Daugybę šimtmečių nėštumas ir gimdymas buvo išskirtinai moteriška patirtis, kurioje vyras neturėjo jokios teisės dalyvauti. Šiuolaikinėje visuomenėje vos per kelis dešimtmečius šis stereotipas buvo visiškai sulaužytas. Moterys drąsiai konkuruoja su vyrais srityse, kurios anksčiau laikytos išskirtinai vyriškomis, o vyrai žengia į moters paslapčių pasaulį. Stereotipų lūžis įvyko dėl to, kad žmonės ėmė labiau pažinti save, savo prigimtį. Populiarėjanti psichologija ir psichoterapija leido maksimaliai priartėti prie anksčiau nesuvoktų mūsų esybės aspektų, atrasti pasąmonės slėpinius, pažinti ir tinkamai įvertinti savo kompleksus, su kuriais žmogus neišvengiamai susiduria bręsdamas kaip asmenybė. Viena iš tokių universalijų - teiginys, kad žmogaus psichika savo prigimtimi yra biseksuali, joje esama ir vyriško, ir moteriško prado, nepriklausomai nuo žmogaus lyties. Iš to natūraliai išplaukia išvada, kad vyrams nesvetimi motiniški instinktai. Kuo glaudžiau vyras dalyvauja moters nėštumo procese, tuo labiau išjudinami šie giliai jo sąmonėje tūnantys instinktai. Tačiau čia, kaip ir bet kurioje kitoje situacijoje, susijusioje su archajiškais žmogaus jausmais, nėra vieno vienintelio recepto, kaip geriau pasielgti. Kiekvienu atveju požiūris ir sprendimas - individuali patirtis. Taigi ir sprendimas, ar vyras turėtų dalyvauti gimdyme - subtili ir išskirtinai individuali tema.
Gimdymas ir baimė
Iš pradžių svarbu suvokti, ką gimdymas reiškia apskritai ir kokį psichologinį krūvį jis turi. Kūdikio atėjimas į šį pasaulį, ypač jei tai - pirmagimis, į paviršių iškelia pasąmonės baimes ir neišspręstus jaunų tėvų vidinius konfliktus, kurie iki šiol galėjo latentiškai snausti ir niekaip nepasireikšti. Dar nėštumo stadijoje moters sąmonėje prabunda įvairiausios baimės, susijusios su jos pačios vaikyste, ankstyvaisiais santykiais su mama. Kuo nemalonesnė buvo ši vaikystės patirtis, tuo sunkesnis ir prieštaringesnis bus jos pačios santykis su būsimu kūdikiu. Artėjant gimdymo terminui atsiranda ir įvairesnių baimių, su kuriomis kovoti bus lengviau jei būsimos mamos aplinka įkvėps jai pasitikėjimo savimi ir ramybės. O ši aplinka - tai visų pirma kūdikio tėvas, nėščiosios mama ir gydytojas, tai yra tie žmonės, kuriais moteris turėtų pasitikėti ir neabejoti viso keriopa jų parama. Jei viso nėštumo metu moteris jautė palaikymą ir supratimą, pagalbą kovojant su savo nerimu, jei ji gaudavo pakankamai psichologinės paramos ir informacijos apie būsimus pokyčius, didėja tikimybė, kad gimdymas vyks sklandžiai ir be komplikacijų. Jei ikigimdyminis laikotarpis buvo sklandus, gimdymo metu apskritai ne taip svarbu, ar jame dalyvaus vyras, ar ne, nes šiuo momentu moteris neišvengiamai susikoncentruoja ties savo svarbiausiąja misija - išleisti į pasaulį kūdikį. Tačiau iki prasidedant stangoms ir iškart po pirmojo mažylio riksmo moteriai reikia artimiausio žmogaus šalia. Po visų kančių ir pastangų jai norisi parodyti tėčiui šio nelengvo periodo rezultatą, pamatyti pasididžiavimą bendru kūriniu jo akyse ir pasidalinti šią akimirką sielą perpildančiu jausmų antplūdžiu. Taigi vyro šalia labiausiai reikia iki paties gimdymo ir iš karto po jo. Žinoma, su sąlyga, kad šis vyras troško kūdikio ir yra pajėgus, pakankamai subrendęs susitaikyti su emociniu diskomfortu, kurį jis patirs pasikeitus šeimos struktūrai ir padaugėjus atsakomybės ir pareigų.
