Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių naujagimiai, kūdikiai ir vaikai gydymo įstaigose yra nemokamai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Prieš kiekvieną skiepijimą tėvai ar globėjai turi būti informuoti apie vakcinos paskyrimą ir galimas nepageidaujamas reakcijas, o sutikimas turi būti raštiškai pateiktas. Vakcinomis valdomų ligų protrūkiai primena, kad tėvai kažkada apsisprendė savo vaikų neskiepyti - dažnai baimindamiesi nepageidaujamų reakcijų mažyliui. Visgi, Klaipėdos atvejis rodo, kad užaugę neskiepyti žmonės ne šiaip atsiduria infekcinių ligų židiniuose, bet ir juose dirba.

Pirmieji skiepai: ką būtina žinoti?

Pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje nustatytus terminus naujagimiai, kūdikiai ir vaikai gydymo įstaigose nemokamai yra skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parolito, raudonukės, pneumokoko, žmogaus papilomos viruso (ŽPV), rotaviruso bei B tipo meningokoko. Nuo dalies infekcijų skiepai kartojami 2-4 kartus per pirmuosius 2 vaiko gyvenimo metus ir vėliau. Pirmoji - hepatito B - vakcina naujagimiui tenka per 24 valandas nuo gimimo, antroji - tuberkuliozės - 2-3 gyvenimo parą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, gimdymo namuose Lietuvoje vakcinuojama 93,20 proc. naujagimių. Nedidelei daliai - iki 2 proc. - vakcinacija atidedama arba negalima dėl nustatytų sveikatos indikacijų (ankstukai, imunosupresinės būklės, sepsis ir kt.). Tuo tarpu apie 5 proc. tėvų atsisako skiepyti savo vaikus.

Hepatito B skiepas: kodėl svarbu skiepyti per pirmą parą?

Būtent ši vakcina yra pirmoji, kurią gauna naujagimis. Gydytojos epidemiologės D. Razmuvienės teigimu, 24 valandų intervalas svarbus, nes naujagimis užsikrėsti gali per visus žmogaus išskiriamus biologinius skysčius, įskaitant ir kraujo kelią gimdymo metu ar su motinos pienu, mat mama pati gali būti infekcijos nešiotoja. „Hepatito B ligos procesas - labai sudėtingas, pereinantis iš ūmaus į lėtinį, ką galima prilyginti susirgimui vėžiu. Imunitetui įgauti, hepatito B skiepas privalo būti kartojamas praėjus 1 ir 6 mėn. Kai hepatitu B užsikrečia suaugęs žmogus, liga į lėtinę formą pereina tik 2 - 10% atvejų. Tuo tarpu kai šia liga užsikrečia kūdikis, liga į lėtinę formą pereina net 90% atvejų. JAV net trečdalis lėtiniu hepatitu B sergančių žmonių šia liga užsikrėtė vaikystėje, tad labai svarbu anksti užkirsti kelią šiai ligai. Beje, dažniausiai ši infekcija ilgą laiką nesukelia jokių požymių, todėl lieka nediagnozuota ir vaikas negauna reikalingo gydymo. Tuo metu virusai tyliai naikina kepenis, tad galiausiai ligą diagnozavus jos jau būna stipriai pažeistos. Galima suprasti tėvų baimę taip anksti skiepyti savo mažylius, tačiau ką tik gimusių vaikų niekas neskiepytų, jei tai nebūtų itin svarbu.

Lietuvos medikų bendruomenė jau nuo pat COVID-19 pandemijos diskutavo, galbūt hepatito B pirmąjį skiepą verta nukelti vėlesniam laikui. Pagrindinė jų - itin maža rizika naujagimiams. Ekspertų nuomone, epidemiologinė situacija kinta, o nėščiosios prevenciškai testuojamos. Nuo 2027 m. rugpjūčio 1 d. nebebus remiamasi visuotine praktika skiepyti visus naujagimius per pirmąją parą po gimimo. Pagal naująją tvarką nuo 2027 m. rugpjūčio 1 d. skiepijimas bus rekomenduojamas nuo 2 mėn. amžiaus.

Tuberkuliozės (BCG) skiepas: kada ir kodėl?

