Naktį ir dieną į kelnaites vis dar pasišlapina kas antras trejų metų vaikas, kas ketvirtas - ketverių. Pasitaiko, kad naktį lovoje nevalingai apsišlapina ir dar vyresni vaikai, net suaugę žmonės. Penkerių Lukas rytą išlipo iš lovos šlapiomis kelnaitėmis. Jo lova taip pat buvo šlapia. Medikai tvirtina, kad naktinis vaikų šlapinimasis yra, jei ne liga, tai vystymosi sutrikimas. Labai blogai elgiasi tie tėvai, kurie to nesupranta, naktį į lovą besišlapinančius vaikus smerkia, užuot jiems padėję. „Susidūrus su vaikų naktinio šlapinimosi problema, kurią lydi kasdienis patalynės ir čiužinio skalbimas bei džiovinimas, ir jai nesibaigiant, tėvus dažnai apima neviltis. Vaikui palengvėja, kai sužino, kad čia nėra jo kaltės, o už tai atsakingi organizmo ypatumai.
Dieninis ar naktinis šlapinimasis į kelnaites ar lovą laikomas natūraliu, kol vaikui sukanka 3-4 metai. Jei nevalingai šlapinasi penkiametis vaikas, tėvai turėtų susirūpinti. Į kelnaites vaikas gali šlapintis ir dieną, ir naktį - pagal tai enurezė vadinama dienine arba naktine. Viena iš dieninės enurezės formų yra juoko enurezė. „Ši enurezės forma paprastai praeina su amžiumi iki brendimo. Atliekant medicininius tyrimus gydytojai fiziologinių pakitimų neranda. Enurezė gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė enurezė - kai vaikas nuo gimimo be ilgesnių pertraukų šlapinasi naktimis į lovą. Tai daro ir sulaukęs penkerių. Pirminė enurezė pasitaiko dažniausiai.
Kada reikėtų sunerimti?
Medikai nesutaria, kada reikia pradėti gydyti enurezę. Dominuoja nuomonė, kad neverta skaičiuoti, kiek kartų per parą vaikas pasišlapina nevalingai. „Nėra protinga nuovokiam, susirūpinusiam trejų ar ketverių vaikui sakyti, kad į pasišlapinimą nereikia kreipti dėmesio. Tėvai turi žinoti, kad dėl to gali išsivystyti nevisavertiškumo kompleksas, nenoras bendrauti, atsiranda nuolatinė baimė apsišlapinti kitiems matant. Vaikai dažnai tyčiojasi iš tų, kurie yra silpnesni. Dėl to pastarieji pradeda vengti situacijų, kuriose yra bent mažiausia tikimybė apsijuokti.
Priežastys, lemiančios nevalingą šlapinimąsi
„Gali būti kalta šlapimo takų infekcija, stuburo smegenų patologija, įgimtos ir paveldimos inkstų ligos, diabetas, epilepsija, miego sutrikimai. Jei tyrimai nepatvirtina nė vienos šių ligų, priežastis gali būti nepakankamai susiformavęs šlapinimosi refleksas. Normaliu atveju nuo naktinio šlapinimosi apsaugo dvi fiziologinės funkcijos. Pirmoji yra antidiuretinis hormonas, sulėtinantis šlapimo susidarymą naktį. Dėl to šlapimo pūslė nepersipildo iki ryto. Naujausi tyrimai rodo, kad antidiuretinio hormono gamybos bioritmas dėl centrinės nervų sistemos nesubrendimo yra sutrikęs apie 80-90 proc. Antroji funkcija - tai galėjimas atsibusti, kai šlapimo pūslė prisipildo. Ankstyvame amžiuje už šlapinimosi refleksą atsakingos nugaros smegenys. Vaikui augant, už šlapinimosi refleksą tampa atsakingi nervų centrai smegenų kamiene ir smegenų žievėje. Nuo to laiko žmogus pats ima kontroliuoti šlapinimąsi. Enurezė pasireiškia, kai komunikacija tarp šlapimo pūslės ir nervų sistemos sutrinka dėl nervų sistemos nebrandumo. Smegenys negauna impulso pabusti arba impulsas yra labai silpnas. Vaikai paprastai išauga šlapinimosi problemą, kai gerai veikia viena arba abi šios fiziologinės funkcijos. Dažna dieninės enurezės priežastis būna maža funkcinė šlapimo pūslės talpa, kuri prisipildo labai greitai ir smegenys staiga gauna informaciją apie norą šlapintis. Mokslininkai neatmeta ir emocinių bei elgesio problemų. Dėl traumuojančių psichologinių veiksnių, dažniausiai - patiriamo streso, enurezės epizodai gali padažnėti. Vaikui stresą gali kelti įvairūs įvykiai jo gyvenime.