Ar būti šalia prasidėjus aktyviam gimdymo periodui - klausimas, kuris neturi vienareikšmiško atsakymo. Ir atsakydami į jį abu partneriai turėtų rasti kompromisą. Jei yra bent menkiausių nesutarimų, kaip pasielgti geriau - verčiau atsisakyti idėjos gimdyti kartu. Priešingu atveju papildomas emocinis krūvis gimdymo metu gali neigiamai paveikti gimdymo eigą. Tuo tarpu vyras - atvirkščiai, trokšta žūtbūt tą akimirką būti šalia ir turi apie tai savo kategorišką nuomonę. Savaime suprantama, dėl to moteris gimdydama stengsis kontroliuoti savo išvaizdą - mimiką, pozą, jai bus svarbu, kaip ji atrodo. O tai neleis susikoncentruoti ties pačia gimdymo eiga ir tuo, kas gi geriau kūdikiui. Kita svarbi sąlyga, kad vyro dalyvavimas gimdyme darytų teigiamą įtaką - tai, kad sprendimas turėtų būti priimtas sąmoningai, o ne siekiant įtikti konkrečiam asmeniui ar sekimas madinga tendencija. Sąmoningumas - tai faktas, kad abu tėvai žino, kaip vyks procesas ir kokia kiekvieno gimdymo etapo esmė. Todėl idealiu atveju abu tėvai kartu turėtų lankytis pasirengimo gimdymui kursus, peržiūrėti vaizdo įrašą su gimdymu, skaityti specialią literatūrą, pasikonsultuoti su specialistais. Gimdymą derėtų vertinti kaip darbą - vieniems jis gali pasirodyti malonus ir kūrybiškas, kitiems - sunkus ir bauginantis. Geriau dar iki gimdymo susivokti savo jausmuose nei drebėti ir būgštauti regint savo stebuklo gimimą. Vyrams nevertėtų bijoti savo negatyvių jausmų jei tokių kilo stebint mokomąjį gimdymo vaizdo įrašą ar atliekant parengiamuosius pratimus kursuose. Geriau - ramiai atsisakyti dalyvauti gimdyme ir susitarti, kad būsite šalia iki jo ir netrukus po jo. To visiškai pakaks. Gimdant dviese vyras išties turėtų būti pasirengęs susitapatinti su gimdyve. Tiesiogine prasme: jis ir stanginasi, ir kvėpuoja kartu su savo moterim. Ir tai - bene efektyviausias būdas priminti moteriai, kaip taisyklingai kvėpuoti ar stangintis. Pasirengimas susitapatinti su gimdančia moterimi kaip tik ir susijusi su pasirengimu pripažinti savo biseksualumą. Kitaip prieiga prie susitapatinimo bus užverta. Dalis vyrų išties nėra tam pasirengę. Taigi kyla natūralus klausimas: ko jie tikisi dalyvaudami gimdyme? Galbūt tai - tiesiog smalsumas ar noras kažką įrodyti sau, savo moteriai, aplinkiniams? Taip pat kaip ir moteriai, kūdikio užgimimas tėčio sąmonėje gali sukelti jo paties ankstyvosios vaikystės konfliktus su savo mama. Tai savo ruožtu gimdo troškimą kompensuoti savo vaikystės nesėkmes ir savo vaikui tapti „geresne mama“, kas provokuoja konkurenciją su moterimi, pasąmoningą siekį parodyti nepakankamą jos kaip mamos kompetenciją. Dar viena svarbi sąlyga bendram gimdymui - tai partnerių pasirengimas dialogui, jų pasitikėjimas vienas kitu. Šeimai ir jos ateičiai ypač svarbu išsaugoti paslapties ir gimimo stebuklo aureolę, todėl bet koks sprendimas, kurį vyras ir moteris priims drauge, sąmoningai ir atvirai apsvarstę visus UŽ ir PRIEŠ, leis priartėti prie šio bendro tikslo, taps puikiu startu naujojo pagausėjusios šeimos gyvenimo pradžiai.