Antrasis naujagimiui tenkantis skiepas - vakcina nuo tuberkuliozės (BCŽ) - suleidžiamas 2-3 parą. Kęstutis Rudaitis, NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo vyriausiasis specialistas, primena, kad skiepyti vaikus nuo tuberkuliozės Lietuvoje pradėta 1962 m., o nuo 1992 m. pradėta vakcinacija daniška BCG vakcina. Būtent gana aukšta susirgimo rizika lemia, kad naujagimių skiepijimo apimtys nuo šios infekcijos viršija 90 proc. „Tuberkuliozės vakcina yra viena seniausių, išrasta prieš 100 metų. Neabejojame, kad laiko patikrinta vakcina daugeliui dėl to ir kelia pasitikėjimą. Tačiau svarbu suprasti, kad visos 14 į Lietuvos sveikatos programą įtrauktos vakcinos perėjo ilgą etapą, kad čia atsirastų. Epidemiologai, infektologai, kiti medicinos specialistai dešimtmečius analizuoja vaistų gamintojų duomenis ir tik po ilgų procesų nusprendžia, kad vakcina būtų įtraukta į skiepijimo kalendorių“, - teigia K. Specialistas priduria, kad Lietuvoje naudojama gyva susilpninto virulentiškumo M. bovis BCG vakcina.

„Mūsų šalyje sergamumas tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje. Palyginus 2012 metų sergamumo duomenis įvairiose šalyse matome, kad iš 100 tūkstančių gyventojų Lietuvoje tuberkulioze serga net 47, Jungtinėje Karalystėje 14, o Vokietijoje tik 5 žmonės. Šiose šalyse tikimybė kūdikiams susidurti su tuberkuliozės bakterijomis yra labai nedidelė, dėl to visuotinis naujagimių skiepijimas nėra tikslingas. - Juk hepatitas B yra lytiniu būdu plintanti infekcija. - Tai vienas labiausiai tėvus gluminančių klausimų. Iš tiesų, skiepijant ką tik gimusį vaiką, siekiama užkirsti kelią galimam infekcijos perdavimui iš mamos gimdymo metu. Hepatitas B gali ilgą laiką nepasireikšti jokiais simptomais, tad moterys dažnai nežino, kad serga šia liga. Tokiu atveju, motinai gimdant, virusas beveik visada patenka į naujagimio organizmą. Tuomet vienintelė priemonė, galinti sustabdyti šios ligos plitimą, yra kuo skubesnis naujagimio skiepijimas. Dėl to, kad daugelis sergančių moterų apie ligą nieko nenutuokia, nuo hepatito B per pirmą parą po gimimo paskiepijami visi naujagimiai.“

Kodėl tėvai bijo skiepyti?

Vakcinomis valdomų ligų protrūkiai primena, kad tėvai kažkada apsisprendė savo vaikų neskiepyti - dažnai baimindamiesi nepageidaujamų reakcijų mažyliui. Tačiau gydytojai visuomet pataria labiau bijoti ligos. „Vaikai iki 2 metų gauna didžiąją dalį profilaktinių skiepų dėl to, kad gimsta neturėdami jokios apsaugos nuo išorinių antigenų, o susiduria su pasauliu, kuriame virusai, bakterijos gali persiduoti jau ir gimdymo metu. Žvelgiant toliau, jei šeimoje yra vyresnių brolių ar sesių, kurie taip pat neskiepyti, imuniteto neturintis kūdikis yra itin imlus užkrėtimams. Ligos pavojingiausios ne tik simptomais, bet ir komplikacijomis kalbant apie bet kurią bakterinę ar virusinę ligą, valdomą skiepais. Kūdikiai iki 1 metų yra labiausiai pažeidžiami“, - akcentuoja D. Razmuvienė.

„Per metus vaikams Lietuvoje fiksuojama vos apie 80 nepageidaujamų reakcijų į skiepą, kurios apsiriboja paraudimu ar rankos skausmu. Visgi, vienas dažnesnių motyvų neskiepyti, kurį girdime - jog ligos neva yra išsigalvotos, ir net naujoji gydytojų karta savo praktikoje jų nėra mačiusi, nes ilgą laiką tokių ligų nebuvo diagnozuojama. Tačiau iš tiesų tai yra daugiau kaip šimtmetį trunkančios skiepų profilaktikos įdirbis, kurį rizikuojame prarasti“, - akcentuoja gydytoja epidemiologė D. Razmuvienė.

Viena mama pasiguodė, kad prasidėjus karantinui, jų šeimos gydytoja teikia paslaugas tik nuotoliniu būdu. Kadangi skirti skiepų vaikams neapžiūrėjus gydytojui negalima, tai vaikas taip 4 mėnesius tebelaukia. ULAC bendri Lietuvos duomenys rodo, kad vakcinacijos apimtys sumažėję vos keliais procentais. Kūdikių skiepijimo apimtys mažėjo ne taip smarkiai (1 proc.), kaip vyresnių vaikų (2-3 proc.). Nors procentai tarsi nedideli, tačiau nepaskiepytų vaikų dalis padidėjo daugiau nei 1000 vaikų. Svarbu paminėti ir tai, kad šiandien apie skiepus vaikams, ypač nuo COVID-19, kiekvienas turi savo nuomonę. Kartais - labai keistą, apipintą mitais. Gaila, kai visuomenėje žinomi žmonės, kai kurie politikai ginčija skiepijimo naudą, tuo sukeldami tėvams dvejones ar paskatinimą atsisakyti skiepyti savo vaiką.