Naktinė enurezė kamuoja dvigubai daugiau berniukų, negu mergaičių. Priežastys nėra aiškios. Vaikų naktinis šlapimo nelaikymas yra paveldimas ir genetika - viena iš pagrindinių vaiko pirminės enurezės išsivystymo priežasčių. Vaikams, kurių nė vienas iš tėvų nesišlapino į lovą, tikimybė susirgti šia liga yra apie 15 procentų. Jeigu vienas iš tėvų šlapinosi į lovą, tikimybė padidėja iki 44 procentų. Tuo tarpu jeigu abu tėvai šlapinosi į lovą - yra 77 procentai tikimybės, kad jų vaikui išsivystys naktinė enurezė.
Pirminė enurezė paprastai nesivysto vien tik dėl psichologinių problemų. Atlikti tyrimai parodė, kad emocinės ir elgesio problemos yra daugiau pirminės enurezės pasekmė. Tačiau dėl traumuojančių psichologinių dalykų (patiriamo streso) pirminės enurezės epizodai gali padažnėti. Vaikui stresą gali kelti įvairūs įvykiai jo gyvenime. Pavyzdžiui, persikraustymas gyventi ir mokytis į kitą vietą, patyčios mokykloje, artimo žmogaus mirtis, tėvų skyrybos.
Viena iš dieninės enurezės formų yra „juoko“ enurezė (lot. enuresis risoria). Ji pasireiškia tuo, kad vaikas šiek tiek pasišlapina ar pilnai pasišlapina, kai stipriai juokiasi, kosti. Ši enurezės forma paprastai praeina su amžiumi ir brendimu. Atliekant medicininius tyrimus gydytojai fiziologinių pakitimų neranda.
Kaip padėti vaikui?
Jokiu būdu vaiko nebarkite ir nebauskite. Su mažyliu sudarykite jo šlapinimosi kalendorių. Jis padeda ir vaikui, ir medikams. Jeigu vaikas ryte atsikelia neprišlapinęs lovos, tegu piešia besišypsantį veidelį arba saulutę. Jei atsikelia šlapias, tegu piešia liūdną veidelį, debesėlį su lietumi. Stebint kalendorių gerai matyti pagerėjimai, vaikas įgyja daugiau pasitikėjimo.
Naktį žadinti miegantį vaiką nepatartina dėl kelių priežasčių. Pirma, vaikui neleidžiama išsimiegoti. Pažadintas jis gali nesiorientuoti, išsigąsti, sutrikti. Pačios sauskelnės enurezės tiesiogiai neskatina. Jeigu šlapinimasis į sauskelnes nesukelia jokios reakcijos, tai trukdo normaliam šlapinimosi refleksui susiformuoti ir skatina enurezę. Tokiu atveju reikia nedėti sauskelnių ir leisti vaikui pajusti diskomfortą. Patartina vaiką mokyti prašytis ant puoduko kuo anksčiau. Galima pradėti nuo metukų.
Ankstesniame amžiuje kūdikiai nuo 6 mėn. buvo to mokomi, o dabar - nemokomi visai. Patartina vaiką mokyti prašytis ant puoduko kuo anksčiau. Galima pradėti nuo vienerių metų. Paprastai vaikai sėdi ant puoduko sulaukę 1,5-2 metų. Jei pratinimą prie puoduko vaikas priima agresyviai, perlaužti vaiką per prievartą anksčiau laiko nėra reikalo. Palaukite, kol vaikas emociškai bus pasiruošęs.
Vaikui palengvėja, kai sužino, kad čia nėra jo kaltės, o už tai atsakingi organizmo ypatumai. Nupiešus šeimos medį, vaikui galima paaiškinti susirgimo tikimybę ir papasakoti, kaip su tuo susidūrė ir tvarkėsi tėvai bei seneliai.
