Susilaukus pirmagimio, nemažai tėvų sunerimsta ir sutrinka pastebėję, kad mažylio kūnas apaugęs plaukais neįprastose vietose. Viena iš tokių vietų gali būti ir ausys. Šie plaukeliai, vadinami lanugo, yra visiškai normalus reiškinys ir turi svarbią funkciją vaisiaus vystymosi metu.
Kas yra lanugo ir kodėl vaisius yra plaukuotas?
Lanugo - tai minkšti, ilgi bei įprastai šviesūs pirmieji kūno plaukeliai, augantys iš vaisiaus plaukų folikulų jam dar vystantis gimdoje. Terminas lanugo kilęs iš lotyniško žodžio „lana“, reiškiančio vilną. Šie plaukeliai svarbūs vaisiui vystantis gimdoje. Dažniausia plaukai nuslenka dar prieš gimimą, bet kartais naujagimiai gimsta tebeturėdami šiuos plaukelius ir jie gali išlikti dar kelias savaites. Plaukelių gali būti ir bet kurioje kitoje vietoje, išskyrus kūno dalis, kuriose nėra plaukų folikulų. Lanugo atspalviui įtakos turi genetika: nuo to priklauso, ar plaukeliai bus tamsesni, ar šviesesni.
Pagrindinės lanugo funkcijos:
- Apsaugo odą: Nėštumo metu kūdikį supa amniono maišelis, pripildytas amniono skysčio. Gimdoje vaisiaus oda padengta verniksu (varškiniu dangalu) - stora, balta, riebia medžiaga, apsaugančia nuo skysčio poveikio. Verniksas prisitvirtina prie plaukelių, kurie padeda jam išlikti ant odos. Artėjant 40 nėštumo savaitės terminui, mažylis jau turi mažiau plaukelių ir vernikso, tuo pačiu yra mažiau apsaugotas nuo amniono skysčio poveikio.
- Reguliuoja kūno temperatūrą: Jei vaisiui gimdoje būtų šalta, paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais jis nepriaugtų svorio ir nesuformuotų riebalinio sluoksnio.
- Skatina augimą ir vystymąsi.
Lanugo ant vaisiaus odos pradeda augti maždaug 16-20 nėštumo savaitę. Nuo 37 iki 42 savaitės naujagimiai gali ir neturėti lanugo. Šių plaukelių aptinkama ant 30 proc. naujagimių. Jei naujagimis gimė turėdamas lanugo, jie savaime nuslinks per savaitę ar dvi. Nuslinkus lanugo plaukeliams, ataugs kito tipo - vellus - plaukai. Šie plaukeliai - kur kas plonesni ir ne taip aiškiai pastebimi. Pastarieji ant vaiko kūnelio išliks visą vaikystės laikotarpį.
Atlėpusios ausys: įgimta ar įgyta problema?
Atlėpusios ausys - tai viena iš dažniausių galvos ir kaklo įgimtų deformacijų. Maždaug 5% žmonių ausys būna atlėpusios. Tai, kad ausys atlėpusios, paaiškėja kūdikiui gimus. Vaikui augant, ši deformacija tampa vis labiau matoma.
Kas lemia ausų formą?
Ausų formą ir dydį paveldime iš savo tėvų ir senelių. Tai nulemia genai. Ausis pradeda formuotis 5-6 nėštumo savaitę, ir visi jos elementai išryškėja iki 20 savaitės.
Yra dvi dažniausios priežastys, dėl kurių ausys būna atlėpusios:
- Jeigu neišsivysto viršutinė ausies kaušelio dalis, nesusiformuoja priešvijoklis (išilgai ausies einantis kremzlės išlinkimas), tada vijoklis (išorinis ausies kraštelis) lieka atsikišęs į priekį.
- Jeigu per greitai auga centrinė kremzlinė dalis (kriauklė), priešvijoklis susiformuoja netaisyklingai ir visa ausis atrodo atsikišusi.
Šios priežastys atskirai arba jų kombinacija ir lemia tai, kad ausys atrodo atlėpusios. Objektyviai atlėpimas konstatuojamas, kai ausies kraštas būna nutolęs nuo galvos daugiau nei 2,5 cm, o ausies kaušelio ir galvos kampas - didesnis nei 30 laipsnių. Pasitaiko pacientų, kuriems, be atlėpusių ausų, būna ir kitų patologijų, pavyzdžiui, neišsivystęs išorinis landos kanalas ar kaušelis, susiformavę ne visi vingiai.
