Festivalis „Kino pavasaris“ šiemet žada turtingą programą iš daugiau nei 100 filmų ir daugiau nei 50 lydinčių renginių. Festivalis vyks kovo 14-27 dienomis visoje Lietuvoje, kino teatruose 16-oje miestų. Daugiau nei 140 filmų ir dvi savaitės jiems pamatyti - tokia programa prieš porą dienų pristatė Vilniaus miesto festivalis „Kino pavasaris“. Joje - jau 94 svarbiausius apdovanojimus Kanų, Venecijos, Berlyno ir kituose tarptautiniuose kino festivaliuose pelnę, „Auksiniais gaubliais“ įvertinti bei „Oskarams“ nominuoti filmai.
„Šiemet programa yra tikrai stipri. Turime filmų, kurie visus metus keliavo po visą pasaulį, susižėrė begales apdovanojimų, po paskutinio savaitgalio turime ir nemažai „Oskarų“ laimėtojų ar nominantų, pavyzdžiui, „Kryčio anatomija“, „Interesų zona“, „Aš čia kapitonas“, „Olfos dukros“ - programa tikrai labai stipri, linkiu žiūrovams tiesiog ieškoti jų gero filmo“, - kalbėjo K. Konradas.
Daugiau nei 108 tūkstančiai žiūrovų - tai didelis palaikymas festivaliui, ir už tai esame labai dėkingi kiekvienam žiūrovui. Sulaukėme beveik tiek pat žiūrovų, kaip ir praėjusiais metais, o tai rodo, kad kokybiškas kinas išliko svarbia pramoga ir per antrąjį karantiną.
Iššūkiai ir naujovės pandemijos metu
Šiemet „Kino pavasario“ organizatoriai buvo pasiruošę visiems galimiems scenarijams: kovą prasidėjęs renginys pakvietė žiūrovus filmus žiūrėti namų kino ekranuose, viešbučių kambariuose ir autokino seansuose, o balandžio pabaigoje kino teatrams pagaliau atvėrus duris festivalis savaitei grįžo į savo namus - didžiuosius kino teatrų ekranus.
„Virtualumas yra skausmingas smūgis festivalių esmei. Su kolegomis iš užsienio pasikalbame, kad vien tik virtualiojo kino festivalio negali būti - fizinė žiūrovo patirtis, santykis su juo yra kino festivalių šerdis. Tai suvokdami, daugelis festivalių arba pasirinko nukelti renginius, arba ieškojo galimybių, tarp jų ir mes“, - sako A. Ramaška.
Kad žiūrovams fizinė patirtis iš tikrųjų svarbi, rodo projekto „Atostogos su KINO PAVASARIU“ rezultatai. Pasak projekto Vilniuje partnerių agentūros „Go Vilnius“ direktorės Ingos Romanovskienės, kai kuriomis dienomis projekte dalyvavusių viešbučių užimtumas siekė rekordinius skaičius, o daugelis kambarių savaitgaliais buvo išparduoti. „Galimybė užsisakyti viešbučio kambarį, kuriame gali žiūrėti festivalio filmus, auditorijai, pasiilgusiai kelionių, naujų vietų ir potyrių, buvo pasiūlyta pačiu laiku. Vilniaus viešbučiai, kuriuos, kaip ir visą turizmo sektorių, labai paveikė pandemijos apribojimai, šią iniciatyvą įvertino labai palankiai“, - pasakoja I. Romanovskienė.
„Ne paslaptis, kad karantinas mus visus gerokai išvargino, - pripažįsta festivalio vykdomoji direktorė Agnesta Filatovė. - Tai atsispindi pasikeitusiuose žiūrovų įpročiuose: nors fizinių patirčių paklausa išaugo, kino salės ir didžiojo ekrano poreikis grįžta lėtai.“
„Pastebėjome, kad virtualusis filmų rodymas per dvejus metus atrado auditoriją, kuri prieš tai neturėjo įpročio lankytis kino teatre. Ateityje mūsų dar laukia užduotis juos supažindinti su didžiojo ekrano privalumais, tačiau dėl patogumo festivaliai greičiausiai veiks hibridiškai ir nuo šiol rodys turinį tiek virtualiai, tiek kino teatre“, - priduria A. Filatovė.
