Menu Close

Naujienos

Cukraus Kiekio Kraujyje Tyrimas: Svarba, Atlikimas ir Interpretacija

Gliukozės tyrimai parodo pagrindinę, su gliukozės pakitimais susijusią, ligą - cukrinį diabetą (CD). Juo sergant sutrikdoma viso organizmo veikla: pažeidžiamos kraujagyslės, nervų sistema, sutrinka jutimai, atsparumas infekcijoms ir uždegimams. Ligos stiprumas ir progresavimas priklauso nuo cukraus kiekio kontrolės. Pavojingas tiek per mažas, tiek per didelis kiekis, o sergant diabetu cukraus kiekiai dažnai svyruoja. Atliekami gliukozės tyrimai rodo, kad kasmet nuo diabeto ir jo komplikacijų Lietuvoje miršta daugiau nei 3200 žmonių, t. y. apie 10 per dieną. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2030 metais sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius išaugs dvigubai.

Cukrinis diabetas - tai visuma sutrikimų, kuriuos sukelia sutrikęs organizmo gebėjimas panaudoti gliukozę (kitaip vadinamą organizmo cukrų). Gliukozė yra būtina kiekvienai ląstelei egzistuoti, tai ląstelių energijos šaltinis, ypač smegenys yra jautrios gliukozės sumažėjimui kraujyje. Tačiau tam, kad gliukozė galėtų patekti į ląstelės vidų yra reikalingas kasos gaminamas hormonas insulinas; jeigu jo gaminama nepakankamai arba visai negaminama, tuomet gliukozės kraujyje yra daug, tačiau ji negali patekti ląsteles ir ląstelės jos negauna, ląstelės žūva.

Gliukozės Tyrimo Svarba ir Tikslai

Cukraus kiekio (gliukozės) matavimas kraujyje yra viena iš kertinių priemonių diabetui valdyti. Nepriklausomai nuo to, ar sergate 1 ar 2 tipo cukriniu diabetu, reguliarus gliukozės stebėjimas padeda išvengti komplikacijų ir leidžia efektyviau koreguoti gydymą. Gliukozės stebėsena padeda: įvertinti vaistų poveikį; fiksuoti per aukštą (hiperglikemiją) arba per žemą (hipoglikemiją) cukraus kiekį; vertinti fizinio aktyvumo ir mitybos įtaką; stebėti gydymo eigą; reaguoti į cukraus kiekio pokyčius ligos, streso ar kitų išorinių veiksnių metu.

Vieno iš šio tyrimų tikslų - atpažinti cukrinį diabetą. Ligą, dėl kurios cukraus kiekis kraujyje viršija normą. Tokia būklė susiformuoja tada, kai organizmas pats negali pasigaminti ir efektyviai panaudoti insulino hormono. Šį hormoną gamina specifinės kasoje esančios ląstelės - salelės. Cukrinis diabetas gali būti keleto formų, tačiau labiausiai populiacijoje paplitęs pirmo tipo ir antro tipo diabetas. Taip pat gali būti įvairių retesnių diabeto formų: vadinamasis nėščiųjų diabetas (pasireiškia nėštumo metu), genetinis ir kt.

Cukrinio diabeto tyrimai yra skirti ne tik prevencijai, o ir ligos diagnozei nustatyti. Šie tyrimai yra atliekami naudojant kraujo mėginį, todėl yra neskausmingi ir greiti. O pasitikrinti dėl diabeto tikrai vertėtų - ši liga gali būti daugelio nemalonių simptomų priežastimi, tinkamas gydymas padeda pacientams vėl susigrąžinti gyvenimo kokybę.

Infografika apie cukrinio diabeto simptomus

Gliukozės Kiekio Normos Ir Rizikos Grupės

Gliukozės norma kraujyje sveikiems ir sergantiems asmenims yra skirtinga. Normalus cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje sveikam žmogui yra 3,3-5,5 mmol/l. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad visą laiką gerai kontroliuojant CD, normali glikemija (cukraus kiekis kraujyje) pacientams gali būti 4,5-6 mmol/l.