Naujausi vyrų, besiruošiančių tapti tėvais, tyrimai parodė, kad dauguma jų bijo ne finansinių sunkumų ir bemiegių naktų, o sumažėjusio žmonos dėmesio. Tik mažas procentas apklaustųjų prisipažino baiminąsi dėl žmonos sveikatos ir dėl baimės būti blogu tėvu. Sužinoję apie būsimąją tėvystę, vyrai stengiasi išspręsti krūvą psichologinių problemų, užduoda įvairiausių klausimų. Apžvelkime juos.
Dažniausios vyrų baimės ir klausimai
- „Ar aš ištempsiu?“ Paprastai šis klausimas kyla daugumai vyrų, be to, ir tiems, kurie laukia pirmagimio ir tiems, kurie jau kartą tapo tėvais. Juos drasko baimė nesugebėti aprūpinti šeimos materialiai, jos neišmaitinti. Situacija tampa dar sudėtingesnė, jei šeima moka kreditą ar stengiasi išspręsti būsto klausimą.
- „Jaunystė prabėgo?“ Galbūt tai pasirodys juokinga, bet dauguma vyrų linkę manyti, kad sulig palikuonių pasirodymu jaunystė praėjo visam laikui. Dabar prieš akis tik vaikų auklėjimas, mokykla, jų augimas ir savo paties senatvė.
- „O kaipgi seksas?“ Dauguma būsimųjų tėčių bijosi prisiliesti prie nėščios moters, baimindamiesi pakenkti vaisiui. Tačiau seksualinio gyvenimo atsisakymas ištisus devynis mėnesius neigiamai veikia abiejų tėvų būseną. Aptarti intymaus gyvenimo ypatumus nėštumo metu geriausia su gydytoju, kuris pasakys, kokiomis dienomis sekso geriau atsisakyti, o kada galima (ir reikia) juo mėgautis į sveikatą.
- „O jei ji mane nustos mylėti?“ Tai labiausiai paplitusi baimė - tapti nereikalingu, trečiu gimus vaikui. Vyrai dažniausiai bijo, kad žmona vaiką mylės labiau, o jis, vyras, pateks į antrąjį planą. Žinoma, gimus kūdikiui moteris negali dovanoti vyrui tiek meilės ir švelnumo, kaip anksčiau, tačiau palaipsniui viskas grįžta į senas vėžes, tikina psichologai.
- „Nerimauju dėl žmonos sveikatos“ Nėštumas ir gimdymas - sudėtingas procesas, ir daugumai vyrų jis tampa sunkiu išbandymu. Baimė prarasti mylimą žmogų verčia bijoti gimdymo. Iš tikro pakanka paaiškinti vyrui, kokia galinga dabar medicina ir kad bet kokius įmanomus pavojus galima pašalinti. Vyriškiui taps ramiau, jei kartu nueisite pas gydytoją, su juo pabendrausite ir net jei nuspręsite „gimdyti“ kartu: taip jis galės kontroliuoti situaciją.
Beje, moterims visada buvo įdomu, ką jaučia vyras, kai jo žmona gimdo. Ar jis tai junta per atstumą? Būtent todėl dabar tokie populiarūs gimdymai kartu, kai vyras dalyvauja procese. Vis dėlto dauguma vyrų paniškai bijo gimdymo, bijo pamatyti mylimos moters skausmą. Jei tavo išrinktasis iš tokių, neversk jo, nieko gero iš to vis tiek nebus. Vėliau jis gali tiesiog nenorėti daugiau vaikų, pamatęs, kokias kančias tau teko iškentėti.
