Švietimo įstaigose dirbančių logopedų etatai yra svarbūs užtikrinant vaikų, turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų, ugdymą. Tačiau, kaip rodo praktika, šių etatų skaičius ir jų nustatymo tvarka kelia nemažai klausimų ir neaiškumų, ypač kai kalbama apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas.
Teisinis reglamentavimas: ką sako įsakymai?
Oficialūs dokumentai, reglamentuojantys logopedo etatų normas, dažnai neapibrėžia konkrečių situacijų, tokių kaip priešmokyklinės grupės mokykloje ar progimnazijos. Pavyzdžiui, įsakymuose nurodoma, kad darželyje logopedo etatas steigiamas, kai yra 25-30 vaikų su kalbos sutrikimais, pradinėje mokykloje - 40-45, pagrindinėje - 55-60. Tačiau, kaip elgtis, kai mokykloje yra priešmokyklinė grupė, įsakymas neatsako. O progimnazijos, kaip atskiro tipo įstaigos, jame išvis nepaminėtos.
Lietuvoje mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis - padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias.
Viena iš problemų - nuvertintas specialiojo pedagogo (logopedo), dirbančio ikimokyklinėse ugdymo įstaigose su išskirtinių poreikių vaikais, darbas. Mat auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams metodininkams, dirbantiems specialiosiose ugdymo įstaigose 26 valandas per savaitę, mėnesinių tarnybinių atlyginimų koeficientai yra 19,05-20,2, o specialiesiems pedagogams metodininkams, dirbantiems 27 valandas, atlyginimų koeficientai - 17,45-18,9. Minėtų specialistų darbas yra nepalyginamas, nes specialusis pedagogas šalia tiesioginio darbo su vaikais, turi pagelbėti ir tam pačiam auklėtojui bei priešmokyklinio ugdymo pedagogui rengiant ugdymo programas, konsultuoti juos ir vaikų tėvus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių (vaikų) ugdymo klausimais, bei pasiekti gerų rezultatų dirbdamas su vaikais. Skiriasi ir vaikų skaičius, aišku, irgi ne specialiųjų pedagogų naudai. Specialistai dirba ilgesnes darbo valandas, sudėtingesnį, didesnio pasirengimo reikalaujantį darbą, o atlyginimai žymiai mažesni.
Taip pat iki šiol nėra atskirta Mokytojų ir Pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatų Pagalbos mokiniui specialisto (specialiojo pedagogo) veiklos vertinimo sričių, kriterijų ir požymių lentelė. Juose numatyti kai kurie kriterijai visiškai netinka specialiesiems pedagogams, pvz., ugdytiniai olimpiadų, konkursų nugalėtojai, laureatai; brandos egzaminų užduočių parengimas. Prieš keletą metų Švietimo ir mokslo ministerijos sudaryta darbo grupė buvo parengusi rekomendacijas, kuriose siūlyta Pagalbos mokiniui specialistų veiklos vertinimo sritis, kriterijus ir požymius išskirti į atskirą lentelę. Buvo parengta nauja lentelė ir naujų nuostatų rengėjai buvo pažadėję pakeisti, bet… taip ir liko.
Pagalbos mokiniui specialistai šiemet pagaliau sulaukė šiek tiek dėmesio. Kovo 30 d. Vyriausybės nutarimu patvirtinti Mokinio krepšelio (MK) lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimai, kurie numato, jog psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti ir paslaugoms apmokėti turu būti skiriama ne mažiau 4 proc. MK lėšų (buvo - 3 proc.). Be to, lėšos švietimo pagalbai atskirtos nuo valdymo lėšų, o to profesinės sąjungos siekė jau seniai.
Praktiniai iššūkiai ir interpretacijos
Dėl teisės aktų spragų, praktikoje atsiranda įvairių interpretacijų ir neaiškumų. Pavyzdžiui, viena iš mokyklų direktorių teigia, kad logopedo etatas skiriamas 9 vaikams. Tačiau neaišku, iš kur toks skaičius atsirado, nes jis neatitinka įsakymuose nurodytų normų. Kita vertus, logiškai mąstant, 9 ikimokyklinukams turėtų būti skirtas 0,25 etato, nes 9 x 4 = 36, o tai jau viršija pilną etatą ikimokyklinėje įstaigoje.