Cukrinio diabeto rizikos grupei priskiriami vyresni nei 45 metų pacientai, kurie skundžiasi padidėjusiu kraujo spaudimu arba netoleruoja gliukozės. Vis dėlto net ir nepatenkantiems į šią grupę kyla grėsmė susirgti šia klastinga liga. Visų pirma, diabetą gali lemti genetiniai veiksniai - polinkis sirgti yra paveldimas iš vieno arba abiejų tėvų. Taip pat cukrinio diabeto riziką didina ir išoriniai veiksniai. Tarp jų kaip svarbiausias išskiriamas nutukimas. Tyrimai rodo, kad per didelį KMI turinčių pacientų rizika susirgti cukriniu diabetu yra iki 80 kartų didesnė. Įtakos turi ir tokie veiksniai kaip fizinės veiklos trūkumas, rūkymas, mažas skaidulinių medžiagų vartojimas. Įtakos ligos vystymuisi gali turėti ir prasta motinos mityba nėštumo metu ar mažas naujagimio svoris, nes tai lemia mažesnę vadinamųjų beta ląstelių masę, o jos atsakingos už insulino gamybą.

Vyresniems nei 60 metų žmonėms ar sergantiems kitomis ligomis tikslai gali būti koreguojami į aukštesnę pusę.

Cukrinio Diabeto Tipai ir Simptomai

Pagal išsivystymo mechanizmą skiriami du cukrinio diabeto tipai. 1 tipo cukriniu diabetu serga apie 5-10 procentų visų diabetą turinčių žmonių. Jis dažniausiai išsivysto vaikams ar jauniems žmonėms, nors gali pasireikšti bet kurio amžiaus žmonėms. Tiksli šio tipo diabeto atsiradimo priežastis vis dar nėra aiški, bet manoma, kad procesą sukelia genai. Ligos pradžią gali išprovokuoti įvairūs išoriniai veiksniai, tokie kaip virusinė infekcija, stresas ir daugelis kitų. 1 tipo cukriniu diabetu sergančio asmens imuninė sistema pradeda kovoti prieš kasos insuliną gaminančias ląsteles ir jas naikinti. Tai - autoimuninis cukrinis diabetas. Mažėjant insulino koncentracijai kraujyje, gliukozė negali patekti iš kraujo į audinių ląsteles, todėl jos koncentracija kraujyje didėja.

CD I tipui būdingi greitai ryškėjantys simptomai. Šia forma dažniausiai serga vaikai, paaugliai ir jauni žmonės. Dažniausiai ligonį pradeda troškinti. Troškulys vis stiprėja, nors nieko sūraus nevalgoma ir nėra karšta. Ligonis ima gausiai šlapintis. Nors dažnai padidėja apetitas, bet daugelis ligonių liesėja, jiems niežti odą, kurioje, nors ir laikomasi švaros, kartais atsiranda pūlinukų. Kraujyje ir šlapime sparčiai gausėja cukraus. Ligonis per kelias valandas ar dienas pasidaro apatiškas, mieguistas, iš burnos jam sklinda acetono kvapas, jį pykina, jis gali vemti; kartais jam skauda pilvą. Jis daug geria, gausiai šlapinasi. CD progresuojant, ligonis praranda sąmonę - prasideda diabetinė koma, negydomas ligonis gali mirti.

Daugiau nei 90 procentų visų sergančiųjų cukriniu diabetu yra diagnozuotas 2 ligos tipas, kurį dažniausiai lemia nutukimas, fizinio aktyvumo stoka ir gyvenimo būdas, genetinis polinkis. 2 tipo cukrinio diabeto atveju insulino arba nepakanka, arba jo veikimas įvairiuose organizmo audiniuose yra nepakankamas (audinių rezistentiškumas insulino poveikiui). Organizmo audiniai įsisavina mažiau su maistu gaunamų angliavandenių (organizme jie virsta į gliukozę). Kurį laiką kasos ląstelės, gamindamos daugiau insulino, pajėgia išlaikyti normalią gliukozės koncentraciją. Tačiau ilgainiui kasos rezervai pradeda mažėti ir kraujyje padidėja gliukozės kiekis (hiperglikemija). Iš pradžių vystosi nedidelė hiperglikemija, kuri vėliau virsta 2 tipo cukriniu diabetu.