Pandeminiai metai buvo kupini iššūkių ir sudarant festivalio programą. „Tam tikrų filmų tiesiog buvo neįmanoma perkelti į virtualiąją erdvę, tad labai džiaugiamės atsidariusiais kino teatrais. Juose parodėme 41 programos filmą ir kartu su virtualiaisiais seansais pristatėme visą numatytą 128 filmų programą. Kinui svarbi kolektyvinė patirtis, didelis ekranas. Filmų rodymas kino salėse leido visiškai įgyvendinti programos sudarytojų kuratorinę viziją“, - tęsia M. Valiūnaitė.
„Jei ieškotume teigiamų karantino pusių, viena jų tikrai būtų galimybė lengviau pasiekti kino režisierius iš viso pasaulio. Pokalbiai su kūrėjais praplečia filmų patirtis ir yra labai vertinami žiūrovų. Šiemet įvyko net 34 pokalbiai su tokiais kino meistrais kaip Radu Jude, Denisu Cote, Victoru Kossakovsky, Albertu Serra ir Ciro Guerra. Virtualieji susitikimai padėjo sukurti festivalio atmosferą virtualiojoje erdvėje“, - džiaugėsi M. Valiūnaitė.
6-oji konferencija MEETING POINT - VILNIUS ir mero priėmimas
Rekomendacijos ir ypatingi seansai
Festivalio organizatoriai ragina filmus, jei tik turite galimybę, žiūrėti artimiausiame kino teatre, nes būtent dideliame ekrane jie geriausiai atsiskleidžia, bet jei aplinkybės neleidžia, festivalio metu dešimt atrinktų žiūroviškiausių filmų bus prieinami ir „Telia Play“ naudotojams.
„Kino pavasario“ direktorius Algirdas Ramaška ragina nepraleisti Wojciecho Smarzowskio filmo „Namie geriausia“. „Viskas prasideda nauja romantiška pažintimi internete - gėlės, pasimatymai, piršlybos Venecijoje, atostogos Kanarų salose, bet idilė tęsiasi neilgai ir prasideda tikrų tikriausias pragaras, iš kurio ištrūkti beprotiškai sunku. Režisierius ilgai bendravo su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiomis aukomis - filmas paremtas tikromis jų istorijomis ir liudijimais. Lenkijoje šis filmas pirmą savaitę surinko kelis milijonus žiūrovų, o antrą savaitę - dar daugiau. Toks populiarumas tik įrodo filmo paveikumą ir temos aktualumą.“
Festivalio finansų vadovė Odeta Juodėnaitė rekomenduoja pamatyti, ko gero, nuogiausią festivalio filmą. „Suaugusiųjų žaidimai“ atrodo tarsi lengva komedija apie seksą, tačiau iki juokingumo nepatogios scenos atveria jautrų savęs ir kito pažinimą. Filme per nemonogamiškų santykių prizmę tyrinėjami ilgalaikės poros intymumo pokyčiai, troškimų transformacijos ir meilės formos. Istorijos centre - vidutinio amžiaus sutuoktinių pora, kartu gyvenanti jau šešiolika metų ir auginanti du vaikus. Jų santykiai - seksualinėje tyloje ir ramybėje. Vedami smalsumo, bet ne krizės, jiedu įsileidžia į savo santykius daugiau žmonių ir kartu tyrinėja ištikimybės, seksualumo ir artumo ribas.“
O belaukiant naktį iš sekmadienio į pirmadienį vyksiančių „Oskarų“ apdovanojimų, programos sudarytojas Karolis Žukas kviečia išvysti šiemet jiems nominuotą dramą „Hind Radžab balsas“. „Režisierė Kaouther Ben Hania sukūrė bene labiausiai emociškai triuškinantį praėjusių metų filmą, kuriame riba tarp kino meno ir žiaurios realybės tiesiog išnyksta. Naudodama tikrą pasaulį šokiravusį šešiametės Hind Radžab pagalbos šauksmo įrašą, autorė priverčia žiūrovą ne tik stebėti, bet ir fiziškai pajusti paralyžiuojantį bejėgiškumą. Tai kolektyvinės atminties dokumentas ir liudijimas apie tragediją, nuo kurios nusisukti nebeturime teisės.“
