Žurnalas „Bitutė“, leidžiamas nuo 2002 metų, yra vienintelis Lietuvoje kultūrinio šviečiamojo pobūdžio mėnraštis 6-12 metų vaikams. Jis kuriamas įsiklausant į tai, kas įdomu vaikams. Vaikų žurnalai atlieka svarbų vaidmenį ugdant jaunosios kartos smalsumą, kūrybiškumą ir pasaulėžiūrą. Tarp gausybės leidinių, skirtų vaikams, išsiskiria žurnalas „Bitutė“, skirtas 6-12 metų vaikams. „Bitutė“ - tai žurnalas vaikams ir apie vaikus, publikuojantis straipsnius apie kuriančius, mąstančius, svetur ir Lietuvoje gyvenančius bendraamžius.

Žurnalo steigėjai - ateitininkų federacija, viena seniausių jaunimo organizacijų Lietuvoje. Leidinys vadovaujasi penkiais šios organizacijos principais: katalikiškumu, šeimyniškumu, tautiškumu, inteligentiškumu ir visuomeniškumu. Džiaugiamės galėdami pasiūlyti vaikams leidinį ugdantį tvirtus moralinius bei bendražmogiškus pagrindus ir padedantį susiorientuoti tarp daugybės įvairių pasiūlų ir nuomonių.

Žurnalo šūkis „Du > vienas“ apibendrina leidinio kvietimą atrasti bičiulystę su „Bitutės” personažais ir, draugaujant su jais, patirti pasaulio žavesį. Vabalas Elniaragis pasakoja apie Lietuvos ir pasaulio istorijos įdomybes, Skruzdėlytė Greitutė pristato vaikams savo knygų lentynos turtą, DJ Voras atskleidžia muzikos pasaulį, Boružė Septyntaškė kviečia vaikus išmokti įvairių darbelių, eksperimentų, paruošia skanumynų receptų, Kaukvabalis Mokslinčius atsako į vaikų klausimus apie mokslo įdomybes ir t.t. Norime parodyti vaikams domėjimosi pasauliu žavesį pasitelkdami modernius informacijos pateikimo būdus, taip pat vizualią informaciją, kuri lavina vaizduotę ir skatina kūrybiškumą.

Bendradarbiaudami su profesionaliais menininkais ir jaunais kūrėjais, siekiame rasti patrauklių ir šiuolaikiškų būdų, kaip jaunajai kartai perteikti tiesos, gėrio, grožio idealus, ugdyti pagarbą šalia esančiam žmogui. Stengiamės, kad skelbiami straipsniai, menininkų kūryba skatintų vaikus domėtis Lietuvos ir pasaulio visuomeniniu, politiniu gyvenimu, istorija, kultūra, suvokti savo vietą šiuolaikiniame pasaulyje. Prisitaikytos mažiesiems skaitytojams literatūros, dailės, muzikos, kino apžvalgos padėtų pažinti ir pamilti kultūrą. Psichologines ir socialines problemas nagrinėjantys straipsniai mokytų kurti saugesnę, bendruomeniškumo principais grindžiamą aplinką.

Pasaulio pažinimo ribas praplečia ilgi, informatyvūs ir iliustruoti istoriniai, geografiniai ir su gamta susiję straipsniai. Mėgstantiems skaityti, skruzdėlytė Greitutė pateikia knygų anotacijas ir vertinimą 5 šypsenėlių sistema. Augintinių ieškantys vaikai gali rasti šeimininkų neturinčių gyvūnėlių laiškus ir suteikti jiems prieglobstį.

Viena iš žurnalo rėmėjų yra Vilniaus arkivyskupijos kurija, taigi žurnalas, platinamas ir bažnyčiose, nemažai dėmesio skiria religinėms temoms. Kunigas Antanas Saulaitis atsakinėja į vaikų klausimus, komiksai atvaizduoja biblijos scenas, galima rasti straipsnių apie Jėzų ir tikėjimą. Bitutė kviečia ir į spektaklius bei operas vaikams.

Kad būtume pasiekiami kiekvienam vaikui 2007 m. tapome internetinės bendruomenės dalimi ir įkūrėme svetainę www.bitute.lt. 2015 m. svetainę modernizavome ir nuolat atnaujiname. Tikimės, kad „Bitutės“ žurnalas ir svetainė mažuosius mūsų bičiulius skatins kurti, kritiškai mąstyti, reikšti savo nuomonę, būti aktyviais piliečiais!