„Aš - tėvas!“
Ir štai jis tapo tėčiu. Kiekvienas savaip susigyvena su šia mintimi, kiekvienas savaip įsigyvena į naują vaidmenį: kai kurie iškart ima ruošti butą naujo šeimos nario parvykimui, kiti visa galva pasineria į darbą, o treti kelias dienas švenčia įpėdinio gimimą. Kartais vyro reakcija skaudina ir baugina jaunąją mamą. Čia svarbu ne bartis, o pasikalbėti su vyru. Paaiškinti, kad tu supranti jo džiaugsmą, bet tau reikia jo palaikymo šiuo nelengvu gyvenimo periodu. Tėčiai - labai švelnūs vaiko globėjai, tik juos reikia to išmokyti. Grįžus iš gimdymo namų svarbiausia - neužsiversti visų rūpesčių dėl kūdikio ant savo gležnų pečių. Jei vyriškis bando purtytis savo tėviškų įsipareigojimų, reikia logiškai jam paaiškinti, kodėl jis neteisus. Kiekvienam stereotipiniam atsikalbinėjimui reikia sugalvoti kontrargumentą. Pavyzdžiui: „Prižiūrėti vaiką - žmonos pareiga, vyras turi uždirbti pinigus“. Žinoma, nereikia jo stengtis įtikinti, kad yra ne taip, tiesiog pasakyk, kad vakare pabūti valandą su vaiku jam nepakenks. Be to, tu tą valandą galėsi skirti sau - pailsėti, pasigražinti, o tai galų gale nudžiugins ir vyrą. Paklausk jo, kokią jam labiau patinka tave matyti - pavargusią, be makiažo ir šukuosenos? Ar pasipuošusią ir gundančią? Jei jis pasirinks antrąjį atsakymą, tegul neburba, kai paprašysi pažiūrėti vaiką. Kitaip tiesiog nerasi laiko sau.
„Kūdikis toks trapus. O jei jam ką nors sulaužysiu?“ Paaiškink, kad tu bijai ne mažiau nei jis, bet būtinai pabrėžk, kad pasikliauji vyru. Juk iš tavo rankų kūdikis maudant gali lengvai išslysti, o vyro rankos stipresnės ir patikimesnės.
„Tu visą laiką tvirtini, kad aš viską darau ne taip, taigi ir daryk pati!“ O štai čia klaida, kurią daro dauguma moterų. Dažnai mes kritikuojame ir išjuokiame vyrus, o paskui stebimės, kodėl jie nenori padėti. Taigi pamiršk pašaipą. Geriau kuo daugiau girk ir drąsink vyrą. O svarbiausia - atsimink, kad vaikas - jūsų abiejų. Nereikia tapti tirone ar pavydėti vaiko tėčiui.
Gimdymo trumpam sukeičia gyvenimo vaidmenis. Juk visuomenėje priimta, kad fizinė jėga ir ištvermė skirta vyrui, o jausmų potyriai - labiau moteriai. Gimdymo metu ši formulė susikeičia kintamaisiais. Tenka girdėti, kad gimdymas su vyru - mados reikalas. Netiesa. Moteriai - giminės tęsėjai - motinystės instinktas yra įgimtas. Maža mergaitė žaidžia su lėlėmis, jas maitina ir rengia. Vyras tėvystės instinkto neturi, biologiniu požiūriu jis yra patinas. Sukūręs šeimą vyras puikiai suvokia savo, kaip sutuoktinio, vietą. Bet tėvo vaidmuo jam svetimas. Kai moteris pastoja, ji sapnuoja savo kūdikį, laukia jo. Vadinasi, tėvystės jausmą reikia išugdyti. Todėl nuo pirmųjų nėštumo dienų vyras turėtų būti „kartu nėščias“. Užsienyje jau seniai sakoma „nėščiųjų pora“, „gimdančiųjų pora“. Visus 9 mėnesius nuo pirmo apsilankymo moterų konsultacijoje vyras visur eina kartu. Į gimdymą turėtų eiti pasirengęs vyras. Padėjėjas, o ne žiūrovas. Jei vyras negali lankyti nėščiųjų mokyklos kartu su žmona, jis prieš gimdymą turi gerai išstudijuoti „Nėščios moters vadovą“ (bent jau skyrių apie gimdymą). Nepasiruošęs vyras gimdyti trukdo. Moteris negali susitelkti į save. Norom nenorom ji turi stebėti ir vyrą. Kai vyras pasiruošęs, moteris jaučiasi