Mūsų žarnynas yra ne tik atsakingas už maisto medžiagų, vandens ir elektrolitų pasisavinimą iš maisto, bet ir yra labai svarbus imuninės sistemos organas. Kai sutrinka žarnyno barjeras ir žarnynas tampa pralaidžiu, mūsų imuninės ląstelės reaguoja į pavojaus signalus ir sukelia lėtinį uždegimą visame organizme. Esant pralaidžiam žarnynui į organizmo kraujotaką patekusios medžiagos sukelia įvairių negalavimų, taip LRT televizijos laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Kai jungtys tarp žarnyno epitelio ląstelių atsipalaiduoja, arba žarnyno gleivinė yra išopėjusi, žarnynas tampa pralaidus (angliškai vadinama „leaky gut“ sindromu). Bakterijos ir jų produktai, toksinai, maisto alergenai netrukdomi praeina per barjerą ir suaktyvina virškinimo trakto gleivinėje esančias imunines ląsteles. Šis procesas vadinamas bakterijų translokacija. Dėl to didėja uždegimas ne tik pačiame žarnyne, bet ir odoje, kvėpavimo takuose ir kituose organuose. Imuninių ląstelių išskiriamos medžiagos dar labiau pažeidžia žarnyno barjerą. Kraujyje arba išmatose galime nustatyti padidėjusį uždegimo žymenų, tarpląstelinių jungčių baltymų kiekį.
Kas yra žarnyno barjeras ir jo svarba?
Žarnyno barjeras yra kintanti kelių sluoksnių apsaugos sistema. Žarnyno barjeras ne tik reguliuoja kokios maisto medžiagos, kiek vandens, druskų bus įsiurbta iš žarnyno spindžio į kraują, bet ir apsaugo mus nuo su maistu patekusių bakterijų, parazitų, virusų, nulemia ar maistą toleruosime, ar tapsime alergiški. Išorinis žarnyno barjero sluoksnis yra fizinis barjeras sudarytas iš žarnyno spindyje esančių gleivių, bakterijų ir tampriai susijungusių žarnyno epitelio ląstelių, o vidinį sluoksnį sudaro imuninės ląstelės. Gleivėse yra ištirpusių cheminių medžiagų, sekrecinio A imunoglobulino, kurie nukenksmina bakterijų toksinus, apsaugo epitelio ląsteles nuo pažeidimo. Žarnyno epitelio ląstelės glaudžiasi viena prie kitos, tarpląstelinės jungtys yra nustatyto dydžio, dėl to per barjerą negali pereiti bakterijos, toksinai, nesuskaidytos maisto medžiagos.
Žarnyno mikrobiota ir jos vaidmuo
Žarnyno barjero funkciją reguliuoja ir gleivėse gyvenančios bakterijos - žarnyno mikrobiota. Kuo šios bakterijos įvairesnės, tuo geresnė sveikata. Žarnyno mikrobiota pradeda formuotis pirmosiomis kūdikio gyvenimo dienomis, ir kokios sudėties ji bus priklauso nuo gimimo būdo, žindymo trukmės. Vaikai, gimę natūraliais gimdymo takais turi geresnės sudėties žarnyno mikrobiotą, negu gimę atlikus cezario pjūvio operaciją. Gerosios bakterijos dalyvauja maisto medžiagų skaidyme, gamina vitaminus, padeda pasisavinti mikroelementus (kalį, kalcį, magnį, geležį ir kitus), dalyvauja cholesterolio, tulžies rūgščių apykaitoje, apsaugo organizmą nuo infekcijų, net gerina mūsų miegą ir nuotaiką. Žarnyno mikrobiota yra ne tik labai svarbi žarnyno barjero dalis, bet ir įtakoja jo funkciją. Pavyzdžiui, bifidobakterijos sustiprina žarnyno barjerą, o kai kurios žarnyno lazdelių rūšys jį susilpnina. Trumpos grandinės riebiųjų rūgščių atstovą butiratą gaminančios bakterijos apsaugo nuo uždegimo, maitina žarnyno ląsteles, stiprina jų jungtis ir mažina žarnyno pralaidumą. Butiratą gaminančių bakterijų kiekį galime padidinti keisdami savo mitybą, valgydami skaidulingo maisto.
Motinos pienas yra ne tik geriausias maisto šaltinis, bet kartu kūdikiui suteikia daugybę naudos. Motinos pienu kūdikiui ne tik perduodami antikūnai, bet ir jame esančios skaidulinės medžiagos bei gerosios bakterijos, vadinamos prebiotikais ir probiotikais. Jei negalite ar nenorite žindyti savo kūdikio, pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros specialistu. Kai kuriuose pieno mišiniuose taip pat yra vertingų prebiotikų ir probiotikų.
