Menu Close

Naujienos

Istorija apie kontracepciją: nuo senovės iki šiuolaikinių metodų

Nors šiuolaikinės kontracepcijos priemonės atrodo kaip savaime suprantamas dalykas, jų evoliucija yra ilgas ir sudėtingas procesas. Nuo senovės laikų žmonės ieškojo būdų, kaip kontroliuoti gimstamumą, naudodami įvairias, kartais netikėtas, priemones. Šiandienos medicinos pasiekimai leidžia rinktis iš daugybės saugių ir efektyvių metodų, tačiau istorinis kontekstas padeda suprasti, kokį kelią nuėjome.

Senovės kontracepcijos metodai: kuo tikėjo mūsų protėviai?

Apie senovės laikais naudotas kontraceptines priemones, pastarųjų evoliuciją, nusprendėme pasiteirauti žinomų žmonių. Ką jie žino? Mūsų pašnekovų atsakymus komentuoja gydytoja ginekologė bei vaistininkė.

Charizmatiškoji Amerikos lietuvė, verslininkė Lidija Rasutis, išgirdusi pokalbio temą, šypteli. „Subtilios informacijos teiraujatės, - šmaikštauja moteris. - Net neabejoju, kad skirtingos pasaulio šalys senovėje saugodavosi skirtingai. Moterys po santykių greičiausiai apsiprausdavo įvairiais žolelių nuovirais, antpilais, ekstraktais. Vyrai, vengdami nepageidaujamos tėvystės, galbūt spėdavo laiku nutraukti meilės žaidimus. Lietuvoje, esu girdėjusi, seniau moterys naudodavo rūtas. Šio augalo arbata sukeldavo persileidimą“.

Dainininkė Eva į klausimą, kokias kontraceptines priemones poros naudodavo senovėje, atsako lakoniškai. „Galbūt mano žinios šiuo klausimu ir skurdokos, nes niekada tuo nesidomėjau, bet manau, kad moterys TEN prieš ar po santykių įsikišdavo įvairių iš žolelių paruoštų mišinių, pavilgų. Spėju, kad poros dažnai naudodavo ir nutrauką lytinį aktą“, - dėsto atlikėja.

TV projektų administratorė, dainininkė Ingrida Kazlauskaitė teigia girdėjusi, kad seniau nėščios moterys gerdavo įvairių žolelių arbatų, kurios sukeldavo kraujavimą ir persileidimą. „Kažkur skaičiau, kad senovės Romoje gladiatoriams irgi buvo ruošiama specialių arbatų. Tačiau tuo tikslu, kad sumažintų lytinį potraukį ir vyrai galėtų galvoti apie savo tiesiogines pareigas - kariavimą. Viduramžiais vietoj prezervatyvo buvo naudojamos gyvulių žarnos. Tokie prezervatyvai buvo daugkartinio naudojimo“, - teigia I. Kazlauskaitė.

Senovės Egipto papirusas su medicininiais įrašais

Nuo krokodilo išmatų iki rūtų: istorinės kontracepcijos priemonės

Kad ir kokie (ne)tikslūs būtų žinomų žmonių atsakymai į klausimą - kokias kontracepcijos priemones naudojo mūsų protėviai, verta atkreipti dėmesį į tai, jog pirmosios kontraceptinės priemonės buvo paminėtos maždaug 2000 m. prieš Kristų viename Egipto papiruse. Jame teigiama, kad nuo nėštumo apsaugo rūgštinę terpę makštyje turinčios sukelti medžiagos. Egiptietės šiuo tikslu naudodavo krokodilo išmatas, jas maišydavo su žolėmis ir medumi. Deja, jos nežinojo, kad išmatos sukurdavo priešingą terpę - šarminę, reikalingą spermatozoidams išgyventi. Tikėtina, kad ši kontraceptinė priemonė labiau veikdavo dėl savo nemalonaus kvapo - vyrai tiesiog neatlikdavo savo pareigos iki galo.

Senovės Kinijoje moterys, norėdamos nepastoti ar sukelti persileidimą, gurkšnodavo karštą gyvsidabrį. Šis cheminis elementas, naudotas kontracepcijos tikslais, senovėje buvo pats veiksmingiausias, mat išprovokuodavo paralyžių, traukulius, psichikos pakrikimus, galiausiai net mirtį. Akivaizdu, kad nėštumas tokiomis atvejais buvo tikrai neįmanomas.

