Sveikas vaikas - tai visų tėvų svajonė ir auklėtojų tikslas. Ar vaikas toks užaugs, priklauso nuo suaugusiųjų - kokias sąlygas vaikui augti ir vystytis jie sudarys. Vaiko organizmą labai stipriai veikia jam skiepijamas gyvenimo būdas bei aplinka, kurioje auga. Judėjimo stoka, televizija, kompiuteriai, užteršta aplinka lemia nevisavertį vystymąsi ir augimą.

Didelę įtaką tinkamai vaiko raidai turi tėvai ir mokytojai, todėl jie turi bendradarbiauti, vieni kitiems padėti. Jie su vaiku praleidžia daug laiko, rodo pavyzdį, perteikia žinias, gebėjimus ir įpročius.

Fizinis aktyvumas - tai veiksnys, kuris formuoja žmogaus organizmą ir jo funkcijas. Jis ugdo ir stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą. Žmogui fizinis aktyvumas reikalingas lygiai tiek pat, kiek maistas ir oras. Tai ypač svarbu ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurie intensyviai auga ir tobulėja. Jiems būdingas didelis judėjimo poreikis, kuris yra prigimtinis, o ne suvokiamas sąmoningai. Laikoma, kad judėjimas yra pagrindinis biologinis žmogaus raidos veiksnys, skatinantis organizmo vystymąsi. Judant gerėja žmogaus motorika ir fiziniai gebėjimai. Ne visų vaikų motorika vystosi vienodu tempu. Vaiko psichinis vystymasis dažniausiai sinchronizuojasi su jo judesių vystymusi.

Nuolatinis fizinis aktyvumas, ypač augimo laikotarpiu, atlieka panašų vaidmenį kaip sportininkų treniruotės. Fizinis krūvis didina raumenų masę, apimtį, jėgą ir stangrumą. Sausgyslės ir raiščiai sustiprėja, tampa elastingi, pakelia didesnį krūvį. Mažųjų kūno kultūra neatsiejama nuo visų raumenų grupių lavinimo. Ypač svarbu treniruoti silpnesnes raumenų grupes, pavyzdžiui, pilvo preso raumenis, kurie užtikrina normalų vidaus organų darbą. Dažnai šiems, taip pat ir pečių juostos bei riešo raumenims, skiriama per mažai dėmesio.

Augančio žmogaus organizme kaulų mažėja, nes jie suauga vienas su kitu. Naujagimis turi apie 400 kaulų, ikimokyklinio amžiaus vaikas - apie 300, o suaugęs žmogus - 208. Visi ikimokyklinuko kaulai yra minkšti ir elastingi, nes kremzlinio audinio juose yra daugiau nei kaulinio. Vaikui augant kauluose mažėja vandens, ir jie vis labiau prisisotina mineralinių medžiagų. Tinkamas kaulų vystymasis yra glaudžiai susijęs su vaiko fiziniu aktyvumu - taisyklinga kaulo struktūra susiformuoja tik jį veikiant gniuždymo ir tempimo jėgoms.

Ikimokyklinio amžiaus vaiko širdis yra palyginti maža ir silpna, o organizmo jaučiamas deguonies bei maistinių medžiagų poreikis, kurias perneša kraujas, - didelis. Todėl vaiko širdis turi dirbti intensyviau nei suaugusiojo. Lyginant su pastaruoju, vaiko kraujospūdis yra mažesnis, o pulsas - dažnesnis. Plaučiai vystosi kartu su krūtinės ląsta, kuri vaikui augant keičia formą. Iš pradžių krūtinės ląsta būna statinės pavidalo, vėliau, susiplodama ir išsitempdama, įgauna nupjauto kūgio formą. Vaiko plaučių tūris yra nedidelis, tai kompensuojama dažnesniu kvėpavimu. Taigi, judėjimas aktyvina kvėpavimo sistemą, nes plaučiams tenka atlikti didesnį darbą.