„Nemeluosiu, kad ir tarp festivalio organizatorių viduje buvo daug diskusijų apie šį filmą, bet pasirinkę jį niekada nedvejojome. Man atrodo, kad nors šis filmas fiksuoja, vaizduoja praeitį, Aušvico koncentracijos stovyklos komendantą ir jo šeimą, tai yra, tikrai gyvenusius žmones, o režisierius bandė tą situaciją kuo tiksliau pavaizduoti, labai daug šnekėjosi su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis, archyvuose daug laiko praleido, bet jis kalba apie dabartį, apie mus - jis sukurtas šiandienos žiūrovui ir jis kviečia mus reflektuoti šiandieną, šiandienos konfliktus, karus, žmonių polinkį nusisukti šalia esančiam blogiui, kai tau yra taip patogiau. Filmas yra sudėtingas ir skaudus, bet jo tikslas keisti mūsų nusistatymus, požiūrį, padėti pažiūrėti kitaip į situaciją“, - kalbėjo D. Grigaliūnaitė apie festivalio atidarymo filmą „Interesų zona“.
„Dar kaip įrodymas, kad pasirinkome gerai, mums buvo tai, kad šis filmas laimėjo du „Oskarus“ - buvo pripažintas kaip geriausias užsienio kategorijos filmas ir gavo „Oskarą“ už garsą, kas svarbu paminėti, todėl, kad garsas šitame filme labai svarbus. Kuo jis skiriasi nuo kitų Holokausto filmų, kad mes jame nematome baisybių ir žiaurumų, kurie vyksta, viskas yra perteikiama garsu, pačia meistryste, kaip pagamintas filmas - dėl to irgi verta pamatyti. Tai, kad šis filmas nebus toks įprastai lengvas, kokiu atidaromi filmai „Kino pavasaryje“, man atrodo tik stiprybė“, - sakė ji.
„Mano asmenine nuomone, toks filmas sukuriamas tik kartą per dešimt metų, tad mes kaip festivalis, tam tikrų žinučių nešėjas, net neturėjome kito pasirinkimo iš festivalio programos, kurį pasirinkti atidarymo filmu, nes jis toks aktualus ir toks svarbus šiandien. Tikrai, manau, bus puikus pasirinkimas ir puiki festivalio pradžia“, - jai antrino K. Kazlauskas.
Šeštadienį Vilniaus Lazdynų baseinas sulaukė neįprastos publikos ir šurmulio - prie vandens čia iškilo didžiulis ekranas ir netrukus su pripučiamais ratais ir čiužiniais ėmė rinktis kino mylėtojai. Vilniaus miesto festivalis „Kino pavasaris“ savo lankytojams baseine surengė išskirtinį seansą - plūduriuodami ant vandens žiūrovai išvydo siaubo klasika tapusį Steveno Spielbergo filmą „Nasrai“.
„Esame rengę filmų seansus oro uoste, automobilių stovėjimo aikštelėje, viešbučiuose, įvairiausiose pievose ir parkuose - regis, jau net patiems save tapo sudėtinga nustebinti, - šypsosi „Kino pavasario“ vykdomasis direktorius Konradas Kazlauskas. - Tad kai kolegoms kilo ši beprotiška idėja surengti filmo seansą baseine, ėmėmės jos nedvejodami - beliko parinkti filmą tokiai išskirtinei erdvei. Siaubo filmas apie poilsiautojus puolančius ryklius pliuškenantis vandenyje tam puikiai tiko ir ši mintis labai patiko žiūrovams - seansas buvo toks paklausus, kad vietoje vieno surengėme net du.“
Prieš tris „Oskarus“, „BAFTA“, „Auksinių gaublių“ ir „Grammy“ apdovanojimus pelniusio S. Spielbergo filmo „Nasrai“ seansą baseino vandenį apšildė šuolininkų į vandenį pasirodymas, o vėliau į jį suplūdo ir vandenyje įsipatogino žiūrovai. „Į kino istoriją „Nasrai“ įėjo kaip blokbasteris. Tačiau kalbant vien apie pramoginį aspektą, iš dalies nuvertinama tiesiog neįtikėtina šio filmo meistrystė. Stevenas Spielbergas sukūrė gausybę įsimintinų kadrų, kurių dalis iki šiol rodoma paskaitose apie režisūros amatą, o svarbiausia - rado aibę būdų kurti įtampą ir siaubą beveik nieko nerodant. Didelė klaida būtų galvoti: „Neisiu į „Nasrus“, nes nedomina pamatyti žmones valgančio ryklio.“ Šis filmas - kiekvienam, kuris domisi vizualine kalba“, - pasakoja festivalio programos sudarytojas Vladas Rožėnas.