Probiotikai yra gyvos žarnyno bakterijos, o prebiotikai yra probiotikų maistas. Atpratindami kūdikį nuo motinos pieno ir supažindindami jį su maistu, gerųjų bakterijų galite rasti įvairiuose maisto produktuose. Prebiotikų yra bananuose, cikorijose, svogūnuose, pomidoruose, o probiotikai natūraliai aptinkami jogurte, sūryje, tokiame kaip mocarela, gauda, čederis ir varškė, taip pat raugintame ir fermentuotame maiste, tokiame kaip pasukos, kefyras, miso ir rauginti kopūstai.
Niekas neabejoja, kad motinos pienas dėl unikalios sudėties yra kūdikių mitybos „auksinis standartas“. Tačiau jei maitinimas motinos pienu yra neįmanomas, pieno mišiniai turėtų palaikyti panašų kūdikių žarnyno ekosistemos vystymąsi kaip ir motinos pienas. Tyrimai rodo, kad būtent kūdikių pieno mišinys su prebiotiku galaktooligosacharidu (GOS) ir probiotiku L. reuteri DSM 17938 gali būti naudingas.
Žmogaus žarnyno mikrobiota yra itin svarbi kūdikių vystymuisi ir sveikatai. Jau gimstant kūdikius kolonizuoja mikroorganizmai, o pirmieji kūdikio gyvenimo mėnesiai yra labai svarbūs žarnyno mikrobiotos sukūrimui ir imuninės sistemos brendimui. Žarnyno mikrobiota svarbiausia imuninės sistemos vystymuisi ir turi įtakos visam organizmo metabolizmui, o aplinkos veiksnių nulemti mikrobuotos sudėties skirtumai gali turėti įtakos medžiagų apykaitos jautrumui (pvz., nutukimo fenotipui, 1 ir 2 tipo cukriniam diabetui), imunologinių (pvz., alergijos) ir net elgesio, psichikos sutrikimų (pvz., autizmo, depresijos) išsivystymui iki pilnametystės. Todėl paskutiniais metais labai išaugo susidomėjimas ankstyvąja sąveika tarp kūdikių mikrobiotos ir imuninės sistemos brendimo, medžiagų apykaitos ir elgesio, įskaitant tinkamą smegenų vystymąsi.
Kai tik įmanoma, išbandykite alternatyvius gydymo būdus, o gydymą antibiotikais taikykite tik kraštutiniais atvejais, t.y. Žarnyno veiklos sutrikimus lemia imuninės sistemos pokyčiai. Juos dažniausiai sukelia antibiotikai ir kiti vaistai, uždegimą sukeliančių maisto produktų gausus vartojimas, neigiamos emocijos (sielvartas, depresija, nusivylimas). Visa tai silpnina imuninę sistemą, padidėja jautrumas tam tikriems maisto produktams ir kyla uždegiminės žarnyno ligos.
Pralaidžio žarnyno simptomai
Pirmasis požymis - padidėjęs jautrumas maistui. Kitas simptomas daugeliui nėra svetimas - tai skausmas, maudimas, patinimas. Kai suvalgote tam tikro maisto, pradeda niežėti odą, ji patinsta, ima skaudėti sąnarius, ir niekaip negalite suprasti, kodėl tai vyksta, pasakoja medikas. Žarnyno pralaidumo simptomai gali būti įvairūs ir nespecifiniai, dažnai sutampantys su kitomis virškinimo ar sisteminėmis ligomis. Simptomai priklauso nuo pralaidumo laipsnio ir susijusių ligų. Virškinimo simptomai: pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai, pykinimas, rėmuo. Sisteminiai simptomai: nuovargis, galvos skausmai, odos problemos (egzema, psoriazė, aknė), sąnarių skausmai, autoimuninės ligos, dažnos infekcijos, nuotaikos svyravimai, depresija, nerimas, svorio pokyčiai, sutrikęs miegas.
Dažnai visomis pilvuko bėdomis apkaltinama laktozė ir jos netoleravimas. Pirminis laktozės netoleravimas gali būti dėl įgimto fermento-laktazės, kuris būtinas virškinti pieno cukrų - laktozę, trūkumo. Tokie kūdikiai visiškai negali vartoti jokio pieno turinčio laktozės. Tačiau tokia liga yra itin reta ir apie ją reikėtų galvoti pačioje pabaigoje. Taip pat žr„Laktozės netoleravimas gali atsirasti po žarnyno infekcijų ar esant maisto produktų alergijai, kai pažeidžiamas žarnyno gleivinės epitelis. Tai vadinamasis antrinis laktozės netoleravimas. Ši problema praeina pasveikus po infekcijos ar išsiaiškinus bei pašalinus alergeną. Tokiu atveju kūdikiams, maitinamiems mišinuku ir labai vargstantiems dėl simptomų, galima būtų parinkti gydytojo rekomenduotą mišinuką be laktozės, o žindančioms mamoms - jeigu tai yra alergija - pašalinti alergeną iš savo mitybos ir tęsti žindymą“, - pataria gydytoja.