Žurnale spausdinami straipsniai, pokalbiai su menininkais; įvairių profesijų atstovais padeda vaikams suvokti savo vietą šiuolaikiniame pasaulyje; pritaikytos mažiesiems skaitytojams muzikos, literatūros, kino apžvalgos padeda pažinti ir pamilti kultūrą; psichologines ir socialines problemas nagrinėjantys straipsniai, atsakymai į klausimus moko kurti saugesnę, bendruomeniškumo principais grindžiamą atmosferą klasėje, mokykloje, tarp draugų.

Atsinaujinusi žurnalo „Bitutė" kūrėjų komanda iš esmės keičia leidinio turinį, nuo šiol jo temos yra orientuotos į tam tikras laikotarpio, kuriuo metu jis leidžiamas, aktualijas. Žurnale ir toliau daug dėmesio bus skiriama vaikų pilietiškumo ir ekologiškai atsakingo mąstymo ugdymui, ryšio su Dievu stiprinimui per religijos prasmės paieškas. Pirmajame (sausio-vasario mėn.) numeryje autoriai aktyviai nagrinėja su klimato kaita susijusias temas, bando atsakyti į klausimą „Kur dingo žiema?". Antrasis šių metų numeris kvies vaikus įsigilinti į sveikatingumo temą: Vabalas Elniaragis pasakos, kaip nuo seno lietuviai stengėsi visada išlikti sveiki, Kaukvabalis Mokslinčius atskleis, ar kosmonautai irgi serga, Boružėlė Septyntaškė siūlys sveikos vakarienės receptą. Taip pat šioje ,,Bitutėje” spausdinamas tekstas apie dantukų valymą. Ar tikrai žinome, kaip tinkamai juos prižiūrėti? Žurnaliuke esantys patarimai pravers ne tik mažiesiems skaitytojams, bet ir jų tėveliams. Šį kartą Bitutė kalbina Rapolą iš Kauno. Jis mielai su bendraamžiais dalijasi savo veiklomis po pamokų: berniukas groja būgnais, konstruoja robotus, lanko Šv. Teresėlės ateitininkų kuopą. Draugystę su Dievu puoselėti ir suprasti padės pieštos istorijos, užduotys, kun. Antano Saulaičio atsakymai į vaikų klausimus. Šįkart - viskas apie gavėnios laiką ir artėjantį šv. Velykų džiaugsmą. Žurnale vaikai atras ir Biblijos eilutės komentarą, padėsiantį pritaikyti Dievo žodį savo kasdienybėje. Žinoma, ,,Bitutė” visada parengia vaikams smagių užduotėlių, įdomių eksperimentų, kuriuos jie galėtų atlikti namuose. Šiame numeryje atsirado ir nauja skiltis - kruopštumą, atidumą ir kūrybiškumą skatinantis spalvinimo puslapis. Bitutė kviečia vaikus į jį sudėti visas pavasario spalvas!

Žurnalas „Bitutė“ labai patiks tiems, kuriems įdomus pasaulis, žmonės, veiklos, gamta ir dar daugybė kitų dalykų. Tiems tėvams, kurie nori, jog vaikas augtų, sužinotų ir neprarastų to ypatingo vaikiško smalsumo „kodėl?". Žurnalas visai nepatiks ieškantiems blizgančio kiniško žaisliuko, lipdukų ar filmukų herojų.

Kviečiame įsigyti „Bitutės“ žurnalą prekybos centruose „Iki“, „Rimi“, „Maxima“, „Norfa“, spaudos kioskuose, parapijose bei katalikų pasaulio leidinių knygyne.

Kiti žurnalai vaikams

Vakaro žvaigždelė - praktiškų patarimų žurnalas. Rubrikose „Mergaičių kambarys“ ir „Berniukų kambarys“ vaikai skatinami daugiau bendrauti su tėveliais ir drauge ką nors nuveikti: pasigaminti inkiliuką, iškepti keksiukų, dekoruoti dėžes, pagaminti žaislą kalėdinei eglutei ir pan. Yra jauniesiems skaitytojams skirtų sveikatos patarimų, pavyzdžiui, kaip grūdintis, kokios arbatos naudingos. Be informatyvių straipsnių, tokių kaip „Velykos svetur“, „Kolekcionavimas“, „Apie bites“ ir kt., vaikai gali paskaityti mandagaus elgesio taisykles ir sužinoti, kaip reikia elgtis likus vieniems namuose, kad išvengtų nelaimingų nutikimų. Savo skaitytojams Vakaro žvaigždelė primena, jog pasaulyje yra ir vaikų su negalia ir skatina ištiesti jiems ranką, integruoti juos į visuomenę.