CD II tipas vystosi palaipsniui ir nepastebimai, dažnai diagnozuojama profilaktinio patikrinimo metu. Ilgą laiką toks ligonis gali nejausti jokio negalavimo, nors organizme ir vyksta tam tikri pokyčiai. Ligos požymiai ryškėja lėtai, palaipsniui. Kartaisi gali prasidėti grybelinės odos ligos. Dažnai liga išaiškėja prasidėjus vėlyvoms komplikacijoms. Taip pat gali būti įvairių retesnių diabeto formų: vadinamasis nėščiųjų diabetas (pasireiškia nėštumo metu), genetinis ir kt. Nėščiųjų cukrinis diabetas - tai nėštumo metu atsiradęs cukraus apykaitos sutrikimas, kuris dažniausiai praeina po gimdymo. Tačiau bėda yra tame, jog negydant šio laikino sutrikimo, tai gali labai pakenkti vaisiaus, o vėliau ir naujagimio sveikatai (yra įmanoma netgi vaisiaus žūtis).

Tipiniais pirmo tipo diabeto simptomais yra laikomas nuolatinis troškulys, staigus svorio netekimas, dažnas šlapinimasis, nusilpęs regėjimas, energijos stygius, silpnumas, odos, nagų ar gleivinės grybelis, juntamas dilgčiojimas galūnėse. Antro tipo diabeto simptomai yra mažiau pastebimi ir dėl to klaidingai vertinami. Šiai ligos formai būdingas padidėjęs prakaitavimas, galvos skausmas, gausus valgymas. Simptomai nėra itin specifiniai, todėl antro tipo diabetas dažnai diagnozuojamas vėlai ir atsitiktinai.

Gliukozės Tyrimo Atlikimas ir Metodai

Gliukozės tyrimas atliekamas 10-12 valandų nevalgius, paprastai tiriamas veninis kraujas. Gliukozės tyrimai atliekami iš veninio kraujo, nevalgius 8-14 valandų iki tyrimo. Radus pakitimų, per mėnesį jį derėtų pakartoti. Jei pakartotinai gliukozės kiekis kraujyje padidėjęs, verto atlikti gliukozės tolerancijos tyrimą. Jis tiksliai parodys, ar yra gliukozės tolerancijos sutrikimas, ar cukrinis diabetas.

Kaip atlikti gliukozės matavimą namuose? Pasiruošimas: Nusiplaukite rankas šiltu vandeniu (kad išvengtumėte nešvarumų poveikio). Matavimas: Įdėkite bandymo juostelę į matuoklį; Duriamuoju prietaisu (lancetu) įdurkite į piršto galiuką; Uždėkite kraujo lašą ant juostelės; Palaukite rezultatų (paprastai 5-10 sek.). Kai kurie prietaisai leidžia naudoti kraują iš alternatyvių vietų, pvz., delno ar dilbio, tačiau pirštų galiukai vis dar laikomi tiksliausiais, ypač po valgio ar fizinio krūvio.

Šiandien cukraus kiekį galima tikrinti tiek tradiciniais gliukomačiais, tiek šiuolaikiniais nuolatinio gliukozės matavimo prietaisais (CGM), kurie teikia realaus laiko duomenis. CGM prietaisai naudoja mažą jutiklį, įterptą po oda, kuris kas kelias minutes matuoja gliukozės kiekį. Tai leidžia: gauti išsamius duomenis realiu laiku; nustatyti cukraus kiekio šuolius ar pavojingą kritimą; gauti įspėjimus apie pavojingus nukrypimus. CGM ypač tinka žmonėms, kurie dažnai patiria hipoglikemijas ar negali tiksliai jų pajusti.

Gliukozės toleravimo testas atliekamas pacientams, kuriems profilaktinio patikrinimo metu atliekant bendrąjį kraujo tyrimą randamas gliukozės kiekio nukrypimas nuo normos. 8-14 valandų iki tyrimo asmuo turi būti nevalgęs, pailsėjęs (miegojęs naktį). Tyrimo rytą negalima mankštintis, rūkyti. Jei gliukozės koncentracija išgėrus 75 g gliukozės yra tarp 7,8 mmol/l ir 11,1 mmol/l, nustatomas angiavandenių tolerancijos sutrikimas. Jei nevalgius gliukozės koncentracija yra mažiau 7 mmol/l, tačiau po 75g gliukozės ji yra lygi arba didesnė nei 11,1 mmol/l, tuomet diagnozuojamas cukrinis diabetas.

