Vaiko lytis priklauso nuo tėvo. Tiksliau, nuo to, kurie iš jo spermatozoidų apvaisins kiaušialąstę. Mat pusėje visų spermatozoidų yra X chromosomų, o joms susijungus su kiaušialąste gimsta mergaitė, kita pusė - Y chromosomos nulemia, kad kūdikis bus vyriškos lyties. Tiesa, persvara būna nežymi, todėl išvada tokia: kiekvienai porai vienodas šansas susilaukti dukters ar sūnaus.
Vyriškos lyties naujagimių genai taip pat susiję su Y chromosomomis. Štai jei moteriškos lyties atstovei perduodami pažeistų X chromosomų genai, juos kompensuoja sveiki genai iš kito gimdytojo X chromosomų. Tuo tarpu berniukams genai nesidubliuoja, todėl gamta suteikia jiems chromosomų su atsarga.
Tikriausiai dar biologijos pamokose teko girdėti, kad genai būna silpni - recesyviniai ir stiprūs - dominuojantys. Mėlynakių genas - silpnas (recesyvinis), o rudaakių - stiprus (dominuojantis). Jei būsimas kūdikis paveldės vieno iš tėvų mėlynų akių geną, o iš kito - rudų akių, ateinančio į pasaulį mažylio akių spalva bus ruda. Tik kaip atspėti, kokį geną perduos kiekvienas iš tėvų, jei jie turi tų genų po du?
Standartinė paveldėjimo schema atrodo taip: abu tėvai - rudaakiai, bet turi ir mėlynų akių genų. Vadinasi, tai porai trys šansai iš keturių susilaukti rudaakio kūdikio ir tik vienas šansas - mėlynakio. Išeina, kad laikantis tokio metodo, mėlynakiai tėvai negali susilaukti rudaakio vaiko. Juk kiekvienas iš jų turi tik recesyvinių genų. Tačiau genetikai laikosi kitokios nuomonės. Anot jų, nors ir retai, mėlynakiams tėvams gimsta ir rudaakiai mažyliai.
Tai aiškinama tuo, kad dėl kurio nors konkretaus būsimo kūdikio požymio atsako ne vienas genas iš kiekvieno gimdytojo pusės, o ištisa genų grupė. Be to, vienas genas gali iš karto atsakyti už kelias funkcijas. Vis dėlto galima atspėti negimusio kūdikio akių spalvą. Jei tėvų akys yra itin tamsios spalvos, neverta laukti mėlynakio vaiko. Užtat rudaakiams ar turintiems riešutų ar medaus atspalvio akis, gali gimti ir mėlynakiai vaikai. Tuo tarpu, tikėtina, kad pilkaakiai ir mėlynų akių gimdytojai susilauks tokių pat spalvų akių mažylių.
Šviesūs plaukai - taip pat recesyvinis genų požymis. Jei mama ir tėvas - šviesiaplaukiai, tai ir mažylis bus toks pats. O jei vienas iš gimdytojų - tamsiaplaukis, o kitas - šviesiaplaukis, vaiko plaukai bus tamsūs arba vidutinio tamsumo - tarp mamos ir tėvo plaukų spalvos. Įdomu tai, kad rytų šalyse gimstantys kūdikiai ankstyvoje vaikystėje būna šviesiaplaukiai ir tik sulaukę 10-12 metų jų plaukai įgauna atspalvį, kuris ir išlieka iki tol, kol žmogus pražyla.
Garbanoti plaukai - dominuojantis genų požymis. Jei bent vieno iš tėvų plaukai yra garbanoti, didelė tikimybė, kad ir mažylis bus garbanius arba jo plaukai mažų mažiausiai banguosis.
Yra didelė tikimybė, kad mažylis gali paveldėti ir duobutę pasmakryje, jei ją turi mama ar tėtis. Tas pats galioja didelių ausų paveldėjimui. Taip pat genetikai įsitikino, kad paprastai dominuoja genai, lemiantys didelės nosies su kuprele formą.
Dar mokslininkai atkreipė dėmesį, kad kuri nors akivaizdi, ryški ir išsiskirianti išvaizdos ypatybė dažnai perduodama iš kartos į kartą. Tipiškas pavyzdys: imperatoriui Maksimilijonui, Mariai Theresai ir Alfonsui XII yra būdinga vienodai trumpa, kiek išsišovusi į priekį apatinė kaukolės dalis ir kiek atvėpusi apatinė lūpa.
Anot genetikų, dažnai vaikai paveldi trumpus pirštus ir šeštąjį pirštą, jei tokį turėjo tėvas ar mama.
