Sveikiname susilaukus mažylio! Parsivežus naujagimį namo kyla daug baimių, ypač jeigu tai pirmagimis. Paruošėme trumpą atmintinę, skirtą priminti apie svarbiausius dalykus.
Naujagimio priežiūra
Naujagimystė - tai laikotarpis nuo kūdikio gimimo iki 28 gyvenimo dienos. Šiuo laikotarpiu paprastai kūdikiai pasižymi dideliu raumenų tonusu, gulėdami ant pilvo kojas laiko suriestas po savimi, rankas - priglaustas prie krūtinės, rankų ir kojų pirštai stipriai sugniaužti, galvą geba pasukti į abu šonus. Pirmieji švelnūs prisilietimai turi skatinti galvos sukimą į abi puses, rankų ir kojų pirštų atidarymą. Galima atlikti švelnų pilvuko masažą. Masažuokite pėdutes ir plaštakas, lankstykite pirštus, riešus, čiurnas. Reguliariai atliekant pilvo masažą mažiau kankina pilvo diegliai, taip pat gulėjimas ant pilvo gerina naujagimio peristaltiką, dujų pasišalinimą.
Susilaukusios (ypač pirmojo) mažylio mamos nustemba - jis tikrai neprimena rausvo pūstažandžio iš sauskelnių reklamos! Pavyzdžiui, mažyliai gimsta padengti balkšvu sluoksniu, vadinamuoju varškiniu dangalu (lot. Vernix caseosa). Jis padeda naujagimiui slysti gimdymo takais bei apsaugo odą būnant gimdoje. Tėvus dažnai išgąsdina naujagimio galvos forma. Gimdymo metu naujagimio kaukolės kaulai susispaudžia, net persidengia vienas su kitu - tai padeda kūdikiui prasibrauti pro sąlyginai siaurus gimdymo takus. Beveik kas antram naujagimiui, įprastai 3-ąją parą po gimdymo pasireiškia fiziologinė naujagimių gelta. Dar silpnokai veikiantys naujagimio kepenų fermentai nesugeba greitai suskaidyti viso eritrocitų irimo šalutinio produkto, vadinamo bilirubinu. Dėl jo pertekliaus vaikas pagelsta. Sunerimti reikia, jeigu nesutampa mamos ir vaiko Rh faktorius, tuomet gali pasireikšti hemolizinė gelta. Taip pat reikėtų kreiptis į medikus, jeigu gelta pasireiškė perdėm anksti, t.y. 1-2-ąją dieną po gimimo, arba vėlai, t.y. Po gimdymo.
Normalu, kad iškart po gimdymo moters fizinė savijauta dar nėra itin gera. Skausmingi gimdos susitraukimai. Iškart po gimdymo prasideda gimdos involiucija - gimdos susitraukimas. Gimdos susitraukimai, ypač pirmosiomis dienomis, gali būti skausmingi (jie ypač suintensyvėja žindymo metu). Kraujingos išskyros. Po gimdymo tekančios išskyros vadinamos lochijomis. Lochijos - pogimdyminiu laikotarpiu iš makšties tekančios išskyros, sudarytos iš kraujo, gleivių bei audinių likučių. Gijimas po tarpvietės plyšimo/ kirpimo. Gimdant natūraliais takais retai pavyksta išvengti bent nedidelių plyšimų ar epiziotomijos (tarpvietės kirpimo). Gijimo labai svarbu tinkamai rūpintis higiena, apsiprausti po kiekvieno pasišlapinimo (šlapinimosi metu galima ant tarpvietės pilti drungną vandenį iš buteliuko ar stiklinės, kad šlapimas negraužtų žaizdos) bei pasituštinimo. Vaistinėse galima rasti skausmą malšinančių ar gijimą skatinančių kremų ir tepalų, itin naudingos oro vonios. Gijimas po cezario pjūvio operacijos. „Tuščias“ pojūtis pilve. Iškart po gimdymo moterys neretai jaučia keistą „tuštumos“ pojūtį, čiuopia subliuškusį pilvuką, įvardija, kad vidaus organai, atrodytų, „kybo ore“.
