tai meilė, tapusi matoma. Iš plytų ir cemento pastatomas namas, o iš vaikų juoko - namų židinys. Kiek įdėsi, tiek turėsi. Vaikas visada gali išmokyti suaugusį trijų dalykų: džiaugtis be jokios priežasties, visuomet būti kuo nors užsiėmusiu ir iš visų jėgų reikalauti to, ko trokšti. Patikimiausias būdas gerai išauginti vaikus - tai padaryti juos laimingus. Niekada nepyk, kai vaikas tave žadina 3 val. nakties norėdamas valgyti, kada nors džiaugsiesi, jei tokiu metu jis jau bus namuose! Nesuverskime vaikams mūsų kalčių! Vaikai niekada nėra „klaida“. Kai Dievas nori pasakyti moteriai komplimentą, padovanoja dukterį. Auginant vaiką dienos būna ilgos, o metai - trumpi. Jei užėjus į namus, kuriuose gyvena vaikai, tvarka, vadinasi, su šeimininkais kažkas negerai. Mokėsi bendrauti su vaiku - mokėsi ir su bet kuo! Laimingi tie namai, kuriuose yra mažų vaikų. Vaikai - tėvų atspindys. Namai yra ten, kur laukia mama. Vaikams duotą žodį tesėk. Jei negali ištesėti, atsiprašyk. Tavo autoritetas vaikų akyse pakils. Nėra tobulų vaikų. Nėra tobulų tėvų. Bet yra galybė tobulų akimirkų. Laimingi tėvai = laimingi vaikai! Jei nori, kad vaikas keistų elgesį, turi keistis pats. Kai gimsta vaikai, namuose dingsta tvarka, pinigai, ramybė, poilsis, bet ateina LAIMĖ. Neauklėkit vaikų, auklėkit save, vis tiek jie bus kaip jūs. Visi žino, kaip auginti vaikus, išskyrus tuos, kurie jų turi. Užauginti svetimą vaiką - dviguba motinystė. Gyvenimas tai yra tai, ką mes imame iš tėvų skolon, o skolą gražiname savo vaikams. Pasaulyje yra tik vienas pats nuostabiausias vaikas, ir jį turi kiekviena mama.
Kiekvienas tėvas yra daugiau nei šimtas mokytojų. Aš negaliu prisiminti ko man vaikystėje būtų labiau reikėję už tėvo apsaugą. Bet koks vyras gali būti Tėvu, bet reikia kažko ypatingo, kad taptų tėveliu. Gyvenimas buvo daug paprastesnis, kai mes gerbėme savo tėvą ir motiną, o ne visas pagrindines kreditines korteles. Mano tėvas nesakė man, kaip gyventi; jis gyveno, ir leido man stebėti jį tai darant. Ką tėvas sako savo vaikams neišgirsta pasaulis, bet jį išgirs palikuonys. Vyro vaikai ir jo sodas, abu, atspindi kiekį kiek buvo ravima augimo laikotarpiu. Joks žmogus negali žinoti kas yra gyvenimas, kas yra pasaulis, kol jis neturi vaiko ir jį myli. Ir tuomet visa visata pasikeičia, ir niekas nebeatrodys tiksliai taip kaip atrodė anksčiau. O jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baugštūs. Ačiū, kad tau rūpėjo. Gal ir ne kaip skamba, bet tai reiškia beveik viską. Nedėkingiausia tėvo padėtis šeimoje - kai esi visiems aprūpintojas, ir visų priešas. Motina turi laikyti kūdikį arti, kad kūdikis žinotų, kad tai yra jo pasaulis, bet tėvas turi paimti jį į aukščiausią kalvą, kad jis galėtų pamatyti tai, koks yra jo pasaulis. Tėveliai yra paprasčiausi vyrai, meilės paversti į didvyrius, nuotykių ieškotojus, pasakotojus, dainų dainininkus. Mano vaike, laikykis savo tėvo įsakymo ir nepaniekink savo motinos mokymo. Mano senelis visada sakydavo, kad gyvenimas yra panašus į medaus laižymą nuo dyglio. Naujas tėvas skubiai sužino, kad jo vaikas nuolatos ateina į vonią tiksliai tuo pat metu, kai jis ten yra, tarytum jam reikėtų kompanijos. Vienintelis būdas šiam tėvui būti tikram dėl vonios privatumo yra skustis degalinėje. Aš stebėjau mažą vyrą su storomis nuospaudomis ant abiejų rankų dirbantį po penkiolika ir šešiolika valandų per dieną. Kartą mačiau kaip iš jo pėdų bėgo kraujas, žmogaus, kuris atvyko čia neišsilavinęs, vienišas, nemokantis kalbos, kuris išmokė mane visko, ką turėjau žinoti apie tikėjimą ir sunkų darbą savo paprastu, iškalbingu pavyzdžiu. Mano tėvas pasakė: „Politika užduoda klausimą: ar tai tikslinga? Tuštybė klausia: ar tai populiaru?