Pralaidžio žarnyno priežastys ir rizikos veiksniai
Viena dažniausių priežasčių, kodėl atsiranda virškinimo sutrikimų - Candida albicans grybelis. Kita - imuninės sistemos sutrikimai. Žarnyno veiklos sutrikimai atsiranda dėl Candida albicans grybelis. Mieliagrybis pradeda sparčiai daugintis ir tai sukelia uždegimą. Neretai taip nutinka dėl kontraceptinių tablečių vartojimo, mitybos, kurioje daug cukraus, pieno produktų, bananų ir kviečių. Žarnyno veiklos sutrikimai atsiranda dėl streso. Taip pat priežastis gali būti gausus cukraus vartojimas ir angliavandenių vartojimas, kurie apsunkina antinksčių, inkstų ir skydliaukės veiklą. Žarnyno veiklos sutrikimų atsiradimą lemia imuninės sistemos pokyčiai. Juos dažniausiai sukelia antibiotikai ir kiti vaistai, uždegimą sukeliančių maisto produktų gausus vartojimas, neigiamos emocijos (sielvartas, depresija, nusivylimas). Visa tai silpnina imuninę sistemą, padidėja jautrumas tam tikriems maisto produktams ir kyla uždegiminės žarnyno ligos. Žarnyno veiklos sutrikimus lemia skrandžio negalavimai. Tai sukelia nuolatinis prastas virškinimas, antacidų (vaistų, neutralizuojančių skrandžio sulčių rūgštingumą) ir prasto maistinių medžiagų įsisavinimo. Dėlto mažajame žarnyne gali atsirasti blogųjų bakterijų perteklius, kuris gali sukelti gastroezofaginį refliuksą, pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi. Žarnyno veiklos sutrikimus sukelia apsinuodijimas. Jie atsiranda dėl mitybos, kurioje gausu blogųjų riebalų ir toksinų, kurie apsunkina kepenų ir tulžies pūslės darbą. Dėl apsinuodijimo kyla tulžies pūslės ligos, atsiranda odos problemų.
Nors pralaidaus žarnyno diagnozė kol kas oficialiai nėra įrašyta, tačiau pralaidaus žarnyno reiškinys tikrai egzistuoja. Sveikas žarnynas ne tik virškina ir pasisavina visas reikalingas medžiagas, bet ir apsaugo organizmą nuo potencialių bakterijų bei puolančių virusų. Atsiradus žarnyno pralaidumui, visos blogosios medžiagos patenka į kraują ir nuodija organizmą, dirgina imuninę sistemą. Dažniausiai žarnyno pralaidumas atsiranda maitinantis netinkamu maistu, ypač valgant labai daug grūdų.
Kūdikio žarnynas ir jo fermentinės sistemos pradeda bręsti pirmą gyvenimo mėnesį. Kol virškinamasis traktas „mokosi“ skaidyti įvairias medžiagas, kyla įvairių nesklandumų. Daugelis pilvuko problemų kūdikystėje tėra funkciniai sutrikimai, tai reiškia, kad nėra jokio pažeidimo, jokios ligos, tai yra tiesiog vystymosi etapas, kuris anksčiau ar vėliau praeis. Tėvus visuomet raminu, kad tai - nepavojingas, išaugamas dalykas, kurį mes, kaip tėvai, tiesiog turime kantriai ir su rūpesčiu pralaukti. Kaip teigia moksliniai šaltiniai, daugiau nei 50 % kūdikių pirmaisiais metais po gimimo turi bent vieną funkcinį virškinimo trakto sutrikimą arba susijusį požymį ir simptomą.
Dalis kūdikių gali būti jautrūs karvės pieno baltymams, kiti gali prasčiau virškinti pieno angliavandenius (laktozę). Pilvo diegliai taip pat gali atsirasti dėl to, jog žarnyne susikaupia daugiau dujų dėl mikrobiotos pokyčių ir net dėl tėvų nerimo.
Vidurių užkietėjimą gali lemti ir kitos problemos, ne tik skysčių trūkumas. Taip gali nutikti dėl alergijos karvės pieno baltymams, psichologinių problemų ir pan. Kūdikiai yra labai individualūs ir tuštinimosi dažnis gali skirtis.