Savivaldybės, savo ruožtu, mokykloms rekomenduoja etatų skaičių pagal mokyklos statusą, o ne pagal vaikų amžių. Tai dar labiau apsunkina situaciją ir sukuria nevienodą požiūrį į vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, ugdymą.
Rima Juškienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Pagalbos mokiniui specialistų centro pirmininkė, įsitikinusi, jog specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems mokiniams mokyklose vis dar neužtikrinama reikiama kokybiška ir efektyvi specialioji pedagoginė pagalba dėl per didelio mokinių skaičiaus etatui. Ši problema keliama jau seniai, tačiau nesprendžiama ji tik aštrėja. Pavyzdžiui, mokykloje, vykdančioje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, logopedas turi dirbti su 25-30 vaikų, vykdančioje pradinio ugdymo programas - su 40-45 mokinių, o vykdančioje pagrindinio ir/ar vidurinio ugdymo programas - su 55-60 mokinių, turinčių kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. Tačiau, deja, beveik visose mokyklose logopedas yra priverstas dirbti su gerokai daugiau mokinių. Realiai vienam vaikui užsiėmime jis gali skirti tik apie 5 minutes. Visų mokinių sutrikimai skirtingi, todėl logopedo darbas su mokiniais turi būti maksimaliai individualizuotas. Tačiau kokią kokybišką ir efektyvią pagalbą galime suteikti vaikui per 5 minutes?
O štai specialusis pedagogas, nepaisant nustatyto etatui mokinių skaičiaus, dirba su visais mokiniais mokykloje, kuriems reikalinga jo pagalba. Per pamokas jis padeda mokiniams įveikti dalyko programą, bet vienam mokiniui gali padėti tik per 2-3 pamokas per savaitę. Dirbdamas su 5-8 skirtingų sutrikimų ir skirtingų klasių iš skirtingų dalykų pamokų atėjusiais mokiniais, specialusis pedagogas, aiškindamas kiekvienam individualiai dėstomą medžiagą, negali tuo pačiu ir koreguoti sutrikimų: lavinti dėmesį, girdimąjį ir regimąjį suvokimą, regimąją ir girdimąją atmintį, mąstymą ir pan. Mokiniui specialiosios pedagoginės pagalbos reikia kur kas daugiau, nei jis gauna.
Kai kurių savivaldybių tarybų sprendimai dėl mokinių skaičiaus, tenkančio logopedo, specialiojo pedagogo etatams, net prieštarauja ministro įsakymui, kad tik sutaupytų lėšų mokinių sąskaita. Pavyzdžiui, logopedo pareigybė nustatoma, jei mokykloje yra mokinių, turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų: 0,25 etato - 15-30 mokinių; 0,5 etato - 31-40 mokinių; 0,75 etato - 41-54 mokiniai; 1 etatas - 55 ir daugiau mokinių. Arba logopedo pareigybė mokykloje-darželyje ir mokykloje-daugiafunkciame centre (jame mokosi didelių ir labai didelių poreikių mokiniai) nustatoma, jei mokykloje yra vaikų (mokinių), turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų: 0,25 etato - 10-25 vaikų; 0,5 etato - 26-45 vaikų; 1 etatas - 46 ir daugiau vaikų. Specialiojo pedagogo pareigybė nustatoma, jei mokykloje yra mokinių, turinčių specifinių pažinimo, intelekto, elgesio ir emocijų, fizinių ir judėjimo sutrikimų: 0,5 etato - iki 20 mokinių; 1 etatas - 21 ir daugiau mokinių. Ikimokyklinėse įstaigose savivaldybės taip pat nustato didesnius skaičius, pvz.: logopedo pareigybė nustatoma, jei ugdoma vaikų, turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų: 0,25 etato - 8-15 vaikų; 0,5 etato - 16-30 vaikų; 1 etatas - 31-45 vaikai; 1,25 etato - 46 ir daugiau vaikų. Tokie sprendimai puikiai iliustruoja, kad etatui nustatoma tiek mokinių su problemomis, kiek jų realiai yra įstaigose. Todėl yra atvejų, kad logopedams tenka ir po 70- 80 vaikų. Tai ne tik nenormalu, bet ir nehumaniška tiek vaikų, tiek pedagogų atžvilgiu. Blogėjant mokinių ugdymo(si) rezultatams, reikia ne iki begalybės didinti mokinių skaičių, tenkantį specialiųjų pedagogų bei logopedų etatams, o priešingai - jį mažinti. Taip mokyklose atsirastų daugiau šių specialistų, kas ženkliai pagerintų ugdymo kokybę.