Senovėje moterys, vengdamos vaikų, į makštį kišdavo pusę citrinos, taip pat kempinę, išmirkytą acte. Kaip kontraceptikas buvo vartojama ir stipri rūtų arbata.

Daugkartinio naudojimo prezervatyvai?

Seniausiais žinomais prezervatyvais, anot mokslininkų, derėtų laikyti viduramžiais naudotas apsaugos priemones, pagamintas iš žuvies ir gyvūnų žarnų. Anuomet prezervatyvai buvo daugiau naudojami, siekiant užkirsti kelią venerinėms ligoms, o ne apsisaugoti nuo nėštumo. Pirmasis prezervatyvą pradėjęs naudoti kontraceptiniais sumetimais buvo vienas garsiausių visų laikų meilužių - Giacomo Casanova. Jis naudodavo ne tik iš gyvūnų žarnas, bet ir lino medžiagos maišelius, surišamus juostele.

Įdomu yra tai, kad skirtingai nuo šiuolaikinių, pirmieji prezervatyvai iš gumos (jie pradėti gaminti XIX a. penktajame dešimtmetyje, išradus gumos vulkanizavimo būdą) buvo daugkartinio naudojimo. Po lytinių santykių vyrai juos išplaudavo, ištepdavo vazelinu ir saugodavo medinėse dėžutėse iki kito naudojimo.

Viduramžių prezervatyvų iliustracija

Šiuolaikinė kontracepcija: nuo hormoninių tablečių iki naujų technologijų

Šiandien populiariausia - hormoninė kontracepcija, tvirtina medicinos centro „Maxmeda“ ginekologė, medicinos mokslų daktarė Žaneta Kasilovskienė, kasdien bendraujanti su dešimtimis moterų, kurioms aktualūs kontracepcijos klausimai, bei mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jūratė Cijunaitienė, sulaukianti ne vienos jaunos merginos ir moters klausimų, kaip teisingai vartoti vienas ar kitas priemones, prašymo parduoti skubios kontracepcijos preparatų.

„Pirmosios hormoninės kontraceptinės tabletės buvo išrastos daugiau nei prieš 50 metų JAV. Jos sukėlė tikrą perversmą nėštumo planavimo procesuose. Šiandien hormoniniai kontraceptikai yra skirstomi pagal jų įsisavinimo būdą - tai būtų tabletės, pleistras, žiedas, hormoninė spiralė. Sudėtiniai geriami kontraceptikai gali būti vienfaziai, dvifaziai, trifaziai ir net keturfaziai preparatai. Populiariausi yra vienfaziai, kai kasdien geriama ta pati hormonų dozė (pakuotėje visos tabletės yra vienodos dozės), nors kartais skiriami keliafaziai preparatai“, - teigia gydytoja.

Anot ginekologės Ž. Kasilovskienės, hormoninė kontracepcija susideda iš dviejų pagrindinių dalių: sintetinio estrogeno (jis visuose preparatuose yra vienodas, išskyrus vieną naują keturfazį preparatą su natūraliu estrogenu) bei progesterono (jo kiekis bei sudėtis skirtinguose preparatuose paprastai skiriasi). „Apsisaugoti nuo nėštumo faktiškai pakanka tik progesterono, tačiau estrogenas reikalingas tam, kad ciklas būtų reguliarus. Preparatai, kurių sudėtyje yra vien tik progesteronas - tai vadinamoji greitoji kontracepcija bei vaistai, kurie paprastai skiriami maitinančioms moterims“, - tvirtina medikė.

Lengvi kontracepcijos metodai (kontracepcijos metodų paaiškinimas)

Kontracepcijos pasirinkimas: individualus požiūris

Vaistininkė J. Cijunaitienė priduria, kad hormoninės kontracepcijos priemonės pasirinkimą iš esmės lemia moters amžius ir gyvenimo būdas. „Vyresnių klasių moksleivės, studentės dažniausiai renkasi barjerinės apsaugos priemonę - prezervatyvą, mat santykiai dažniausiai nėra reguliarūs, partneriai - ne nuolatiniai. Jaunos, aktyvų gyvenimo būdą propaguojančios moterys, turinčios nuolatinį lytinį partnerį, taip pat jaunos mamos mielai renkasi kontraceptines tabletes, pleistrą arba žiedą. Vyresnio amžiaus moterims, kurioms dar nėra prasidėjusi menopauzė, ir jos gyvena aktyvų lytinį gyvenimą, priimtiniausios yra tabletės, kai kurios jų ryžtasi įsidėti gimdos spiralę“, - pasakoja „Camelia“ vaistininkė.

