Daugelis vaikelio susilaukusių mamų mano, kad visi su gimdymu susiję negalavimai - jau praeityje, tačiau tuo metu gali išlįsti dar vienas neretai pasitaikantis negalavimas - karščio bangos. Nėštumo metu moters organizme cirkuliuoja daugiau kraujo, todėl šilumos pojūtis gali būti dar intensyvesnis. Greitesnė medžiagų apykaita taip pat gali būti gausesnio prakaitavimo priežastis. Svorio padidėjimas. Judant ir nešiojant papildomą svorį, gali prireikti daugiau pastangų tiems judesiams atlikti, ypač paskutinįjį trimestrą. Šios papildomos pastangos ir sukuria daugiau šilumos. Nėštumo metu organizme vyksta intensyvūs pokyčiai, išsiskiria dideli dviejų hormonų - estrogeno ir progesterono - kiekiai. Tačiau po kūdikio gimimo šių hormonų lygis stipriai krenta. Iškart po gimdymo, žindymo laikotarpiu ir prasidėjus menopauzei moters organizme estrogeno lygis gali būti kritiškai žemas: dėl to ir pila karštis. Hormonai, skatinantys pieno gamybą, taip pat gali sukelti karščio bangas. Nėštumo metu moters organizmas pradeda gaminti hormoną prolaktiną, skatinantį pieno liaukų audinių augimą. Žindymas pristabdo ovuliaciją, o kuo ilgiau organizmas nepradeda gaminti estrogenų, tuo ilgiau moterį gali varginti ir karščio bangos. Nutraukus žindymą, vidutiniškai per 6-8 sav. Dažniausiai gausus prakaitavimas išnyksta vėl po gimdymo atsiradus mėnesinėms ir hormonų lygiui pasiekus stabilų lygį. Iki tol estrogeno lygis moters organizme būna labai žemas. Pirmiausia įsidėmėkite, kad tai - laikinas etapas, karščio bangos po gimdymo išnyks natūraliai, vos tik stabilizuosis hormonų ir skysčių lygis. Gausiai prakaituoti po gimdymo - taip pat visiškai normalu. Tai vienas iš būdų kūnui atsikratyti skysčių, sukauptų nėštumo metu. Hormonų lygio svyravimų ir organizmo atsako į tai reguliuoti negalime, todėl visiškai sustabdyti prakaitavimo neįmanoma.
Prakaitavimas yra natūrali organizmo reakcija viso nėštumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu. Vos užsimezgus naujai gyvybei, t. y. pirmąjį nėštumo trimestrą, pagausėjęs prakaitavimas kaip tik gali tapti vienu pirmųjų nėštumo požymių. Tyrimų duomenimis, maždaug 35 proc. moterų nėštumo metu pastebi pagausėjusį prakaitavimą.
Nėštumo metu moters organizmas pradeda gaminti hormoną prolaktiną, skatinantį pieno liaukų audinių augimą. Žindymas pristabdo ovuliaciją, o kuo ilgiau organizmas nepradeda gaminti estrogenų, tuo ilgiau moterį gali varginti ir karščio bangos. Nutraukus žindymą, vidutiniškai per 6-8 sav. Dažniausiai gausus prakaitavimas išnyksta vėl po gimdymo atsiradus mėnesinėms ir hormonų lygiui pasiekus stabilų lygį. Iki tol estrogeno lygis moters organizme būna labai žemas. Pirmiausia įsidėmėkite, kad tai - laikinas etapas, karščio bangos po gimdymo išnyks natūraliai, vos tik stabilizuosis hormonų ir skysčių lygis.
Tačiau nemalonų prakaitavimą gali sukelti arba sustiprinti ir kiti veiksniai. Gausiai prakaituodamos moterys netenka nemažai skysčių, tad organizmas gali siųsti dehidratacijos signalus. Dėl to ypač svarbu gerti daug vandens. Kai kurie maisto produktai bei gėrimai gali paskatinti prakaitavimą ir karščio bangas. Stebėkite, koks maistas potencialiai provokuoja prakaitavimą, ir stenkitės šių produktų vartoti kuo mažiau. Pasistenkite suvaldyti stresą. Gerai išsimiegokite. Nepailsinčios gimdyvės tarsi patenka į užburtą ratą: miego stygius lemia stresą, kuris savo ruožtu sukelia išsimiegoti trukdančias naktines karščio bangas. Nors dažnai po vaikelio gimimo tai atrodo misija neįmanoma, labai svarbu pakankamai miegoti. Tam tikros atsipalaidavimo technikos prieš miegą pagerina jo kokybę ir sumažina karščio bangas.
