Žindymo nutraukimas yra svarbus etapas tiek mamai, tiek vaikui. Tai natūralus procesas, tačiau jis gali būti emociškai ir fiziškai sudėtingas. Svarbu pasirūpinti, kad perėjimas nuo mamos pieno prie kito maisto būtų kuo švelnesnis ir nekeltų streso nei mamai, nei vaikui. Kiekvienas vaikas ir kiekviena mama yra skirtingi, todėl tinkamas laikas nutraukti žindymą priklauso nuo daugelio veiksnių. Staigus žindymo nutraukimas gali būti stresinis tiek mamai, tiek vaikui. Daugelis mamų nutraukdamos žindymą jaučia liūdesį, nes tai yra ypatingas ryšio su vaiku momentas. Svarbu suprasti, kad tai natūrali proceso dalis, ir nebijoti ieškoti emocinės paramos. Jei jaučiate kaltės jausmą ar stresą, pasikalbėkite su artimaisiais, mamų bendruomenėmis ar net specialistais.
Kada reikėtų liautis žindyti?
Ne visais atvejais mamos sutinka ar gali laukti, kol vaikelis nuspręs pats atsisakyti pienelio. Nu(si)junkymas yra žindymo pabaiga. Kada ji turėtų įvykti? Kai kurie sveikatos priežiūros specialistai iki šiol „ilgalaikiu“ žindymu laiko tik pirmuosius 6 mėnesius, tačiau svarbu žinoti, kad visos pasaulio sveikatos organizacijos sutaria, jog pirmuosius 6 mėn. turėtų būti išimtinai žindymas (neduodant jokių papildomų skysčių ir maisto, išskyrus motinos pieną). Amerikos pediatrų draugija rekomenduoja žindyti iki metų, PSO ir UNICEF palaiko žindymą iki 2 metų ir ilgiau, jei mamai ir vaikui to reikia, tuo tarpu ne Vakarų kultūros šalyse tai įprastai įvyksta apie 3-4 vaiko gyvenimo metus. Šalyse, su iškreiptu požiūriu į žindymą, bendrai, o ilgalaikį žindymą - ypač, mamos, žindydamos vyresnio nei vienerių metų amžiaus vaikučius, tiesiog neafišuoja ar net slepia šį faktą nuo daugumos aplinkinių, taip išvengdamos joms nereikalingo dėmesio, dažnai taktiškų pastabų ar juokelių bei „patarimų“.
Garsus JAV pediatras ir daugybės knygų apie vaikus autorius dr. William Sears vienoje iš savo knygų sako, kad tam tikros vaikų elgsenos, t.y. abejingumas, agresija, perteklinis inkštimas, dažni nuotaikos svyravimai ir t.t. - visa tai gali būti tiesiog priešlaikinio nujunkymo „ligos“. Jis kalba apie nujunkymą kaip apie „subrendimą“, rodantį pasirengimo jam stadiją. Nujunkymas turėtų būti ne atskyrimas nuo mamos, o vaiko raidos stadija, kuomet vaikas jaučiasi „toks pilnas ir toks teisus, jog jis yra pasirengęs imtis kitų santykių“ ir pereiti prie kitų dalykų. Dr. Sears mano, jog nujunkinius vaiką anksčiau, nei atėjo jo laikas, galima palikti jį jaučiantis „nepilnu“ ir sužlugdyti jo pasitikėjimo jausmą.
Kaip nutraukti žindymą be streso?
Svarbiausia - tai daryti palaipsniui, atsižvelgiant į vaiko ir savo poreikius. Kiekviena situacija yra unikali, todėl reikia rasti tinkamiausią būdą, kuris geriausiai atitinka šeimos gyvenimo ritmą. Staigus ar netaisyklingai atliktas žindymo nutraukimas gali tapti tikrai skausmingu ir neigiamas emocijas sukeliančiu įvykiu tiek vaikučio, tiek ir mamos gyvenime. Dažnai mamos ypač nerimauja dėl nujunkymo proceso.