Pirmas svarbus žingsnis, kaip jau minėjome, suteikti vaikučiui paramą, parodyti supratimą ir paaiškinti, kad šlapinimasis į kelnaites yra laikinas sutrikimas ir šį sutrikimą turi daug vaikų. Jokiu būdu vaiko nebarti ir nebausti. Tai padės sumažinti emocines problemas ir pagerins vaiko vidinę savijautą. Svarbu tą akcentuoti, kadangi šlapinimosi sutrikimas paprastai išsisprendžia su laiku, tačiau su tuo susijusios emocinės problemos gali likti ir tęstis ilgą laiką.
- Dvi valandas prieš miegą vaikui neduoti gerti daug skysčių.
- Kartu su mažyliu tėvams rekomenduojama sudaryti mažylio šlapinimosi kalendorių. Jis padeda ir vaikui, ir medikams. Jeigu vaikas ryte atsikelia sausas, piešia besišypsantį veidelį (saulutę). Atsikėlęs šlapias - piešia liūdną veidelį (debesėlį su lietumi). Stebint kalendorių gerai matosi pagerėjimai, kuriuos matydamas vaikas įgyja daugiau pasitikėjimo.
- Naktį žadinti miegantį vaiką nepatartina dėl kelių priežasčių. Pirma, vaikui neleidžiama išsimiegoti. Pažadintas jis gali nesiorientuoti aplinkoje ir laike, išsigąsti, sutrikti.
- Kadangi naktinis šlapimo nelaikymas gali atsirasti ar pablogėti dėl išgyvenamo streso, svarbu užtikrinti vaiko ramybę.
Sauskelnės tiesiogiai neskatina enurezės. Svarbu žinoti, ar vaikas jaučia, kai prisišlapina į sauskelnes, ar ne. Jeigu nejaučia arba jaučia, bet vis tiek nori jas dėvėti, tai toks vaiko elgesys iš tiesų nutolina prašymąsi ant puoduko ir trukdo normaliam šlapinimosi refleksui susiformuoti bei skatina enurezę. Jeigu vaikas jaučia, kad prisišlapino ir prašosi į tualetą („noriu sysiu“), vaiko normaliam šlapimo refleksui formuotis sauskelnės netrukdo. Pirmuoju atveju tėvams patariama tiesiog nustoti dėti sauskelnes ir leisti vaikui pajusti diskomfortą.
Gydymo metodai
Enurezė gali būti gydoma vaistais ir šlapinimosi sulaikymo refleksą ugdančiais treniruokliais. Gydymas vaistais gana efektyvus (apie 60-70 proc.), tačiau kai kuriems vaikams vaistai gali sukelti šalutinius poveikius ir nemažai daliai vaikų nutraukus gydymą vaistais, enurezės simptomai atsinaujina. Turi būti parinkti tinkami vaistai ir jų dozė kiekvienu atveju, kad kuo geresnį efektą būtų galima gauti esant mažiausiai šalutinių poveikių rizikai. Reikia prisiminti, kad vaiko organizmas yra labai jautrus ir kartais vaistų netoleruoja. Gydymo laikotarpis paprastai trunka iki 3 mėnesių. Svarbu žinoti, kad nėra garantijos dėl vaistų efektyvumo. Vartojant vaistus, problema gali išnykti, bet nustojus juos vartoti, vėl atsinaujinti.
