Abortas mūsų kultūroje yra ne tik medicininė procedūra, bet ir sudėtingas socialinis reiškinys. Jis glaudžiai susijęs su įvairiomis socialinėmis, ekonominėmis ir psichologinėmis problemomis, tokiomis kaip materialinis ir dvasinis skurdas, nestabilios šeimos, konfliktai, dvasinio saugumo stoka, atsitiktiniai lytiniai santykiai ir seksualinio gyvenimo sunkumai. Abortas dažnai tampa neatsakingo elgesio pasekme, o skaudžiausia, kad už tai didžiausią kainą dažniausiai sumoka moteris.
Būtų klaidinga teigti, kad abortas yra tik moters pasirinkimo laisvė. Daugelis moterų, kurios susiduria su šia dilema, patvirtina, kad jos pasirenka ne tai, ko norėtų, o tai, kas „lieka iš bėdos“, pasijausdamos įspraustos į kampą. Psichiatrijoje motinystė yra siejama su psichikos norma, galimybe subrandinti, išreikšti jausmus, dalintis jais ir sulaukti atgalinio ryšio. Taip pat egzistuoja motiniškas instinktas, kuris neleidžia žudyti, o ragina stoti už vaiką. Istorija pilna atvejų, kai motinos aukojo savo gyvybę už vaikus.
Aborto priežastys ir socialinis kontekstas
Dauguma gydytų moterų abortą renkasi dėl artimųjų nesutikimo su nėštumu arba dėl vyro spaudimo. Pasitaiko atvejų, kai paauglės darosi abortą tėvams nežinant. Tokios situacijos atskleidžia didelę atskirtį tarp artimiausių žmonių.
Darbas su pacientėmis atskleidžia skaudžias gyvenimo istorijas. Vienu atveju, moteris, bijodama įžeisti savo motiną, prieš keturis dešimtmečius pasidarė abortą. Jos sūnus šiandien būtų tokio pat amžiaus kaip jos dabartinis partneris. Po aborto ji liko viena, vėliau ištekėjo, tačiau vis dar mylėjo pirmąją meilę. Dėl pašalinto gimdos jai neteko turėti vaikų. Tokios istorijos parodo, kaip vėliau žmogus suvokia, kad galėjo pasielgti kitaip, ir prasideda skausmingas vertybių persikainojimas.
Kita pacientė, apraudanti prieš tris mėnesius „nužudytą“ kūdikį, kalba ne apie finansinius trūkumus, bet apie likimo ir vyro smurtą, neleidusią gimdyti antro vaiko. Jos žodžiais, ji „yra dvasios luošė“, „kaip kilimėlis“. Graži, jauna moteris, auginanti mažą dukrą, atrodo susenusi ir suvytusi. Pasveikti po tokio smūgio moteriai labai sunku.
Psichologinės aborto pasekmės
Niekam ne paslaptis, kad abortas traumuoja moters psichiką. Vakarų Europos ir Amerikos psichiatrijos vadovėliuose tam skiriami ištisi skyriai. Vieno Austrijos medicinos universiteto mokslininkai nagrinėja abortą kaip suicido rizikos faktorių. Trauma tampa ypač skaudi, jei moteris jau būna pamilusi nešiojamą kūdikį ir su juo bendrauja. Nutraukus nėštumą, galimi stiprūs išgyvenimai, trumpalaikė depresija, kuri gali peraugti į poabortinį sindromą. Šis sindromas išsivysto, kai moteris nebegali susitvarkyti su savo išgyvenimais ir jų kontroliuoti. Tokie išgyvenimai prilygsta karo veteranų, stichinių nelaimių ar lėktuvų katastrofų aukų patirčiai.
Sunkiausia susitvarkyti su kaltės jausmu, išdavystės kartėliu, kai supranti, kad meilės nebuvo, kad buvai apgauta. Nyksta savivertė, atsiranda nepasitikėjimas savimi, savo moteriškumu, kyla suicidinių minčių, nerimas dėl ateities, pavydas turinčioms vaikų. Dauguma moterų pergyvena dėl nužudyto kūdikio, bet daugėja ir tokių, kurios serga iš apmaudo, neapykantos sau ir noro keršyti. Ypač skaudu būna toms moterims, kurių vyras, privertęs pasidaryti abortą, vėliau kaltina moterį „nužudymu“, manipuliuoja ir emociškai šantažuoja.
Apie tai pasakojančios pacientės prisipažįsta nebenorinčios gyventi. Tokiais atvejais dažnai išyra šeima.
Vyrų požiūris ir atsakomybė
Nors dėl nutraukto nėštumo dažniau konsultuojamos moterys, vyrai taip pat išgyvena dvasinius sunkumus, ypač jei myli savo partnerę. Tačiau Vakarų Europoje susiduriama su psichoterapijos grupėmis, skirtomis vyrams šioje situacijoje. Vyrai, kurių mylima moteris atsikrato jų meilės vaisiaus, patiria smūgį savo vyriškumui. Tipiniu atveju vyrai linkę bėgti nuo atsakomybės, palieka moteris arba reikalauja aborto, o po to jas palieka.
Svarstomas įstatymas gina negimusio kūdikio teises, tačiau vyras, dalyvavęs pradedant gyvybę ir skatinęs moterį pasirinkti, lieka už svarstymo ribos. Nėra užsimenama apie vyrų atsakomybės komponentą - nei juridinę, nei materialinę, nei moralinę. Tai rodo, kad aborto įstatymas yra šalies seksualinės kultūros vizitinė kortelė, atspindinti, kaip žmonės sugeba mylėti, mylėtis ir būti mylimi.