saugi, atsipalaiduoja. Moteris gimdymo metu jaučiasi bejėgė. Tuomet vyro (ar kito brangaus žmogaus) artumas ypač svarbus. Savisaugos instinktas per gimdymą paryškėja. Vyras pirmas pamato, kokie vaiko plaukučiai, kokia jo lytis. O kokį emocinį krūvį turi paprasčiausias veiksmas - perkirpti virkštelę. Per užsiėmimus vyrams sakau: „Nenustebkite, žirklės pasirodys labai bukos, ir nukirpti pavyks tik iš trečio-ketvirto karto, o kai pakelsite tik gimusį vaikutį ant rankų, atrodys, kad jis sveria 100 kg“. Kai vyras paima ant rankų savo kūdikį, tarp jų užsimezga nuostabus ryšys. JAV buvo atlikti tyrimai, stebėtos šeimos, kurių vyrai dalyvavo gimdyme. Po 5 metų nė viena tų šeimų, kur vyras po gimdymo palaikė ant rankų nuogą vaikutį, nebuvo išsiskyrusi. Kai vasaromis išvažiuojame į stovyklas, stebiu savo klubo šeimas. Visi tie vyrai dalyvavo gimdyme, patys kirpto virkšteles, laikė savo vaikus ant rankų. Ne visi vyrai nori eiti į gimdymą. Moterims patariu: „Neverskite. O kodėl nepasinaudojus moterišku gudrumu?“ Išviliokite vyrą nors į vieną užsiėmimą nėščiųjų mokykloje, kad pamatytų gimdymo vaizdajuostę, išklausytų paskaitą. Vyrai nenori dalyvauti gimdyme ne dėl to, kad bijo nualpti (tai, kad vyrai gimdymo metu krenta kaip lapai - gryniausias mitas). Jie nenori eiti į gimdyklą, nes nežino, ką ten turės veikti. Suvokę, kokia didelė jų atsakomybė per gimdymą, vyrai persigalvoja. Mūsų mokykloje per 10 metų nebuvo nė vieno vyro, kuris išklausęs paskaitą apie gimdymą po to neateitų gimdyti kartu. Neįkainojamos emocijos, kurios užplūsta vyrą gimstant vaikui. Visus įspėju: „Nenustebkite, kai žmonai prasidės sąrėmis, jums pradės sukti pilvą arba sugriebs skausmas“. Baimė, kad „gimdymo metu bus negraži savo vyrui“ aplanko nebent tas moteris, kurios iki nėštumo buvo labai jautrios savo išvaizdai. Tokie nuogąstavimai nereikalingi. Atlikti tyrimai parodė, kad nėščia moteris daliai vyrų atrodė dar seksualesnė, o po gimdymo kartu pora tapo seksualiai dar artimesnė.
Viena iš pavyzdžių, kaip vyras gali pagimdyti kūdikį, yra transseksualų atvejis. Tiesa, transseksualas pasiliko moteriškus reprodukcijos organus. Vyras pastojo nuo spermos donoro. Jis gimdė savo namuose Berlyne, nes nenorėjo ligoninės dokumentuose būti įvardytas kaip motina. Būtent taip turi būti padaryta pagal Vokietijos įstatymus. Kovo 18 dieną gimęs vaikas oficialiai neturi motinos, tik tėvą. Norėdamas apsaugoti atžalą nuo nepageidaujamo dėmesio, tėvas prašė pareigūnų neatskleisti jo tapatybės, tačiau šiam prašymui nepritarta. Paskelbta, kad vaikas yra berniukas. Vokietijos socialiniai darbuotojai ketina akylai stebėti, kaip auga vaikas ir suteikti jam pagalbą, jeigu jį pradėtų kankinti psichologinės problemos. 2011-aisiais Aukščiausiasis Vokietijos teismas nutarė, kad asmuo turi teisę būti laikomas tos lyties asmeniu, kuriuo jis save suvokia. Reprodukciniai organai dėl to neturi būti operuojami. Būtent todėl kūdikį Berlyne pagimdęs transseksualas oficialiai laikomas vyru, nors jis ir turi moteriškus reprodukcinius organus. Tai vienas pirmųjų atvejų Europoje, kai transseksualas vyras pagimdo kūdikį. JAV plačiai žinomas Thomo Beatie, kuriam buvo atlikta lyties keitimo operacija, tačiau palikta gimda, atvejis. Vyras susilaukė trijų vaikų.