Kūdikio virškinamasis traktas vystosi ir mokosi virškinti įvairias medžiagas, kurias gauna iš motinos pieno arba pieno mišinio. Gydytoja pataria nedaryti skubotų išvadų vos susidūrus su virškinimo sutrikimais. Jeigu kūdikiui įtariama alergija kokiam nors maisto produktui ar tiesiog mama pastebi, kad jai kažko suvalgius kūdikio savijauta pablogėja, specialistas gali atlikti tyrimus ir patarti žindančiai mamai, kokį produktą laikinai išimti iš savo mitybos, kuo ji pakeisti ir kiek laiko stebėti vaikučio būklę prieš jį sugrąžinant.
Pieno mišiniai yra keleto rūšių. Dažniausiai pieno mišinių pagrindą sudaro karvės pieno išrūgų baltymai, augaliniai riebalai ir laktozė, vitaminai ir mineralinės medžiagos, gali būti papildytas gerosiomis bakterijomis ir kitomis medžiagomis. Kadangi nėra vieno riebalo, kuris turėtų visas organizmui būtinas riebalų rūgštis, į mišinukus dedamas įvairių aliejų mišinys - tam, kad kūdikis gautų didesnį spektrą riebalų rūgščių.
Nuo šių metų rugsėjo pridėtinio palmių aliejaus nebebus „Aptamil 2“, „Aptamil 3“ ir „Aptamil 4“ sudėtyse. Palmių aliejų keičia įvairių augalinių aliejų mišinys (didelę koncentraciją oleino rūgties turintis saulėgrąžų aliejus, kokosų, rapsų, saulėgrąžų aliejai).
Yra ir įvairioms žarnyno problemoms spręsti skirtų pieno mišinių, tačiau visada raginu mamas neskubėti jų kaitalioti, leisti vaiko žarnynui „pajausti“ naują mišinuką. Tam, kad galėtume suprasti, ar vyksta koks nors pagerėjimas ar pablogėjimas, nepakanka kelių dienų, reikia bent savaitės, o geriausia - dviejų. Būtina pasikliauti specialisto - pediatro ar dietologo - pagalba.
Žarnyno pralaidumas išsivysto dėl veiksnių, kurie pažeidžia žarnyno gleivinės vientisumą arba sutrikdo jo mikrobiomą. Pagrindinės priežastys: netinkama mityba (perdirbtas maistas, daug cukraus, riebus maistas, mažai skaidulų), alkoholio vartojimas, rūkymas, stresas, infekcijos (pvz., Helicobacter pylori, parazitai), vaistų vartojimas (ypač NVNU - nesteroidinių vaistų nuo uždegimo), autoimuninės ligos, alergijos ir netoleravimai, intensyvus fizinis krūvis.
Diagnostika ir gydymas
Žarnyno pralaidumo diagnostika yra sudėtinga, nes nėra vieno standartinio testo, o „nesandaraus žarnyno sindromas“ nėra oficialiai pripažįstama diagnozė daugelyje medicinos gairių. Diagnozė remiasi simptomų, anamnezės ir specifinių tyrimų deriniu. Zonulino testas: Kraujo ar išmatų tyrimas, matuojantis zonulino, reguliuojančio žarnyno jungtis, lygį. Žarnyno pralaidumas gydomas remiantis pagrindinių priežasčių šalinimu, žarnyno gleivinės atstatymu ir mikrobiomo pusiausvyros palaikymu. Gydymas yra individualizuotas, derinant mitybos pokyčius, vaistus ir gyvenimo būdo korekcijas. Mitybos korekcija: daug skaidulų turintis maistas, fermentuoti maisto produktai, maisto papildai su probiotikais ir prebiotikais, vengti perdirbto maisto, cukraus, alkoholio. Probiotikai ir prebiotikai: padeda atkurti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą. Medikamentinis gydymas: priklausomai nuo priežasties, gali būti skiriami vaistai uždegimui mažinti, infekcijoms gydyti. Gyvenimo būdo pokyčiai: streso mažinimas, pakankamas miegas, reguliarus fizinis aktyvumas.
Jei maitinant mišiniu vidurių užkietėjimas yra nuolatinis, maitinamiems mišinuku vaikams galima parinkti mišinuką su skaidulinėmis medžiagomis, probiotikais, prebiotikais. Papildomai maitinamiems kūdikiams verta duoti daugiau maistinių skaidulų turinčių maisto produktų - košių, daržovių, vaisių. Svarbus valgymo reguliarumas.