Mėgstantiems skaityti poeziją ar originalią prozą skirtas literatūrinis žurnalas Tipu Tapu. Šiame leidinyje savo kūrybą publikuoja Vytautas Račickas, Ramutė Skučaitė ar Algimantas Zurba. Leidinyje vaikai ras interviu su rašytojais, straipsnių apie romanus, noveles ir poezijos rinktines. Norintys sužinoti, kaip atsirado pasaulis, gali rasti lietuvių mitologijos. Gudriausieji gali rasti mįslių ar minklių ir jas įminti. Literatūros kūriniai iliustruojami Valentino Ajausko, Aušros Čapskytės, Rolando Bilinsko darbais.

Jau trečią dešimtmetį leidžiamas žurnalas vaikams apie gamtą - Lututė. Žurnalas primena Lietuvoje leidžiamą National Geographic Kids, tačiau yra informatyvesnis ir labiau pritaikytas lietuvių vaikams, nes dauguma straipsnių yra apie augalus ir gyvūnus, kuriuos vaikai gali pamatyti mūsų pievose ar miškuose. Žurnalas „Lututė“, skirtas 5-12 metų vaikams, sumanytas ir pradėtas leisti 1995 metų kovą. Nors žurnalas leidžiamas jau trečią dešimtmetį, bet per visus tuos metus tik nedidelė dalis temų kartojosi - jo kūrėjai geba žengti koja į koją su besikeičiančiomis technologijomis, jaunosios kartos įpročiais, kasmet nustebina nauja rubrika, įdomia straipsnių serija (pavyzdžiui, 2018 metais įvesta rubrika „Pasimatuok eigulio kepurę“).

Nė vienai minutei nepamirštama, jog žurnalo skaitytojai - judrūs, smalsūs, tačiau ribotą laiką dėmesį gebantys išlaikyti vaikai, tad jų guvus žvilgsnis sustabdomas nuostabą keliančiomis nuotraukomis, įdomių augalo ar gyvūno detalių išdidinimais, tekstas suskaidomas įvairių (dažniausiai gamtoje aptinkamų) formų grafiniais laukeliais, komikso stiliaus burbulais, spalviniais akcentais. Jau daug metų kiekvieną rubriką ar anonsuojamą iniciatyvą lydi dailininkės Loretos Valantiejienės pieštos simpatiškos žurnalo šeimininkės - pelėdžiukės Tutės - ir jos draugo peliuko Pito figūrėlės. Išėjus kone kiekvienam leidinio numeriui jo redaktoriai nuoširdžiai dėkoja žurnale publikuotų nuotraukų autoriams - reikia pripažinti, jog šie unikalūs, begalinės kantrybės ir užsispyrimo reikalaujantys kadrai yra viena centrinių žurnalo ašių ir didžiausias jos turtas. Viename straipsnyje tuometinė žurnalo redaktorė Marmaitė prisipažino, jog būtent kolegų fotografų užfiksuoti gamtos stebuklai yra neišsemiamas šaltinis, įkvepiantis atrasti ir pristatyti vaikams vis naujas temas.

Prisitaikant prie vaikų auditorijos, nuotraukose neretai vaizduojami gyvūnų mažyliai, jų žaidimai, vaikų ir tėvų santykiai - žadinamas jautrumas ir empatija tokiems pat kaip ir jie. Svarbu paminėti, jog žurnalo viršelį dažniausiai puošia Lietuvos gyvūnų portretai - žurnalo sumanytojai nesivaiko egzotikos, kuri ryškiomis spalvomis trykšta iš kiekvieno komercinio leidinio, bet lieka ištikimi idėjai pristatyti vaikams Lietuvos gamtą - greta augantys augalai ar sutinkami gyvūnai šiltai vadinami kaimynais. Tvirtus meilės savo kraštui ir jos gamtai pamatus padeda tik artimosios aplinkos pažinimas.

