Darius Ražauskas - tai asmenybė, kurios gyvenimo kelias atspindi radikalius pokyčius, ekologinį sąmoningumą ir nuolatinį siekį padėti žmonėms kurti darnius santykius. Jo istorija - tai kelionė nuo naktinio klubo direktoriaus pareigų iki populiaraus santykių eksperto, lektoriaus ir koučerio. Šiame straipsnyje gilinsimės į svarbiausius D. Ražausko gyvenimo etapus, jo vertybes ir veiklą, atskleidžiančią jo transformaciją ir indėlį į visuomenę.
Gyvenimo Perversmas ir Ekologinis Sąmoningumas
Prieš keletą metų D. Ražauskas kardinaliai pakeitė savo gyvenimo būdą. Būdamas 27-erių, jis dirbo naktinio klubo direktoriumi, tačiau nusprendė palikti šią poziciją. Jis pardavė automobilį, įsigijo žemės Lazdijų rajone, Ročkių kaime ir apsigyveno palapinėje. Šis sprendimas buvo motyvuotas noru pabėgti nuo miesto šurmulio, streso ir gyventi arčiau gamtos. Darius Ražauskas teigia, kad naktinis gyvenimas ir darbas klube jį išsunkė tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Jis norėjo bent trumpam pagyventi ramiai ir tyliai. Gamta jį traukė nuo mažumės, todėl persikėlimas į kaimą jam buvo natūralus žingsnis. Gyvendamas kaime, D. Ražauskas pasijuto laimingesnis, pajuto laisvę, mėgavosi švariu vandeniu ir grynu oru. Jis pasakoja, kad tai buvo visų gyvenimo sutapimų lemtas pasirinkimas. Vaikystėje jis buvo ligotas vaikas, jį kamavo įvairios ligos, o tradicinė medicina negelbėjo. Tėvai jį vedė pas ekstrasensus, bioenergetikus, ezoterikus ir žolininkus, kurie per pusę metų jį pastatė ant kojų. Nors neturėjo vaikystės, iki paauglystės nuolat sirgo, tai paskatino jį ugdytis vaizduotę ir kūrybiškumą, rašyti knygas ir piešti. Šiuo metu jis mato, kad laki vaizduotė padeda jam siekti tikslų.
Be to, D. Ražauskas yra aktyvus ekologijos šalininkas. Jis įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus gali prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Jis teigia, kad nuo tada, kai nustojo vartoti vaistus, neserga jokiomis peršalimo ligomis, o gripu suserga tik kas kelerius metus, perserga ir nevartodamas vaistų. Susidomėjęs natūraliomis statybomis, D. Ražauskas padėjo keliems kaimynams pasistatyti šiaudinius namelius, vienam - susiręsti požeminę pirtelę. Daržininkauti jis mokėsi iš „YouTube“. Nors pirmas derlius buvo negausus, jis buvo savas ir natūralus. D. Ražauskas teigia, kad daržas jam labiau eksperimentas, o ne gyvenimo prasmė ir galimybė išgyventi. Jis rodo paties užaugintus agurkus, kopūstus, žydinčius moliūgus, kurių nė karto nelaistė, netręšė ir neravėjo. Kitais metais jis planuoja pasistatyti sodybą, o kol kas gyvena po atviru dangumi, kartais nakvoja laikinoje pašiūrėje arba pas kaimyną. Jis pasakoja, kad vaikystėje svajojo „prasigyventi“, nes tėvai gyveno kukliai, todėl jam buvo užsikoduotos netikros vertybės. Atvykęs į Kauną, jis norėjo susirasti naujų draugų ir linksmai pagyventi, nes vaikystėje buvo ligotas, kompleksuotas vaikas. Prasidėjo draugai, vakarėliai, alkoholis, cigaretės. Dar studijuodamas jis gavo gerą darbą, kortelę su užrašu „direktorius“, valdžią. Naktinio klubo vadovo kėdė jam iš pradžių patiko, nes kai esi jaunas, nėra didesnio malonumo, kaip kontroliuoti vakarėlį, į kurį visi nori ateiti. Jis galėjo jaustis tarsi Dievas: tą įleisti nemokamai, ano visai neįleisti. Jis gavo daug dėmesio, garbės, pinigų.