Skausmingas žindymas, nugraužti speneliai ir kiti žindymo sunkumai. Pirmosios žindymo dienos labai dažnai yra skausmingos - tiek moters kūnui, tiek ir kūdikiui reikia prisitaikyti prie šio proceso. Net iki 80% moterų pirmosiomis dienomis po gimdymo patiria vadinamąją motinystės melancholiją (angl. baby blues). Motinystės melancholija pasireiškia prislėgta nuotaika, jos simptomai yra panašūs į pogimdyvinės depresijos, tačiau jie silpniau išreikšti. Nors slogi nuotaika po gimdymo yra būdinga daugeliui, tačiau „tikroji“ pogimdyminė depresija pasitaiko gerokai rečiau - manoma, kad su ja susiduria 10-15% moterų, tačiau tikslūs duomenys skiriasi. Labai nedideliam skaičiui gimdyvių (iki 1%) gali pasireikšti sunkesnė už pogimdyvinę depresiją būklė - pogimdyminė psichozė. Svarbu žinoti, kad pogimdyminė depresija gali pasireikšti ne tik moterims, bet ir vyrams. Patiems tėčiams suvokti, kad jie susirgo depresija, yra sudėtinga, dažniausiai šią būklę diagnozuoja kažkas kitas - šeimos narys ar gydytojas, pastebėję simptomus.
Faktas: Pirmąją savaitę po gimdymo jūsų kūnas atsikrato perteklinių skysčių, todėl šlaimo gali būti itin daug - net iki 3,5 litrų per dieną. Per savaitę gali netekti maždaug 1,5-2 kg svorio.
Bambutės priežiūra atliekama du kartus per dieną: vieną kartą ryte, kitą vakare (po maudymo - jei naujagimis tą dieną maudomas). Bambutė dažniausiai valoma tamponėliu ir virintu vandeniu, kai kurios ligoninės rekomenduoja bambutę valyti kitomis priemonėmis. Valant svarbu gerai išvalyti bambos žiedo viduje susirinkusį sekretą, paskui nuvalyti virkštelę, vėliausiai odą aplink bambą. Kaip greitai virkštelė nukrenta, priklauso nuo virkštelės storumo. Paprastai šis procesas trunka 7-10 dienų. Tą dieną, kai virkštelė nukrenta, naujagimio nereikėtų maudyti. Vėliau tęsti bambos žiedo valymą keletą dienų, stebint, kad po susidariusiu šašu nesikauptų sekretas arba pūliai.
Keičiant sauskelnes, labai svarbu, kad jos atitiktų naujagimio svorio ribas. Naujagimiui keisti sauskelnes reikėtų prieš kiekvieną maitinimą arba tada, kai jis pasituština. Po pasituštinimo reikėtų apiplauti naujagimio užpakaliuką šiltu vandeniu, švelniai nusausinti, jei reikia, patepti tepalu su cinku. Servetėles naudoti tada, kai nėra sąlygų apiplauti arba nakties metu. Užsegti sauskelnes reikėtų gana tampriai, kad tilptų užkišti vieną pirštą už sauskelnės, taip pat reikia patikrinti, ar nėra užsilenkę krašteliai.
Naujagimį patartina maudyti jau pirmą vakarą, grįžus iš gimdymo namų, jei nebuvo skiepijamas nuo tuberkuliozės tą pačią dieną. Pirmą kartą būtinai maudykite su vaikišku muilu ar skystu vaikišku šampūnu, vėliau muilą naudokite kas antrą ar trečią maudymą. Patartina maudyti kas antrą-trečią dieną, karštuoju metų laiku galima ir dažniau. Jei vanduo miesto vandentiekio, jo virinti nereikia. Jei naujagimio oda labai sausa, galima naudoti odą drėkinančias priemones. Būtina matuoti vandens temperatūrą. Tam naudokite vandens termometrą su tinkamos temperatūros žyma.
Kai kūdikis kietai įminga, patogu ir saugu kirpti nagučius. Tam naudokite žirklutes suapvalintais galais. Įdėkite į delniuką savo pirštą, kad kūdikis jį apkabintų savo pirštukais, tada gerai matysite ir lengvai nukirpsite jo nagučius. Patartina juos kirpti tada, kai nagučiai perauga pirštų falangas ir tampa matomi iš delninės pusės. Dažniausiai nerekomenduojama kirpti naujagimio nagų apie savaitę, nes nagus ir pirštus jungianti membrana gali būti labai jautri. Naujagimio nagai yra minkšti, tačiau dažnai pakankamai ilgi ir aštrūs, kad jis galėtų susižaloti, ypač miegodamas, todėl rekomenduojama naudoti medvilnines pirštinaites. Kirpti nagus dar ligoninėje gali būti pavojinga dėl įvairių bakterijų, kurios gali užkrėsti, esant net ir nedideliam įdrėskimui.