Naujagimiai dar kvepia dangumi. Kūdikiai neatsiranda sriuboje. Kūdikiams nieko nereikia daryti, kad jie taptų tobulais, jie jau yra tobuli ir elgiasi taip, lyg tai žinotų. Jie pilni meilės. Visa, kas didinga pasaulyje, nublanksta prieš kūdikių didingumą. Kūdikis - nuostabi žmogaus pradžia. Tik augindamas savo kūdikį suprasi, kad vaikai - tai ne maži žmonės, o dideli pasaulio stebuklai. Kaskart kai gimsta kūdikis, pasaulis sušvinta galimybėmis. Kiekvienas naujagimis yra pats ryškiausias įrodymas, kad Dievas dar nenusivylė žmogumi. Kūdikis - tai meilė, tapusi matoma. „Atrodė, kad žemė slysta iš po kojų“, - taip ne viena moteris yra apibūdinusi žinią apie netikėtą nėštumą.
Kiekvienas tėvas yra daugiau nei šimtas mokytojų. Aš negaliu prisiminti ko man vaikystėje būtų labiau reikėję už tėvo apsaugą. Bet koks vyras gali būti Tėvu, bet reikia kažko ypatingo, kad taptų tėveliu. Gyvenimas buvo daug paprastesnis, kai mes gerbėme savo tėvą ir motiną, o ne visas pagrindines kreditines korteles. Mano tėvas nesakė man, kaip gyventi; jis gyveno, ir leido man stebėti jį tai darant. Ką tėvas sako savo vaikams neišgirsta pasaulis, bet jį išgirs palikuonys. Vyro vaikai ir jo sodas, abu, atspindi kiekį kiek buvo ravima augimo laikotarpiu. Joks žmogus negali žinoti kas yra gyvenimas, kas yra pasaulis, kol jis neturi vaiko ir jį myli. Ir tuomet visa visata pasikeičia, ir niekas nebeatrodys tiksliai taip kaip atrodė anksčiau. O jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baugštūs. Ačiū, kad tau rūpėjo. Gal ir ne kaip skamba, bet tai reiškia beveik viską. Nedėkingiausia tėvo padėtis šeimoje - kai esi visiems aprūpintojas, ir visų priešas. Motina turi laikyti kūdikį arti, kad kūdikis žinotų, kad tai yra jo pasaulis, bet tėvas turi paimti jį į aukščiausią kalvą, kad jis galėtų pamatyti tai, koks yra jo pasaulis. Tėveliai yra paprasčiausi vyrai, meilės paversti į didvyrius, nuotykių ieškotojus, pasakotojus, dainų dainininkus. Mano vaike, laikykis savo tėvo įsakymo ir nepaniekink savo motinos mokymo. Mano senelis visada sakydavo, kad gyvenimas yra panašus į medaus laižymą nuo dyglio. Naujas tėvas skubiai sužino, kad jo vaikas nuolatos ateina į vonią tiksliai tuo pat metu, kai jis ten yra, tarytum jam reikėtų kompanijos. Vienintelis būdas šiam tėvui būti tikram dėl vonios privatumo yra skustis degalinėje. Aš stebėjau mažą vyrą su storomis nuospaudomis ant abiejų rankų dirbantį po penkiolika ir šešiolika valandų per dieną. Kartą mačiau kaip iš jo pėdų bėgo kraujas, žmogaus, kuris atvyko čia neišsilavinęs, vienišas, nemokantis kalbos, kuris išmokė mane visko, ką turėjau žinoti apie tikėjimą ir sunkų darbą savo paprastu, iškalbingu pavyzdžiu. Mano tėvas pasakė: „Politika užduoda klausimą: ar tai tikslinga? Tuštybė klausia: ar tai populiaru?
Naujagimiai dar kvepia dangumi. Kūdikiai neatsiranda sriuboje. Kūdikiams nieko nereikia daryti, kad jie taptų tobulais, jie jau yra tobuli ir elgiasi taip, lyg tai žinotų. Jie pilni meilės. Visa, kas didinga pasaulyje, nublanksta prieš kūdikių didingumą. Kūdikis - nuostabi žmogaus pradžia. Tik augindamas savo kūdikį suprasi, kad vaikai - tai ne maži žmonės, o dideli pasaulio stebuklai. Kaskart kai gimsta kūdikis, pasaulis sušvinta galimybėmis. Kiekvienas naujagimis yra pats ryškiausias įrodymas, kad Dievas dar nenusivylė žmogumi. Kūdikis - tai meilė, tapusi matoma.
Kiekviena diena, valanda, minutė belaukiant tavęs, mažyli, lyg šventė, kiekvienas tavo spyris - lyg didžiausia dovana! Nedaug liko laukti, kol išvysiu tave - mano mažas stebuklas tu būsi, šiam pasauly - pati didžiausia dovana... Tu jau atskubi į šį pasaulį, kad išgirčiau tavo verksmą, kuris, žinau, man bus lyg pati gražiausia melodija, daina...
Mano didžiausia gyvenimo meilė. Jeigu Dievas norėjo pasakyti mamytei komplimentą - jai padovanojo mergytę. Jeigu norėjo suteikti apsaugą - padovanojo jai sūnelį.
tags: #prasmingos #mintys #apie #nestuma