Štai būsimo kūdikio ūgį prognozuoti yra gana sunku. Tam įtakos turi pašaliniai veiksniai: kaip kūdikis buvo maitinamas, kuo sirgo. Vis dėlto, jei tėvai yra aukštaūgiai, tai ir vaikas ištįsta. Dažniausiai sustoja augti ties vidutiniu rodikliu tarp mamos ir tėvo ūgio. Tačiau, jei vaikas sveikai ir teisingai maitinosi vaikystėje, daug judėjo, miegojo, jis turi šansų peraugti savo neaukštus tėvus.
Verta pažymėti, kad berniukas dažniau būna panašus į mamą.
Dažnai vaikams, ypač mažiems, kai kuriose vietose išslenka plaukai. Tai baugina tėvus, bet paprastai plaukai atauga be jokio gydymo. Berniukui plikė gali atsirasti dėl įpročio trinti galvytę į čiužinį arba pagalvę. Kelių mėnesių kūdikiai dažnai netenka plaukų.
Kai kurie vaikai peša sau plaukus, kai yra susijaudinę arba nesaugūs. Jeigu tai daryti vaikas įpranta, atsiranda 1-2 plikės ploteliai, dažnai apaugę trumpučiais neseniai užaugusiais plaukeliais. Jei negalite padėti vaikui susidoroti su šiuo įpročiu, kreipkitės į gydytoją. Plikės plotelių priežastis gali būti liga arba emocinis šokas.
Praplikti vaikas gali ir nuo grybelinių infekcijų. Oda niežti ir padengta dėmelių. Gali išberti kitas kūno vietas. Plaukai gali slinkti nuo vaistų, vaikas gali paveldėti šią problemą.
Susilaukus pirmagimio nemažai tėvų sunerimsta ir sutrinka pastebėję, kad mažylio kūnas apaugęs plaukais neįprastose vietose. Jie svarbūs vaisiui vystantis gimdoje. Dažniausia plaukai nuslenka dar prieš gimimą, bet kartais naujagimiai gimsta tebeturėdami šiuos plaukelius ir jie gali išlikti dar kelias savaites. Lanugo - minkšti, ilgi bei įprastai šviesūs pirmieji kūno plaukeliai, augantys iš vaisiaus plaukų folikulų jam dar vystantis gimdoje. Terminas lanugo kilęs iš lotyniško žodžio lana (liet. vilna).
Plaukelių gali būti ir bet kurioje kitoje vietoje, išskyrus kūno dalis, kuriose nėra plaukų folikulų, t. y. delnus ir padus. Lanugo atspalviui įtakos turi genetika: nuo to priklauso, ar plaukeliai bus tamsesni, ar šviesesni.
Kodėl vaisius yra plaukuotas? Apsaugo odą. Nėštumo metu kūdikį supa amniono maišelis, pripildytas amniono skysčio. Gimdoje vaisiaus oda padengta verniksu (varškiniu dangalu) - stora, balta, riebia medžiaga, apsaugančia nuo skysčio poveikio. Verniksas prisitvirtina prie plaukelių, kurie padeda jam išlikti ant odos. Artėjant 40 sav. terminui mažylis jau turi mažiau plaukelių, mažiau vernikso ir tuo pačiu yra mažiau apsaugotas nuo amniono skysčio poveikio.
Reguliuoja kūno temperatūrą. Jei vaisiui gimdoje būtų šalta, paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais jis nepriaugtų svorio ir nesuformuotų riebalinio sluoksnio.
Skatina augimą ir vystymąsi. Lanugo ant vaisiaus odos pradeda augti maždaug 16-20 nėštumo savaitę. Nuo 37 iki 42 sav.: naujagimiai gali ir turėti, ir neturėti lanugo. Šių plaukelių aptinkama ant 30 proc. naujagimių.
Jei naujagimis gimė turėdamas lanugo, jie savaime nuslinks per savaitę ar dvi. Nuslinkus lanugo plaukeliams, ataugs kito tipo - vellus - plaukai. Šie plaukeliai - kur kas plonesni ir ne taip aiškiai pastebimi. Pastarieji ant vaiko kūnelio išliks visą vaikystės laikotarpį.
Kūdikių plaukų skutimas yra tradicija, kuri egzistuoja įvairiose kultūrose ir šeimose. Dauguma tėvų susiduria su klausimu, ar reikėtų nuskusti naujagimio plaukus, ir ar tai turi kokią nors įtaką vaiko sveikatai ar plaukų augimui ateityje.
Tradicijų ir kultūrų įtaka
Daugelyje kultūrų kūdikių plaukų skutimas yra svarbi ritualinė praktika. Pavyzdžiui, Indijoje ir kai kuriose kitose Azijos šalyse kūdikių galvos skutimas yra laikomas apsivalymo aktu, kuris simbolizuoja atsinaujinimą ir apsaugą nuo blogos akies.