Valome kūdikio veiduką: virintu vandeniu suvilgytu vatos diskeliu valome užausiukus, kiekvieną akyte atskiru diskeliu. Taip pat nuvalome veiduką, kakliuką, patikriname ir išvalome atskirais vatos diskeliais pažastytes. Patikrinam nagučius, toliau valom kirkšnis ir pakinklius, bambutę. Jei vaikelis sunkiau kvėpuoja, nosytėje yra negausių išskyrų, susukame iš vatos suktukus ir su jais išvalome nosies landas. Jei išskyrų yra daugiau - jas traukiame specialiais aspiratoriais. Galima įpurkšti ar įlašinti jūros vandens, motinos pieno šiam tikslui nenaudojame. Jei kūdikis tą dieną nemaidomas, vakare pakartojame tą pačią priežiūros procedūrą.
Kūdikio burnos higiena verta rūpintis jau pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais, net jei dantys dar nėra išdygę. Iš pradžių galite valyti dantenas sudrėkintu (atvėsintu virintu vandeniu) steriliu tamponu, apsuktu aplink pirštą, arba naudoti dantenoms ir pirmiesiems dantims skirtą šepetėlį. Šepetėliu švelniai nuvalysite ir masažuosite kūdikio dantenas. Lengva išplauti ir galima sterilizuoti, nes jis pagamintas iš saugaus ir švelnaus silikono.
Naujagimio plaukus geriau šukuoti švelniu, natūralių šerelių šepečiu. Jeigu kūdikio plaukai yra stori ir momėlis užsitraukęs, tokius plaukus lengviau šukuoti vidutinio kietumo šepečiu su nailoniniais šereliais (šepetį su nailoniniais šereliais lengviau išlaikyti švarų).
Kaip taisyklingai kilnoti naujagimį
Gimus kūdikiui, tėvai dažnai susiduria su baimėmis, kaip tinkamai paimti, nešioti kūdikį, kad jam nepakenktume. O kartais net nesusimąstome, kad paprastai atrodantis vaiko nešiojimas gali padaryti nemažai žalos. Vieną ranką dedame po kūdikio krūtine, kitą - tarp kojų, po pilvu. Pasiguldome kūdikį šonu ant savo dilbio, delnas ant pilvo, o kita ranka tarp kojų. Viena ranka prilaikome ties mentėmis arba galvyte, o kita ranka dubenį. Kūdikiai dėl silpno apatinės stemplės rauko tonuso dažnai atpila.
Kineziterapeutė pastebi, kad tėvai šį nešiojimo būdą naudoja, tačiau jis pridaro žalos. Taip nešiojami kūdikiai nebenori gulėti ant pilvo ar „pertempia“ nugaros raumenis. Visada ta pati nešiojimo padėtis. Negalima vaiko visada nešioti ant tos pačios rankos ar ant to paties peties, būtina kaskart keisti nešiojimo puses. Nešiojimo padėčių ir pusių įvairovė yra labai svarbu.
Nesėdinčio kūdikio nešiojimas „sodinant“. Iki 6 mėnesio, kol vaikas nesėdi, nerekomenduojama nešioti prilaikant už užpakalio ar pasisodinus ant rankos.
Mažesnio nei 4 mėn. kūdikio nešiojimas stačiai. Iki 4 mėnesio kūdikį reikėtų stengtis kuo mažiau nešioti stačiose padėtyse, kad neapkrautume jo nugaros ir stuburo. Tokio amžiaus vaikų raumenys nėra pasiruošę statmenai pozicijai ir jie turi gulėti. Maždaug nuo 4 mėnesio pradedame naudoti „45 laipsnių padėtį“. Dažnai nešiojant kūdikį stačioje padėtyje, viršutinėje kūno dalyje atsiranda įtampa.
Tiek keliant naujagimį iš vežimėlio ant vystymo stalo ar lovelės, tiek ruošiantis kelti į vonelę, reikėtų žinoti, kad naujagimio kaklo nugarinės pusės raumenys ir raiščiai yra silpni, galvutės pats naujagimis nulaikyti negali, todėl ji gali būti staigiai atlošta atgal ir gali būti pažeisti stuburo kaklinės dalies tarpslanksteliniai ryšiai. Todėl keliant naujagimį būtina fiksuoti galvutę. Tai galima padaryti arba viena ranka prilaikant galvutę ties pakaušiuku, o kita ranka prilaikant kojytes, arba abiejų rankų, prakištų pro pažastis, pirštais. Laikyti naujagimį reikia taip, kad visada būtų fiksuota jo galvutė.