Kaip teigia, J. Cijunaitienė, akivaizdu, kad viena populiariausių hormoninės kontracepcijos priemonių vis dar išlieka tabletės.

Vaistažolių ir kitų gamtinių priemonių vartojimas nėštumo metu: rizika ir nauda

Nėštumas - ypatingas laikotarpis, kai moters organizmas patiria daugybę pokyčių, o net ir nedideli sveikatos sutrikimai įgauna naują reikšmę. „Netinkamai parinkti preparatai gali didinti vaisiaus apsigimimų riziką, sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar kitas sunkias komplikacijas.

„Karščiuojant ar jaučiant skausmą nėštumo metu saugu vartoti paracetamolį, tačiau dėl ilgesnio jo vartojimo būtina pasitarti su gydytoju. Be specialisto rekomendacijos nereikėtų vartoti ibuprofeno, aspirino ar kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.

„Nėščiosioms svarbu atkreipti dėmesį į vartojamų vaistažolių arbatų ir mišinių sudėtį. Tarp nerekomenduojamų žolelių - čiobrelis, šalavijas, raudonėlis, pelynas, šaltekšnis, sena, rabarbaras, šalpusnis, kraujažolė, sukatžolė bei aviečių lapai. Pasak vaistininkės, mėšlungis, kojų tinimas ir rėmuo yra įprasti ir dažnai pasitaikantys nėštumo palydovai, su kuriais susiduria daugelis būsimų mamų. „Prasidėjus mėšlungiui, reikia ištiesinti kojas, pėdas ir pirštus traukti savęs link bei kartoti pratimą, kol raumuo atsipalaiduoja. Mėšlungio prevencijai svarbu gerti daug skysčių, daugiau ilsėtis, rinktis patogią avalynę, subalansuotai maitintis ir vartoti magnio preparatus.

„Kojų tinimas nėščiosioms dažniausiai pasireiškia vakare arba po ilgo stovėjimo. Tuo metu rėmuo dažniau vargina antroje nėštumo pusėje, kai augantis vaisius spaudžia skrandį. Simptomus mažinti padeda valgymas dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, vengimas lankstytis po valgio ir saikingas riebių bei aštrių patiekalų vartojimas. Simptomams malšinti saugūs antacidai - magnio ir kalcio druskų deriniai“, - dalijasi G. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė primena, jog nėštumo metu dėl organizme vykstančių hormoninių pokyčių oda gali tapti jautresnė, todėl tiek veido, tiek kūno priežiūrai reikėtų skirti daugiau dėmesio. „Reikėtų rinktis priemones, kuriose būtų kuo mažiau neaiškių priedų, dažiklių, konservantų, stiprių kvapų ar eterinių aliejų. „Jei nėštumo metu nusprendžiama vartoti polivitaminus, svarbu pasirinkti būtent nėščiosioms skirtus preparatus ir dėl jų vartojimo pasitarti su gydytoju“, - sako G.

Vaistažolių vartojimo rizika nėštumo metu

Populiarių augalinių preparatų poveikis organizmui nėra gerai ištirtas. Daugelyje šalių augalinių preparatų ir alternatyviosios medicinos populiarumas auga. Moterys labiau nei vyrai pasitiki alternatyviąja medicina. Augaliniai preparatai dažnai vertinami kaip „natūralūs“ ir „saugūs“, todėl ši etiketė ypač masina nėščias moteris. Studijų rezultatai rodo, kad augalinius preparatus naudoja iki 45 proc. nėščių moterų.