Programa vaikams ir lietuviškas indėlis
Ypatingai daug dėmesio „Kino pavasaris“ šiemet skirs vaikams - pirmąjį festivalio šeštadienį netgi bus surengtas specialiai jiems skirtas festivalio atidarymas, vėliau jie bus laukiami tiek ilgametražiuose, tiek trumpametražiuose filmuose, kurie įprastą vaikų yra labai mėgstami.
Kovo 11 d. tėvelius kartu su jų mažaisiais kviečiame į ypatingą kino šventę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje - festivalio atidarymą vaikams. Tądien kino teatrai nusidažys Meksikos kultūros įkvėptomis spalvomis - ryškūs akcentai ir kūrybinis šurmulys užlies visą erdvę! Vaikai bus kviečiami spalvinti, kurti plakatus, pasipuošti veidukus piešiniais bei leisti vaizduotei veikti be jokių ribų.
Šios šventės centre - filmas „Labas, Frida!“. Tai istorija apie ypatingą mergaitę - tikrą nutrūktgalvę, spindinčią gyvybe. Jos dienos bėga žaidžiant su draugais, lakstant su mylimu šuniuku ir svajojant vieną dieną tapti gydytoja. Tačiau kai mažąją nenuoramą užklumpa liga, stiprybę ir viltį ji randa beribiame fantazijos, spalvų ir meno pasaulyje. Šios mergaitės vardas - Frida Kahlo. Spalvinga animacija atsigręžia į ankstyvąjį meksikiečių dailininkės Fridos Kahlo gyvenimo etapą, pasitelkdama jos kūrybai būdingą, gyvybe pulsuojančią estetiką.
Taip pat bus rodomas animacinis filmas „BFF. Turbo lokys“. „Nei lokys, nei visureigys, kas jis toks? Jis - TURBO LOKYS!”, - dainuoja Benas. Jis euforijoje, nes jau netrukus galės išvysti savo mėgstamiausią filmo herojų kino teatre! Tokioje euforijoje, kad net užsisvajojęs patenka į avariją… OMG, ar jam viskas gerai? Ir ar jis pamatys filmą apie TURBO LOKĮ? Taip, ir taip - ne tik pamatys, bet ir patirs geriausią nuotykį savo gyvenime.
Dar vienas filmas vaikams - „Potvynis“. Katastrofiško potvynio nuniokotame pasaulyje vienišas katinas randa prieglobstį dreifuojančioje burinėje valtyje, kurioje jau gyvena mieguista kapibara. Jų kelionėje prie netikėtos komandos prisijungia ir kiti gyvūnai - daiktus kaupiantis lemūras bei ištikimas auksaspalvis retriveris.
Kino gurmanus, D. Grigaliūnaitės manymu, turėtų sudominti pradedančių kūrėjų darbai konkursinėse programose, taip pat tematinės, retrospektyvinės programos, kuriose rodomi ne nauji, bet pagal temas atrinkti filmai. Šiemet jų bus dvi - „Dreskodas“ ir „Vidurnakčio klyksmai“. „Pirmojoje sugalvojome atkreipti dėmesį į kostiumą, kuris yra labai svarbus filmų elementas, kostiumas keičiasi, kaip ir žmogus, personažas, vyksta kolaboracijos su mados dizaineriais ir pan. Kita programa skirta suaugusiems, naktinėtojams, tai yra vėlyviausi seansai, kuriuos pavadinome „Vidurnakčio klyksmais“ - tie klyksmai, ar iš siaubo, ar iš malonumo, ar ir iš siaubo, ir iš malonumo, nes rodysime siaubo erotikos filmus“, - pasakojo D. Grigaliūnaitė.