Vienas iš sėkmingų metodų, naudojamų gydant enurezę, yra garso signalus skleidžiantys šlapinimosi sulaikymo treniruokliai - drėgmės aliarmai. Jie skirti vaiko šlapinimosi refleksui suformuoti, kai nervų sistema dar nėra pakankamai subrendusi ir nesiunčia nervinio impulso į šlapimo pūslę. Tai nedideli įrenginiai, turintys drėgmei jautrų įklotą, kuris tvirtinamas prie kelnaičių ar pižamos. Vaikui pasišlapinus, pasigirsta garsinis signalas ir/arba vibracija. Šio prietaiso pagalba nustatomas labai tiksli šlapinimosi pradžia ir iš karto duodamas signalas smegenims „noriu šlapintis, reikia pabusti ir nueiti į tualetą“. Vaikas signalą pradžioje išgirsta truputį pasišlapinęs ir gali atsikelti ir nueiti į tualetą. Jeigu vaikas pats neatsikelia, jį pakelti tik išgirdus garsinį signalą turi tėvai. Aparatas naudojamas kas naktį, ir tokiu būdu su laiku smegenys užfiksuoja, kad šlapimo pūslei prisipildžius, atsiranda noras šlapintis. Refleksas formuojasi ne iš karto, pokyčiai pastebimi maždaug po dviejų savaičių, o šlapinti į lovą vaikas nustoja per keletą (paprastai iki 12) savaičių. Vėliau vaikas pradeda atsibusti ir atsikelti kelias sekundes anksčiau už garsinį signalą, nes pradeda jausti šlapimo pūslės prisipildymą ir jo smegenys pradeda „žinoti“, kad neatsibudus, šlapimo pūslės raukas atsidarys, pradės bėgti šlapimas ir pasigirs signalas. Specialistai rekomenduoja aparatą naudoti dar keletą savaičių, kai vaikas jau nesišlapina, kad būtų išvengta atkritimo. Iš tiesų vaikas pietų miego metu gali pasišlapinti. Reikėtų tai aptarti su auklėtoja. Galima ir pietų miego metu dėti drėgmės aliarmo, tačiau aparatėlį gali išgirsti kiti vaikai ir sužinoti apie problemą. Jeigu kyla tikimybė, kad iš vaiko bus pasijuokta, galbūt geriau būtų dėti sauskelnes.
Šlapimo organų uždegimas. Tai gali būti šlapimo takų infekcijos, šlapimo takų sutrikimai ar anomalijos (šlapimtakio, šlaplės ar šlapimo pūslės). Svarbu laiku atlikti šlapimo tyrimą ir pasėlį, jei reikia - ir echoskopiją.
Pirmojo tipo cukrinis diabetas (cukraligė). Jei vaikas serga cukralige, jo kraujyje yra per daug cukraus, o tai gali lemti dažnesnį šlapinimąsi.
Nervinė įtampa, nerimas, pervargimas. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip persikraustymas į naują būstą, pasikeitęs vaiko dienos režimas, ar patirta psichinė trauma, gali sukelti ir vaikų miego sutrikimus, košmarus, kurie gali provokuoti šlapinimąsi į lovą.
Taip pat galima pastimuliuoti akupunktūrinius taškus, tačiau iki 5 m. šiam metodui reikia specialios adatos. Gali padėti ir vaistažolių arbatos. Ji dezinfekuoja šlapimo takus, jie tampa mažiau jautrūs. Gydymas trunka apie 3 mėn.
Ką patartumėte tėvams, kurių vaikas naktį (ar dieną) nelaiko šlapimo?
- Elkitės ramiai, nebarkite vaiko, nes ši bėda - ne vaiko kaltė. Dažnai vaikai, kuriuos barasi tėvai, pradeda šlapintis į lovą kaip kerštą arba protestą.
- Skatinkite vaiką, pagirkite už sausą lovą ir dovanokite dovanėlę. Tai paskatins vaiko savikontrolę.
- Mokykite vaiką sulaikyti šlapinimąsi, šiek tiek pakentėti, kad vėliau sugebėtų išlaikyti daugiau šlapimo.
- Ribokite skysčių vartojimą prieš miegą. Paskutinę silpną arbatėlę ar pieną vaikas turėtų išgerti likus nors 2 val. iki miego. Svarbu, kad vaikas gautų pakankamai skysčių per dieną, bet ne vakare.
- Jei vaikas yra vyresnis nei 4 metus, o naktinis šlapinimasis vis dar yra problema, pasikonsultuokite su gydytoju.
Top tips on helping your child with bedwetting
Nors apie šį sutrikimą kalbama nedaug, jis pasitaiko kur kas dažniau nei gali atrodyti. Skaičiuojama, kad į lovą šlapinasi apie 20-25 % 4-5 metų amžiaus vaikų. Svarbiausia, kad tėvai suprastų, jog tai nėra gėda ar vaiko kaltė. Naktinis ar dieninis nevalingas šlapinimasis vaikystėje iki penkerių metų dažniausiai laikomas normaliu reiškiniu. Tačiau jei tokio amžiaus ar vyresnis vaikas vis dar šlapinasi į lovą, įprastai nustatoma enurezė. Tarp penkiamečių enurezė diagnozuojama 15-20 %, tarp septynmečių - 7-10 %, o tarp dešimtmečių - maždaug 2,5 % vaikų. Kartais problema išlieka aktuali ir paauglystėje ar net suaugus, tuomet ji paliečia apie 0,5-2 % vyresnių nei 15 metų žmonių.