Kada reikia sunerimti? Tuomet, kai vaikas nepriauga svorio, sustoja jo augimas, sulėtėja vystymasis. Tačiau taip pat reikia suprasti, jog visi vaikai auga skirtingai. Pirmieji kūdikio gyvenimo metai pasižymi sparčiais vystymosi pokyčiais. Kartais šiuos pokyčius gali lydėti funkciniai virškinimo sistemos simptomai, tokie kaip verkimas, atpylimas, kurių negalima paaiškinti kaip struktūrinių ar biocheminių sutrikimų. Vienas iš dažniausių ir anksčiausiai pasireiškiančių funkcinių virškinimo trakto sutrikimų, pabloginančių tiek paties kūdikio būklę, tiek psichologinį klimatą šeimoje - tai kūdikių diegliai. Kūdikių diegliai nekelia pavojaus kūdikio sveikatai, tad jei tėvai turi pakankamai žinių apie juos ir tinkamai reaguoja į verkimą, išvengiama nuolatinio emocinio streso ir nereikalingo gydymo.
Daugelis kūdikių verkia nepaguodžiamai, nustatoma organinė liga. Dauguma kūdikių, sergančių organinėmis ligomis, apžiūros metu atrodė akivaizdžiai blogai. Tikėtinų kūdikių dieglių etiopatologinių mechanizmų yra daug, tačiau nė vienas nėra patikimai įrodytas. Šiuo metu dviem tyrimų sritims - mikrobiotos-žarnyno-smegenų ašies bei žarnyno mikrobiotos pokyčiams - skiriama daugiausia dėmesio. Vienas iš pagrindinių pastarojo dešimtmečio pokyčių buvo geresnis supratimas apie smegenų ir žarnyno ašies dalyvavimą funkcinių virškinimo trakto sutrikimų, ypač funkcinių pilvo skausmų, patofiziologijoje.
Žarnyno poveikis sveikatai yra didžiulis. Daugybė duomenų aiškiai rodo, kad žarnyno funkcija toli gražu neapsiriboja maisto perdirbimu ir tolesniu maistinių medžiagų bei skysčių pasisavinimu. Eksperimentiniai duomenys parodė, kad žarnynas bendrauja su bakterijomis, kurios palaiko virškinimą savo fermentiniu pajėgumu, kad taip pat reguliuoja pagrindines epitelio ir imunines funkcijas, svarbias žarnyno sveikatai ir sveikatai apskritai, ir kad žarnynas per n. Pastaraisiais metais tapo vis labiau akivaizdu, kad žarnyno mikrobiota ir smegenys tarpusavyje bendrauja dvikrypčiu būdu, veikiant vienas kito funkcijas. Svarbi mikrobiotos-žarnyno-smegenų ašis ir kūdikių dieglių pasireiškimui. Verksmas dėl žarnyno disbiozės taip pat gali būti susiję su žarnyno-smegenų ašimi.
Žarnynas ir smegenys yra susieti dvikrypčiais ryšiais, o ryšys vyksta dalyvaujant įvairiems mechanizmams, įskaitant žarnyno mikrobiotą ir jos metabolitus. Paskutinį dešimtmetį įgytos žinios apie mikrobiotos funkciją ir svarbą išplėtė žarnyno ir smegenų ašies sampratą iki mikrobiotos-žarnyno-smegenų ašies, pabrėžiant mikrobiotos svarbą reguliuojant žarnyno ir smegenų ryšį. Tyrimai rodo, kad centrinė nervų sistema (CNS), enterinė nervų sistema, simpatinė ir parasimpatinė autonominės nervų sistemos, neuroendokrininiai ir neuroimuniniai keliai yra susiję su žarnyno mikroorganizmais. Mikrobiota gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti neuronų funkciją per vitaminus, neuromediatorius ir neuroaktyvius mikrobų metabolitus, tokius kaip trumpos grandinės riebalų rūgštys. Tyrimai vis dažniau parodo, kad bakterijos gali gaminti svarbius neuromediatorius, tokius kaip GABA, acetilcholinas ir serotoninas. Eksperimentiniai duomenys rodo, kad mikrobiota gali siųsti signalus į smegenis, aktyvuodama aferentinių nervų jutimo neuronus neuroimuniniais ir neuroendokrininiais keliais. Neuronų sąveiką tarp virškinimo trakto ir smegenų palengvina judinamieji (eferentiniai) ir juntamieji (aferentiniai) neuronai, dėl to CNS reguliuoja sekrecines ir jutimo funkcijas bei virškinimo trakto judrumą.
