Ilgalaikis nėštumo stebėjimas ir priežiūra

Nėštumo stebėjimas - tai ne liga, o procesas, kuris apima visapusišką moters sveikatos ir vaisiaus vystymosi stebėjimą nėštumo metu. Tai yra svarbus aspektas, užtikrinantis, kad nėštumas vyktų be komplikacijų, o motina ir vaikas gautų reikiamą medicininę priežiūrą. Ši praktika apima reguliarų vizitų pas gydytoją lankymą, ultragarsinius tyrimus, kraujo tyrimus ir kitus diagnostinius metodus.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa sulaukia lėtinėmis ligomis sergančių pacientų klausimų, ar jie kiekvieną kartą privalo gauti šeimos gydytojo siuntimą prieš eidami pas gydytoją specialistą. Galiojanti pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarka leidžia vieną kartą gavus siuntimą ir užsiregistravus pas specialistą, toliau pas jį lankytis be papildomo šeimos gydytojo siuntimo. Primename, kad sergantiesiems lėtinėmis ligomis nereikia kaskart prašyti šeimos gydytojo siuntimo konsultacijai pas specialistą, jei jiems skirtas ilgalaikis stebėjimas.

Ilgalaikio stebėjimo apibrėžimas ir taikymas

Ilgalaikis paciento stebėjimas, vadinamoji dispanserizacija, yra reguliarus paciento, sergančio lėtine liga, sveikatos būklės stebėjimas, kurį nustatytu periodiškumu vykdo gydytojas specialistas, pagal poreikį skiriantis pacientui tyrimus, gydymą ir teikiantis išvadą bei rekomendacijas šeimos gydytojui dėl tolesnės paciento sveikatos priežiūros. Ilgalaikis paciento sveikatos būklės stebėjimas skiriamas po aktyvaus gydymo.

Ilgalaikis specialistų stebėjimas taikomas pacientams, sergantiems onkologinėmis, nervų, kraujotakos ligomis, endokrininės, kvėpavimo sistemų sutrikimais, alerginiais susirgimais, tuberkulioze. Ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo apraše pagal ligas numatyta stebėjimo trukmė, lankymosi pas specialistus periodiškumas. Ligų sąrašas, kuriomis sergantiems pacientams gali būti taikoma ilgalaikio stebėjimo tvarka, yra nurodytas sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl ilgalaikio pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo".

Siuntimo tvarka ir svarbios sąlygos

„Ar lėtine liga sergančiam pacientui reikalingas ilgalaikis stebėjimas, sprendžia šeimos gydytojas ar kitas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas arba gydytojas specialistas. Pirmą kartą pas gydytoją specialistą einantis pacientas privalo gauti siuntimą iš šeimos gydytojo. Jeigu gydytojas specialistas įtraukia pacientą į ilgalaikio stebėjimo pacientų sąrašus, kitiems vizitams siuntimo nebereikia",- sako Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė.

Pacientas dėl tos pačios lėtinės ligos ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo apraše nustatytu periodiškumu turi lankytis pas tą patį gydytoją specialistą, kurį pasirinko kreipdamasis pirmą kartą. Jei pacientas nori pradėti lankytis pas kitą gydytoją specialistą, jis turi apie tai pranešti savo šeimos gydytojui ir nurodyti tokio sprendimo priežastis - paciento gyvenamosios vietos pakeitimas, gydytojo specialisto, pas kurį lankėsi, išvykimas dirbti kitur ar kita.

Svarbu žinoti, kad pacientas turi laikytis gydytojo specialisto nurodymų. Gydytojas specialistas informuoja pacientą apie kito vizito datą. Jei pacientas be pateisinamos priežasties pakartotinai neatvyksta pas gydytoją specialistą ir nesilaiko gydytojo specialisto paskirto gydymo režimo, jis gali būti išbrauktas iš pacientų ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo sąrašo.

Nėštumo stebėjimas

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) pataria besilaukiančiai moteriai kreiptis į šeimos kliniką ar polikliniką, kur ji yra prisirašiusi. Jos sveikata normalaus nėštumo metu rūpinasi šeimos gydytojas, akušerė ar gydytojas akušeris-ginekologas, dirbantis gydymo įstaigoje, kuri teikia pirmines ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas. Nedirbančioms ir vaikelio besilaukiančioms moterims svarbu apsilankyti ir teritorinėje ligonių kasoje. Jei nėščia moteris yra drausta privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), už paslaugas gydymo įstaigoje jai mokėti nereikia, nes už tai sumokama ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Sužinojusios, kad laukiatės, turėtumėte susiplanuoti apsilankymą pas gydytoją - kreipkitis į gydymo įstaigą, kurioje esate užsiregistravusi bei susitarkite dėl vizito pas šeimos gydytoją, akušerį arba akušerį-ginekologą. Tinkamiausias laikas pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją yra 7-12 nėštumo savaitės. Jūsų patogumui esame paruošę "Nėščiosios sveikatos patikros" atmintinę, kuri parengta pagal LR sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus nėščiųjų sveikatos tikrinimų reikalavimus.