Fizinis aktyvumas skatina nervų sistemos brendimą, greičiau susiformuoja judesius kontroliuojantys smegenų centrai. Paspartėja nervinių impulsų perdavimas, o tai lemia geresnę judesių koordinaciją. Rūpindamiesi savo vaikų sveikata, tėvai turi sudaryti jiems deramas motorinio vystymosi sąlygas. Ribojant vaikų fizinį aktyvumą vėlinamas motorinis, fizinis ir psichinis vaiko vystymasis.

Judesių lavinimas neatsiejamas nuo vaiko protinio ugdymo. Fizinė veikla turėtų būti praturtinama užduotimis intelektui ugdyti, pasauliui pažinti. Pavyzdžiui, suskaičiuoti, kiek kartų metei kamuolį aukštyn, draugui, kiek kartų sugavai, pasakyti, kuris kamuolys - guminis ar kimštinis - yra didesnis, kuris sunkesnis, kokios jis formos ir spalvos. Arba, tarkime, nustatyti, kokios formos taikinys, į kurį metamas smėlio maišelis - apskritimo, kvadrato, ar trikampio. Kokių spalvų yra ant jo nubrėžti koncentriniai ratai, kuris iš jų didesnis.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinio ugdymo pagrindas yra visapusiškas fizinis parengimas, kompleksinis fizinių ypatybių lavinimas. Įvairūs pratimai ir žaidimai praturtina vaikų judėjimo patirtį, supažindina su skirtingais judesiais, elementariausiais sporto šakų veiksmais. Fizinės ypatybės ugdomos kompleksiškai. Vaikai sistemingai mokomi kaskart vis sudėtingesnių judesių. Sąlygos dažnai keičiamos, palengva sunkinamos. Veiksmai atliekami su įvairaus dydžio, formos, svorio priemonėmis. Tai ugdo gebėjimą diferencijuoti judesių parametrus, pajausti erdvę, suvokti laiko trukmę. Nereikia pernelyg daug dėmesio skirti technikos mokymui.

Fiziniai pratimai yra vienas iš būtinų dienos režimo komponentų. Aktyvus vaikų poilsis, judri ir įdomi veikla mažina psichinį nuovargį, didina ir palaiko darbingumą, gerina vaiko fizinę būklę. Aktyvus pasivaikščiojimas yra daug efektyvesnis už pasyvų, kurio metu vaikai mažai juda - stovi, sėdi, vaikštinėja.

Mankštai reikia parūpinti tinkamą aplinką. Darželyje tai - sporto salė ar kita tam pritaikyta ir paruošta patalpa. Ruošiant vietą mankštinimuisi namie, reikėtų perstumti arba pernešti trukdančius baldus. Svarbu pasirūpinti dviem dalykais: besimankštinančiųjų saugumu, kad jie neužsigautų, nesusižeistų, taip pat kad nebūtų gadinamas interjeras, pavyzdžiui, mėtant sviedinį.

Rytinė mankšta darželyje: svarba ir nauda

Rytinė mankšta - vienas pirmųjų vaiko dienos rėžimo elementų darželyje. Vaikams, kurie nuolat atlieka rytinę mankštą, dingsta mieguistumas. Jie tampa žvalūs, didėja jų darbingumas. Mankšta teigiamos įtakos turi raumenų sistemoms, stiprina širdies darbą ir raumenų jėgą. Žodžiu, suteikia vaikui normalų gyvybinį tonusą ir padeda jį išlaikyti visą dieną. Rytinė mankšta turi ir auklėjamąją reikšmę. Mankšta reikalauja tam tikrų valios pastangų, vadinasi, ugdo ryžtingumą, drausmina vaiką.

Siekiant stiprinti vaikų sveikatą ir grūdinti jų organizmą, birželio mėnesį lopšelio-darželio auklėtojos, esant geram orui, kviečia vaikus dalyvauti rytinėje mankštoje lauke. Atliekami baziniai mankštos pratimai. Vaikams labai patinka dūkti pagal smagią muziką ir atkartoti judesius.

Ar žinote, kad Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Linelis‘‘ kiekvienas rytas prasideda nuo mankštos? Didžiausi mankštos mėgėjai yra „Bitučių“, „Žibučių“, „Dobiliukų“, „Pienės“, „Saulučių“, „Boružiukų“, „Varpelių“, „Ramunės“ grupių ugdytiniai. Pasak trenerės Nataljos, sporto salėje 15 minučių mankšta suteikia žvalumo visai dienai. Neabejotina mankštos nauda visiems mums.