D. Ražauskas pabrėžia, kad pokyčiai turi įvykti natūraliai, po truputį. Iš pradžių reikia suvokti, kad tam tikras maistas ar elgesys yra nenaudingas, o tada apsispręsti. Jis taip pat perskaitė V. Megre knygą „Anastasija“, kurioje pateiktos idėjos apie žmogaus ir gamtos ryšį jam labai patiko. Kartu su bendraminčiais iš Kauno „Anastaziukų“ klubo jis kurį laiką ieškojo ekobendruomenės, kurioje galėtų įsigyti žemės ir gyventi. Jie norėjo, kad būtų graži gamta, gera bendruomenė ir gera žemė. Kai jiems pasakė, kad žemės hektaras kainuoja 3 tūkst. litų, jie net žagtelėjo, nes ekobendruomenėse prie Vilniaus žemės hektaras kainavo 100 tūkst. litų. Tad nedelsdami jie nusipirko. Šiuo metu kaimynystėje yra 11 besiformuojančių sodybų. Ročkių ekobendruomenė yra viena jauniausių, kitos panašios bendruomenės įsikūrusios jau prieš 8-9 metus.
Išvažiavęs iš miesto, D. Ražauskas sodino daržoves, medžius, padėjo kaimynams statyti namą. Normalaus žmogaus supratimu, jis nieko nedarė, tačiau jam pačiam atrodė, kad daro labai daug, juk sodino medžius, kurių vaisius valgys jo anūkai ir anūkų anūkai. Jis pasigenda miesto patogumų, bet teigia, kad mieste per daug streso, triukšmo, nesveiko maisto, nuolatinio bėgimo, rėkimo, nešvaraus oro, nešvaraus vandens. Visada buvo gamtos vaikas, vasaras leisdavo pas močiutę kaime. Jam visada patiko žydras dangus, pušys, grynas oras, laisvė. Gyvendamas mieste, jis vis galvodavo: negi aš dabar visą gyvenimą taip ir gyvensiu, dirbsiu nuo aštuonių iki penkių, tam, kad užkalčiau pinigų ir atiduočiau paskolą, už kurią nusipirkau blokinę dėžutę, kurioje gyventi labai nesveika. Negi tai viskas, ką aš galiu gauti šiame gyvenime?
Santykių Ekspertas: Darbas Su Poromis ir Pažiūros
Darius Ražauskas tapo žinomas kaip porų konsultantas, populiarus lektorius ir koučeris. Jis konsultuoja porų santykių klausimais, dažnai pasisako žiniasklaidoje, kaip reikėtų elgtis, kad šeima tvirtėtų. D. Ražauskas dalyvauja įvairiuose projektuose, pavyzdžiui, kartu su Indre Stonkuviene ir Dijora Petrikonyte veda pasimatymų šou „Meilės komisija“. Darius pažymi, kad dažniausiai poros kreipiasi į jį pagalbos tuomet, kai jau būna labai blogai. Tačiau iki tol daugelis mano esantys pajėgūs tvarkytis patys ir dėl to iššvaisto nemažai brangaus laiko. D. Ražauskas teigia, kad nuo jaunystės jam visada buvo įdomu vyrų ir moterų santykiai. Jis prisipažįsta esantis šeimų ir santuokų fanas. Nors psichologas turi būti lyg švarus popieriaus lapas, be jokių savo nuomonių ar patarimų, D. Ražauskas visoms poroms turi vienintelę intenciją - jas išsaugoti ir kažkaip „sulipinti“. D. Ražauskas atkreipia dėmesį, kad skyrybos sudaro apie 40-50 proc. visų susituokusiųjų. Tačiau, jo teigimu, reali situacija yra kiek kitokia, iš tikrųjų skyrybų turime apie 80-90 proc. (įtraukiant poras, kurios gyvena nesusituokę ir išsiskiria dar iki santuokos), tad sėkmingi santykiai sudaro tik apie 10-20 proc.