Žindymas ir maitinimas
Žindymas yra bene svarbiausia naujagimio priežiūros dalis - juk mažyliui reikia gauti energijos sparčiam augimui bei vystymuisi. Vėliau naujagimis, nepriklausomai nuo paros laiko turėtų būti žindomas taip dažnai, kaip jam norisi, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą (t.y. Paprastai, naujagimis žinda bent 10 minučių, o pasisotinęs pats paleidžia krūtį (žindymą reiktų tęsti tiek laiko, kiek nori kūdikis).
Dėl pačių įvairiausių priežasčių mamoms neišeina arba jos atsisako kūdikio žindyti. Maitinant naujagimį nusitrauktu pienu reikėtų laikytis tų pačių taisyklių, kaip ir žindant, t.y. Norint, kad pieno gamyba nemažėtų, pieną bent pirmomis savaitėmis reikėtų traukti kas 3 val. dieną ir ne rečiau kaip kas 3-4 val. naktį. Jeigu pienas bus traukiamas per retai ir/arba neefektyviai, ilgainiui jo gamyba ims mažėti ir augančiam kūdikiui stigs pieno, gali tekti taikyti mišrų maitinimą, t.y.
Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą, t.y. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas.
Kompaktiškas laikas ant pilvuko
Gulėti ant mamos pilvo svajonė, o savarankiškai - kančia? Tačiau ar žinote, kad ant pilvuko leisti laiką bent po kelias minutes rekomenduojama nuo pat pirmosios dienos namuose? Kad ir kaip mažyliui nesinorėtų, laikas ant pilvuko kūdikiams yra be galo svarbus. Tinklaraščio Mažas Didelis Gyvenimas autorė Miglė Rimeikė pasakoja, kokius žaidimus bei veiklas pasitelkę, jūs laiką ant pilvelio galite paversti pramoga!
„Konsultuodama mamas su naujagimiais visada stengiuosi pabrėžti „pilvelio laiko“ svarbą. Nuo pirmosios dienos, kai grįžtate namo iš ligoninės, mažyliai patiria didžiulę naudą, jei guldote juos ant pilvo bent po 2-3 kartus per dieną. Turite suprasti, kad pirmuosius 2-3 mėnesius tai bus pagrindinis pratimas, kurį jūsų mažylis bandys įvaldyti ir tokiu būdu ne tik stiprins savo kūnelį, bet ir pradės pažinti jį supantį pasaulį. Suprantu, kad pradžioje, tai gali būti ne pati linksmiausia veikla, galva atrodo net nekyla, tačiau trukmė gali būti vos po 3-5 minutes. Tinklaraščio mazasdidelis.lt autorė Miglė pataria, kad pradžioje būtų drąsiau Jums ir lengviau mažyliui, pradėkite po truputį: po minutę pagulėkite ant vystymo stalo pakeitus sauskelnes. Ir jums bus patogu - nereikės lenktis (patausosite nugarą) ir vaikelis gaus oro vonių. Po kelių dienų, mažylis išgulės jau dvi minutes, žiūrėdamas į jį dominančius objektus. Priekyje mažylio padėkite kontrastines korteles ar jo akių aukštyje pati kalbinkite vaikelį. Svarbu atkreipti dėmesį, jog laiką ant pilvuko leistumėte taisyklingai bei pasirinktumėte tam tinkamą paviršių. „Su lovomis siūlau nepiktnaudžiauti, ypač jei čiužinys bent kiek išgulėtas. Nelygus paviršius gali formuoti asimetriją kūdikio raumenyne, paskatinti vieną pusę įsitempti. Žinoma, pirmąjį mėnesį, naujagimis tikėtina praleis nemažai laiko snausdamas tėveliams ant krūtinės ir tai visiškai normalu. Guldydami mažylį ant pilvo, kiekvieną kartą nepamirškite sutvarkyti rankų padėties.