Vaikų atliekami pratimai išjudina visą kūną, stiprina raumenis, lavina lankstumą, laikyseną, pusiausvyrą ir koordinaciją, erdvės suvokimą, gerina šoklumą, ištvermę bei reakciją.

Idėjos mankštoms ir žaidimams vaikų darželyje ir namuose

Žaidybinio pobūdžio pratybos teikia vaikams džiaugsmo, žadina smagią, žvalią nuotaiką. Mažyliai džiaugsmingai reaguoja, jeigu auklėtoja yra švelni, judri, linksma, domisi jų atliekamais veiksmais, pati žaidžia kartu. Juos įtraukia įdomios užduotys, žaislai, įrengimai, judėjimo erdvė. Vaikams nuobodu, kai jie mažai užimti, ilgai reikia laukti eilės atlikti veiksmus, kai užduotys neįdomios. Vaikui būtina sudaryti įvairiapusio judėjimo galimybes, jį aktyvinti ir skatinti. Mankštinimasis ikimokyklinukui turi būti smagus užsiėmimas. Vaikui labai svarbu, kad jis darželyje su kitais vaikais ar namie su tėvais galėtų pašokinėti, pamėtyti sviedinį, varžytis ir nugalėti, pasimokyti naujų judesių, o ką nors išmokęs - turėtų kam pasigirti.

Tačiau suaugusieji šioje programoje privalo numatyti ir sveikatingumo bei edukacinių tikslų įgyvendinimą. Reikia pasirinkti tinkamus pratimus ir vadovauti juos atliekant.

Parinkti tinkamus pratimus nėra lengva. Nereikėtų siūlyti ir pernelyg lengvų pratimų, o tuos, kuriuos vaikas išmoksta atlikti - palaipsniui sunkinti. Sudėtingesnius, didesnių fizinių ir psichinių pastangų reikalaujančius pratimus rekomenduotina kaitalioti su lengvesniais, tada vaikas galės pailsėti. Raumenų grupių veiklos kaita - irgi svarbus pratimų atrankos kriterijus. Pamankštinus kojas, reikia imtis rankoms skirtų pratimų - tuo metu kojų raumenys galės ilsėtis; pamankštinus pilvo raumenis, pradėti mankštinti nugarą ir t. t. Nereikia vaiko versti daryti pratimą, jei vaikas bijo ar nenori jo atlikti dėl kitų priežasčių. Kad mankšta būtų vaikui maloni ir teiktų džiaugsmą, ji turi vykti ramioje, draugiškoje, savitarpio supratimo atmosferoje. Žaidimų taisyklės turėtų būti paprastos ir aiškios. Vaikas paprastai stengiasi parodyti, kad mokės, ir labiau susidomi pratimu. Dažna ikimokyklinukų mankštinimosi forma yra mėgdžiojamieji žaidimai. Vaikas mėgdžioja jam žinomų gyvūnų, daiktų elgesį arba judesius. Žaidimą patartina organizuoti taip, kad vaikas turėtų galimybę laimėti. Nuolatos pralaimėdamas jis praras norą rungtyniauti ir mankštintis.

Optimalus mankštinimosi laikas - 20-30 min. Šis laikas priklauso nuo vaiko norų, galimybių ir susidomėjimo. Ir priešingai - kai vaikas nerodo nuovargio požymių ir dar norėtų mankštintis, mankštos laiką galima pratęsti. Kiek kartų kartoti kiekvieną pratimą, ir kiek jis turi trukti, taip pat priklauso nuo individualių vaiko galimybių.

Pavyzdžiai ir idėjos mankštai vaikų darželyje ir namuose

• Žaidimai: "Twister", Kakės Makės žaidimas, "Šokinėti gumą" ("Dvejetukai", "Trejetukai").
• Priemonės: Kempinėlės (skaičiuoti, bokštą statyti, kempinių mūšį pažaisti), kamuoliai, virvės.
• Užduotys: Spalvų pažinimas, dešinės ir kairės rankos atskyrimas, margučių paieška pagal žemėlapį.

