Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, o kai kurie iš jų gali sukelti nerimą. Viena iš tokių būklių, kuri gali pasireikšti nėštumo metu, yra gimdos pertvara. Nors tai yra įgimta anomalija, ji gali turėti įtakos nėštumo eigai ir gimdymui. Šiame straipsnyje detaliau aptarsime, kas yra gimdos pertvara, kokios jos priežastys, kaip ji gali pasireikšti nėštumo metu ir kokios yra galimos jos pasekmės.
Kas yra gimdos pertvara?
Gimdos pertvara yra įgimta gimdos anomalija, kai moters gimda yra padalinta į dvi dalis vidinės membranos - pertvaros - pagalba. Ši membrana gali būti sudaryta iš pluoštinių ir raumeninių audinių, o jos storis ir ilgis gali skirtis. Dėl šios pertvaros gimdos ertmė, kuri paprastai yra viena, tampa dviem mažesnėmis ertmėmis.
Gimdos pertvara yra viena iš dažniausiai pasitaikančių gimdos anomalijų, atsakinga už maždaug 35-90 % įgimtų gimdos sutrikimų. Nors dauguma moterų su gimdos pertvara gyvena be jokių simptomų ir net nežino apie šią būklę, kol nepastoja arba nepatiria persileidimų, ji gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi ir nėštumo eigai.
Kartais gydytojai gali klaidingai diagnozuoti gimdos pertvarą kaip dviragę gimdą. Dviragė gimda yra būklė, kai viršutinė gimdos dalis yra įdubusi ir primena širdies formą. Nors moterys su dvirage gimda dažniausiai gali sėkmingai pastoti, itin didelis įdubimas gali sukelti problemų.
Priežastys ir rizika
Gimdos pertvaros susidarymo priežastis nėra iki galo aiški. Manoma, kad tai yra genetinė anomalija, atsirandanti dar embriono vystymosi stadijoje. Visos gimdos pradeda formuotis kaip du vamzdeliai, kurie vėliau susilieja į vieną. Jei šie vamzdeliai nesusilieja visiškai, susidaro gimdos pertvara.
Nors gimdos pertvara yra įgimta anomalija, ji neturi įtakos mėnesinėms, tačiau moterys su šia būkle gali jausti stipresnius skausmus menstruacijų metu. Didžiausia rizika, susijusi su gimdos pertvara, yra didesnė persileidimo tikimybė. Tačiau svarbu paminėti, kad daugelis moterų su gimdos pertvara sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus kūdikius.
Nėštumo metu, dėl augančio vaisiaus ir besiplečiančios gimdos, pertvara gali temptis. Jei pertvara labai plonėja ir tempiasi, tai gali kelti riziką priešlaikiniam gimdymui ar cezario pjūviui. Taip pat dėl gimdos patologijų didėja tikimybė, kad kūdikis gims anksčiau laiko arba reikės cezario pjūvio.
Simptomai ir diagnostika
Dauguma moterų, turinčių gimdos pertvarą, nejaučia jokių simptomų. Apie šią būklę jos dažniausiai sužino tik pastojusios arba patyrusios kelis persileidimus. Kartais gydytojai gali aptikti pertvarą atlikdami įprastą dubens tyrimą, ypač jei pertvara išsiplečia už gimdos ribų, apimant gimdos kaklelį ir makštį.
Nėštumo metu gimdos dugno aukščio matavimas yra svarbus rodiklis, padedantis stebėti vaisiaus augimą. Jei gimdos dugno aukštis neatitinka nėštumo savaitės, tai gali signalizuoti apie galimas problemas, įskaitant gimdos anomalijas, tokias kaip pertvara. Tokiu atveju gydytojas gali rekomenduoti atlikti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, ultragarsinį tyrimą, kuris padeda tiksliai įvertinti vaisiaus dydį, augimo tempus, vaisiaus vandenų kiekį ir bendrą vaisiaus būklę, taip pat gimdos struktūrą.
Gimdos pertvara ir nėštumas
Nors gimdos pertvara gali sukelti tam tikrų iššūkių nėštumo metu, daugelis moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus kūdikius. Svarbiausia yra reguliariai lankytis pas gydytoją, atlikti visus rekomenduojamus tyrimus ir laikytis jo nurodymų.
Gydytojas gali rekomenduoti tausojantį režimą, riboti intensyvius fizinius pratimus ar sunkių daiktų kėlimą. Jei moteris sunkiai dirbanti, jai gali būti skiriamas nedarbingumo lapelis, kad ji galėtų daugiau ilsėtis namuose.
Kai kuriais atvejais, siekiant padidinti sėkmingo nėštumo tikimybę, gali būti svarstoma operacija - metroplastika, atliekama histeroskopijos būdu. Šios operacijos metu chirurgai pašalina pertvarą. Po operacijos apie 50-80 % moterų, turinčių persileidimų istoriją, sėkmingai pastoja ir išnešioja nėštumą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nėštumo metu svarbu budėti ir atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus simptomus. Ypač svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia šie požymiai:
- Kraujavimas iš makšties, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą.
- Stiprus pilvo skausmas ar maudimas.
- Staigus kūno svorio padidėjimas, kurį sukelia skysčių kaupimasis.
- Intensyvus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sutrikęs regėjimas, pilvo skausmas dešinėje pusėje.
- Bet kokios kraujingos išskyros antrą ar trečią nėštumo trimestrą.
- Staiga sustiprėjęs ar sumažėjęs vaisiaus judesių aktyvumas.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, skausmas juosmens srityje.
- Niežulys, ypač rankų ir kojų srityse, kuris gali rodyti kepenų sutrikimus.
Jei nėštumo metu atsiranda gimdos susitraukimai, kurie yra nereguliarūs, neintensyvūs ir praeina po poilsio, tai dažniausiai yra normalu. Tačiau apie tai vis tiek reikėtų informuoti gydytoją, kad jis galėtų įvertinti gimdos kaklelio ilgį ir vidinių žiočių būklę.
Išskyros nėštumo metu - kokios yra normalios?
Visada svarbu pasitikėti gydytoju ir laikytis jo rekomendacijų. Nors gimdos pertvara gali kelti nerimą, tinkama priežiūra ir gydymas gali užtikrinti sėkmingą nėštumą ir sveiką kūdikį.