Kaip palengvinti nemalonius pojūčius?
- Vėsinkite namus.
- Atkreipkite dėmesį į naudojamą tekstilę. Pasistenkite dėvėti iš prakaitą sugeriančių audinių - medvilnės, merinų vilnos ir pan. - siūtus drabužius. Jei vargina gausus naktinis prakaitavimas, įsigykite specialią drėgmę sugeriančią patalynę.
- Gerkite pakankamai skysčių.
- Venkite tam tikrų maisto produktų.
- Pasistenkite suvaldyti stresą.
- Gerai išsimiegokite.
Augalinės kilmės izoflavonoidai. Tai augalinės kilmės aktyviosios medžiagos. Filoestrogenai. Kai kurie estrogenų savybių turintys augalai taip pat sumažinta karščio bangų dažnį menopauzės metu. Sojų produktai.
Nors prakaitavimas nėštumo metu - dažnas reiškinys, patartina apie jį pasikalbėti su gydytoju. Gausus prakaitavimas vis dar vargina po kūdikio gimimo praėjus 6 sav. Tai gali būti vienas iš simptomų, rodančių, kad reikia kreiptis į specialistą.
Suaugusio žmogaus kūno paviršiuje, daugiausia pažastyse, paduose ir delnuose, yra daugiau kaip du milijonai paprastųjų bei specifinių (pažastyse bei kirkšnyse) liaukučių, kurios gamina skystį - prakaitą. Jis susideda iš 98 proc. vandens, sausųjų medžiagų, šlapalo, šlapimo rūgšties, amoniako, pieno ir riebiųjų rūgščių bei kt. Prakaitas yra sūrokas, nes jame yra ir natrio chlorido, o specifinių liaukų prakaitas - nemalonaus, kiekvienam žmogui savito kvapo, kurį suteikia irstantys baltymai bei ląstelių dalelės. Iki brandos šios liaukos dar menkai išsivysčiusios, todėl sveiko vaiko prakaitas neturi suaugusiųjų prakaitui būdingo aštraus, aitraus kvapo. Kiek prakaito išsiskiria, reguliuoja vegetacinė nervų sistema. Kartu su šiuo skysčiu iš organizmo pasišalina nuodingosios medžiagos, kurių susidaro vykstant medžiagų apykaitai. Tai palengvina inkstų veiklą. Garuodamas prakaitas vėsina kūną, padeda išlaikyti pastovią kūno temperatūrą.
Prakaitavimas yra natūrali organizmo reakcija į stresą ir nervingumą. Liga ar infekcija. Peršalus, susirgus gripu ar kita liga / infekcija, padidėja kūno temperatūra, lemianti ir gausesnį prakaitavimą. Hipertiroidizmas (skydliaukės hiperfunkcija). Nėštumo metu skydliaukės aktyvumo padidėjimas, nulemtas hormoninių pokyčių, taip pat gali lemti aukštesnę kūno temperatūrą ir prakaitavimą. Vaistų vartojimas. Maistas ir gėrimai.
Naujagimio ir kūdikio prakaito liaukutės dar nebrandžios, todėl vaikelis gali greitai perkaisti. Tai viena iššutimo (daugiausiai odos klostėse, esančiose ant spranduko, kojyčių ir rankyčių) priežasčių. Jei naujagimis iššunta ir ant odos patenka užkrato, gali atsirasti mažų, skaidraus skysčio prisipildžiusių pūslelių, o joms įtrukus - pūlinukų. Todėl mamytė turi vaikutį rengti taip, kad neperkaistų, dažnai vėdinti kambarį, o atsiradus smulkių bėrimų (prakaitinei) kuo dažniau prausti ir maudyti, kad nepapultų užkratas ir odelė nesupūliuotų.
Vitamino D stoka, rachito pradžia. Kad vaikučio organizmui pradeda trūkti šio vitamino, gali rodyti pagausėjęs prakaitavimas aktyviau judant, stenant ar miegant. Suprakaituoti gali net gerdamas pienuką iš krūties ar buteliuko, ant nosytės ir kaktytės mama pastebi smulkius lašelius. Nuo vaikučio gali sklisti rūgštokas kvapas. Prakaitas erzina kūdikio odą, jam niežti, todėl gulėdamas sukinėja galvytę ir ilgainiui pakaušyje nusitrina plaukučiai - vaikutis praplinka. Prakaituoja ir delniukai bei padukai. Kūdikis gali būti dirglesnis, blogiau miegoti. Mama turėtų kreiptis į kūdikio raidą stebintį gydytoją ir pasitarti, ar nereikia daugiau vitamino D.