D. Grigaliūnaitė ragino atkreipti dėmesį į filmus, prie kurių prisidėjo ir Lietuvos kino industrijos atstovai - ne tik režisieriai, bet prodiuseriai, dailininkai ir kiti. Tokių bus penki ilgametražiai ir septyni trumpo metro filmai - pastaruosius visus bus galima peržiūrėti vieno seanso metu. Iš ilgametražių kartu su lietuviais buvo kurti latvių filmai „Marijos tyla“ ir „Mano laisvė“, išskirtiniu kino įvykiu turėtų tapti ir lenkų filmas „Kaimiečiai“, prie kurio prisidėjo ir lietuvių dailininkai. „Tai yra tapytas filmas, kurio buvo labai sudėtinga gamyba, nes kiekvienas kadras yra nutapytas dailininko. Nutapyti vieną sekundę reikia 12 dailės kūrinių, vadinasi, vienas žmogus, vienas dailininkas per vieną dieną darbo nepagamina vienos sekundės filmo“, - pasakojo D. Grigaliūnaitė.
Lietuviškoje programoje taip pat bus du dokumentiniai filmai - Artūras Jevdokimovas kvies sekti, kaip į mūsų namus patenka kalėdinės eglutės filme „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“, o Eimantas Belickas pakvies į įdomią kelionę „Karta.EU“, kuri tęsiasi jau dvidešimt metų. „Arūnas Matelis inicijavo šį projektą su kolegomis, pradėjo filmuoti kūdikius, kurie gimė tą dieną, kai Lietuva prisijungė prie Europos Sąjungos ir vėliau tie vaikai buvo sekami, kas kažkiek metų filmuojami - toks kartos portretas“, - sakė D. Grigaliūnaitė.
Filmai kiekvienai gyvenimo situacijai
Kokius dar filmus jie galėtų rekomenduoti, pavyzdžiui, žmonėms, einantiems į pasimatymą? „Aš nerizikuočiau einant į pasimatymą imti labai sudėtingo filmo, žiūrėčiau kokį lengvesnį, pavyzdžiui, komediją „Metai buvo sunkūs“ - tai naujas „Neliečiamųjų“ režisierių darbas, tą filmą pristatėme festivalyje, berods, prieš dešimt metų, jis buvo žiūroviškumo rekordininkas, visiems turėtų tikti ir patikti“, - siūlė K. Konradas.
„O aš galvoju, kad jei tai nepažįstamas žmogus, atvirkščiai, reikia eiti į sudėtingesnį filmą ir pasižiūrėti, ką tas žmogus mano apie tuos dalykus, kurie vaizduojami. Eičiau į filmą apie santykius, kaip „Kryčio anatomija“. Čia mes daug apie apdovanojimus kalbame, jis laimėjo Kanų kino festivalio pagrindinį prizą ir „Oskarą“ gavo - tai filmas, kur didžioji dalis veiksmo vyksta teismo salėje ir nagrinėjami santykiai. Kviesčiau ten, nes paskui bus galima apie daug ką pašnekėti ir pasiaiškinti, su kokiu čia žmogum atėjau į kiną“, - šypsojosi D. Grigaliūnaitė.
O jei jaučiatės pavargę nuo tvyrančio nerimo ir ieškote lengvesnių emocijų. D. Grigaliūnaitė siūlo rinktis iš šio lengvesnio turinio trejeto: „Minėti „Metai buvo sunkūs“ - labai graži ir šviesi komedija, kur siūlyčiau pasiimti tėvus, senelius. Taip pat linksmi ir šviesūs - „Mano mylimiausias pyragas“, bei komedija iš Argentinos „Delinkventai“ apie nusikaltėlius, apiplėšusius banką, kuriame dirbo“.
