Biocheminis kraujo tyrimas yra vienas iš pagrindinių ir svarbiausių tyrimų, kuris atliekamas ne tik ieškant įvairių sutrikimų priežasties, bet ir profilaktiškai, siekiant įvertinti bendrą sveikatos būklę. Jis parodo pagrindinių kraujo forminių elementų - eritrocitų, trombocitų ir leukocitų - kiekį, jų formą, tūrį bei santykinį pasiskirstymą. Taip pat analizuojamos ir kitos netipinės ląstelės. Šis tyrimas apima nemažai sveikatos problemų, dažniausiai susijusių su mažakraujyste, uždegimais, bakteriniais bei virusiniais susirgimais. Jei tyrimo rezultatai rodo galimą patologiją, gydytojas gali paskirti išsamesnius diagnostinius tyrimus.
Svarbu suprasti, kad kraujo tyrimą reikia vertinti kompleksiškai, t. y. vertinti ne vieną nukrypusį rodiklį, o rodiklių visumą, ir kiekvienam pacientui individualiai, priklausomai nuo ligos ar gydymo stadijos. Gydant kraujo ligomis sergantį pacientą, kraujo tyrimas gali kisti dienomis. Kraujo tyrimo atsakyme, greta konkrečių paciento kraujo rodiklių, paprastai pateikiamos tos laboratorijos, kurioje atliktas tyrimas, normos. Kartais kai kurie vartojami medikamentai, papildai gali turėti įtakos ir kraujo rodikliams, tad būtinai apie tai pasakykite gydytojui, kuris vertins kraujo tyrimą.
Pagrindiniai kraujo tyrimo rodikliai ir jų reikšmės
Kraujas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: plazmos ir kraujo ląstelių. Plazma yra kraujo skystoji dalis, leidžianti kraujui lengvai tekėti. Kita jo dalis yra kraujo ląstelės: baltieji kraujo kūneliai (leukocitai), raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) ir trombocitai.
Eritrocitai (RBC)
Raudonieji kraujo kūneliai - eritrocitai - ir juose esantis hemoglobinas perneša deguonį iš plaučių į visus kitus organizmo audinius. Sumažėjęs eritrocitų ir hemoglobino skaičius rodo anemiją (mažakraujystę). Kraujo tyrime eritrocitus nusako dar keli rodikliai, parodantys jų dydį ir hemoglobino koncentraciją juose: MCV, MCH, MCHC.
Normos vaikams (2-6 metų): 3,7 - 4,9 *1012/l.
Eritrocitų kiekis gali būti padidėjęs, kai vaiko organizme trūksta deguonies, kai vaikas labai daug prakaituoja, vemia, viduriuoja, kai yra nudegimų, patinimų. Mažesni nei norma rodikliai liudija apie geležies trūkumą (anemija), baltymo, B grupės vitaminų trūkumą.
Leukocitai (WBC)
Baltieji kraujo kūneliai - leukocitai - yra svarbus imuninės sistemos komponentas, kovojantis su infekcinėmis ligomis. Jie gaminami kaulų čiulpuose. Padidėjęs leukocitų kiekis paprastai rodo tam tikrą infekciją ar uždegimą organizme. Įvairūs leukocitų skaičiaus ir sudėties pokyčiai gali leisti įtarti infekcines, uždegimines ligas, piktybines kraujo ligas. Paprastai sergant infekcine liga, leukocitų skaičius didėja, padaugėja neutrofilų. Eozinofilų gali padaugėti sergant alerginėmis ligomis.
Normos vaikams (2-4 metų): 5 - 15,5 *109/l.
Jų padaugėja sergant leukoze arba bakterinėmis infekcijomis. Sumažėti leukocitų gali sergant virusinėmis ligomis (gripas, tymai, raudonukė, hepatitas, epideminis parotitas ir kt.).
Leukocitų (WBC) diferenciacija parodo įvairių baltųjų kraujo kūnelių kiekį kraujyje. Kiekvienas iš leukocitų diferencijoje esančių ląstelių tipų turi specifines funkcijas. Pavyzdžiui, alerginės reakcijos gali būti susijusios su eozinofilais. Neutrofilai paprastai parodo bakterinę infekciją, o limfocitų padidėjimas siejamas su virusine infekcija.
Trombocitai (PLT)
Kraujo plokštelės - trombocitai - yra labai svarbūs kraujo krešėjimo procese. Jie prilimpa prie pažeistos kraujagyslės vietos, padeda susiformuoti krešuliui ir taip apsaugo nuo kraujavimo. Trombocitų mažėja esant nepakankamai jų gamybai, po chemoterapijos, sergant imunine trombocitopenija. Jų daugėja sergant uždegiminėmis, infekcinėmis ligomis, mieloproliferacinėmis ligomis.
Norma vaikams ir suaugusiems: 150 - 400 mln/ml.
Jų gali padaugėti, kai organizme yra uždegiminių procesų. Sumažėti - kai sergama virusinėmis ligomis (vėjaraupiai, gripas). Kai šios medžiagos organizme trūksta, traumų atveju kraujoplūdžio ilgai neįmanoma sustabdyti.