Enurezė gali būti kelių tipų. Pirminė enurezė pasitaiko dažniausiai ir diagnozuojama tada, kai vaikas nuo pat gimimo be ilgesnių pertraukų šlapinasi į lovą ir nenustoja to daryti sulaukęs penkerių metų ar daugiau. Antrinė enurezė nustatoma tada, kai vaikas jau kurį laiką (mažiausiai 6 mėnesius) gebėjo kontroliuoti šlapinimąsi, tačiau po kurio laiko vėl pradeda tai daryti. Pagal pasireiškimo laiką enurezė skirstoma į dieninė ir naktinė.
Enurezės atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, todėl priežasčiai nustatyti reikalingi medicininiai tyrimai. Svarbiausia - neignoruoti problemos. Pirmiausiai atliekami medicininiai tyrimai, kad būtų nustatyta konkreti enurezės priežastis. Būtent ją ir reikia šalinti. Gydymas gali būti įvairus - nuo medikamentinio ar psichoterapijos iki specialių refleksą formuojančių treniruočių.
Skysčių ribojimas vakare. Likus maždaug 2 val. iki miego, nereikėtų duoti vaikui gerti daug skysčių (jei labai nori, duoti šiek tiek vandens, bet jokiu būdu ne kofeino turinčių gėrimų).
Šlapinimosi kalendorius. Patariama žymėti, kurios naktys buvo „sausos“, o kurios - ne. Toks kalendorius padeda gydytojams geriau suprasti situaciją, o vaikui ir tėvams - stebėti pažangą.
Šlapimo pūslės treniravimas. Dienos metu galima skatinti vaiką sąmoningai šiek tiek pakentėti prieš einant į tualetą.
Psichologinės įtampos mažinimas. Vaikas turi augti ramioje aplinkoje, jaustis saugus ir turėti laiko mėgstamai veiklai bei draugams.
Dalis penkiamečių vis dar šlapinasi į lovą, kai kuriems vaikams ši problemėlė išlieka ir po penkerių metų. Priežastis, dėl kurios vaikas šlapinasi į lovą, retai susijusi su fiziniu negalavimu, pavyzdžiui, diabetu arba šlapimo takų infekcija. Gydytojas tai nustato pagal šlapimo tyrimus. Dažniausia problema, kad kai kurių vaikų nervai, kontroliuojantys šlapinimosi sistemą, vystosi ilgiau. Staiga atsiradęs naktinis šlapinimasis (enurezė) paprastai yra emocinio streso pasekmė. Jį gali sukelti mažesniojo broliuko ar sesutės atsiradimas, persikėlimas į kitą vietą, pirmosios dienos vaikų darželyje ir t.t. Vaikas šiuo atveju negali savęs kontroliuoti, todėl jo negalima bausti ir gėdinti.
Gali būti naudinga pailginti pertraukas tarp apsilankymų tualete dieną. Didesniems kaip septynerių metų vaikams galima naudoti signalizacijos prietaisą, kuri juos žadintų sušlapus lovai (drėgmės jutiklis dedamas po paklode). Jeigu per daug jautrus šlapimo pūslės raumuo, gali būti skiriama jo susitraukimą slopinančių vaistų.
Tėvams svarbu žinoti, kad naktinis šlapinimasis vyksta nevalingai ir čia nėra vaiko kaltės. Klaidinga galvoti ar sakyti, kad šie vaikai yra tinginiai, kurie dėl tingėjimo nenueina į tualetą. Tai ne tik klaidinga, bet ir labai destruktyviai veikia vaiką, nes jis pradeda kaltinti save. Vaikų baudimas, gąsdinimai, nuolatiniai pykčiai tik dar labiau sutrikdo vaiką ir neleidžia jam pasveikti. Priešingai - vaikas šeimoje turi jaustis saugus ir mylimas.