Būdai nutraukti žindymą:
- Vaiko inicijuotas nujunkymas (nusijunkymas) - įvyksta tuomet, kai vaikas nebeturi mitybinio ir emocinio poreikio žįsti. Ir apie tai galima kalbėti tik tada, kai gerokai vyresnis nei vienerių metų mažas vaikas didžiąją dalį maistinių medžiagų gauna iš kietojo maisto (košės, mėsa, vaisiai, daržovės ir pan.), gerai geria iš puodelio ir palaipsniui pats mažina žindimų iš krūties skaičių.
- Mamos inicijuotas nujunkymas - jei jaučiate, ar esate verčiama aplinkybių, kuomet reikia paskatinti nujunkymą anksčiau, nei tam išties yra pasiruošęs jūsų mažylis, tikrai įmanoma tai padaryti švelniai ir su meile „padėti“ savo vaikui šiame procese. Kai kurie vaikai, net jei jie nėra tikrai pasiruošę, gali būti švelniai atjunkyti be pernelyg didelių protestų. Mamai inicijuojant nujunkymą, svarbu tai daryti kuo įmanoma švelniau, palaipsniui, lanksčiai, kantriai ir gerbiant savo vaiko poreikius. Jei tikrai norite pati inicijuoti nujunkymą, patartina sulaukti bent tol, kol mažyliui sueis 18 mėnesių - tyrimai parodė, jog iki tol vaikučiai ypač jautriai reaguoja į nujunkymo pradžią ir tikrai nėra tam pasiruošę. Paprastai, toks nujunkymas prasideda nuo maitinimų skaičiaus mažinimo - pirmiausiai, palengva pabandoma atsisakyti tų, kurių mažylis „pasigenda" mažiausiai (žaisdamas, kietai įmigęs, galbūt tuo dienos metu jau būnant darželyje ar su aukle), po to šeima sąmoningai keičia pasiruošimo miegui ir migdymo ritualus. T.y. pirma pasiūloma krūtis, o po to jau visi kiti dalykai - prausimasis, dantukų valymas, apsirengimas pižama, pasaka ir pan., taip švelniai „atrišant“ krūtį nuo už(si)migdymo, miego.
- Palaipsnis nujunkymas leidžia palaipsniui pakeisti žindymą kita mitybos rūšimi, meile ir dėmesiu, kas kompensuotų žindymo netektį. Taikant palaipsnį nujunkymą jūsų pieno kiekis mažės, bet jame pamažu didės imunitetą palaikančių medžiagų kiekiai, ir tai suteiks jūsų mažyliui paskutinę papildomą apsaugą nuo infekcijų. Kadangi nujunkymo proceso trukmė labai priklauso nuo įvairių faktorių, labai sudėtinga prognozuoti, kiek jis truks būtent pas jus. Tiesiog išlikite tokia kantri ir lanksti, kokia tik galite būti. Nujunkymas tikrai įvyks, tačiau kartais šio proceso metu galite jaustis daranti žingsnį į priekį ir po to du žingsnius atgal. Jei taikote aktyvų nujunkymą, pasirūpinkite, kad mažylis dienos metu gautų labai daug meilumo ir papildomos („ekstra“) meilės. Jūsų vaikui augant, žindymas tampa kai kuo daug didesniu, nei tiesiog būdas numalšinti alkį ir troškulį.