Jautri nervų sistema. Jautrų vaiką, kuris labai susijaudina (supyksta, išsigąsta), išmuša prakaitas. Suprakaituoti gali net ir užplūdus stiprioms teigiamoms emocijoms. Tačiau jei prakaituoja tik kuri nors viena vieta, pavyzdžiui, viena ranka, arba, priešingai, visas kūnas ir prakaitas būna labai gausus, rūgštaus kvapo, reikėtų kreiptis į gydytoją. Galbūt jis patars kreiptis į neurologą.
Užkrečiamoji liga, peršalimas. Visi žino, kad karščiuojantis vaikas prakaituoja, ypač tada, kai duodama kūno temperatūrą mažinančių vaistų ar arbatos. Tačiau prakaito daugiau išsiskiria ir tada, kai organizme yra užkratas, sukėlęs lėtinę ligą. Todėl lėtiniu sinusitu, tonzilitu, tuberkulioze sergantis vaikas gali labiau prakaituoti. Vaikas, persirgęs plaučių uždegimu ar bronchitu, gali gausiau prakaituoti net apie pusę metų. Gausiau prakaituoti mažylis gali ir susirgęs kuria nors medžiagų apykaitos liga, trūkant kalcio.
Svarbu!
- Jei mažylis suprakaitavo:
- perrenkite sausais, natūralaus pluošto drabužėliais;
- duokite atsigerti vėsaus, bet nešalto gėrimo;
- neleiskite į lauką, drauskite žaisti aktyvius žaidimus;
- saugokite, kad neperpūstų skersvėjis.
- Gausiau prakaituojantį vaiką kas vakarą išmaudykite vonioje arba po dušu, stenkitės, kad kambario, kuriame miega, temperatūra nebūtų aukštesnė nei 20 laipsnių, neapklokite per šiltai.
- Vasarą suprakaitavusiam, sušilusiam vaikui neleiskite bristi į vėsų jūros, upės ar ežero vandenį. Tegul palaukia, kol atvės kūnelis.
- Pastebėję, jog mažylis labiau nei įprastai prakaituoja, kreipkitės į gydytoją, kad nustatytų priežastį.
Hiperhidrozė - tai pernelyg išreikštas, gausus prakaitavimas, dažniausiai pasireiškiantis kaip tam tikrų patologinių būklių simptomas. Toks gausus prakaitavimas yra norma tam tikrais gyvenimo etapais - tai brendimas, nėštumas ir menopauzė. Hiperhidrozė gali pasireikšti kaip nuolatinis ar priepuolinis, viso kūno ar tik tam tikrų kūno sričių, miegant, būdraujant ar visą parą trunkantis išreikštas, gausus prakaitavimas. Hiperhidrozė gali būti įgimta arba įgyta. Pastaruoju metu hiperhidrozės atvejų pastebima vis daugiau. Apie 70 proc. žmonių, kuriuos vargina hiperhidrozė, į gydytojus nesikreipia, todėl didžioji dalis šios patologijos lieka nediagnozuota ir negydoma, ypač kūdikių ir mažų vaikų.
Gausaus prakaitavimo priežastys gali būti įvairiausios - nuo paprasto padidėjusio nervinio jautrumo, genetinio paveldėjimo iki įvairių infekcijų, vitaminų disbalanso, endokrininių ligų, nugaros smegenų pakenkimo, vėžinių ligų. Tiksliai nustatyti, ar vaiko prakaitavimas yra norma, ar patologinės būklės simptomas, neatlikus reikalingų tyrimų, yra sunku ne tik mamai, bet ir gydytojui, o neretai dar prireikia ir kelių specialistų konsultacijų (endokrinologo, dermatologo, infekcinių ligų specialisto, neurologo, kardiologo).
Pirminė - be aiškios nustatomos priežasties, dažniausiai pasireiškia tam tikrose kūno srityse (prakaituoja delnai, pažastys, pėdos, veidas). Dažniausiai prasideda vaikystėje ar paauglystėje, pasitaiko vienodai tiek berniukams, tiek mergaitėms, pasireiškia apie 1-3 proc. Esant pirminei hiperhidrozei, vargina nuolatinis atskirų kūno vietų prakaitavimas, nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros ir emocinės būklės. Dažniausiai prakaituoja daugiau nei viena kūno sritis (delnai, padai ir kt.). Delnų hiperhidrozė gali būti susijusi su nerimo sutrikimu. Emocinė hiperhidrozė vargina tik būdravimo metu, miego metu ji nepasireiškia.