Šiuo metu mokslininkai ypač susidomėję neurobiologinių grandinių, įgalinančių dvikryptį ryšį tarp žarnyno mikrobiotos ir smegenų, tyrinėjimu. Mikrobiotos-žarnyno-smegenų ašies homeostazė yra būtina norint išlaikyti imuninės sistemos vientisumą, o šios pusiausvyros sutrikimai gali sukelti nekontroliuojamą virškinimo trakto gleivinės uždegimą. Tyrimai rodo, kad virškinimo sistemos simptomai yra susiję su mitybos pokyčiais, tačiau kokią įtaką mitybos veiksniai turi funkcinėms virškinimo trakto ligoms, vis dar neaišku. Per pastaruosius dešimtmečius ypač išaugo susidomėjimas žarnyno mikrobiotos sąsajomis su funkciniais virškinimo trakto sutrikimais, ypač kūdikių diegliais.
Nustatyta, kad kūdikių, kuriuos vargina diegliai, žarnyno mikrobiota pasižymi mažesne įvairove nei sveikų kūdikių. Paskutiniais metais atlikti tyrimai atskleidė, kad vis dėlto kūdikių diegliai susiję su nedideliu sisteminiu uždegimu, manoma, galbūt kylančiu dėl nenormalios žarnyno mikrobiotos sudėties. Šie atradimai patvirtina hipotezę, kad kūdikių diegliai yra uždegiminė virškinimo trakto būklė, susijusi su žarnyno disbioze. Nedidelio laipsnio sisteminis uždegimas gali būti dar vienas svarbus kūdikių dieglių etiologinis veiksnys.
Tyrimai rodo, kad pacientų, turinčių funkcinių virškinimo trakto sutrikimų, kraujyje padidėja uždegiminių citokinų - interleukino-1β (IL-β), interleukino-6 (IL-6), navikų nekrozės faktoriaus α (TNF α), interferono gama (IFN-γ), makrofagų uždegiminio baltymo-1β (MIP-1β), MCP-1/CCL2, IL-8, kiekis, tačiau sumažėja uždegimą slopinančių citokinų. Dieglius patiriančių kūdikių išmatose taip pat randamas padidėjęs kalprotektino kiekis (tai žarnyno neutrofilinės infiltracijos biožymuo). Šie duomenys pagrindžia hipotezę, kad kūdikių diegliai yra uždegiminė virškinimo trakto būklė, susijusi su žarnyno disbioze.
ESPGHAN mokslininkų grupės teigimu, yra daug įrodymų, kad kai kurios specifinės probiotikų padermės, kaip L. reuteri DSM 17938, B. lactis BB-12, gali būti naudingos esant kūdikių diegliams, tačiau tik žindomiems kūdikiams, o pieno mišiniais maitinantiems kūdikiams negali būti pateiktos rekomendacijos nei „už“, nei „prieš“. Atlikti tyrimai parodė, kad L. reuteri DSM 17938, skiriamas žindomiems kūdikiams, sumažino verksmo trukmę daugiau nei 50 proc., palyginti su placebu. Probiotikai sumažina kūdikių dieglių simptomus, manoma, dėl priešuždegiminių savybių. Kai kurie tyrimai parodė, kad Lactobacilli reuteri probiotikai gali paveikti ląsteles, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį imuninėje sistemoje.
Limosilactobacillus fermentum CECT5716 yra tipiškas žindomų kūdikių žarnyno kolonizatorius. Ši probiotinė padermė yra ne tik saugi, bet ir išgyvena virškinimo trakte. Manoma, kad Limosilactobacillus fermentum turi funkcinių, imunomoduliuojančių savybių, apsaugo nuo infekcijų ir uždegimo, todėl yra ideali pieno mišinių sudedamoji dalis. J. Maldonado su bendraautoriais pirmasis įrodė, kad pradinio maitinimo pieno mišinio su prebiotikais galaktooligosacharidais (GOS), kurie palaiko mikroorganizmų augimą, papildymas Limosilactobacillus fermentum CECT5716 turi teigiamos įtakos sveikatai - sumažina virškinimo trakto ir kvėpavimo takų infekcijų dažnį. B. Pastor-Villaescusa su bedraautoriais, atlikęs sisteminę literatūros apžvalgą ir metaanalizę apie Limosilactobacillus fermentum CECT5716 poveikį, nustatė, kad L. fermentum CECT5716 vartojimas kūdikiams gali būti veiksminga virškinimo trakto infekcijų prevencinė terapija. Taip pat įrodyta, kad pieno mišiniai su L. fermentum CECT5716.