Kitose kultūrose ši praktika yra susijusi su įsitikinimu, jog nuskutant kūdikio plaukus, naujieji plaukai augs stipresni ir storesni.
Mitas apie plaukų augimą
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių mitų yra tas, kad nuskutus kūdikio plaukus, naujieji plaukai augs stipresni ir tankesni. Tačiau šis įsitikinimas neturi mokslinio pagrindo. Plaukų storis, tankumas ir tekstūra yra genetiškai paveldimos savybės, ir jų negalima pakeisti skutant plaukus. Plaukų skutimas tiesiog pašalina plaukus nuo galvos paviršiaus, bet neturi įtakos plaukų folikulų veiklai po oda.
Plaukų skutimo nauda ir rizikos
Nors skutimas neturi įtakos plaukų augimui, kai kurie tėvai renkasi šį metodą dėl higienos ar estetikos sumetimų. Nuskusti plaukai gali padėti išvengti galimų galvos odos problemų, tokių kaip per didelis prakaitavimas ar luobelė. Tačiau svarbu prisiminti, kad kūdikių oda yra labai jautri, ir skutimas gali sukelti dirginimą ar sužeidimus, jei jis atliekamas netinkamai.
Medicininės rekomendacijos
Specialistai paprastai nerekomenduoja skusti kūdikių plaukų, nebent tam yra konkreti medicininė priežastis. Pediatrai dažniausiai pataria leisti plaukams natūraliai augti ir nesikišti į šį procesą, nes tai nekenkia kūdikio sveikatai.
Jei tėvai vis dėlto, nusprendžia nuskusti kūdikio plaukus, svarbu tai daryti labai atsargiai ir naudojant specialiai tam pritaikytas priemones, kad būtų išvengta odos pažeidimų.
Taigi, kūdikių plaukų skutimas yra asmeninis ir dažnai kultūrinis pasirinkimas, kuris nėra būtinas vaiko sveikatai ar plaukų augimui. Mitas, kad skutimas padeda plaukams augti stipresniems ir tankesniems, nėra paremtas moksliniais faktais.
Daugelis šiuolaikiškų tėvų vis dažniau susimąsto apie ekologišką kūdikio auginimą. Kiti visgi lieka prie senamadiškesnių būdų ir kasdien naudoja sauskelnes, nepatogiais momentais pasikliauja drėgnomis servetėlėmis. Specialistai tvirtina, kad naujagimių odelė yra silpnesnė nei suaugusio žmogaus, tad gali itin greitai užsikrėsti ir menkiausia infekcija. Dažniausiai kūdikių oda išsausėja, pleiskanoja, atsiranda naujagimių spuogai, prakaitinė, iššutimai, raukšlių pažeidimai, dauginiai pūliniai. Dauguma jų atsiranda tuomet, kai nėra laikomasi higienos taisyklių. Todėl verta prisiminti, kad kūdikių drabužėlius būtina skalbti tik specialiais milteliais ar vaikų muilu, po to juos išlyginti laidyne.
„Mažylį maudykite kas antrą dieną, o esant sausai odelei naudokite lakišių žolės, ramunėlių ar kitas gydytojo nurodytų vaistažolių voneles. „Iki vienerių metukų šampūno galima ir nenaudoti, nes sudėtyje esanti laurilo ar natrio sulfato laureato koncentracija gali sukelti odos sudirgimus. Dažnai naudojant šias priemones galvos oda gali išsausėti, pradėti pleiskanoti, plaukučiai gali imti slinkti”, - atkreipė dėmesį specialistai.
Į šias problemas verta atkreipti dėmesį ir lankantis šeimos gydytojo kabinete. Jie taip pat manė, kad kūdikių plaukuotumas gali būti susijęs su hormonais, kurie išsiskiria nėštumo metu. Nepaisant to, ar šis mitas yra teisingas, kai kurie kūdikiai į šį pasaulį iš tikrųjų ateina su plaukais, o kai kurie gimsta plikagalviai, nors meilė jiems dėl to, žinoma, nesumažėja.
Svetainė „Bright Side“ nusprendė pasidomėti, kas lemia, kad vieni kūdikiai gimsta apdovanoti plaukais, o kiti - ne. Naujagimio plaukai vėliau gali atrodyti visiškai kitaip. Kūdikiai gimsta jau turėdami visus plaukų folikulus, iš kurių vėlesniame gyvenime išaugs jų plaukai. Tačiau naujagimio plaukai (jeigu jis juos turi) kartais gali turėti mažai panašumo į tuos, su kuriais jis vaikščios likusį gyvenimą. Su plaukais gimęs kūdikis kartais po kelių mėnesių gali nuplikti, o žmogutis, gimęs be plaukų, po kurio laiko jau gali džiaugtis tankia kupeta. Vėlesnės žmogaus sruogos gali labai skirtis nuo pirmųjų jo plaukų.
