Daugelis vaikelio susilaukusių mamų mano, kad visi su gimdymu susiję negalavimai - jau praeityje, tačiau tuo metu gali išlįsti dar vienas neretai pasitaikantis negalavimas - karščio bangos ir gausus prakaitavimas.

Nėštumo metu organizme vyksta intensyvūs pokyčiai, išsiskiria dideli dviejų hormonų - estrogeno ir progesterono - kiekiai. Tačiau po kūdikio gimimo šių hormonų lygis stipriai krenta. Iškart po gimdymo, žindymo laikotarpiu ir prasidėjus menopauzei moters organizme estrogeno lygis gali būti kritiškai žemas: dėl to ir pila karštis bei kankina gausus prakaitavimas.

Hormonai, skatinantys pieno gamybą, taip pat gali sukelti karščio bangas. Nėštumo metu moters organizmas pradeda gaminti hormoną prolaktiną, skatinantį pieno liaukų augimą. Žindymas pristabdo ovuliaciją, o kuo ilgiau organizmas nepradeda gaminti estrogenų, tuo ilgiau moterį gali varginti ir karščio bangos.

Nutraukus žindymą, vidutiniškai per 6-8 savaites, hormonų lygis stabilizuojasi. Dažniausiai gausus prakaitavimas išnyksta vėl po gimdymo atsiradus mėnesinėms ir hormonų lygiui pasiekus stabilų lygį. Iki tol estrogeno lygis moters organizme būna labai žemas.

Kai kurioms moterims prakaitavimas gali tęstis iki kelių savaičių ar net ilgiau, priklausomai nuo organizmo. Svarbu suprasti, kad tai - laikinas etapas. Karščio bangos ir gausus prakaitavimas po gimdymo išnyks natūraliai, vos tik stabilizuosis hormonų ir skysčių lygis.

Kas vyksta moters organizme po gimdymo?

Akušeriai-ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.

Pokyčiai reprodukcinėje sistemoje:

• Gimda: Iškart po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų. Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi.
• Gimdos kaklelis: Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.
• Makšties išskyros (lochijos): Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą. Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.
• Kiaušidžių veikla: Iškart po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
• Makštis ir išoriniai lytiniai organai: Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų.
• Skausminga makštis: Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Šiuo atveju kokio nors ypatingo gydymo nesiūloma. Rekomenduojama mankšta, ypač Kegelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.
• Lytiniai santykiai: Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis. Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių, manoma, kad per tiek laiko gerai sugyja pooperacinis randas ir moteris įgyja pakankamą apsaugą nuo galimos infekcijos.

Kiti dažni pokyčiai:

• Pilvo pokyčiai: Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms). Pokyčiai šioje srityje neišvengiami - dažniausiai tai suglebusi, išsitampiusi oda ir/arba strijos. Tačiau atsiradę pakitimai ir tai, kaip greitai pavyksta juos pašalinti labai priklauso nuo to, kaip prisižiūrite nėštumo metu ir po gimdymo. Norint turėti kuo gražesnį pilvuką, reikia palaikyti odos elastingumą - mankštintis, gerti daug vandens ir tepti kūną (ne tik pilvą) aliejais arba drėkinančiais losjonais. Tai daryti ir laukiantis, ir pagimdžius.
• Kūno patinimas: Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Dauguma moterų po gimdymo netenka maždaug 5,5 kg (3-4 kg sveria kūdikis, nuo 400 g iki beveik kilogramo - placenta, dar apie pusę kilogramo sudaro kraujas ir vaisiaus vandenys). Mažėjant skysčių kiekiui organizme, iki pirmosios savaitės pabaigos moteris turėtų netekti dar 1,5-2 kg svorio. Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių, po gimdymo galite jausti, kad kūnas yra šiek tiek “sunkesnis” nei turėtų. Šį apsunkimo jausmą ir audinių patinimą galima sumažinti geriant daug vandens ir vartojant kuo mažiau druskos.
• Hemorojus: Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Ši nemaloni problema ištinka gana nemažą dalį moterų, kurios kūdikio susilaukė gimdydamos natūraliais gimdymo takais. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Pagreitinti gijimą padeda specialus tepalas, gydomosios vonios (ar kompresai), laisvinamieji. Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija.
• Vidurių užkietėjimas: Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo. Tai išties dažna problema pagimdžius. Padėti sau galima medikamentais, specialiomis žolelių arbatomis arba pakeitus mitybą - valgant daugiau daržovių, geriant daugiau vandens. Taip pat padeda judėjimas.
• Nuotaikos svyravimai: Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Praeinančią depresiją sukelia tokie veiksniai kaip emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus. Nėštumo ir gimdymo metu teko daug patirti, todėl nenuostabu, kad po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir skirtingų emocijų antplūdis. Medikų teigimu, nuotaikos, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties. Kai kurioms ši būklė tetrunka kelias dienas, tačiau tos, kurioms toks nuotaikų šėlsmas užsitęsė, turėtų kreiptis į specialistą.
• Krūtų pokyčiai: Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Pirmąsias kelias paras po gimdymo iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Jame esantys antikūnai saugo naujagimį nuo patogeninių virusų. Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas - riebalų ir baltymų sankaupa angliavandenių ir mineralų tirpale. Laktaciją reguliuoja kompleksiniai neurohumoraliniai mechanizmai, o jos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo to, kaip dažnai žindomas kūdikis. Nėštumo metu jos didėja, o pagimdžius ir turint pieno dažnai būna ypač atitolusios nuo savo tikrojo dydžio. Tokie dydžio svyravimai neretai nulemia strijų atsiradimą. Kai kurios moterys nutaria nežindyti kūdikio bijodamos, kad krūtinė praras gražią išvaizdą. Tačiau specialistai tikina, kad nesvarbu, maitinsite krūtimi ar ne, krūtinė vis tiek kažkiek pasikeis: bus didesnė, bet mažiau stangri, nustojus maitinti taps mažesnė nei buvo iki nėštumo, atsiras strijų ar padidės speneliai. Šiuos pokyčius galima sumažinti iki minimumo, jei krūtinę nuoširdžiai prižiūrėsite - nešiosite tinkamą liemenėlę, tepsite stangrinančiu kremu, mankštinsitės.
• Pieno karštinė: Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 val. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei parą, galima įtarti infekciją.
• Plaukų slinkimas: Tai dar vienas išbandymas, skirtas daliai kūdikį pagimdžiusių moterų. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo. Jei gimus kūdikiui pastebite, kad jūsų plaukai slenka tiesiog kuokštais, neišsigąskite. Anot medikų, tai normalu ir priklauso nuo estrogeno pokyčių organizme. Paprastai, tai susitvarko per pusmetį nuo gimdymo.
• Šlapimo nelaikymas: Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo. Tai nutinka tik gimdžiusioms natūraliais gimdymo takais. Kurį laiką gali tekti naudoti specialias priemones šlapimui sugerti ir atsargiau kosėti ar juoktis, nes net nuo to galite imti nevalingai šlapintis.
• Kraujavimas: Ar gimdėte natūraliai, ar cezario pjūvio pagalba, kurį laiką gali varginti kraujavimas iš makšties. Taip kūnas išsivalo nuo kraujo ir kitokių skysčių likučių gimdoje. Jei kraujavimas vargina ir atrodo pernelyg gausus, nedvejodami kreipkitės į gydytoją.
• Nuovargis: Energijos trūkumas ir mieguistumas po gimdymo yra visiškai normalus dalykas. Kad nesinorėtų miegoti net stovint, stenkitės valgyti lengvesnį, lengviau virškinamą maistą, dienos metu pasimankštinti ar pasivaikščioti gryname ore. Jei turite progą, nusnauskite popiečio miego kartu su vaikeliu.