Hemoglobinas (HGB)
Hemoglobinas - tai eritrocituose esantis baltymas, kuris geba prisijungti deguonį ir anglies dioksidą. Sumažėjusi koncentracija dažniausiai siejama su anemijomis, o padidėjimas gali būti stebimas rūkantiems, gyvenantiems aukštai kalnuose, patiriantiems didelį fizinį krūvį. Kartais tai gali būti kraujo ligų ar vėžinių susirgimų požymis.
Hemoglobino normos vaikams pagal amžių (g/l):
- 1 diena: 152-235
- 2-6 dienos: 150-240
- 14-23 dienos: 127-187
- 24-37 dienos: 103-179
- 40-50 dienų: 90-103
- 2-2,5 mėnesio: 92-150
- 5-7 mėnesių: 101-129
- 8-10 mėnesių: 105-129
- 11-13,5 mėnesių: 107-131
- 1,5-3 metų: 108-128
- 5 metai: 111-143
- 10 metų: 119-147
- 12 metų: 118-150
1-5 metų vaikams norma yra 11,0 - 14,0 g/dl.
Mažas hemoglobino rodiklis parodo anemiją (mažakraujystę, kai organizme trūksta geležies).
Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG)
Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) rodo, kiek specialiame stulpelyje eritrocitų nusėda ant dugno per 1 valandą. Tam tikros medžiagos (pvz.: uždegiminiai baltymai) greitina šį procesą. Šis rodiklis ypač svarbus, kai įtariamos lėtinės ligos, onkologiniai ar lėtiniai infekciniai susirgimai.
Biocheminis kraujo tyrimas ir normos vaikams
Biocheminiai kraujo tyrimai vaikams dažnai skiriasi nuo suaugusiųjų dėl jų organizmo vystymosi, skirtingos medžiagų apykaitos ir hormoninės sistemos veiklos. Pavyzdžiui, kai kurių fermentų ar hormonų koncentracijos gali būti didesnės ar mažesnės nei suaugusiųjų, ir tai laikoma fiziologine norma.
Bendras kraujo tyrimas (BKT) yra vienas iš dažniausiai atliekamų tyrimų vaikams, padedantis įvertinti jų sveikatos būklę. Jis gali būti skiriamas ne tik sergant, bet ir profilaktiškai, siekiant anksti nustatyti galimas ligas ar sveikatos sutrikimus.
Pasiruošimas kraujo tyrimui
Tinkamas pasiruošimas kraujo tyrimui yra labai svarbus norint gauti kuo tikslesnius rezultatus. Mūsų kraujo rodiklius gali paveikti įvairūs faktoriai, todėl svarbu laikytis visų nurodytų bendrųjų reikalavimų bei, jei yra specifinių gydytojų rekomendacijų.
Kraujo tyrimą geriausia atlikti ryte, nevalgius, praėjus 8-12 valandų po paskutinio valgymo. Jei vaikas neištvėrė ir kažką suvalgė, kraujo tyrimą galima atlikti praėjus dviem valandoms po valgio. Jei atliekamas bendras kraujo tyrimas, maistas ir skysčiai, ypač vanduo, neiškreipia galutinių rezultatų. Tačiau, jei tikrinama, ar vaikas neserga cukriniu diabetu, valgyti prieš tyrimus nereikėtų, bet vandens atsisakyti nebūtina.
Tėvai turi tinkamai paruošti vaiką kraujo tyrimo procedūrai. Svarbu prisiminti, kad vaikas nėra mažas suaugusysis, todėl ir elgtis su juo reikia atitinkamai. Negąsdinti vaikų, nes gydytojai nori jiems padėti. Nemeluoti, bet kalbėti su vaiku ir pasakoti, kas jo laukia, nepaisant jo amžiaus.
Kada reikia atlikti kraujo tyrimą vaikui?
Sveikam, gerai besijaučiančiam vaikui kraujo tyrimus rekomenduojama atlikti kartą per metus. Išsamūs kraujo tyrimai geriausiai atskleidžia vaiko fiziologinę būklę, nes kraujas - tarytum veidrodis, atspindintis viską, kas vyksta organizme. Tyrimai padeda nustatyti, ar nėra mažakraujystės, uždegimo, inkstų, kepenų ar skydliaukės veiklos sutrikimų, taip pat įvertinti cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje. Ypač svarbu atlikti išsamesnius kraujo tyrimus tiems vaikams, kurie dažnai serga.
Taip pat tyrimas skiriamas, jei įtariama infekcija, anemija ar kiti susirgimai. Jei vaikas karščiuoja, dėmesį gydytojas kreipia į leukocitų (WBC) rodiklius, iš kurių svarbiausi - limfocitai (LYMPH) ir neutrofilai (NEUT). Atsižvelgdamas į šių elementų procentines išraiškas kraujo tyrime, gydytojas nusprendžia, infekcija - virusinė ar bakterinė, koks gydymas reikalingas.
Kraujo tyrimų supratimas - Jumo Health
Net jei vaiko bendro kraujo tyrimo rezultatai jums pasirodė nelabai geri, nereikia iš anksto nerimauti. Bet kokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas įvertins visus kraujo tyrimo rodiklius, atsižvelgs į vaiko amžių, savijautą, ligos istoriją ir kitus veiksnius, kad nustatytų tikslią diagnozę ir paskirtų tinkamą gydymą.
tags: #biocheminis #kraujo #tyrimas #norma #vaikams