Penkiolika mėnesius besitęsusios multicentrinės retrospektyvinės kohortinės studijos metu Italijoje buvo apklausta 7 tūkst. moterų, praėjus trims dienoms po gimdymo. Buvo nustatyta, kad 42 proc. moterų atitiko studijos „reguliarių vartotojų“ kriterijų, t.y. vartojo žolinius preparatus kiekvieną dieną ir mažiausiai tris mėnesius. 10 proc. jų vartojo augalinius preparatus pirmame nėštumo trimestre, 18 proc. - antrame ir 47 proc. - trečiame. Buvo prieita prie išvados, kad reguliarios augalinių preparatų vartotojos turi didesnę riziką gimdyti prieš laiką (iki 37 sav.), taip pat - pagimdyti mažesnio svorio ar lėčiau augantį naujagimį.

Manoma, kad ilgalaikės migdolų aliejaus aplikacijos stimuliuoja gimdos susitraukimus ir sukelia priešlaikinį gimdymą. Įdomu tai, kad iš saldžiųjų migdolų išgautame aliejuje yra gausus kiekis vitamino C ir E. Tūkstančiams nėščiųjų moterų profilaktiškai skiriami vitaminai iš tikrųjų turi įtakos nepalankiu nėštumo metu: esant perinatalinio mirtingumo, priešlaikinio gimdymo ir vaisiaus dangalų plyšimo rizikai. Be to, migdolų aliejuje yra didelis procentas oleininės ir linoleininės riebalinės rūgšties, kuri yra prostaglandinų (stimuliantų) prekursorius. Tai ne pirmas tyrimas, kurio rezultatai byloja apie augalinių preparatų įtaką nepalankiai nėštumo eigai. Augalų ekstraktai turi nedeterminuotą biologinį aktyvumą, o negatyvus poveikis nėra įvertintas ir žinomas.

Augalai, kurių reikėtų vengti nėštumo metu
Augalas Galimas poveikis nėštumui
Čiobrelis (lot. Thymus serpyllum) Gali skatinti persileidimą.
Rozmarinas (lot. Rosmarinus officinalis) Turi teratogeninį poveikį (vaisiaus apsigimimai).
Purpurinis triliumas arba dvokiantis Benjaminas (lot. Trillium erectum) Įprastai naudojamas palengvinti menstruacinius skausmus.
Kekinė juodžolė (lot. Actaea racemosa) Naudojama PMS lengvinimui, palengvina skausmingas menstruacijas.
Melsvasis sidabražiedis (lot. Caulophyllum thalictroides) Skština gimdos susitraukimus, gali iššaukti mėnesines. Augalo sėklos nuodingos.
Cascara (kavos vyšnių (uogų) arbata) Padeda nuo vidurių užkietėjimo.
Tikrasis skaistminas (lot. Vitex agnus-castus) Lengvina PMS, mažina mėnesinių skausmus.
Kininis skudutis (lot. Angelica sinensis) Lengvina menopauzinius simptomus.
Chininmedis (lot. Cinchona) Skština gimdos susitraukimus.
Medvilnės lukštai (lot. Gossypium herbaceum) Skština gimdos susitraukimus, gali sukelti persileidimą.
Vaistinis skaistenis (lot. Tanacetum parthenium) Mažina migrenos skausmus.
Kininis ženšenis (lot. Panax ginseng) Gerina imunitetą, mažina gliukozės kiekį kraujyje.
Kanadinė auksašaknė (lot. Hydrastis canadensis) Gerina virškinimą, gydo odos problemas.
Kadagys (lot. Juniperus) Gali skatinti persileidimus.
Svaigusis pipiras (lot. Piper methysticum) Gali toksiškai veikti kepenis.
Paprastasis saldymedis (lot. Glycyrrhiza glabra) Gali stimuliuoti gimdą.
Rudeninis vėlyvis (lot. Colchicum autumnale) Nuodingas augalas.
Taškuotoji mėta (lot. Mentha pulegium) Skština persileidimą.
Fitolaka (Phytolacca) Nuodingas augalas.
Rūta (lot. Ruta graveolens) Gali sukelti persileidimą.
Vaistinis šalavijas (lot. Salvia officinalis) Gali turėti teratogeninį poveikį.
Paprastoji jonažolė (lot. Hypericum perforatum) Didelė vaistų sąveika.
Sena (lot. Cassia acutifolia) Gali skatinti priešlaikinį nėštumo nutrūkimą.
Paprastoji bitkrėslė (lot. Tanacetum vulgare) Toksiškas augalas.
Baltoji arbata (lot. Paeonia lactiflora) Fitoestrogenas.
Pelynas (lot. Artemisia absinthium) Sudėtyje esantis tujonas yra nuodingas.
Paprastoji kraujažolė (lot. Achillea millefolium) Stimuliuoja gimdos susitraukimus.
Rauktalapė rūgštynė (lot. Rumex crispus) Vartojama vidurių užkietėjimui gydyti.