Labai lauksime kaip Jums sekasi šokti, žaisti, sportuoti namuose. Keletas idėjos. Nesudėtingos priemonės- aktyviam laisvalaikiui. Per kurią niekada netrūksta nei dainų nei šokių. Ir po vieną ir po du šokti mums labai smagu! Stalo žaidimai- tinkamas laisvalaikio praleidimo būdas! Padaužų dainelė! 1 žaidimas ” Twister” kuriam nereikia būrio draugų, kad žaisti būtų smagu. Kempinėlė ant galvos, aš ežiukas- kempinėlės ant spyglių jų pamesti negaliu. Spalvų pažinimas, o kuri ta ranka dešinė? Kempinėles galime paversti slidėmis, rogutėmis, akmenėliais, plaustais. Kempinėles galime skaičiuoti, bokštą statyti, kempinių mūšį pažaisti… ir dar begales įdomybių su kempinėlėmis. Jei TU sugalvojai žaidimą su kempinele, atsiųsk žaidimo pavadinimą, taisykles, nuotrauką ar video kaip jį žaisti. Ketvirtadienį visame pasaulyje gerai žinoma dainelė. Ant popieriaus lapo nupieškite savo namo, buto ar kiemo (pagal orą ir norą) žemėlapį (vaikišką variantą). Tuomet namuose ar kieme (jūsų pasirinkta vieta) paslėpkite margučius. Kur slepiate margutį užžymėkite žemėlapyje. Kai žaidimas bus paruoštas, kartu su savo vaikučiu pasileiskit į Velykinių lobių paieškas. Tvirtų margučių, gražių ŠV. Manau patiks tik, kad pagalbos tėvelių prireiks. Užrašykite savo vardą, kiekviena varde esanti raidė turi priskirtą užduotį, pratimą. Pažvelkite į lentelę ir štai jūs jau turite visą pratimų kompleksą, kurį atlikite kiekvieną rytelį šią savaitę! Kad būtų smagiau atlikite pratimus klausantis mėgstamos muzikos! Kortelių (pasirinkta tema, gali būti įvairios temos sumaišytos. Žaidimas žaidžiamas poromis, vienas kitam aiškinant paveikslėlyje matomus daiktus, gyvūnus ir kt. Tik šįkart kalbėti ir žodžiu aiškinti negalima, paveikslėlyje matomą daiktą , gyvūną, sporto šaką reikia parodyti judesiu. Visi tikrai žinote ir esate išbandę “Šokinėti gumą”, smagus, lengvas žaidimas kuris labai visiems patikdavo. Nereikalaujantis ypatingo inventoriaus, didelių erdvių. “Dvejetukai”, “Trejetukai” kokius dar pavadinimus prisimenate? Dažniausiai šiam žaidimui reikėdavo trijų žaidėjų, du laikydavo gumą, trečias atlikdavo užduotį… tačiau jei draugų pritrūkdavo į pagalbą ateidavo kėdės, suolai, stalai, tvoros skersiniai ir t.t. Visų namuose begalės priemonių su kuriomis truputėlį įdėjus kūrybiškumo galima sukurti smagių žaidimų, įdomių pratimų. O kartais visas žavesys slepiasi paprastume.