- Dalinis nujunkymas, kuomet Jūs galite išlaikyti vieną (ar kelis) maitinimus per dieną ir tiesiog atsisakyti visų kitų. Jei aktyviai nujunkote, suteikite mažyliui daug meilumo, išties daug laiko būnant tik judviem kartu, daug bučinių ir apkabinimų. Daugelis mamų, kurios nujunko mažylius, dažnai bijo tai daryti, galvodamos, jog toks elgesys kaip tik paskatins vaiką siekti krūties. Tiesa ta, jog jūsų vaikui toks elgesys yra tiesiog būtinas kaip sumažėjusio fizinio kontakto kompensacija sumažėjus žindymui. Leiskite laiką leidžiant jam žaisti ant jūsų („jodinėti“, ropinėti ir pan.), gulinėti kartu, kasyti jo nugarytę, glostant jį ir pan. Išskirti laiką, kad galėtume jį tiesiog palaikyti ir sutelkti savo dėmesį tik į jį - lygiai taip pat, kaip darėte tai jį žindant. Sėdėkite ar gulėkite kartu, žiūrėkite į jį, kalbėkitės su juo. Darykite ką nors kartu su juo. Nežiūrėkite tuo metu TV, neatsiliepkite/nekalbėkite telefonu, nebandykite daryti ko nors kito. Kartais dienos metu užteks ir trumpo pasimeilinimo praeinant pro vaiką, tačiau pasistenkite rasti laiko nors vienai ilgesnei buvimo kartu „sesijai“ kartą per dieną. Tiesiog leiskite jam suprasti bet kokiais jums prieinamais būdais, jog jūs iki šiol siekiate artumo su juo. Jei mažylis išreiškia stiprų poreikį pažįsti, nereikia jam atsakyti.
Kaip suprasti, ar nujunkymas jūsų mažyliui vyksta per greitai?
Stebėkite savo kūdikį dėl streso požymių; jis tikrai jums leis suprasti, jei nujunkymas jam vyksta per greitai. Pasirengimas nujunkymui yra tam tikras raidos etapas ir kai kurie vaikai jį pasiekia anksčiau nei kiti. Jei nujunkymas, rodos, eina per greitai jūsų vaikui (ar jums - juk žindymas yra „abipusio eismo gatve“), tuomet niekas negali jums uždrausti kiek sulėtinti tempą ar net grįžti šiek tiek atgal. Jums nereikia vėl susigrąžinti visus prieš tai buvusius maitinimo kartus. Bet jei tik norite, galite susigrąžinti tuos, kurių jūsų mažyliui, rodos, reikia labiausiai. Arba nesiūlykite pati krūties, tačiau neatstumkite vaikučio iki tos ribos, kai jis pasijaus tiesiog beviltiškai.
Sergantiems vaikams yra labai normalu norėti žįsti daugiau, nei tuomet, kai jie yra sveiki. Žindymas aprūpina juos skysčiais ir maisto medžiagomis, kurių jie labai dažnai atsisako, jei tai nėra mamos pienas. Nežindomi sergantys vaikai kartais patiria dehidratacijos pavojų, nes ligos metu jie tiesiog atsisako gerti. Kai tuo tarpu tai yra reta situacija su žindomais vaikais (vienas iš daugelio mažų vaikų ilgalaikio žindymo privalumų!). Kvalifikuoti žindymo konsultantai niekad nepatars mamai inicijuoti ar tęsti nujunkymo procesą, jei jos mažylis serga. Nujunkymas įprastu metu, esant vaikui sveikam, yra išties drastiškas pokytis mažyliui, ypač jei jis nėra tam pasirengęs. Jei nujunkymo metu jūsų vaikas suserga, rimtai apsvarstykite galimybę leisti jam toliau žįsti, kiek tik jam reikia, kol jis pilnai pasveiks. Tęsiamas, neribojamas žindymas tikriausiai pagreitins gijimo procesą ir tai išties yra pats geriausias būdas paguosti sergantį mažylį. Jei jūsų vaikui nujunkymas apskritai vyksta sudėtingai, tuomet tiesiog laikas gali būti geriausias „vaistas“. Galbūt dabar yra tiesiog netinkamas laikas.
Staigus žindymo nutraukimas
Staigus nujunkymas yra labai didelis stresas ir mamai, ir mažyliui, ko pasekoje gali įvykti krūties latakų užsikimšimas (pieno kamštis), krūties infekcija (mastitas) ar net krūties pūlinys (abscesas). Dėl to mamai gali staigiai nukristi tam tikrų hormonų lygiai kraujyje, kas gali sukelti nuotaikų svyravimus, depresiją ir pan. Tikroji būtinybė staigiai nutraukti žindymą yra tikrai itin retas atvejis - kūdikio mirtis, mamai nustatyta visiškai nesuderinama su žindymu liga ir/ar jai būtinas ilgalaikis visiškai su žindymu nesuderinamų vaistų vartojimas. Jei tik įmanoma, visada pasitarkite ir su kitais gydytojais - tiesiog tam, kad išgirstumėte „antrąją nuomonę“, jei jums siūloma staigiai nutraukti maitinimą.