Gydytojas akušeris Vytautas Rauba nėščiosioms iš žolinių preparatų, esant uždegimui, skiria spanguolių ekstrakto. Tačiau paprašytas pakomentuoti minimos studijos rezultatus gydytojas išreiškė gan skeptišką požiūrį: „Tyrimų rezultatus galima laikyti moksliniais, jei jie atlikti bent keliose šalyse, o šiuo atveju jie atlikti tik Italijoje“, - pabrėžė V. Rauba. Jo teigimu, kartais pasitaiko ir gan kurioziškų tyrimų bei viešai skelbiamų jų rezultatų. „Pavyzdžiui, yra toks buvęs tyrimas, skelbęs, kad rauginti agurkėliai gali sukelti priešlaikinį gimdymą, nes kiekviena jį patyrusi gimdyvė valgė agurkėlių.

Natūropato Liudviko Šalčiaus tokie tyrimų rezultatai visai nenustebino, mat ir pats nelinkęs nėščiosioms skirti žolinių preparatų ar natūralių žolelių. „Visų pirma todėl, kad nėštumo metu organizmas šešis kartus suaktyvina hormonų gamybą, ir viskas, ką motina gauna su maistu, įsibrauna į kūdikį“, - aiškino L. Portalo pašnekovas aiškino, kad nesant būtinybei nėščiosioms negalima skirti jokių žolelių, net ir ramunėlių, kurios turi priešuždegiminį poveikį. „Jei uždegimo nėra, nereikia jų ir gerti, - sakė natūropatas.

Vaistų vartojimo atžvilgiu nėštumas yra sudėtingas laikotarpis, nes niekada negalima garantuoti, kad preparatas yra 100 proc. saugus, mat tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, pirmasis nėštumo semestras yra itin svarbus, todėl vaistų vartojimas turėtų būti itin minimalus ir tik pasitarus su gydytoju. „Pavojinga vartoti nuo skausmo ibuprofeną, nimesulidą, aspiriną, kompleksinių preparatų skausmui mažinti sudėtyje esantį kodeiną, komplikuotiems spuogams gydyti naudojamą izotretinoiną, epilepsijai ir manijai gydyti natrio valproatą ir valpro rūgštį. G. Tautkevičienė sako, kad į vaistinę ateinančios būsimos mamos dažniausiai teiraujasi, kaip saugiai gydyti peršalimą, kai kurios prasitaria, kad namuose bandė išgerti turimų vaistų likučius, o sužin Dawkinsios, kad išgėrė nerekomenduojamus - išsigąsta. „Pandemijos laikotarpiu padaugėjo nėščiųjų, kurios skundžiasi padidėjusiu nerimu, miego problemomis. Bet kuriuo atveju prieš perkant vaistus labai svarbu vaistininką perspėti, kad preparatą vartos besilaukianti moteris“, - pažymi ji.

Pasak vaistininkės, izotretinoinas sukelia persileidimą, kūdikio apsigimimus. Baigus gydymą šiuo preparatu, mėnesį negalima planuoti pastojimo. Natrio valproatas ir valpro rūgštis taip pat sukelia kūdikio apsigimimus. Kodeinas, klonazepamas gali naujagimiui sukelti abstinencijos simptomus. Lorazepamas - apsigimimus ar gyvybei pavojingus abstinencijos simptomus. „Didelės ibuprofeno dozės gali sukelti persileidimą, atidėtą gimdymo pradžią, kraujavimus tiek mamai, tiek vaikui, žarnyno gleivinės pažeidimus, tam tikrus smegenų pažeidimus. Ypač svarbu šio vaisto vengti trečiąjį nėštumo trimestrą. Tuomet vartojamas vaistas gali sukelti širdies ydų besivystančiam kūdikiui“, - perspėja G. Tautkevičienė. Jos teigimu, aspirinas taip pat kelia persileidimo, kraujavimo pavojų. Nimesulidas - inkstų funkcijos anomalijas, vaisiaus vandenų sumažėjimą. Ciproloksacinas ir levofloksacinas gali sukelti raumenų bei skeleto augimo problemas, sąnarių skausmus būsimam mažyliui ir nervų pažaidas besilaukiančiajai bei gyvybei pavojingą kraujavimą.