Pratimų pavyzdžiai

1. Kvėpavimas ir pasirąžymas: Pradėkite nuo kvėpavimo ir labai gero pasirąžymo, kad ištampytumėte visą kūną. Kvėpuoti reikėtų giliai ir lėtai: giliai įkvėpkite, kol suskaičiuos iki 3, sulaikyti kvėpavimą, po to pamažu iškvėpti per suspaustas lūpas. Pratimą kartokite 3 kartus.
2. "Pripūsk žaislą": Įkvėpkite pro nosį ir išpūsti kuo daugiau oro pro burną, tarsi stengiantis pripūsti žaislą.
3. "Daryk, kaip aš!": Mama ir mažylis stovi lengvai pritūpę. Pratimą pradeda mama rodydama pavyzdį: pirmiausia suplojama delnais, tada kaire ranka suplojama į dešinę koją, tą patį padaroma kita ranka ir pan.
4. "Malūnėlis": Atsistoti suglaustomis kojomis, rankas ištiesti į šalis.
5. "Lanksti nugarytė": Vaikutis atsistoja, kojytės pečių plotyje, o rankos ant liemens. Pirmiausia į dešinę ir kairę pusę lenkiama galva, paskui tą patį padarome visu kūnu. Sunkesnė pratimo versija: įkvėpiant palenkti liemenį į kairę pusę ir dešine ranka mojuoti aukštyn. Iškvėpiant grįžti į pradinę padėtį.
6. "Pečių raumenų tempimas": Atsistoti pražergtomis kojomis, vieną ranką pakelti virš galvos, kitą nuleisti prie šono.
7. "Siek, kiek pasieksi!": Vaikutis sėdasi ant grindų, kojas pražergti į šalis kiek galima daugiau. Viena po kitos rankutėmis „žingsniuojama“ į priekį.
8. "Lėktuvėlis": Mažylis atsigula ant žemės liesdamas ją pilvu. Pakelia kairę ranką ir bando suimti dešinę koją, nugara išsilenkia. Galvą reikia pakelti į viršų. Stenkitės koją pakelti kiek galima aukščiau. Palaikykite kelias sekundes, tada lėtai nuleiskite.
9. "Kojos kėlimas": Atsigulti ant nugaros, kojas ištiesti, rankas priglausti prie liemens. Pakelti dešinę koją, sukti ratuką ir nuleisti.
10. "Nykštukai - milžinai": Atsistoti pražergtomis kojomis, rankas pakelti aukštyn.
11. "Kojos pirštų siekimas": Atsistoti pražergtomis kojomis, rankos ant liemens. Iškvėpiant pasilenkti ir rankomis paliesti kairės kojos pirštus. Įkvėpiant išsitiesti, rankos ant liemens.
12. "Ritmas": Mažylis sėdi ant kėdutės. Mama stovi priešais ir ploja melodiją.
13. "Plojimas delnais virš galvos": Atsistoti suglaustomis kojomis, rankas ištiesti į šalis.
14. "Rankų tempimas": Vaikutis sėdi ant kėdės, į rankas paima kamuolį. Mama stovi jam už nugaros. Vaikutis pakelia rankas su kamuoliu virš galvos ir atiduoda kamuolį mamai. Vaikutis trumpam atsipalaiduoja.
15. "Linksmieji sukiniai": Vaikas ir mama atsisėda ant grindų vienas kitam nugaromis per rankų ilgio atstumą. Mama apima kamuolį ar kokį kitą žaislą ir pasisukusi į dešinę perduoda mažyliui.
16. "Linksmasis futboliukas": Mažylis atsisėda ant grindų, per kelius truputį sulenkia kojas, o rankutėmis atsiremia į žemę. Mama atsisėda priešais, maždaug 1,5-2 metrų atstumu. Kad paspirtų kamuolį mamai, vaikutis turės atkelti sėdynę nuo žemės, remdamasis į ją rankomis.
17. "Beždžioniukas": Vaikas stovi, po to pasilenkia į priekį ir rankomis atsiremia į grindis. Rankomis ir kojomis spardo kamuolį, kaip beždžioniukas.
18. "Pritūpimas": Atsistoti pražergtomis kojomis, rankos aukštyn, laikysena tiesi.

Baigiant mankštelę, o taip pat ir tarp pratimų galima daryti atpalaiduojančių pratimų. Kartais užtenka tiesiog papurtyti rankas ar kojas, kad raumenys atsipalaiduotų.

Tikrai priklauso. Mums skyrė neurologė. Gavome po 10 nemokamų mankštu ir masažų. Kiek žinau ir šeimos daktaras gali parašyti siuntimą pas reabilitologą. Bet spėju tik esant kažkokiai patologijai galima lankytis? Man sakė (ir skyrė mankštų) be jokios priežasties.

tags: #manksteliu #video #darzelis

• Kaip vaisiaus padėtis gimdoje įtakoja gimdymą
• Tėvų lovos nauda naujagimiui
• Tapino parama Ukrainai
• Betmeno kaukė vaikams: herojiški nuotykiai
• Vaikų kelionė į krepšinio varžybas