Atlėpusių ausų korekcija: mitai ir realybė
Nereikia tikėtis, kad atlėpusios ausys priglus nakčiai vaiko galvą stangriai apvyniojus skarele. Šios deformacijos nepakoreguos ir fiksavimas klijais ar pleistrais. Vienintelis efektyvus būdas - plastinė operacija.
Kas dažniausiai kreipiasi dėl atlėpusių ausų korekcijos?
Dėl atlėpusių ausų dažniausiai kreipiasi trijų amžiaus grupių pacientai: 5-6 metų vaikai, 12-16 metų paaugliai ir suaugusieji. Tėvai atveda vaikus dar prieš mokyklą, kad iš jų nesišaipytų bendraamžiai ir vaikas nepatirtų psichologinio diskomforto. Paauglius pas gydytoją atveja padidėjęs savikritiškumas ir grožio poreikis. Operuoti tenka ir nemažai vyresnio amžiaus pacientų, kurie daug metų gėdijosi atlėpusių ausų ir pagaliau ryžosi operacijai. Atlėpusių ausų plastinės operacijos prireikia tiek vyrams, tiek moterims, tenka koreguoti tiek vieną ausį, tiek abi.
Nuo kada rekomenduojama atlikti operaciją?
Vaikams iki penkerių metų koreguoti ausies kaušelį vien dėl estetikos, kai nėra kitų indikacijų, nepatartina - vis dėlto tai chirurginė procedūra. Iki tokio amžiaus ausis dar auga ir galima pažeisti tam tikras augimo zonas. Penkerių-šešerių metų vaiko ausys tampa beveik tokios, kaip suaugusio žmogaus, tad šio amžiaus vaikus jau galima operuoti. Jei deformacija ryški, geriau išoperuoti iki vaikui pradedant lankyti mokyklą, tai padės išvengti bendraamžių patyčių ir užbėgti už akių psichologinėms problemoms.
Tėvams savi vaikai visuomet gražūs, ir ne visi įžvelgia, kad vaikui dėl atlėpusių ausų gali kilti rūpesčių. Mūsų visuomenė yra susikūrusi grožio etaloną, o vaikai būna ypač negailestingi bent kiek kitaip atrodantiems, juos erzina ir pravardžiuoja. Suaugę žmonės į šią problemą reaguoja ne taip jautriai, bet jei žmogus mano, kad dėl patobulintos išvaizdos pasijaus geriau, labiau pasitikės savimi, verta kreiptis į plastikos chirurgą ir ryžtis operacijai. Tik prieš operaciją labai svarbu išsiaiškinti, kaip žmogus save įsivaizduoja po jos, kokių pageidavimų turi ir ar įmanoma juos patenkinti. Plastikos chirurgas gali išpildyti tik realius pacientų pageidavimus, nes ausis - ne iš plastelino, ir naujos niekas nenulipdys.
Atlėpusios ausys ir klausa
Iš esmės, atlėpusios ausys yra estetinė problema, su ja galima puikiai gyventi, nes atlėpusios ausys neturi įtakos nei klausai, nei intelektui ar kitoms charakterio savybėms. Tik labai retais atvejais gali būti susiaurėjusi ausies landa - tai gali turėti įtakos klausos sutrikimui.
Kodėl atliekamos operacijos, jei jos neturi įtakos sveikatai?
Pagrindinė priežastis - aplinkinių netolerancija, kuri gali paskatinti psichologines bėdas. Stipraus charakterio vaikai apsigina ir užsigrūdina, tačiau dauguma to nesugeba, ir nuolatinės patyčios turi įtakos jų asmenybės vystymuisi. Vaikai pradeda vengti bendraamžių, užsisklendžia savyje. Tokiu atveju operacija - iš tiesų geresnė išeitis. Po operacijų pastebimi džiaugsmo ašarų atvejai, liudijantys, kaip žmonėms tai svarbu.
Operacijos procesas ir gijimas
Operacija tęsiasi maždaug pusantros valandos. Mažiems vaikams atlėpusių ausų korekcijos operacija atliekama taikant bendrą nejautrą. Vietinė nejautra taikoma vaikams nuo 12-14 metų, atsižvelgiant į vaiko charakterį. Vyresnio amžiaus žmonėms taip pat taikoma vietinė nejautra. Jos metu ilgo veikimo anestetikai suleidžiami į užausį, tad pacientas girdi įvairius garsus, traškėjimą, tačiau nejaučia jokio skausmo. Operacijos metu dažnai pavyksta ir pakalbėti, pajuokauti.