Gimdyme vyrai dažniau dalyvauti pradėjo aštunto dešimtmečio pradžioje, kai vis rečiau gyvenant kelioms kartoms po vienu stogu ėmė silpnėti moterų ryšys su motinomis, kurios anksčiau ir suteikdavo reikalingą moralinę bei fizinę pagalbą. Šiandien daugiau nei 90 proc. moterų gimdo ne vienos, dažniausiai su antrąja puse. Medikų teigimu, vyrai, ypač jei ateina pasiruošę, yra geresnė pagalba nei gimdyvių motinos. Pastarosios, anot jų, dažnai tik sukelia daugiau įtampos - dėl skirtingos patirties, įsitikinimų ir didelio jautrumo dukterų skausmui.
Pasak dulos I. Rinkevičienės, artimųjų dalyvavimas yra labai skatintinas, nes, kuo didesnė palaikymo komanda, tuo gimdyvei lengviau. Tačiau labai svarbus visų sutarimas. “Labiausiai atsižvelgiu į šeimos poreikius - ar vyras nori dalyvauti ir ar to nori moteris. Žinoma, geriausia, kai šeimos pagausėjime dalyvauja antroji pusė: natūralu, kad tie du žmonės, kurie pradėjo vaikelį, jį ir priima, pasitinka”, - sako dula Ingula. Pasak jos, ar gimdyme dalyvauja gimdyvės mama, priklauso nuo jų ryšio ir santykių. Nutinka ir taip, kad dula palaiko ir būsimą močiutę, kuri ir nedalyvauja pačiame gimdyme Dulos darbo esmė - visos šeimos palaikymas.
Kai kurių medikų patirtys kalba apie tai, kad nepasiruošęs vyras kartais gali ne tik nebūti ramsčiu gimdyvei, bet ir tapti trukdžiu. Dula I. Rinkevičienė sako, kad vyras gimdyme yra didelė pagalba net jei jis ir nėra praėjęs specialių mokymų. “Tai, kad vyras nemoka masažo ar dar ko nors - nėra didelė problema. Nepasiruošusiu pavadinčiau tokį vyrą, kuris netiki arba nepasitiki savo moters gebėjimu gimdyti ir trukdo pačiam procesui. Tokiu atveju, geriau gimdyti be vyro…” - sako ji.
Gimdymo metu vyras gali padėti tiek morališkai, tiek praktinėmis priemonėmis, žiniomis. Dula Ingula įvardija keletą vyro buvimo kartu privalumų. “Niekas nepaneigs, kad tik savas vyras žino, kaip moterį paliesti, kad jai būtų gera, saugu, ramu, malonu, o tai labai naudinga ir svarbu gimdyme. Yra gerai žinoti ir tam tikrų technikų, niuansų - kada reikėtų kalbėti, ar intensyvaus jausmo metu geriau patylėti. Pavyzdžiui, moterys labai pyksta, kai jų vyrai naršo internete”, - sako I. Rinkevičienė. Anot jos, svarbiausia vyrus paruošti psichologiniams iššūkiams, tokiems, kaip moterų nuotaikų kaita.
Ką daryti:
- Į savo moterį žvelgti su didele empatija, stengtis suprasti, ko ji nori, ko nenori, kas ją ramina, kas erzina.