Artėjant pokyčių konferencijai „Išdrįsk pradėti 2020“, D. Ražauskas dalijosi savo įžvalgomis apie porų santykius, kurie turi įtakos mūsų laimei, psichikai, savijautai ir sveikatai. Jis pabrėžia, kad šiandieniniame pasaulyje daugelis porų taip ir nesusituokia, tiesiog pradeda gyventi kartu, pažinti vienas kitą, tačiau taip ir nepakelia santykių iki santuokos lygio. Pasak D. Ražausko, santykiai yra geri ir normalūs tol, kol veikia cheminiai elementai, o jiems sumažėjus - pradedame matyti partnerio trūkumus, kurie mus erzina, pradedame manyti, kad meilė praėjo, kai meilės etapo išties dar net nepasiekėme. Santykių ekspertas pastebi, kad turime suprasti, kad įsimylėjimas nėra lygu meilei, kuri ateina su laiku, ir būtina skirti kelis santykių etapus, t. y.: įsimylėjimas; pripratimas; trūkumų matymas; ginčai ir konfliktai; partnerio priėmimas, tobulėjimas, santykių šlifavimas; pareigų vykdymas; saviugda; ir tik tada ateina meilė. Deja, dažnas, pasiekęs konfliktų etapą, sustoja pusiaukelėje ir meilės etapo nebepasiekia. D. Ražauskas pataria poroms, pasiekusioms konfliktų etapą, nekaltinti vienam kitą, neužsidaryti savyje ir nesėdėti rankas sudėjus, o kalbėtis, imtis veiksmo ir kreiptis patarimo į psichologą ar psichoterapeutą. Jis atkreipia dėmesį į vieną pagrindinę auksinę taisyklę - partneris turi suvokti, kad jis turi dirbti su savimi ir keistis, negalima kaltinti, keisti kito partnerio ar perkelti jam įvairiausias atsakomybes.
D. Ražauskas pastebi, kad moterų santykių suvokimas yra gilesnis ir subtilesnis palyginus su vyrų suvokimu. Vyrai ir moterys yra skirtingų tipų ir turi skirtingus lūkesčius. D. Ražauskas pataria vienišoms moterims, ieškančioms partnerio, atsižvelgti į kelis svarbius dalykus: patikrinti vyro atsakomybės lygį, pasiaiškinti, ar jis turi žalingų priklausomybių, įvertinti, ar jai patinka jo gyvenimo stiliaus lygis (pajamos, draugai). Jis pastebi, kad bet kurį vyrą įmanoma užsiauginti, vyrai lengviau pasiduoda auklėjimui ir auginimui negu moterys, nes moters charakteris ir būdo bruožai keičiasi lėčiau. Vyras, rinkdamasis partnerę, turi suprasti kelis dalykus: ar jis sugebės „suvirškinti“ jos charakterį, ar jis sugebės pavežti jos norų lygį. Reikėtų pasiaiškinti dėl moters svajonių, norų, gyvenimo stiliaus bei kokių namų ji norėtų, kaip dažnai ji norėtų keliauti, kiek laisvų pinigų ji norėtų turėti.