„Hind Radžab balsas“, rež. Kaouther Ben Hania. „Vienas jautriausių ir labiausiai sukrečiančių šių metų filmų, Venecijos kino festivalyje apdovanotas Didžiuoju prizu“, - savo favoritą pristato Algirdas Ramaška.
„Suaugusiųjų žaidimai“, rež. Eric K. K. „Suaugusiųjų žaidimai“ atrodo tarsi lengva komedija apie seksą, tačiau iki juokingumo nepatogios scenos atveria jautrų savęs ir kito pažinimą“, - sako Odeta Juodėnaitė.
„Tiesiog atsitikimas“, rež. Justine Triet. „Vienas iš svarbiausių metų filmų, apie kurį pastaruosius metus kalbėjo visas pasaulis, - provokuoja Konradas Kazlauskas. - „Tiesiog atsitikimas“ laimėjo Kanų „Auksinę palmės šakelę“, taip pat yra nominuotas dviem „Oskarams“. „Kino pavasario“ lankytojams gerai pažįstamas režisierius J. Triet.“
„Alfa“, rež. Kaouther Ben Hania. „Alfa“ supriešino tiek kritikus, tiek žiūrovus, tad pakviesiu būti drąsiais - ateiti ir išsirinkti, kurioje pusėje būsite jūs. Trečiajame savo filme „Alfa“ režisierė ir vėl grįžta prie kūno siaubo žanro.
„Prisikėlimas“, rež. Bi Gan. „Šešių dalių epas nukelia mus į ateitį, kur žmonija iškeitė gebėjimą sapnuoti į nemirtingumą. Režisierius Bi Gan veda žiūrovą per skirtingas epochas ir stilius - nuo nebyliojo kino ekspresionizmo iki purvino film noir, vampyrų dramos ir neoninio gangsterių trilerio.
„Vandens chronologija“, rež. Maggie Gyllenhaal. „Po velnių, būtent tai ir turėtų daryti filmas!“ - taip Kristen Stewart apibūdino akimirką, kai beveik prieš dešimtmetį perskaičiusi Lidios Yuknavitch memuarus suprato, kad „Vandens chronologija“ privalo tapti jos režisūriniu debiutu, - primena Daiva Sruogienė.
„Renuaras“, rež. Gilles Bourdos. „Jausmas suvokus, kad pasaulis liūdnesnis, nei įsivaizdavai, išties pragaištingas, - sako Kotryna. - Čia paslapties įspūdis, sustiprintas vizualiai ir kamerai tarsi slapčia stebint mizanscenas, pasako daugiau nei bet koks tiesioginis pamokymas.
„Romerija“, rež. Carla Simón. „Tai filmas apie atmintį, atskleidžiantis, kaip prisiminimai apie šeimą sukuria tavo paties identitetą ir kaip jį turi nulipdyti iš kitų žmonių pasakojimų bei atsiminimų, - pasakoja Giedrė. Filme Carla Simón remiasi savo asmenine skaudžia šeimos istorija - būdama šešerių režisierė neteko tėvų, mirusių nuo AIDS.
„Labas, Frida!“, rež. Beata Bube. „Frida tapo pavyzdžiu, kaip menas gali pasakoti istorijas, parodyti jausmus ir įkvėpti žmones visame pasaulyje būti drąsiais, kūrybingais ir savitais, - tikina Gintarė.
„Peržiūrėjus šimtus trumpametražių filmų, šioje programoje nugulė tikri grynuoliai, kuriuos pavyko atrasti šių metų kino kasyklose. Šie filmai - gražūs, jautrūs, o kartu ir neapdirbti, trykštantys kūrybiškumu, kuris priverčia protą nuščiūti, o širdis - atsiverti.
Festivaliui tik pasibaigus, komanda jau pradeda ruoštis kitų metų kino šventei. „Jau žinome, kad 2022 metais „Kino pavasaris“ vyks kovo 17-31 dienomis. Tačiau tikimės, kad taip ilgai laukti neteks ir dar šią vasarą pavyks susitikti su žiūrovais išskirtiniuose lauko seansuose“, - baigia A. Filatovė.