- Tarp sąrėmių švelniai glostyti ją - tai skatina oksitocino išsiskyrimą. Šis hormonas ne tik skatina gimdymą, bet ir kelia dosnumo bei pasitikėjimo jausmą. Pasak specialistės, malonūs prisilietimai, bučiniai yra veiksminga priemonė oksitocino išsiskyrimo paskatinimui. Jei poros tarpusavio ryšys stiprus, tai lengva įgyvendinti.
Ko geriau nedaryti:
- Nežvilgčioti į telefoną.
- Neįsižeisti, jei nuolat kaitaliojasi moters norai ir prašymai, jei ji kalba griežčiau ar grubiau - šiuo metu ji neturi laiko parinkti gražių žodžių, ji tiesiog stengiasi kalbėti konkrečiai ir aiškiai. Ji dirba didelį ir sunkų darbą.
I. Rinkevičienės nuomone, jei yra abipusis noras būti kartu gimdymo metu, tinkamas nusiteikimas ir tvirtas tarpusavio ryšys, vyro dalyvavimas gimdyme gali būti tik teigiama patirtis. Visgi, reikia ir moterims suprasti, kokia atsakomybė užgula vyrų pečius. “Man asmeniškai, kaip dulai dalyvaujant gimdyme, kai jame nedalyvauja vyras, tenka atsidurti tame “tėčio” vaidmenyje ir tuomet supranti, kaip tai yra nelengva. Jam atlaikyti viską vienam, tuo labiau, kai jis emociškai susijęs su mama, yra tikrai sudėtinga. Todėl yra geriausia, kai gimdyme šalia moters yra tiek žmonių, kiek jai reikia, kad jaustųsi saugiai ir komfortiškai. Palaikantys žmonės tarsi uždaro ratą, sukuria pilnatvę. Vienam žmogui tai padaryti kur kas sudėtingiau”, - sako dula. Būsimus tėčius ji visuomet skatina būti kartu šį ypatingą laiką. Pasak jos, vyrams tai nemažiau nei moterims svarbi patirtis, kuri sustiprina ryšį su vaiku ir jo mama.
Kodėl kai kurie tam priešinasi
Vyro dalyvavimas gimdyme moterį ir artimuosius dažniau gąsdina dėl nežinomybės, nepagrįstų baimių ar įsitikinimų. Tačiau vienintelis dalykas, kurio reikėtų šiuo atveju baimintis yra pati baimė, nes tik ji gali vyro dalyvavimą gimdyme apkartinti.
Yra tyrimų, kurie rodo, kad moterys, kurios gimdo su savo antrąja puse ar kitais labai artimais žmonėmis, susilaukia stipresnių, sveikesnių kūdikių ir joms kur kas rečiau prireikia cezario pjūvio operacijų. Be to, tokioms moterims keturis kartus rečiau prireikia nuskausminamųjų vaistų. Tačiau taip pat yra medikų, kurių manymų vyrų dalyvavimas gimdyme gali viską ir apsunkinti: jei vyrai gimdymo metu nervinasi ir nesugeba to nuslėpti, procesas gali trukti ilgiau, komplikuotis. To ryšį įrodo tai, kad, tokiu atveju vyrui išėjus, gimdymo veikla dažniausiai susitvarko. Tai tik dar kartą patvirtina, kad svarbiausia - geras psichologinis pasiruošimas.
Dar vienas dažnai minimų nuogąstavimų, kad, pamatęs gimdymą, vyras nebegalės į savo moterį žiūrėti taip, kaip anksčiau, kad sumažės ar visai išnyks lytinis potraukis. Thomas Beatie, kuris teisiškai yra vyras, prieš 10 metų nusprendė nepašalinti moteriškų lytinių organų ir ryžosi tik krūtinės operacijai bei testosterono terapijai. „Vienintelis skirtumas yra tas, kad negaliu savo kūdikio maitinti krūtimi. T.Beatie gimdė natūraliai. „Manau, kad troškimas turėti vaiką nėra nei vyriškas, nei moteriškas. Tai žmogiškas poreikis. Šalies žiniasklaida anksčiau skelbė, kad jo 46-erių žmona Nancy, su kuria jis oficialiai susituokė prieš penkerius metus, negali gimdyti, kadangi jai buvo pašalinta gimda.