„Ankstyvasis šalpusnis būsimam kūdikiui gali sukelti mutacijas ir pakenkti kepenų vystymuisi. Raudonėlis, čiobrelis, šalavijas, kartusis kietis, sena, šaltekšnis, vaistinis rabarbaras - persileidimą ar toksinį poveikį būsimam kūdikiui. Sukatžolė ir agurklė didina apsigimimų riziką“, - akcentuoja vaistininkė.

Lėtinėmis ligomis sergančios moterys, prieš planuodamos pastoti, turėtų pasikonsultuoti su gydančiu specialistu, ar jų vartojimai vaistai yra saugūs - gydytojas įvertins rizikos ir naudos santykį bei rekomenduos, kaip toliau tęsti gydymą. „Kai ligos yra pasikartojančios, pavyzdžiui, alergija, ūmūs galvos skausmai, peršalimas, labai svarbu imtis profilaktikos, kad būklių paūmėjimai būtų kuo retesni“, - pataria G. Galvos skausmus dažnai sukelia poilsio režimo trūkumas, įtampa, kai kurių maisto produktų vartojimas ar per mažas vandens kiekis organizme. Sezoninės alergijos atveju reikia mažinti alergeno kiekį organizme. Grįžus iš lauko, būtina pasikeisti drabužius, nusiprausti po dušu. Prasidėjus augalų žydėjimui, rekomenduojama lauke dėvėti nosį ir burną dengiančią kaukę, ji sulaiko dalį alergenų. Siekiant išvengti peršalimo, būtina stiprinti imuninę sistemą, būti gamtoje, vėdinti kambarius, skirti laiko fiziniam aktyvumui ir vengti masinių susibūrimo vietų, kuriuose gali būti nemažai sergančių ar platinančių virusus.

„Turint psichologinių negalavimų, pasitarus su gydytoju vertėtų pabandyti nemedikamentines gydymo priemones, kurių pasirinkimas yra labai platus. Tai gali būti meno, judesio, muzikos terapijos, įvairių mokyklų psichoterapijos, kurios gali padėti susidūrus su sunkumais“, - rekomenduoja vaistininkė.

Paracetamolis yra saugus vartoti nėštumo metu - jis skiriamas tiek temperatūrai, tiek skausmui malšinti. Peršalimo simptomams lengvinti, imuninei sistemai stiprinti, pykinimui mažinti galima vartoti imbiero arbatą, tačiau džiovinto imbiero negalima suvartoti daugiau nei 1 g per dieną. Imuninei sistemai stiprinti tinka erškėčių vaisių arbata. „Ramunėlė tinkama kamuojant virškinimo sutrikimams, skausmui, nerimui, tačiau ją galima vartoti nedideliais kiekiais ir ne nuolatos. Pipirmėčių arbata mažina dujų susidarymą, pykinimą, skrandžio skausmą ar rėmenį, tačiau yra duomenų, kad ji gali skatinti menstruacijų atsiradimą, todėl nerekomenduojama vartoti 1-ąjį trimestrą“, - siūlo G. Tautkevičienė.

Dažnai antroje nėštumo pusėje pradeda kamuoti rėmens griaužimas, nes mažylis spaudžia skrandį ir sukyla rūgštus maisto turinys. Siekiant sumažinti šį diskomfortą, svarbu valgyti po mažiau, bet dažniau, o pavalgius - nesilankstyti ir negulėti. Rėmeniui mažinti saugu vartoti greitai rūgštingumą mažinančius preparatus - antacidą (magnio ir kalcio druskų derinius). „Norint sumažinti vidurių užkietėjimą, rekomenduojama likus pusvalandžiui iki valgio į stiklinę vandens įsiberti 1 arbatinį šaukštelį skaidulų. Vartojant daugiau skaidulų, svarbu vartoti ir daugiau vandens“, - teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Saugūs ir nerekomenduojami augalai nėštumo metu: infographic

Lengvi kontracepcijos metodai (kontracepcijos metodų paaiškinimas)

Palyginamoji lentelė: senovės ir modernios kontracepcijos

tags: #zoleles #nestumui #nutraukti