Skiepų nauda ir rizika

„Ligos našta jokiais kriterijais nelyginama su skiepo rizika. Per metus vaikams Lietuvoje fiksuojama vos apie 80 nepageidaujamų reakcijų į skiepą, kurios apsiriboja paraudimu ar rankos skausmu. Visgi, vienas dažnesnių motyvų neskiepyti, kurį girdime - jog ligos neva yra išsigalvotos, ir net naujoji gydytojų karta savo praktikoje jų nėra mačiusi, nes ilgą laiką tokių ligų nebuvo diagnozuojama. Tačiau iš tiesų tai yra daugiau kaip šimtmetį trunkančios skiepų profilaktikos įdirbis, kurį rizikuojame prarasti“, - akcentuoja gydytoja epidemiologė D. Razmuvienė. „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.

„Kūdikių skiepijimo apimtys mažėjo ne taip smarkiai (1 proc.), kaip vyresnių vaikų (2-3 proc.). Nors procentai tarsi nedideli, tačiau nepaskiepytų vaikų dalis padidėjo daugiau nei 1000 vaikų. Svarbu paminėti ir tai, kad šiandien apie skiepus vaikams, ypač nuo COVID-19, kiekvienas turi savo nuomonę. Kartais - labai keistą, apipintą mitais. Gaila, kai visuomenėje žinomi žmonės, kai kurie politikai ginčija skiepijimo naudą, tuo sukeldami tėvams dvejones ar paskatinimą atsisakyti skiepyti savo vaiką. Visiems, kurie neapsisprendę, abejoja, noriu priminti, jog dar neseniai, vos prieš kelis dešimtmečius buvo normalu vežti vaikus ant galinės sėdynės, neprisisegusius saugos diržų, o kūdikius - tiesiog laikyti ant rankų, o ne specialioje kėdutėje. Dar dabar atsimenu tą socialinę reklamą, kai avarijos metu maža mergaitė iškrenta pro priekinį automobilio langą. Po šios reklamos man nebereikėjo raginti savo vaikų prisisegti saugos diržų. Ką tuo noriu pasakyti? Vienus neramina pašalinis skiepų poveikis, kiti įsitikinę, kad kūdikiai gauna per daug skiepų. Apklausos rodo, kad vis dar daug tėvų mano, jog vakcinos nesaugios. Visgi, šiandien susiduriame su kita problema - dalis tėvų įsitikinę, kad jų vaikai skiepais valdomomis infekcijomis nesusirgs, todėl rizikuoja ir savo vaikų neskiepija. Kartais išgirstame tėvų nuomonę, kad geriau tegul vaikas perserga ir taip įgyja imunitetą. Tai - labai neatsakingas požiūris. Tėvams nerimą kelia ir tai, kad į vakcinas dedamos kenksmingos vaikui medžiagos, pavyzdžiui, gyvsidabris (tiomersalis), nors jo su maistu gauname kur kas daugiau nei su vakcina. Pirmiausia bandau suprasti, kokios priežastys nulėmė tokį sprendimą. Skiriu tam nemažai laiko, aptariame ir ligų pavojus. Būtent nepageidaujamos reakcijos - tai, ko dažnai tėvai išsigąsta paskaitę informacinį lapelį. Tokiais atvejais, kai kontraindikacijų skiepams nėra, o tėvai vis tiek nesutinka atlikti skiepo, tenka paaiškinti, kad jie priima sprendimą ne už save, bet už kitą žmogų. Beje, žinau atvejų, kai biologijos šešiolikmečiai išreiškia norą pasiskiepyti visomis, ankstyvoje vaikystėje praleistomis vakcinomis. Prisiminkime prieš keletą metų turėtą pamoką su tymais. PSO duomenimis nuo tymų mirė apie 350 tūkst. žmonių. Liga neaplenkė ir Lietuvos. 2019 metais registruoti 834 tymų atvejai. Daugiausiai sirgo vaikai.

Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimą, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti jie turi pasirašyti Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formoje. Jei vaikas laiku nepaskiepijamas, jam sudaromas individualus skiepijimų kalendorius pagal indikacijas nurodytas vaistinių preparatų charakteristikų santraukose.

tags: #nuo #kokios #ligos #naujagimiai #skiepijami #pirmaja

• Edmundo Jakilaičio šeima ir vaikai
• Dievo iniciatyva ir žmogiškasis atsiliepimas
• Motinystės atostogų raida
• Kaip valyti kūdikio ausis
• Tikslai ir paslaugos vaikų globos namuose