Informaciją apie gamtos pasaulio įvairovę vaikams daug lengviau įsiminti ir suprasti pabrėžiant aprašomų objektų ar reiškinių skirtumus, kraštutinumus ar nesutapimus (didžiausias - mažiausias, greičiausias - lėčiausias, garsiausias - tyliausias, karštas - šaltas). Šis metodas padeda ir įspėti, jog ne viskas yra taip, kaip atrodo - kai kurie gražiai žydintys augalai ar viliojančiai atrodančios uogos yra nuodingos, o meiliai atrodantys gyvūnai, pavyzdžiui, ežiai, nėra jau tokie nepavojingi (gali užkrėsti įvairiomis infekcijomis).

Pabrėžtina tai, kad „Lututės“ pažintiniuose straipsniuose gyvūnų ar augalų savybių diferenciacija niekada neperžengia vartotojiškai ar utilitarinei sąmonei būdingo skirstymo į gerus ir blogus ribos. Vienodai įdomiai ir su meile yra pristatomi ir plėšrūs, ir taikūs padarai, ir naudingi grožį ar maistą teikiantys augalai, ir piktžolės. Gamtos nauda žmogui žurnale subtiliai paaiškinama per ilgametes žmonijos ir aplinkos sugyvenimo tradicijas, kurios remiasi pažinimu, pagarba ir pagalba vienų kitiems. Šiam santykiui nusakyti žurnalo autoriai pasirenka ne tik šiais laikais jau įprastą ekologijos ir tvarumo dėsnių kryptį, bet pasitelkia ir lietuvių istoriją, etnologiją, etnografiją.

Gyvūnų, augalų ir kitų gamtos objektų savybes kviečiama prisiminti į patarles, priežodžius įrašant trūkstamus žodžius. Gamtos ir liaudies tradicijų bei meno sąsajas gražiai perteikia kūrybingos straipsnių antraštės: „Lineli, lineli, laikas tau žydėti“ (2008, Nr. 6), „Kaip, kaip aguonėlę sėti?“ (2008, Nr. 4), „Kinkyk, kinkyk laumei žirgus“ (2010, Nr. 5), „Bitute, pilkoji, kiek medaus tu surenki?“ (2011, Nr. 8), „Ėsk, karvute, žalią šieną ir atnešk man balto pieno“ (2011, Nr. 10), „Tindi rindi riuška, kas ten miške triuška“ (2011, Nr. 12), „Gale lauko katilėlis plauko“ (2019, Nr. 4).

Atskirai norėtųsi pakalbėti ir apie „Lututės“ literatūriškumą. Didelę dalį žurnale spausdinamų tekstų sudaro beletrizuoti pasakojimai apie gamtą, kuriuos apie save ar kitus pasakoja animalistiniai ar supasakinti personažai (saulė, vėjas, ąžuolas, gėlė ir kt.). „Lututės“ eilėraščiai išsiskiria iš mums įprastos vaikų poezijos tuo, jog juose pirmenybė dažnai teikiama gamtamokslei informacijai, būdingas jos ir poetinių įvaizdžių palyginimas („Žvilgterėti į smuikelį / Labai noriu! Ar galiu? / (…) Bet nei smuiko, nei gitaros / Štai, žiūrėk - aš neturiu“, Tamošiūnienės eil. „Žiogo daina“, 2020, Nr. 6). Gamta jos eilėraščiuose dinamiška, pilna veiksmo, spalvų, garsų. Gyvūno savybės dažniausiai pristatomos dialogu ar monologu. Garsažodžiai leidžia geriau išreikšti emocijas, pristatomo gyvūno charakterį („Kur, varle, pasidėjai, kur? / Čia nėr manęs. Ieškok kiturrr!“, eil. „Varlių gegužinė“ (2020, Nr. 5); „Šiuru šiuru po rugieną, / Šmurkšt pašmurkšt per visą dieną“, eil. „Šmurkšt pašmurkšt“ (2020, Nr. 8)), tačiau jais nepiktnaudžiaujama. Skaitant ar deklamuojant tokį eilėraštį, lavinasi vaiko skaitymo ir tarties įgūdžiai, poetinė klausa.

tags: #bitute #zurnalas #vaikams

• Ikimokyklinukų išleistuvių dainelės
• Vaikų piešinių analizė ir depresijos atpažinimas
• Eurovaistinės pasiūlymai jūsų mažyliui
• Sveikos mitybos principai su Meda Kavaliauskaite
• Gairės ir kontekstai ikimokykliniam ugdymui