Globalizacijos procesas vis labiau apima visas žmogaus egzistencijos sritis, tarp jų ir švietimo sistemą. Vienas svarbiausių XXI amžiaus švietimo tikslų - dėmesys ugdymo(si) kokybei užtikrinti, analizuojant ir vertinant švietimo sistemoje vykstančius pokyčius. Akivaizdu, kad švietimo sistemos internacionalizacijos tendencijos, nūdienos europinių švietimo dimensijų kontekstas suponuoja ugdomosios veiklos ir jos kokybės pokyčių būtinybę. Kokybė tampa kiekvieno organizacijos nario atsakomybe ir rūpesčiu, efektyviai įtraukiant ugdytinius į nuolatinio tobulėjimo procesą.
Šiuo darbu siekiama atskleisti inovacijų diegimo procesą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Inovacijų diegimo srityje nuolat susiduriama su inovacijų sampratomis, jų klasifikavimu, taikymu praktinėje veikloje, idėjų realizavimo procesu. Išanalizavus mokslinę literatūrą, ikimokyklinėse įstaigose organizuojant inovacinę veiklą, išryškinta inovacijos samprata, jos klasifikavimas ir komandinio darbo raiška. Siekiant išryškinti inovacijos diegimo proceso tobulinimo galimybes, pasirinktas kokybiniam tyrimui būdingas metodas: struktūrizuotas interviu. Apklaustos ikimokyklinės įstaigos pedagogės ir pavaduotojos ugdymui - 12. Empirinėje darbo dalyje atskleista inovacijų sampratos, diegimo proceso, sunkumų ir teigiamų patirčių ypatumai ikimokyklinėje įstaigoje. Bendriausia prasme inovacija apibūdinama kaip procesas, naudingas tuomet, kada jis siejasi su kokybės gerinimu. Išryškėjo teigiamos ir neigiamos nuostatos. Inovacijos diegimo procese išryškėjo komandinio darbo požymiai: komandos sutelktumas, pasidalijimas darbais, siekiant rezultato. Galima teigti, kad daugiausia įtakos inovacijų diegimo procesui turi dalyvaujantys asmenys bei jų tarpusavio santykiai.
Inovatyvios technologijos ir metodikos ikimokyklinėse įstaigose
Šiuolaikinis pasaulis reikalauja nuolatinių pokyčių ir pritaikymo prie naujovių. Tai ypač aktualu švietimo srityje, kur inovacijų diegimas padeda kelti ugdymo kokybę ir užtikrinti vaikų pasirengimą ateities iššūkiams.
FabLab dirbtuvės: kūrybiškumo ir technologijų sankirta
FabLab (angl. Fabrication/Fabulous Laboratory) dirbtuvės yra šiuolaikiška įranga aprūpinta inovacijų bei išradimų kūrimo platforma, skirta konstruoti, modeliuoti, projektuoti, gaminti įvairius gaminius, modelius, maketus ar prototipus, o tai pat skatinti kūrybiškumą, verslumą, domėjimąsi technika bei technologijomis. Ugdymo procese FabLab dirbtuvių privalumas - mokymas(is) autentiškoje, įveiklinančioje aplinkoje, kurioje mokiniai, iškeltiems iššūkiams ieškodami kūrybinių sprendimų, nueina vaizduotės, dizaino, prototipavimo, refleksijos ir bendradarbiavimo kelią. Vilniaus miesto savivaldybė finansavo dar 2 FabLab dirbtuvių įrengimą sostinės ugdymo įstaigose 2024-25 m. 2025 m. rugpjūčio-rugsėjo laikotarpiu „EDU Vilnius“ atliko apklausą apie FabLab dirbtuvių situaciją Vilniaus m. sav. mokyklose. Atsakymus pateikė 26 ugdymo įstaigos (~74 % FabLab įsirengusių ugdymo įstaigų). Buvo renkama informacija apie bendrą pasitenkinimą FabLab dirbtuvių būkle, atskirais FabLab įrenginiais, aprūpinimu. Įvairūs su FabLab dirbtuvių organizavimu susiję aspektai, FabLab dirbtuvių panaudojimas ugdymo procese. 60 % mokyklų yra visos galimybės naudotis FabLab įranga pamokų metu. 58 % mokyklų yra visos galimybės naudotis FabLab įranga po pamokų.