Vaikų interesai: kas nukenčia labiausiai?
Dėl neaiškaus reglamentavimo ir skirtingų interpretacijų, labiausiai nukenčia vaikai. Nors deklaruojama, kad viskas daroma vaikų labui, realybėje jie dažnai negauna reikiamo logopedo pagalbos.
Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) vertinimo procesas
Mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija ir, esant poreikiui, mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertina pedagoginė psichologinė tarnyba. Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje vertinami asmenys nuo 0 iki 21 metų.
Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas. Psichologas vertina jo intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus, logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus, specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį, socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką, gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą. Dažniausiai apsilankyti tenka kelis kartus.
Kaip pasiruošti vertinimui: Aptarkite su vaiku, kur ir kokiu tikslu vykstate. Nuraminkite vaiką, atsakykite į jo klausimus. Galite paaiškinti, kad vykstate į įstaigą, kuri padeda geriau suprasti, kas vaikui sekasi geriausiai ir kas - sunkiau. Ten dirba žmonės, kurie mėgsta bendrauti su vaikais.
Dokumentai ir rekomendacijos
Baigę vertinimą specialistai pateikia tėvams (globėjams) ir pedagogams išsamias išvadas apie mokinio (vaiko) gebėjimų stipriąsias ir silpnąsias puses, rekomenduoja tolimesnius ugdymo būdus ir reikalingą jam pagalbą. Parengti dokumentai perduodami PPT / ŠPT specialistams. Ugdymo įstaigos nelankančio vaiko tėvai patys registruojasi į PPT/ŠPT.
Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose. Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis. Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius. Plane numatoma, kaip bus teikiama švietimo pagalba, ugdomi vaiko socialiniai įgūdžiai, kokie bus taikomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai.
Pažymos
- Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. Pažymoje pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos (kokių specialistų pagalba skiriama, kaip pritaikomas mokymo turinys, kokiais būdais mokomoji medžiaga turi būti pateikiama).
- Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Pažymoje teikiama išvada apie vaiko SUP grupę (negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai), poreikių lygį (nedideli, vidutiniai, dideli, labai dideli) ir išvada dėl specialiojo ugdymo skyrimo.
Kartu su šiomis pažymomis pildoma lentelė, kurioje nurodomi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei kriterijai ir įverčiai. Lentelėje nurodoma, kokią specialistų pagalbą ir kokiu intensyvumu turi gauti vaikas ugdymo įstaigoje, kaip pritaikomas ugdymo planas ir ugdymo programa, koks yra techninės pagalbos poreikis, kaip pritaikoma ugdymo aplinka. Tėvai pasirašo, kad su pažyma susipažino. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo.
Alternatyvūs sprendimai ir gerosios praktikos pavyzdžiai
Nepaisant iššūkių, yra ir teigiamų pavyzdžių. Kai kurios mokyklos ir darželiai ieško alternatyvių sprendimų, kaip užtikrinti logopedo pagalbą visiems vaikams, kuriems to reikia. Pavyzdžiui, darželiuose steigiami grupes prie progimnazijų, tokiu būdu siekiant aprėpti didesnį vaikų skaičių.
Literatūros rekomendacijos
Norint geriau suprasti vaiko raidą ir ugdymo principus, rekomenduojama skaityti lietuvių autorių knygas. Jose galima rasti daug naudingos informacijos ir praktinių patarimų, kaip padėti vaikui augti ir tobulėti.