Operuojant suminkštinama ausies kriauklės kremzlė ir užfiksuojama kitoje padėtyje, taip, kad ausis nebūtų atlėpusi. Praėjus kelioms valandoms po operacijos pacientas gali vykti į namus, o taikant vietinę nejautrą - iškart. Kitą dieną jam reikia atvykti ausis perrišti. Savaitę reikia nešioti per kaktą užrištą tvarstį. Siūlai pašalinami po savaitės. Mažyliams oda siuvama tirpstančiais siūlais, kurių šalinti nereikia. Po siūlų pašalinimo tvarsčių nebereikia, galima eiti į mokyklą, darbą. Tik nakčiai dar mėnesį reikia užsidėti prilaikančią juostą, su ja miegoti. Per tą laiką ausys visiškai sugyja.
Operacinis pjūvis atliekamas už ausies, todėl po siūlų pašalinimo lieka tik nedidelis randas, kuris, praėjus keliems mėnesiams, tampa praktiškai nepastebimu.
Sezonas ir komplikacijos
Metų laikai neturi jokios įtakos operacijos rezultatams. Tačiau planuojantiems šią operaciją reikėtų žinoti, kad nežymus ausų patinimas ir jautrumo sutrikimas gali išlikti kelis mėnesius. Dėl padidėjusio jautrumo šalčiui šaltuoju metų laiku reikalinga kepurė. Vieną-du mėnesius patartina vengti kontaktinio sporto. Maudytis atviruose vandens telkiniuose galima praėjus 2-3 savaitėms po operacijos. Keletą savaičių po operacijos rekomenduojama vengti tiesioginės saulės spindulių.
Kaip ir po bet kurios kitos intervencijos, kartais pirmąsias dvi paras po operacijos galimas kraujavimas, tad perrišti gali reikėti keletą kartų. Labai retais atvejais operuota ausis vėl iš dalies atlėpsta ar išryškėja kremzles fiksuojančių siūlų mazgai.
Kūdikio higiena: ausų priežiūra
Tam, kad kūdikis augtų sveikas, reikia skirti nemažai dėmesio jo higienai. Be reguliaraus maudymo, sauskelnių keitimo ir užpakaliuko priežiūros, dar reikia pasirūpinti akių, ausų, nosies, burnos, bambos, plaukų, rankų švara. Tačiau tai nereiškia, kad mažylis turi būti sterilus nuo galvos iki kojų, visi paviršiai namuose, jo žaislai, kiti daiktai nuolat dezinfekuojami.
Ausų valymas
Ausys taip pat turi būti valomos kasdien. Tam prireiks vienkartinės servetėlės arba vatos ir šilto vandens. Sudrėkinus servetėlę arba vatos diskelį, būtina nuspausti, kad būtų pašalintas vandens perteklius. Servetėle patogu užsivynioti ant piršto ir švelniai išvalyti ausytės vidų, giliai nekišant į ausies landą. Po to neužmirškite nuvalyti srities už ausų, kur dažnai susikaupia nešvarumų, ir visą ausies išorę. Muilo geriau nenaudoti, nes jis sausina jautrią kūdikio odelę, be to, jo gali patekti į vidinę ausį.
Svarbu: Niekada nekaišiokite servetėlės ar vatos giliai į ausies landą. Specialių vatos pagaliukų (krapštukų) naudoti kišant juos į ausį negalima. Reikėtų prisiminti, kad į kūdikio ar vaiko ausį apskritai negalima kišti jokių svetimkūnių. Ausų vaškas nėra žalingas, o kaip tik teikia naudos: apsaugo būgnelį nuo dulkių ir bakterijų, drėkina, be to, turi antibakterinių savybių. Sieros perteklius kūdikių ausyse kaupiasi retai: paprastai ausies kanalas pagamina reikiamą šios medžiagos kiekį. Tačiau kai kuriais atvejais ausų sieros perteklius gali trikdyti klausą arba lemti skausmą ar diskomfortą. Jei kūdikis be priežasties dažnai trauko nosį, tapo neramus, stveriasi už ausų, nuvykite pasikonsultuoti pas pediatrą. Taigi, saugaus vaško šalinimo iš kūdikio ausų taisyklė: atsiminkite, kad jei vaško sankaupų matote ausies išorėje, pačioje „kriauklėje“, galite švelniai jas nuvalyti, tačiau ausies vidaus valyti negalima.
Kodėl naujagimis nemiega ir kaip jam padėti?
tags: #plaukuotos #kudikio #ausys