Sinbiotiniu pieno mišiniu maitinamų kūdikių išmatos tampa panašesnės į motinos pieną gaunančių kūdikių išmatas. Po de novo 4 mėn. amžiaus kūdikių, kuriems buvo skirtas sinbiotinis pieno mišinys, sugrupavimo bendri filogenetiniai profiliai buvo artimesni kūdikiams, maitinamiems motinos pienu nei kūdikiams, maitinamiems įprastu PM. Sinbiotiniu pieno mišiniu maitintų kūdikių ir žindomų kūdikių mikrobiotos bei žarnyno aplinkos palyginimas pateiktas 4, 5, 6 paveiksluose. Šis tyrimas parodė, kad sinbiotinis kūdikių mišinys su L. fermentum CECT5716 ir GOS palaiko žarnyno mikrobiotą ir žarnyno aplinką, panašesnę į žindomų kūdikių.
Kadangi kūdikių diegliai praeina savaime, daugiau nei 90 proc. atvejų jiems reikalingas ne gydymas, o pagalba tėvams ar globėjams išgyventi šį sudėtingą kūdikio vystymosi laikotarpį. Vienas iš svarbiausių kūdikių dieglių gydymo tikslų yra padėti tėvams ar globėjams susidoroti su kūdikio simptomais ir palaikyti ramius kūdikio ir šeimos santykius. Kadangi pilvo diegliai yra polietiologinė būklė, nėra žinoma vieno veiksmingo gydymo būdo. Pagrindinis kūdikių dieglių valdymo principas - šviesti tėvus apie natūralią pilvo dieglių eigą, kūdikio maitinimą ir miegą. Nuraminti kūdikį gali ritmingas sūp...
Disbakteriozė yra žarnyno mikrobiotos (mikroorganizmų visumos) disbalansas. Vis dažniau pripažįstama, kad sveikas žarnynas yra svarbus geros tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų sveikatos veiksnys. Kiekvieno žmogaus organizmas yra sudarytas iš labai sudėtingos sinchroniškai veikiančios sistemos. Žarnynas - taip pat ne išimtis. Jame susiformavusi mikroflora atlieka daugybę svarbių funkcijų, pavyzdžiui, išskiria pieno rūgštį ir daugybę kitų medžiagų, reikalingų žarnyno gleivinės apsaugai, imuninės sistemos stimuliacijai, vitamino K sintezei, kovai su patogeniniais mikroorganizmais ir t. Gerosios bakterijos padeda virškinti maistą, įsisavinti maisto medžiagas, palaiko imuninę sistemą. Esant tam tikroms sąlygoms ir aplinkybėms, žarnyno mikroflora gali būti išbalansuojama: tuomet ir išsivysto disbakteriozė (disbiozė). Beje, svarbus faktas, kurį būtinai turite žinoti: disbakteriozė nėra liga. Žarnyno disbakteriozė signalizuoja apie žarnyno mikrobiotos - įvairių mikroorganizmų bendruomenės, gyvenančios virškinimo trakte - disbalansą.
Pralaidus žarnynas ir lėtinės ligos
Šiandien mokslinėje literatūroje aprašomas ryšys tarp sutrikusio žarnyno barjero, lėtinio uždegimo ir dažniausių lėtinių civilizacijos ligų. Keliama hipotezė, kad dėl pralaidaus žarnyno ir lėtinio uždegimo formuojasi diabetas, nutukimas, kepenų suriebėjimas, cirozė ir vėžys, pankreatitas, lėtinės uždegiminės žarnyno ligos, maisto alergija, celiakija, egzema, psoriazė, astma, depresija, inkstų ir širdies nepakankamumas, metabolinis sindromas, Alzheimerio, Parkinsono ligos, išsėtinė sklerozė, artritas, kitos autoimuninės ligos.
Žarnyno pralaidumas gali reikšmingai paveikti fizinę, emocinę ir socialinę paciento būklę. Lėtiniai virškinimo simptomai, tokie kaip pilvo pūtimas ar skausmas, riboja kasdienę veiklą, mitybos pasirinkimus ar socialinius renginius, ypač jei žmogus bijo valgyti tam tikrą maistą. Sisteminiai simptomai, tokie kaip nuovargis, odos problemos ar nuotaikų svyravimai, gali sumažinti darbingumą, trukdyti koncentracijai ar sukelti psichologinį diskomfortą. Socialinė izoliacija gali atsirasti dėl gėdos, susijusios su virškinimo problemomis ar odos bėrimais, o nuolatinis maisto ribojimas gali sukelti stresą ar mitybos trūkumus. Vis dėlto tinkamas gydymas, įskaitant mitybos korekcijas, probiotikus ir streso valdymą, leidžia daugumai pacientų pagerinti simptomus ir atgauti gyvenimo kokybę.