Tėvystės Aspektai Dariaus Ražausko Akimis
Psichologas Darius Ražauskas teigia, kad geras tėtis turi rūpintis visos šeimos psichologine gerove. Jis pabrėžia, kad aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime reikia pradėti nuo pirmos jo gimimo dienos. Padėti žmonai, pabūti kažkiek laiko su mažyliu, kad mama galėtų pailsėti, išeiti pabendrauti nors valandėlei su draugėmis ar į sporto klubą. Kuo anksčiau tėtis įsitraukia į vaiko gyvenimą, tuo jis užauga psichologiškai sveikesnis ir būna aukštesnio intelekto. Atlikti tyrimai patvirtina, kad vyrams sunkiau persiorientuoti į tėčio vaidmenį. Pastebimas fenomenas, kad ne visiems vyrams greitai stukteli, jog jau tapo tėčiu ir atsirado naujų pareigų. O jei stukteli, neretai pavėluotai. Daugelis vyrų būdingas fenomenas. Nemažai klienčių yra pripažinusios, kad pagausėjus šeimai nesulaukė jokios pagalbos iš partnerio. Kai vyras neturi įgūdžių ir žinių, kaip susitvarkyti emociškai, jis pradeda nesąmoningai bėgti iš šeimos. Kūdikio gimimas vyrui asocijuojasi su chaosu, nes staiga sugriuvo nusistovėjusi tvarka. Vyrui ištraukti save už plaukų iš balos kaip Miunhauzenui retai pavyksta. Retas ryžtasi kreiptis į specialistus: į psichologą, psichoterapeutą, nes iš prigimties mes nelinkę ieškoti pagalbos. Stengiamės viską padaryti ir įveikti patys. Svarbiausia yra kalbėtis, ieškoti vienos ar kitos problemos priežasčių. Kai atpažįsti šį tęstinumą, daug lengviau kažką pakeisti.
Gimus vaikui, persitvarko moters organizmas, vyksta laktacija, sutrinka jos hormonų pusiausvyra. Todėl nemažai daliai moterų stipriai sumažėja seksualinis poreikis, geismas. Vyrui, nesiruošusiam kūdikio gimimui, nelankiusiam kursų, neskaičiusiam literatūros, sunku suvokti, kodėl mylima moteris tapo seksualiai šaltesnė, skiria jam mažiau dėmesio. Nesupranta, kad tai laikinas periodas ir reikia prisiderinti, išmokti gyventi naujomis sąlygomis. Geras tėtis - tas, kuris pabūna su vaiku. Pasiūlo žmonai nors valandėlę pailsėti, išeina su mažyliu į lauką. Geras tėtis tas, kuris laikosi su žmona susitartų vaiko auklėjimo taisyklių. Šeimoje turi vyrauti bendra tėčio ir mamos politika ir jos privalu laikytis abiem. Geras tėtis netaiko fizinių bausmių, nors kai reikia, gali būti ir griežtas. Bet ne diktatorius. Geras tėtis vaiko pagarbą pelno garbingai, elgdamasis su juo sąžiningai, nežemindamas. Tas, kuris auklėja savo pavyzdžiu.
D. Ražauskas teigia, kad turėjo labai gerą tėtį, kuris jam visada buvo gero tėčio, tikro vyriškumo pavyzdys. Jis beveik nevartojo alkoholio, nerūkė, buvo ištikimas žmonai. Tėtis visada rūpinosi šeima ir, jei pakeldavo balsą, paskui ateidavo atsiprašyti ir mamos, ir vaikų. Jis išmokė, kad susidūrus su problemomis reikia ne trauktis, o jas spręsti.
| Kryptis | Kiekis |
|---|---|
| Iš miesto į kaimą | 16 325 |
| Iš kaimo į miestą | 16 627 |
D. Ražauskas mano, kad žmonės keliasi gyventi į kaimą, nes darosi sąmoningesni, jie vis labiau rūpinasi sveikata, tuo, ką valgo, ką geria, kur gyvena. Ekologija tampa mada. Žmonės supranta, kad sveikata yra pats brangiausias turtas. Manau, kad ateityje ji taps dar brangesnė tiesiogine prasme, nes daugelyje šalių medicinos įstaigos tampa privačios. Kiti žmonės tiesiog siekia gyvenimo kokybės. Vietoj miesto triukšmo, jie renkasi ramybę, žvaigždes, gerves, pušų ošimą. Yra žmonių, kurie į kaimą persikelia dėl baimės. Jie bijo netikrumo, bijo, kad žmonių sukurta ekonomikos sistema gali žlugti ir tuomet miestus apims chaosas. O kaime gyvenantis žmogus nepražus - maisto užsiaugins, namą pasišildys malkomis ir jam nerūpi, kaip kyla naftos kainos ir kaip brangsta šildymas.