Pirmą kartą apsilankius pas gydytoją, turėtų būti atlikti pirminiai tyrimai, įvertinta vidaus organų būklė, surinkta anamnezė. Naudinga apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kadangi besivystančiam vaikeliui reikės nemažo kalcio kiekio, tad dantų būklė gali stipriai suprastėti. Šio apsilankymo metu su gydytoju aptarsite pirmojo apsilankymo metu atliktų tyrimų rezultatus, jeigu yra poreikis, tai bus paskirti papildomi tyrimai. Apsilankymo metu įvertinti rizikos veiksniai, kurie gali turėti neigiamos įtakos nėštumo eigai, mažylio vystymuisi.

Pirmieji nėštumo simptomai gali apimti pykinimą, nuovargį, krūtų jautrumą ir dažnesnį šlapinimąsi. Dėl padidėjusio HCG ir progesterono hormonų kiekio, pirmieji nėštumo požymiai gali atsirasti vos praėjus porai dienų po nesulauktų mėnesinių. Galima pastebėti, kad pajautrėjo krūtys, pasireiškia nuovargis, mieguistumas, pykinimas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas, jautrumas kvapams ar dažnas šlapinimasis. Kartais atsiranda ypatingi, kiekvienai moteriai individualūs nėštumo požymiai. Paprastai visi jie tęsiasi iki 10-14 nėštumo savaitės.

„Kitas itin svarbus žingsnis, sužinojus apie nėštumą - vizito pas gydytoją suplanavimas. Tinkamiausias pirmo apsilankymo metas yra 6-9 sav., jo metu gydytojas patvirtina, kad nėštumas tikrai yra, įvertina jo trukmę ir kurioje vietoje įvyko implantacija - ar nėštumas prasidėjo gimdoje ar jis negimdinis. Jeigu pirmo apsilankymo metu, nepavyko nustatyti gimdymo termino, nieko baisaus - tai bus padaryta atliekant I trimestro echoskopiją“, - pasakoja A.

Labai svarbu prisiminti, kad jei moteris jau yra gimdžiusi ir jai buvo atliktas cezario pjūvis, pirmąjį vizitą reikėtų planuoti 6 sav., tai yra praėjus 2 sav. „Per paskutinius 10-15 m., labai padažnėjo atvejų, kai nėštumas po cezario pjūvio operacijos, implantuojasi rando srityje. Tokia nėštumo lokalizacija augant gemalui yra labai pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei.

Nėštumo stebėjimo etapai

Pirmasis trimestras (nuo 1 iki 12 nėštumo savaitės)

Pirmasis nėštumo trimestras tęsiasi nuo 1 iki 12 nėštumo savaitės. Pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją rekomenduojama 7-12 nėštumo savaitę. Pirmojo vizito metu gydytojas daugiausiai laiko skiria anamnezei, kad susirinktų informaciją apie nėščiosios sveikatos būklę ir galėtų įvertinti galimas nėštumo rizikas. Apsilankymo pas gydytoją metu matuojamas kraujospūdis, paskiriami reikalingi tyrimai, apskaičiuojamas nėščiosioms kūno masės indeksas (KMI), vėliau padėsiantys sekti svorio prieaugį viso nėštumo metu. Nėščiąją prižiūrintis gydytojas gali paskirti vartoti folio rūgštį (vitaminą B), reikalingą vaisiaus vystymuisi ir naujų ląstelių susidarymui bei apsaugančią vaisių nuo smegenų ir stuburo vystymosi sutrikimų. Vizito metu gydytojas kartu su nėščiąja aptaria gyvenimo ir darbo sąlygų, nėščiųjų mitybos, žalingų įpročių ir pan. klausimus.

Gali būti, kad per pirmąjį vizitą (11-14 nėštumo savaitę) bus atliktas ankstyvas ultragarso tyrimas arba vaisiaus sprando raukšlės skenavimas, siekiant nustatyti nėštumo savaitę. Pirmajame nėštumo trimestre (nuo 11 iki 13+6 nėštumo savaitės) taip pat atliekamas neinvazinis nėščiųjų kraujo tyrimas PRISCA dėl Dauno bei Edwardso sindromų rizikos vertinimo.