Žarnyno pralaidumas yra sudėtinga būklė, susijusi su žarnyno gleivinės barjero pažeidimu, galinčiu sukelti virškinimo ir sisteminius simptomus. Supratimas apie simptomus, tokius kaip pilvo pūtimas, nuovargis ar odos problemos, leidžia laiku kreiptis į specialistą ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip lėtinis uždegimas ar autoimuninės ligos. Mitybos korekcija, probiotikai, streso valdymas ir pagrindinių ligų gydymas yra pagrindiniai valdymo metodai, o prevencinės priemonės, tokios kaip sveika mityba ir reguliarūs patikrinimai, sumažina riziką. Ankstyva diagnostika, individualizuotas gydymo planas ir bendradarbiavimas su gastroenterologu ar mitybos specialistu užtikrina geresnę sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Jei pastebite žarnyno pralaidumo požymius, tokius kaip lėtinis pilvo pūtimas, nuovargis, odos problemos ar maisto netoleravimas, kreipkitės į gastroenterologą ar mitybos specialistą, kad būtų atlikti tyrimai, pvz., zonulino ar mikrobiomo analizė. Venkite savarankiškai taikyti ribojančias dietas ar vartoti papildus be gydytojo priežiūros, nes tai gali sukelti mitybos trūkumus ar pabloginti simptomus. Jei turite lėtinių žarnyno ligų, autoimuninių sutrikimų ar šeimos anamnezę, reguliariai tikrinkitės pas specialistą. Laikykitės sveikos mitybos, streso valdymo ir mikrobiomo palaikymo principų, aptardami juos su gydytoju, kad jie atitiktų jūsų būklę.
Prevencija
Sveikas žarnynas ir jo tinkama funkcija yra svarbi bendrai organizmo sveikatai. Tinkama mityba, skaidulų vartojimas, fermentuotas maistas, probiotikai ir prebiotikai, streso valdymas, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas yra svarbiausi veiksniai, padedantys palaikyti sveiką žarnyną ir išvengti pralaidumo.
Kontaktas su bakterijomis išoriniame pasaulyje ne visuomet yra blogai. Tai tarsi imuninės sistemos treniravimas, skatinantis pasipriešinti blogosioms bakterijoms. Nebijokite ir leiskite vaikams kapstytis smėlio dėžėje ar šiek tiek išsipurvinti, juk tai yra proceso dalis.
Kūdikio žarnyno mikrobiota yra labai svarbi jo vystymuisi ir sveikatai. Pirmieji gyvenimo mėnesiai yra itin svarbūs žarnyno mikrobiotos formavimuisi ir imuninės sistemos brendimui. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į kūdikio mitybą, ypač jei jis maitinamas mišiniais. Renkantis mišinuką, verta atkreipti dėmesį į jo sudėtį, ar jis papildytas skaidulinėmis medžiagomis, probiotikais, prebiotikais. Taip pat svarbu nepersistengti su higiena, nes per didelis steriliškumas gali pakenkti žarnyno mikrobiotos vystymuisi.
Viena pagrindinių priežasčių, sukeliančių žarnyno sutrikimus - tai neigiamos ir stiprios emocijos. Galbūt neseniai teko išgyventi gyvenimo dramą, pavyzdžiui, artimųjų mirtį, nelaimingą atsitikimą, atleido iš darbo ar pan. Svarbu ne slopinti jausmus, o kalbėti paprastai ir be užuominų.
Dauguma kūdikių dieglių atvejų nereikalauja medicininio gydymo, o tėvams ar globėjams svarbu turėti pakankamai žinių apie šį laikotarpį, tinkamai reaguoti į kūdikio verksmą, vengti nuolatinio emocinio streso ir nereikalingo gydymo.
Suprasti, kodėl kamuoja virškinimo sutrikimai, galima, įsiklausius į savo organizmą. Svarbu atsiminti, kad kūnas nuolatos kinta ir ateityje susiduria su skirtingais dirgikliais, todėl gali žarnyno sutrikimai gali kilti dėl skirtingų priežasčių įvairiuose gyvenimo etapuose.
Svarbiausia - sveika ir subalansuota mityba, kurioje gausu skaidulų, vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų. Rekomenduojama vartoti fermentuotus maisto produktus, tokius kaip jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai, kuriuose gausu probiotikų. Svarbu vengti perdirbto maisto, rafinuoto cukraus, dirbtinių saldiklių, alkoholio ir rūkymo. Taip pat svarbu streso valdymas, pakankamas miegas ir reguliarus fizinis aktyvumas.
Sveikata | Žarnyno veiklos gerinimas