Eduten platforma: matematikos mokymasis kitaip
Matematikos gebėjimai - viena opiausių problemų šiandien. Eduten - tai kompiuterizuota matematikos mokymo(si) platforma, moksliškai pagrįsta šiuolaikinės matematikos didaktikos ir pedagogikos tyrimais. Ji pasižymi labai gera mokymosi duomenų analitika, pritaikyta mokinio, klasės ir mokyklos lygmenų pažangos ir pasiekimų stebėsenai. 2025-26 m. m. 78 Vilniaus miesto mokykloms - iš viso 32 tūkst. licencijų 1-8 kl. 2 gimnazijoms - iš viso 940 licencijų 9-10 kl. mokiniams. Pirmą kartą organizuota tarptautinė konferencija „Efektyvus mokymas ir mokymasis su Eduten", subūrusi Vilniaus mokyklų matematikos mokytojus, mokyklų vadovus ir švietimo ekspertus iš Suomijos.
Minecraft Education Edition ir IT kalbos projektai
Žema mokinių motyvacija yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių prastus pasiekimus. Technologijas galima integruoti į labai skirtingas pamokas, taip ne tik atveriant naujas mokymosi galimybes, bet ir pasitelkiant mokiniams įtraukesnes formas. 2024-25 m. m. Minecraft education edition mokomąją medžiagą 3-4 klasėse naudojo 19 mokytojų ir daugiau nei 450 mokinių. 2025-26 m. m. Keturių IT kalbų projektas kviečia moksleivius kūrybiškai spręsti šiandienos iššūkius naudojant informacines technologijas. 2022-2024 m. projektas kvietė 5-10 klasių moksleivius pažinti šiuolaikinių technologijų pasaulį - nuo robotikos ir dirbtinio intelekto iki kibernetinio saugumo, medijų, NFT dizaino ir net esporto! Pasibaigus projektui parengta medžiaga, kuria naudotis ir toliau diegti ateities kalbas galės visos sostinės mokyklos.
Medijų ir informacinis raštingumas: būtinosios XXI a. kompetencijos
Su tokia gausa informacinių šaltinių - nuo žinių portalų iki socialinių medijų ar Youtube video - privalome išmokti atpažinti patikimus šaltinius, patikrinti informaciją ir suprasti, kaip šiame sraute gyventi. Jei norime išmokyti medijų ir informacinio raštingumo mokinius, pirmiausia reikiamas žinias turime suteikti mokytojams. Todėl parengtos ir įgyvendinamos ilgalaikės kvalifikacijos tobulinimo programos medijų informacinio raštingumo ugdymo klausimais. Mokymų metu pristatomos ir aptariamos tvirtą medijų ir informacinio raštingumo pagrindą suteikiančios temos: •Įvadas į medijų ir informacinį raštingumą. Naujienų analizė (klaidinančios informacijos atpažinimas), faktai versus nuomonės, skirtingos informacijos rūšys. • Vizualinės medijos. Kaip vizualinės medijos yra pasitelkiamos klaidinančios informacijos sklaidai. Skirtingų vizualinių medijų atpažinimo įrankiai (fotografijos, vaizdo įrašai), jų naudojimas dirbant su mokiniais, naujausios technologijos. • Mąstymo šališkumai. Kaip veikia mūsų smegenys ir kaip šias žinias galima išnaudoti, siekiant mumis manipuliuoti. • Duomenų raštingumas. Privačių duomenų apsauga, internetinis asmens pėdsakas ir ką iš jo galima sužinoti. Manipuliavimas duomenų pateikimu (statistinių duomenų vizualizavimas). • Propaganda. Propagandos technikos ir tikslai. Apie Lietuvos valstybę formuojami (meta)naratyvai. Informacinės atakos. • Demokratija ir socialinis teisingumas. Medijų ir informacinis raštingumo įtaka demokratijai. Žiniasklaidos kokybės standartai, rolė demokratinėje visuomenėje, kylantys iššūkiai. Stereotipų formavimas ir poliarizacija. • Sąmokslo teorijos. Medijų informacinio raštingumo ugdymo žinios gilinamos aptariant temas: • Sąmokslo teorijos. Jų atsiradimas, raida, poveikis ir sklaida Lietuvoje bei pasaulyje. • Informacija ir nacionalinis saugumas. Informacijos poveikis nacionaliniam saugumui ir valstybės veiksmai užkardant grėsmes. • Dirbtinis intelektas. Jo teikiamos galimybės ir keliamos problemos informaciniame lauke. • Inovatyvus medijų raštingumas ir pilietiškumas. Nevyriausybinių organizacijų patirtis ir interaktyvių edukacijos metodų taikymas mokant medijų raštingumo. • Tarpinis projektų aptarimas. Faktų tikrinimas. Informacijos tikrinimo svarba, įrankiai ir iniciatyvos. • Emocinis raštingumas. Kaip manipuliacijos informacija veikia mūsų psichologinę savijautą? • Ne Rusijos skleidžiama dezinformacija. 