Kuo užsiimti gulint ant pilvo pirmaisiais mėnesiais, kad mažyliui būtų linksmiau? „Prieš akis gulinčiam naujagimiui rodykite kontrastines knygeles ar žaisliukus ir skatinkite kūdikį kelti galvytę tiesiai, remtis dilbiais ir į juos žiūrėti. Atsigulkite ar atsisėskite priešais ir kalbinkite, deklamuokite eilėraštį ar dainuokite dainelę. Pasitelkite įvairius barškučius dėmesiui atkreipti. 2-3 mėnesiais priešais kūdikį padėkite veidrodį - mažylis su dideliu susidomėjimu tyrinės naują draugą, gali netgi pradėti jį kalbinti. Taip pat, kūdikis po truputį mėgins siekti žaislų, tad svarbu pradžioje padėti jam patirti sėkmę. Todėl parinkite lengvai sugriebiamus žaislus ir juos padėkite tokiu atstumu, kad būtų lengvai pasiekiami. Vienu metu ant grindų padėkite tik 2-4 žaislus. Dalį žaislų dėkite priekyje, dalį - šonuose. Taip kūdikis mokysis judėti aplink savo ašį. „Penktą mėnesį mano Ema pasitiko su nerealiu atradimu - gulint ant pilvo rankas panaudoti nebe tik atramai, bet jau ir žaidimams! Ta proga pasidalinsiu kokie gi žaidimai bei žaislai mums labiausiai pasiteisino šiame etape. Tai visiškai apvertė jos buvimo budravimo laiko įpročius, nes dabar gulėjimas ant pilvo pasidarė kaip niekad įdomus. Ir kompanijos reikia mažiau, nes pati gali savarankiškai užsiimti tyrinėjimu! Pirmi veiksmai, tikėtina bus imti, griebti, ridenti, kilnoti, trankyti ir kišti į burną! Taip taip, viskas bus daroma gulint ant pilvo. Kūdikio žaidžiant ant pilvo stebėkite, kad mokintųsi žaislų siekti abiem rankom, jei dažniau remiasi pavyzdžiui, kaire ranka - daugiau žaislų padėkite būtent į tą pusę. Taip pat, kaskart bent vieną žaislą padėkite taip, kad kūdikis jo nepasiektų. Barškantys žaislai - svarbu tik, kad būtų sukonstruoti atlaikyti pakartotinį trankymą į grindis.
Kūdikio mankšta ir masažas
Specialistai rekomenduoja reguliarią kūdikių mankštą ir masažą. Kiekvienam, net ir sveikam ir stipriam mažyliui reikalingas švelnus mamos prisilietimas. Jei naujagimio motorinė raida yra normali, kasdieninė mankšta kūdikiams namuose gali būti atliekama ir tėvų, prieš tai pasikonsultavus su kineziterapeutu.
Trys mėnesių kūdikis gulėdamas ant pilvo gerai kontroliuoja galvą, išlaiko ją vidurio linijoje, atkelia krūtinę nuo atramos, išsikelia ant sulenktų dilbių. Trečiame kūdikio gyvenimo mėnesyje pradeda formuotis koordinuoti rankų judesiai, kūdikis pradeda tyrinėti savo rankas, išlaiko žaislą rankoje, suveda rankas į vidurio liniją. Rankomis pradeda tyrinėti veidą, burną. Lėktuvėlis. Kūdikis paguldomas ant Jūsų rankos taip, kad galva būtų ant Jūsų delno, o liemuo ant dilbio, kojos tarp alkūnės. Kita ranka prilaikydami kūdikį pasūpuokite pirmyn ir atgal. Šoninių nugaros raumenų tempimas. Skatinkite kūdikio vertimąsi, paimkite ir perkelkite vieną koją kryžiuodami per kitą.
Šešių mėnesių kūdikis jau geba koordinuotai vartytis nuo nugaros ant pilvo ir pradeda verstis nuo pilvo ant nugaros, aktyviai kelia galvą gulėdamas ant pilvo, riečiasi į priekį, nori atsisėsti. Kūdikis pradeda domėtis savo kojomis, jas gaudo rankomis. Nuo 5,5 mėnesio kūdikį galima sodinti. Kūdikio sodinimas. Rekomenduojama lavinti įstrižinius pilvo raumenis ir mokinti atsisėsti iš šoninės padėties. Paguldykite kūdikį ant nugaros, paimkite vieną ranką ir kelkite jį per šoną, skatindami remtis kūdikį kita ranka. Labai svarbu išlaikyti atramos taškus: peties, alkūnės, riešo sąnariai. Tiesinis sodinimas. Tvirčiau sėdintį kūdikį sodinkite ant savo kojos ir pasukite savo pėdą į vidų ir išorę. Reguliariai mankštinami mažyliai jau šeštą gyvenimo mėnesį aktyviai vartosi, turi tvirtus šoninius liemens raumenis ir geba savarankiškai sėdėti. Moksliniais tyrimais įrodytas ryšys tarp liemens raumenų tvirtumo ir sklandžios kalbos motorikos. Mankšta ir masažas rekomenduojamas kiekvienam mažyliui, juk poreikis judėti yra įgimtas ir matomas nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Teisingai parinktos mankštos, pratimai ir masažai padės sklandžiai vystytis kūdikio motorinei raidai. Kai mažylis auga ir pradeda judėti savarankiškai, kiekvienas taisyklingai atliktas judesys yra panaudojamas vėlesniuose raidos etapuose.