Aborto priežasčių analizė ir prevencijos poreikis
Priežastys, dėl kurių moterys ryžtasi abortui, yra įvairios: finansinės, socialinės, meilės problemos. Tačiau pagrindinės priežastys, apibendrinant klinikinę praktiką, yra nepakankama asmenybės branda, savigarbos stoka, nemokėjimas bendrauti su vyru, naivus pasitikėjimas juo, vergavimas vyrui ir jo užgaidoms, nesusiformavęs atsakomybės jausmas, asocialus elgesys, psichikos ligos. Taip pat svarbią įtaką daro socialinė ir kultūrinė aplinka, mirties kultūros įsigalėjimas, egoizmas, infantilumas, visuomenės šaltumas ir abejingumas.
Statistiniai duomenys rodo, kad aborto problema Lietuvai yra aktuali. Reikalingas kompleksinės pagalbos (psichologinės, socialinės, teisinės, materialinės) teikimas nėščioms moterims, atsidūrusioms krizinėje padėtyje. Būtina tiek pirminė, tiek antrinė prevencija: vaikų ir suaugusiųjų lytiškumo ugdymas, visuminė konsultacinė švietėjiška pagalba ir kompleksinės paslaugos šeimai.
Teisinė ir praktinė abortų prieinamumo situacija Lietuvoje
Lietuvoje įstatymo numatyta tvarka abortą moters pageidavimu galima atlikti iki 12-tos nėštumo savaitės, o dėl medicininių indikacijų - iki 22-tos savaitės. Nėštumo trukmė skaičiuojama nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas iki 6 savaičių gali būti nutraukiamas ambulatoriškai, o 6-12 savaičių - stacionare.
Nors Seimas pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, siekiančiam aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą, BENDRA.lt tyrimas rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko teisę nutraukti nepageidaujamą nėštumą.
Paslaugos prieinamumas yra sudėtingesnis ir turi mažiau saugiklių, kai nėštumas nutraukiamas „moters sprendimu“. Tai yra mokama paslauga, kuri nėra finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo. Dalis įstaigų, turinčių teisę teikti šią paslaugą, jos neteikia. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir stebėsenos lygmeniu kaip apmokamos paslaugos.
Higienos institutas neturi atskirų duomenų apie vaistinį nėštumo nutraukimą, nes nėra specialaus kodo. Diagnozės koduojamos pagal tarptautinę TLK-10-AM. Nėra centralizuotos sistemos, žyminčios paslaugos pasiskirstymą šalyje. SAM funkcija yra formuoti politiką, tačiau nėra mechanizmo, kaip regionuose vykdomas paslaugų teikimas.
Dalis savivaldybių darbuotojų neturi informacijos apie mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą savo teritorijoje. Nors valstybė legalizuoja abortą, kyla klausimas, ar tai tik teisė nebūti baudžiamam, ar pareiga valstybei užtikrinti šią paslaugą. Lietuvoje teisėtas abortas nėra sureguliuotas įstatymu, tik ministro įsakymu.
Gydytojų teisė atsisakyti atlikti procedūras dėl sąžinės išimties yra silpnesnė medicinoje nei karo tarnyboje. Gydytojai veikia monopolinėje sistemoje, kur visuomenė suteikia jiems privilegiją teikti paslaugas, kurių tikisi. Kai gydymo įstaiga kaip institucija atsisako teikti aborto paslaugą, gali tekti nukreipti pacientą kitur, tačiau nukreipimų sistema nėra aiškiai apibrėžta.
Nors teisėtai galima atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, daugelyje įstaigų dominuoja chirurginė intervencija. Kai kurios įstaigos neturi budinčio ginekologo, kitur gydytojai atsisako procedūros dėl savo įsitikinimų. Kai kurios įstaigos teigia, kad poreikio nėra, arba kad siejasi su gimstamumo skatinimo politika.
Nors pacientų teisė rinktis gydytoją ir įstaigą garantuojama, aiški informacija, kurios įstaigos realiai teikia paslaugą, dažnai nėra viešai prieinama. Viešosios įstaigos neskelbia informacijos apie medikamentinį nėštumo nutraukimą. Kai kurios įstaigos kainynuose nurodo paslaugą, bet faktiškai jos neteikia.
Lietuvos teisės aktuose medikamentiniam nėštumo nutraukimui taikomi tokie patys infrastruktūros ir specialistų reikalavimai kaip ir chirurginiam, nors Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja paprastinti prieinamumą. Dėl šių reikalavimų mažesnėse savivaldybėse procedūra dažnai negali būti atlikta.
Abortų paslaugų kainos Lietuvoje labai skiriasi. Privačiose klinikose kainos svyruoja, papildomi vizitai ir tyrimai didina galutinę sumą. Viešosiose gydymo įstaigose chirurginio nėštumo nutraukimo kainos yra mažesnės, tačiau gali skirtis priklausomai nuo nejautros tipo ir ligoninės.
Vienos moters pasirinkimas dėl aborto buvo „kruopščiai“ nuspręstas
Nors moteris turi motiną, tėvą, vyrą, su kuriuo mylėjosi, tačiau, kai ji prašo jų pagalbos, visi jai dažniausiai atsuka nugarą. Mylimųjų nemeilė ir būna ta pagrindinė kaina, kurią tenka sumokėti, ir pagrindinis kriterijus, nulemiantis pasirinkimą.
tags: #abortas #socialinis #reiskinys