44 akad. val. mokymų programą „Medijų informacinio raštingumo ugdymas. 1 lygis-pradedantiesiems“ baigė 26 mokytojai, kuriems suteikti medijų informacinio raštingumo pagrindai, suteikiant kompetencijų suvokti medijų vaidmenį ir funkcijas demokratinėje visuomenėje, suprasti sąlygas, kuriomis medijos gali atlikti savo funkcijas; kritiškai vertinti medijų turinį; turėti įgūdžių turiniui sukurti.
Skaitymo kampelių įrengimas ir metodikos
Bendradarbiaudami su Lietuvos Martyno Mažvydo biblioteka rūpinamės skaitymo kampelių įrengimu sostinės ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Su ekspertų pagalba paruoštas skaitymo metodikos leidinys „Skaityti = žaisti“. 2025 m. skaitomo kampelius įsirengė arba pradėjo įsirengti net 23 ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Iš viso šiuo metu tokius kampelius turi arba netrukus turės 28 darželiai.
Dirbtinio intelekto (DI) įrankių panaudojimas ugdyme
Įvairiuose sektoriuose vis labiau naudojamasi dirbtinio intelekto (DI) įrankiais bei jų teikiamomis galimybėmis, ne išimtis ir švietimas. DI galimybes greitai įžvelgia mokiniai, todėl mokytojams itin svarbu turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų žengti koja kojon su mokiniais bei praturtinti savo ugdymo procesą šiuolaikinėmis technologijomis. Šia programa siekiame mokytojams suteikti reikiamų žinių, praktinių įgūdžių, kaip tinkamai ir efektyviai panaudoti esamus DI įrankius savo kasdienėje veikloje - rengiantis pamokoms ir pamokų metu. Visa tai tam - kad pamokos būtų kokybiškos, o mokytojas taupytų savo laiką ten, kur tai galima padaryti. Programos metu bus nagrinėjamos šios temos: įvadas į DI technologiją, kaip susikalbėti su DI pokalbių robotu pasitelkiant užklausų inžineriją, kaip DI įrankiai gali palengvinti pasiruošimą pamokoms - nuo turinio kūrimo iki užduočių generavimo su įvairiais DI įrankiais, tokiais kaip ChatGPT, MagicSchool, Gamma App ir kt. Pradėjome naują kvalifikacijos tobulinimo programą „Dirbtinio intelekto ir skaitmeninių įrankių praktika mokytojams“, kurią sudaro 40 akad. val. Šia programa siekiame mokytojams suteikti reikiamų žinių, praktinių įgūdžių, kaip tinkamai ir efektyviai panaudoti esamus DI įrankius savo kasdienėje veikloje - rengiantis pamokoms ir pamokų metu. Esant milžiniškam mokyklų bendruomenių poreikiui tobulinti gebėjimus naudoti DI, Vilniaus miesto savivaldybė bendradarbiaudama su „EDU Vilnius“ startavo su pilotinio finansavimo iniciatyva mokykloms. Vilniaus miesto savivaldybė 4 pilotinėms gimnazijoms - Žirmūnų, Abraomo Kulviečio, Tuskulėnų ir Antakalnio - padengia 50 % akredituotos kvalifikacijos programos, skirtos tobulinti DI naudojimo gebėjimus, kainos. Likusią sumą mokyklos padengia iš savo kvalifikacijos tobulinimo lėšų. Keturiasdešimties akademinių valandų mokymų programoje šiuo metu dalyvauja 134 mokyklų darbuotojai ir ji bus įgyvendinama iki 2026 m. sausio. Pasiteisinus finansavimo modeliui, savivaldybė 2026 m. Programoje dalyvaujantiems mokytojams suteikiami nuotoliniai ir kontaktiniai mokymai, 90 pamokų planų, 24 iliustruotų knygelių, kurių pagrindu vyks pamokos, ir papildoma medžiaga. Taip pat dalyviai gauna nuolatinį palaikymą bei galimybę dalintis patirtimi ar išgirsti kitų mokytojų praktikas. Mokytojai, padedami specialiai sukurtų klausimynų, seka vaikų tobulėjimą. 93 ikimokyklinio ugdymo grupės Vilniuje jau taiko šią programą. Rudens pradžioje per 160 mokytojų išklausė nuotolinius mokymus ir užtvirtino žinias gyvo susitikimo metu, bei gavo pilnus metodinės medžiagos rinkinius, kurie kasdien padeda siekti programos tikslo.