Hipoglikemija - organizmo būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje yra per mažas. Stipriai nukritus cukraus kiekiui kraujyje nakties metu, gali pasireikšti prakaitavimas. Glikemija privalo būti tiriama visiems naujagimiams, turintiems rizikos veiksnių: neišnešiotiems, mažo ar labai didelio gimimo svorio, pridususiems gimimo metu, turintiems sepsį, į
Sveiko žmogaus prakaitas beveik neturi kvapo, 99 proc. jį sudaro vanduo ir tik 1-0,5 proc. Kiekvieno žmogaus prakaito kvapas yra savitas ir priklauso nuo odos paviršiuje vyraujančiu bakterijų. Prakaito kvapas taip pat priklauso ir nuo organizmo lytinių liaukų aktyvumo. Brendimo bei klimakteriniu periodu suintensyvėjęs prakaito kvapas yra norma. Tačiau jei stiprų prakaito kvapą užuodžiate ikimokyklinio amžiaus vaikui ar pradinukui, galima įtarti rimtą ligą - priešlaikinį lytinį brendimą. Specifinis acetono kvapo gali išduoti ir kitas ligas: cukrinį diabetą, lėtines inkstų ir kepenų ligas. „Streso“ prakaitas taip pat yra savotiško aštresnio kvapo nei paprastas termoreguliacinis prakaitas.
Vitamino D stoka organizme dar ne taip seniai Lietuvoje beveik išvis nebuvo gydoma. Profilaktinės vitamino D dozės buvo skiriamos tik kūdikiams, gydomosios dozės - tik išryškėjus akivaizdiems rachito požymiams. Atsiradus galimybei atlikti vitamino D koncentracijos kraujyje tyrimą, supratome, kad sezoniškai daugeliui mūsų vitamino D trūksta. Dar labiau jo trūksta nutukusiems vaikams ir suaugusiesiems, žindančioms motinoms, paaugliams, pagyvenusiems žmonėms, taip pat mažai būnantiems gryname ore, naudojantiems apsauginius kremus nuo saulės (tam tikrą apsaugos laipsnį turi visi kremai). Vitamino D stoka dažniau pasireiškia neišnešiotiems, gimusiems didelio svorio (>4 kg), iš daugiavaisio nėštumo, gimusiems žiemos pradžioje, taip pat tiems, kurie pirmaisiais 3 gyvenimo mėnesiais sparčiai priauga svorio, anksti pradedant dirbtinį maitinimą mišinukais, mažai būnantiems gryname ore, nemankštinamiems, nemasažuojamiems, gydomiems nuo traukulių, sergantiems odos, kepenų, inkstų, virškinamojo trakto ligomis, celiakija.
Išorinės priemonės - dezodorantai/antiperspirantai, kurių sudėtyje yra aliuminio junginių, jie užblokuoja prakaito liaukas mechaniniu būdu. Sergant hiperhidroze, įprastiniai dezodorantai be aliuminio dažniausiai yra neveiksmingi. Geriamieji medikamentai, kurie blokuoja prakaito liaukų inervaciją. Botulino toksino injekcijos - gali būti atliekamos pažastų, padų, delnų, sprando, kaktos, pakaušio odos srityse. Botulino toksinas mažina acetilcholino išsiskyrimą nervinėse galūnėlėse, inervuojančiose prakaito liaukas, tuo būdu mažindamas prakaitavimą. Injekcijas reikia kartoti kas 4-17 mėnesių. Fitoterapija - delnų, padų vonelės ąžuolo žievės, gluosnio žievės, čiobrelių, jonažolių, šalavijo, mėtŲ, dilgėlių, juodųjų arbatžolių, lauro lapų nuovire, druskos tirpalo, eterinio arbatmedžio aliejaus vonelės. Jei minėti gydymo metodai būna neefektyvūs galimas chirurginis gydymo būdas, kuris taikomas labai retai. Pastaraisiais metais riebalų nusiurbimu ar kitais chirurginiais metodais galima tiesiog pašalinti prakaito liaukas, tačiau tik pažastų srityse. 80-90 proc.