Kaip patikrinti cukraus kiekį kraujyje | Kaip naudoti gliukometrą | Kaip patikrinti gliukozės kiekį kraujyje | (2018)

Papildomi Tyrimai ir Gydymo Principai

Diagnozavus CD, svarbu kuo greičiau pradėti gydymą. Tam reikia atlikti glikozilinto hemoglobino tyrimą. Šis tyrimas atspindi vidutinę gliukozės koncentraciją kraujyje per 1,5 mėnesio iki jos matavimo. Šiuo metu pasaulyje stipriai išaugo 2 tipo cukrinio diabeto atvejų skaičius.

Toliau pateikiami tyrimai, kurie padeda įvertinti cukrinio diabeto būklę:

  • C-peptidas: Šis tyrimas padeda įvertinti kasos gebėjimą gaminti insuliną. Jei pacientas serga I tipo cukriniu diabetu, šis rodiklis sumažėja, jei II tipo - išlieka normalus arba padidėja.
  • Glikozilintas hemoglobinas (HbA1c): Šis tyrimas parodo bendrą vidutinę glikemiją kelių mėnesių laikotarpyje, o tai itin svarbu vertinant cukrinio diabeto gydymo efektyvumą. Taip pat tyrimo rezultatai parodo komplikacijų atsiradimo riziką - padidėjusi HbA1c koncentracija kraujyje įspėja apie galimus širdies, nervų sistemos, inkstų ar akių sutrikimus. Be to, šis tyrimas gali būti atliekamas siekiant paneigti cukrinio diabeto diagnozę. Būtina kas trys mėnesiai tirti glikolizinį hemoglobiną (HbA1C ), kuris parodo glikemijos vidurkį 3 mėn. laikotarpyje.
  • Gliukozė plazmoje: Tai pagrindinis tyrimas cukrinio diabeto diagnostikai ir gydymo eigai stebėti. Ši tyrimas stabilesnis nei gliukozės serume, nes gliukozės rodikliai išlieka stabilūs parą laiko.
  • Insulinas: Esminis tyrimas, kuriuo vertinamas kasos išskiriamas insulino kiekis. Cukrinio diabeto pradžią paskatina nepakankama insulino gamyba, sutrikus kasos veiklai.

Cukrinio diabeto gydymas priklauso nuo jo tipo. Pirmo tipo diabetas gydomas insulino injekcijomis, dažniausiai naudojama insulino pompa. Šis iš išorės gaunamas insulinas organizmui pasitarnauja atnešdamas gliukozę iki ląstelių. Kiek insulino reikia, priklauso nuo įvairių aplinkybių: mitybos, fizinio aktyvumo, streso, emocijų ir kt. Tiek per didelis, tiek per mažas insulino kiekis yra pavojingas sveikatai ar / ir gyvybei, todėl cukrinio diabeto gydymas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Antro tipo diabetas gydomas insuliną panaudojant cukraus kiekio kraujyje balansui. Dėl to pacientai turi itin prisižiūrėti: subalansuotai maitinantis, sportuoti, atsikratyti viršsvorio. Gali būti skiriami ir vaistai, kurie padeda suvartoti organizmo pagamintą insuliną, kai kuriems pacientams taip pat prireikia insulino injekcijų.

Dieta - svarbiausias faktorius gydant CD. Rekomenduojama valgyti dažnai po truputį. Valgykite maždaug tuo pačiu laiku, paskirstydami maistą 5-6 kartus per dieną. Venkite gryno cukraus turinčių produktų (cukraus, medaus, sirupo, uogienių, saldainių, pyragaičių, saldžių gėrimų, tortų). Galite naudoti dirbtinius saldiklius: sachariną, aspartamą, labiausia rekomenduotina stevija. Valgykite mažiau riebalų, ypač gyvulinės kilmės. Tinka liesa mėsa, paukštiena, žuvis, liesi pieno produktai. Kasdien valgykite daug daržovių ir nedaug vaisių. Vartokite daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto - tai lėtina angliavandenių pasisavinimą iš virškinimo trakto. Fizinis aktyvumas taip pat labai svarbus CD gydymo momentas. Raumenys fiziškai dirbdami sudegina didelį kiekį gliukozės.

Lentelė su gliukozės normomis skirtingose situacijose

tags: #nesciosios #cukraus #kiekis #kraujyje