Pagrindinis naujagimio ir kūdikio stiprinimo pratimas - guldymas ant pilvuko. Vadinamasis „pilvuko laikas“ padeda sustiprinti kaklą, liemenį ir rankas. Panašų efektą, kaip ir gulėjimas ant pilvuko, suteikia kūdikio nešiojimas nešioklėje. Kūdikio guldymas ant nugaros taip pat svarbus. Naudokite žaislus, nuolat keiskite jų padėtį. Sudominkite kūdikį žaislais - tai ir būdas paskatinti mažylį mokytis naujų įgūdžių. Žaislus išdėliokite įvairiose vietose aplink kūdikį: pavyzdžiui, virš galvos, šonuose. Kūdikis sukiosis, dairysis, suks į šonus galvą. Stenkitės atkreipti mažylio dėmesį. Sutrumpinkite buvimo gultukuose, sūpynėse ir pan. laiką. Perteklinis, t.y. Mokykite kūdikį keisti svorio centrą, t. y. Žaislo siekiantis vaikas perkels svorį ant vienos atraminės rankos, o kitą iškels į viršų. Keldamas kojas aukštyn ir lenkdamas jas sau prie pilvuko kūdikis įdarbins pilvo raumenis.
Vėliau mokome kūdikį pasiversti ant šono. Lenkite vieną kūdikio kojytę prie pilvuko ir švelniai sukite tos kokytės klubą bei dubenį, kad vaikas pasiverstų ant šono. Jei besiverčiant jis prispaudė ranką, leiskite mažyliui pačiam ją ištraukti. Atkreipkite kūdikio dėmesį į prispaustą rankelę, ją paglostydami, pakutendami. Visi tėvai žino, kad tam tikrus raidos etapus kūdikiai pasiekia skirtingu laiku. Taigi, jei kūdikis yra 6 mėn., tačiau dar nesivarto, patartina pasikonsultuoti su kūdikį prižiūrinčiu gydytoju: jis patars, ką daryti. Jeigu mažesnis nei 6 mėn.
Kojyčių mankšta
Namų paruošimas naujagimiui
Pirmosios dienos, savaitės ar netgi mėnesiai gali būti nelengvi tiek pirmakarčiams tėveliams, tiek kūdikiui - visiems reikia laiko apsiprasti su naujovėmis, atrasti dienos režimą, išmokti daugybės naujų dalykų.Tačiau pakanka žinoti pagrindines kūdikio priežiūros taisykles bei turėti reikalingiausias priemones ir kūdikio priežiūra taps kur kas paprastesne.
Grįžtame į namus. Su naujagimiu reikėtų grįžti į švarius, šiltus, patogiai jo priežiūrai jau paruoštus namus. Jei lauke šalta, būtina užtikrinti, kad namuose, kūdikio migdymo vietoje, temperatūra būtų 22° C laipsniai, o maudymo ir perrenginėjimo vietoje - 25° C laipsniai šilumos, todėl reikėtų pasirūpinti kambarių vidaus ir lauko oro termometrais, papildomais kambarių šildymo prietaisais, o šiltuoju metų laiku - vėdinimo ir vėsinimo prietaisais. Būtina įrengti naujagimio perrengimo ir priežiūros vietą - patogiai padėti naujagimio vystymo lentą su saugiais kraštais ir lengvai valomu paviršiumi. Jeigu kambariuose labai sausas oras, reikėtų pasirūpinti oro drėkintuvais. Naujagimis turi turėti savo lovytę arba lopšelį migdymui su pritaikytu čiužinuku ir patalyne.
tags: #kaip #taisyklingai #kilnoti #naujagimi