Pirmosios 12 savaičių yra pačios svarbiausios - vyksta vaiko organogenezė. Tenka dar kartą peržvelgti savo gyvenimo būdą, darbą ir ateities planus. Tik pamačiusi teigiamą nėštumo testą, moteris turėtų pradėti gerti folinę rūgštį. Folinė rūgštis ženkliai mažina vaisiaus nervinio vamzdelio displazijų riziką. Folinės rūgšties rekomenduojamos dozės skiriasi skirtingos rizikos grupės moterims. Pačios didžiausios dozės - 4-5 miligramai (mg) - siūlomos tik toms nėščiosioms, kurios pačios gimusios su nervinio vamzdelio defektais arba tokie defektai buvo nustatyti jų vaikams. Vidutinė dozė (1 mg) reikalinga moterims, kurios serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus, trikdančius folinės rūgšties apykaitą, toms, kurios turi žarnyno ligų, veikiančių folinės rūgšties absorbciją. Vidutinė dozė reikalinga ir nėščiosioms, kurioms yra įgimtų vystymosi defektų (gomurio-lūpos, širdies, šlapimo organų, galūnių) ar kurių šeimoje buvo atvejų su nervinio vamzdelio defektais (I ir II eilės giminaičiai).

Iki 12 nėštumo savaitės, kiekvienai nėščiajai Lietuvoje yra atliekami privalomi tyrimai: bendras kraujo, kraujo grupės ir Rh faktoriaus, bendras šlapimo, šlapimo pasėlio, gliukozės kiekio kraujyje, sifilio, hepatito B ir ŽIV. Jeigu programinis gimdos kaklelio vėžio tyrimas buvo atliktas daugiau nei prieš 3 m., jį reikia atlikti nėštumo pradžioje.

Antrasis trimestras (nuo 13 iki 28 savaitės pabaigos)

Antrasis nėštumo trimestras trunka nuo 13 iki 28 savaitės pabaigos. Už nėštumo priežiūrą atsakingas gydytojas susitikimo metu pamatuos arterinį kraujo spaudimą, paskirs šlapimo tyrimą, atliks gimdos dugno aukščio matavimą ir ultragarsinio tyrimo pagalba įvertins vaisiaus vystymąsi bei jo širdies darbą (nuo 24 nėštumo savaitės).

Jei nėščiosios kraujo rezus faktorius Rh (-), o vyro Rh (+), 27-28 savaitę nėščiajai skiriamas Rh D antikūnų nustatymas netiesioginiu Kumbso metodu. Jei nėščiosios kraujyje randama Rh antikūnų, moteris siunčiama į perinatologijos centrą. Jei Rh antikūnų neaptikta, tuomet nėščiąjai 28-32 sav. skiriamas anti-D imunoglobulino suleidimas.

Trečiasis trimestras (nuo 29 iki 40 savaitės pabaigos)

Trečiasis nėštumo trimestras tęsiasi nuo 29 iki 40 savaitės pabaigos. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama apsilankyti pas nėštumą prižiūrintį gydytoją 2-3 kartus. Kaip ir per pirmųjų dviejų trimestrų vizitus, nėštumą prižiūrintis gydytojas patikrins arterinį kraujospūdį, išmatuos gimdos dugno aukštį ir atliks ultragarsinį tyrimą vaisiaus raidai sekti, paskirs kraujo ir šlapimo tyrimus.

Paskutinėmis nėštumo savaitėmis reikėtų dar kartą apsilankyti pas akušerį-ginekologą. Šią savaitę reikėtų apsilankyti pas akušerį-ginekologą, kuris įvertins vaisiaus padėtį - jeigu mažylis gimdoje neapsisuko, o tarsi sėdi, tai rekomenduojamas išorinis vaisiaus apgręžimas.

Paskutinėmis nėštumo savaitėmis reikėtų dar kartą apsilankyti pas akušerį-ginekologą. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis reikėtų dar kartą apsilankyti pas akušerį-ginekologą.

8 - 12 NĖŠTUMO SAV. | SAVIJAUTA, GENETINIAI TYRIMAI, KNYGOS

Specifinės nėštumo būklės

Daugiavaisis nėštumas

Daugiavaisis nėštumas reiškia pastojimą, kai vienu metu pagimdo 2 ar daugiau kūdikių.

Gestacinis diabetas

Gestacinis diabetas apibrėžiamas kaip diabetas, kuris pasireiškia nėštumo metu arba pirmą kartą pastebimas nėštumo metu.

Paskutinėmis nėštumo savaitėmis reikėtų dar kartą apsilankyti pas akušerį-ginekologą.