Kaip palengvinti gausų prakaitavimą po gimdymo?

Nors gausus prakaitavimas yra laikinas ir natūralus reiškinys, yra keletas būdų, kaip palengvinti šį diskomfortą:

• Vėsinkite namus: Pasistenkite palaikyti vėsesnę aplinkos temperatūrą.
• Atkreipkite dėmesį į tekstilę: Dėvėkite drabužius iš natūralių, prakaitą sugeriančių audinių - medvilnės, lino, merinų vilnos. Jei vargina gausus naktinis prakaitavimas, įsigykite specialią drėgmę sugeriančią patalynę.
• Gerkite pakankamai skysčių: Gausiai prakaituodamos moterys netenka nemažai skysčių, tad organizmas gali siųsti dehidratacijos signalus. Dėl to ypač svarbu gerti daug vandens.
• Venkite tam tikrų maisto produktų: Kai kurie maisto produktai bei gėrimai gali paskatinti prakaitavimą ir karščio bangas. Stebėkite, koks maistas potencialiai provokuoja prakaitavimą, ir stenkitės šių produktų vartoti kuo mažiau.
• Suvaldykite stresą ir gerai išsimiegokite: Miego stygius lemia stresą, kuris savo ruožtu sukelia išsimiegoti trukdančias naktines karščio bangas. Nors dažnai po vaikelio gimimo tai atrodo misija neįmanoma, labai svarbu pakankamai miegoti. Tam tikros atsipalaidavimo technikos prieš miegą pagerina jo kokybę ir sumažina karščio bangas.
• Augalinės kilmės izoflavonoidai: Tai augalinės kilmės aktyviosios medžiagos, dar vadinamos fitoestrogenais. Kai kurie estrogenų savybių turintys augalai, pavyzdžiui, sojų produktai, gali padėti sumažinti karščio bangų dažnį.

Prakaitavimas po gimdymo gali būti susijęs ne tik su hormonų pokyčiais, bet ir su kitais veiksniais, pavyzdžiui, skydliaukės veikla, vitamino D trūkumu ar kitomis sveikatos problemomis. Jei prakaitavimas yra itin gausus, vargina ilgą laiką ar kelia nerimą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Svarbu: Jei fiziškai ar psichologiškai jaučiatės labai blogai, reikėtų ilgai nelaukti ir kreiptis į specialistus.

tags: #po #gimdymo #pila #prakaitas

• Saugūs žaisliniai šratiniai šautuvai
• Medžių klombų pasirinkimas daržui
• Darbuotojų teisės auginant vaikus
• Šeimos aforizmai
• Kaip pasirinkti masažinį aliejų kūdikiui