Fizinis aktyvumas ir jo skatinimas
Fizinis aktyvumas yra sveiko gyvenimo pagrindas, pozityviai veikiantis ir gebėjimą susikaupti bei mokytis. 2023 m. parengta ir įgyvendinta ilgalaikė kvalifikacijos tobulinimo programa ikimokyklinio ugdymo įstaigų fizinio ugdymo mokytojams. 48 val. programa sudaryta iš 4 modulių: 1. „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos ir ugdymo planai“ (dalyvavo 111 mokytojų); 2. „Fizinio aktyvumo skatinimo priemonės ir metodai. Netradicinis fizinis ugdymas” (53 mokytojai); 3. „Vaikų fiziniai ypatumai ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų fizinis ugdymas“ (48 mokytojai); 4. „Bendravimas ir bendradarbiavimas su vaikų tėvais.
Iššūkiai ir galimybės diegiant inovacijas
Tyrimas, atliktas Šiaulių miesto ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, kuriame dalyvavo 105 pedagogai, išskyrė veiksnius, svarbius ugdymo kokybei: ugdomosios aplinkos sukūrimas, kurioje ugdytiniai psichologiškai ir fiziškai būtų saugūs, nuolatinis pedagogių tobulėjimas, grupės klimatas, ugdytinių amžiaus tarpsnių ypatumų pažinimas, individualus darbas su ugdytiniais, ugdymo proceso tikslingas ir efektyvus organizavimas. Atskleisti trukdžiai, slopinantys kokybišką ugdymą. Tai didelis vaikų skaičius grupėje, daug laiko užimantis dokumentų pildymas, finansiniai sunkumai ir su tuo susijusios pasekmės, kaip antai: edukacinių priemonių trūkumas, menkas atlyginimas, neaktyvus inovacijų diegimas ugdymo procese, nepakankamas ikimokyklinės įstaigos personalo bendradarbiavimas.
2023 m. lapkričio 7 dieną, Giraitės darželyje organizuotas Kauno r. ikimokyklinio ugdymo įstaigų direktorių pavaduotojos ugdymui pasitarimas. Veiklos grupės 2023 m. plano uždaviniuose teigiama, jog pavaduotojai ugdymui skleis gerąją patirtį tarp Kauno rajono ikimokyklinių įstaigų, plėtos profesinį bendradarbiavimą. Šiais tikslais pasitarimai organizuojami vis kitoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Giraitės darželio direktorė Jovita Šateikienė pristatė įstaigos veiklą, edukacines aplinkas. Pavaduotojos ugdymui Vilma Lauciūnienė ir Justina Kazlauskė skaitė pranešimą ir pristatė naują interaktyvią priemonę „iMO LEARN” kubus. Kauno r. kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Asta Simanauskienė pasidžiaugė pavaduotojų bendradarbiavimu ir iniciatyvomis, siekiant vaikų ugdymo kokybės.
tags: #inovaciju #diegimas #ikimokyklinese #istaigose