Rekomendacijos nėštumo metu

„Savo pacientėms visada patariu apgalvoti ir surašyti visus dominančius klausimus, kuriuos nuodugniai aptariame kiekvieno susitikimo metu. Ypač nerimo gali kilti, jei sužinoma, jog nėštumas yra didelės rizikos. yra vyresnė nei 35 m.

„Jeigu moteris nevartojo folio rūgšties iki nėštumo pradžios, svarbu kuo greičiau pradėti tai daryti. Kiekvieną dieną reikėtų gerti po 400 mcg, nes šis elementas apsaugo vaisių nuo nervinio vamzdelio defekto“, - akcentuoja A. „Taip pat reikia įvertinti darbo ir poilsio režimą bei apgalvokite gyvenimo ritmą. Optimalus svorio prieaugis nėštumo metu yra 8-12 kg.

Nėštumo pradžioje skonio ir kvapo pojūčiai gali labai pasikeisti ir sustiprėti tam tikrų maisto produktų poreikis. „Nereikėtų saldumynų, ledų ar kitų mėgstamų produktų atsargomis užpildyti šaldytuvo. Nėštumo metu svarbu reguliariai valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, maitintis skaniai, įvairiai, bet saikingai - nevalgyti lyg už du. Sutinku, valgymas dažnai yra pagrįstas emocijomis. Nėštumo metu savęs kankinti nereikia, bet valgant be jokios kontrolės, galima priaugti ir 20-35 kg“, - sako A.

„Nėščiajai ypač pavojinga užsikrėsti toksoplazmoze - liga, kurią perneša katinai ir kiaulės. Ja užsikrėsti galima nesilaikant higienos taisyklių. Kaip to išvengti? Kruopščiai nuplauti visus paviršius, ant kurių buvo gaminama žalia mėsa. Net ir esant mažos rizikos nėštumui yra rekomenduojama reguliariai tikrintis sveikatą nėštumo metu.

Paskutiniais nėštumo mėnesiais yra didesnė tikimybė, kad gali išsivystyti sudėtinga nėštumo komplikacija, vadinama preeklampsija. Todėl gydytojas gali nuspręsti dažniau tikrinti ar ne per aukštas kraujospūdis, ar šlapime nėra baltymų, ar nepatinęs veidas ir rankos. Be to, gydytojas nori atidžiau stebėti vaikelį ir būti tikras, kad jam viskas gerai. Slenkant savaitėms, placenta sensta, ir paprastai apie 42-ą nėštumo savaitę ji neįstengia veiksmingai pašalinti nereikalingų medžiagų ir tiekti gliukozę vaikelio organizmui.

Jei moteris turi kitų ligų - labai svarbu suplanuoti vizitus pas tų ligų specialistus, įsitikinti, kad liga kontroliuojama, nėra paūmėjimo, išsiaiškinti ar vartojami medikamentai yra saugūs nėštumo metu. Jeigu moteris yra visiškai sveika, neturėjusi jokių komplikuotų nėštumų, neserganti lėtinėmis ligomis - vizitą pas akušerį ginekologą galima atidėti iki 11-12 savaitės.

Jei nesate patenkinta savo gydytoju, ieškokite kito. Susirašykite visus rūpimus klausimus. Be to, taip negaišinsite nei savo, nei gydytojo laiko. Taigi sėskite ir sudarykite visų rūpimų klausimų sąrašą, kad ir kokie nereikšmingi jie atrodytų. Pasitikrinkite savo mėnesinių kalendorių ir įsidėmėkite pirmąją paskutinių mėnesinių dieną. Atsineškite visą sąrašą receptinių ir nereceptinių vaistų, kuriuos pastaruoju metu vartojote. Gydytojas peržiūrės ir patikrins, ar galima jų vartojimą tęsti. Galbūt kai kuriems reikės paieškoti saugesnių pakaitalų. Panagrinėkite savo ir vyro šeimos sveikatos istorijas. Paklausinėkite tėvų, brolių, seserų apie lėtines ligas ar potencialius genetinius sutrikimus.

Pasiimkite nedidelį buteliuką vandens ir ko nors užkąsti. Kartais laukimas priimamajame gali prailgti, ypač jei gydytojas ne tik konsultuoja nėščiąsias, bet ir priima gimdymus. Be to, visada pasitaiko ir skubių atvejų, kai be eilės tenka užleisti kitas nėščiąsias.

Tai, žinoma, priklauso nuo tavęs, tačiau daugelis porų teigia, kad vizitai pas gydytoją buvo naudingi abiem sutuoktiniams, ypač svarbesni apsilankymai - pirmasis vizitas, ultragarso tyrimas ar panašiai.

tags: #ilgalaikis #nestumo #stebejimas #reikalingas #siuntimas

Naujienos