Vienas natūraliausių būdų naujagimiui užmigti yra bežindant. Kodėl gi ne - šilta, saugu, teka skanus pienelis. Tačiau naudojant šį migdymo būdą su vyresniais mažyliais, ilgainiui atsiranda stiprus įprotis ir mamos skundžiasi, kad be jų vaikai neužmiega, todėl jos priverstos visuomet būti namuose migdymo metu. O jei tenka anksčiau grįžti į darbą, tai sukelia daug streso. Užmigimas prie krūties bežindant yra toks pat normalus ir fiziologinis procesas kaip ir pats žindymas. Kodėl turėtume į tai žiūrėti kaip į patologiją?
Vienas dažniausių klausimų, dėl ko kreipiasi į mane konsultacijų, yra nepaliaujamas naktinis žindymas. Tai kūdikiai ir maži vaikai virš metukų, kurie negeba miegoti kitaip, tik žįsdami. Dažnai mamos būna tokios pervargusios, kad tiesiog nori nutraukti žindymą, nes nemato kito būdo pailsėti, o išsimiegoti žindydamos tiesiog negali. Pasakojimas, kaip ši situacija atsirado, taip pat būna labai panašus, tiesiog žindymo kursuose girdėjo kad, žindant pagal poreikį, krūtis turi būti kūdikiui duodama vos tik jis suverkia.
Kūdikio maudymas
Kaip elgtis su emocinėmis reakcijomis?
Žindymo nutraukimas gali sukelti įvairias emocijas tiek mamai, tiek vaikui. Vaikas gali jausti nerimą, nesaugumą ar net pyktį, o mama - liūdesį, kaltę ar nuostolį. Svarbu pripažinti šias emocijas ir rasti būdus, kaip su jomis susitvarkyti.
- Kantrybė ir ramybė. Stenkitės išlaikyti ramybę ir kantrybę. Vaikui gali prireikti laiko prisitaikyti prie pokyčių, todėl svarbu būti šalia ir suteikti jam reikiamą emocinę paramą.
- Ieškokite pagalbos. Jei jaučiatės, kad situacija tampa per sunki, pasitarkite su draugais, šeima ar sveikatos priežiūros specialistais. Jie gali suteikti jums naudingų patarimų ir palaikymą.
- Pozityvus požiūris. Žiūrėkite į atjunkymą kaip į natūralų procesą, kuris žymi naują etapą jūsų ir vaiko gyvenime.
Nesijauskite kaltos nutraukusios maitinimą - jūs esate ne tik motinos, jūs dar ir moterys. Apdovanokite save ir atšvęskite žindymo pabaigą, o kartu ir mažylio savarankiškumo pradžią. Nesikankinkite, jeigu akivaizdžiai matote, kad pienelis baigėsi, ir tai trukdo ramiai miegoti tiek jums, tiek vis nepasisotinančiam mažyliui, tiesiog objektyviai įvertinkite žindymo padėtį ir imkitės ryžtingų veiksmų. Reta motina nusprendžia nutraukti maitinimą be priežasties, dažniausiai mamos pervargsta, nusikamuoja ir ima jaustis tarsi besiaukojančios.
Žindymas yra ne tik būdas maitinti kūdikį, bet ir svarbi ryšio tarp mamos ir vaiko dalis. Tačiau ateina laikas, kai reikia nutraukti žindymą. Nors tai gali būti emociškai sunkus procesas, tinkamai pasiruošus ir laikantis tam tikrų rekomendacijų, žindymo nutraukimas gali būti švelnus ir mažiau stresą keliantis tiek vaikui, tiek mamai.