Daug įtakos gali turėti genetika. Nors ekspertai nėra 100 proc. tikri, kodėl vieni kūdikiai gimsta su plaukais, o kiti be jų, jie mano, kad didelės įtakos tam gali turėti genai ir DNR. Paprastai plaukai vaisiui pradeda dygti maždaug 13 nėštumo savaitę. Jei plaukai gimdoje auga aktyviai, didelė tikimybė, kad kūdikis gims plaukuotas.
Tai gali priklausyti nuo motinos hormonų. Gimdoje būna daug hormonų, taigi tikėtina, kad jie skatina ir vaisiaus plaukuotumą. Tačiau kūdikiui gimus, hormonų kiekiai stipriai sumažėja. Tai sulėtina naujagimio plaukų augimą.
Plikos kūdikių galvytės nereiškia, kad jiems trūksta maistinių medžiagų. Kadangi gimusių naujagimių plaukuotumas labai skiriasi, kai kurie mažiau plaukų turinčių kūdikių tėvai pradeda būgštauti, jog motina nėštumo metu negavo pakankamai maistinių medžiagų ar kad jų vaikui trūksta kalcio. Tačiau tokie būgštavimai yra nepagrįsti, nes kūdikiams iki vienerių metų yra normalu būti beplaukiais. Kūdikio plaukų augimas nebent gali sulėtėti dėl geležies stokos ar kitų ligų, bet jas paprastai išduoda kiti ženklai, o ne reti plaukeliai.
Kai kurie naujagimiai gimsta gauruoti, bet vėliau šie plaukeliai nuslenka. Kai kurių naujagimių kūneliai būna padengti minkštais plaukeliais, kurie vadinami lanugo. Šie plaukeliai ant vaisiaus kūnelio pasirodo maždaug 4 ar 5 nėštumo mėnesį ir maždaug 6 ar 7 nėštumo mėnesį nuslenka. Tai reiškia, kad dauguma kūdikių gimsta jau be šių plaukų, bet kai kurie pirma laiko gimę naujagimiai dar gali būti jais padengti.
Normalu, jei kūdikiui slenka plaukai. Dauguma kūdikių per pirmuosius šešis savo gyvenimo mėnesius netenka dalies ar visų plaukų, kuriuos turėjo gimimo metu. Pagrindinė tokio nuplikimo priežastis - į pagalvę ar čiužinį besitrinanti galvytė. Kai kūdikis išmoksta sėdėti ir pradeda ropoti, galvos trynimosi sumažėja, ir plaukeliai atauga.
Plaukų ir galvos odos priežiūra pavasarį. Specialistų patarimai
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Jei artėjant pirmajam gimtadieniui kūdikis vis dar plikas arba jo galvytę dengia tik švelnūs pūkeliai, neretai tėvai pradeda panikuoti ir ieškoti įvairiausių sprendimo būdų. Pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis jo plaukai stipriai kinta. Kai kurie tėvai nustemba ant čiužinuko pastebėję smulkių plaukelių. Normalu, kad tiek gimusiems su plonais pūkeliais, tiek su vešliais plaukais kūdikiams dalis plaukų neišvengiamai išslenka. Tai reiškia, kad vaikas prisitaiko gyventi už mamos įsčių ribų - organizmui reikia palaikyti begalę kitų gyvybinių funkcijų, o plaukų auginimas tikrai nėra pati svarbiausia jų.
Kūdikiui gimus, jo organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, tad visi plaukai gali atsidurti „poilsio fazėje“, t. y. prasideda jų slinkimas. Įprastai plaukai pradeda slinkti 8-12 sav. po gimimo.
Gana dažnai pasitaiko, kad kelių mėn. kūdikių pakaušis yra nuplikęs. Tai natūralus fiziologinis reinas, mat kūdikiai trina pakaušį į pagalvę ar čiužinuką. Tiesa, kartais pakaušio nuplikimas siejamas su vitamino D trūkumu, todėl reikėtų atlikti tyrimus, ar
Visų pirma, nelyginkite savo vaiko plaukų su kitų vaikų. Kai kurie kūdikiai gimsta su tamsiais ir tankiais plaukais, kitiems jie auga pamažu. Šiuo atveju daug naudingiau atsižvelgti į genetinius polinkius, t. y. į tai, kokie buvo jūsų ir jūsų partnerio plaukai vaikystėje. Genai atsakingi ir už plaukų svogūnėlių skaičių, taigi jų kiekis nekinta nei reguliariai šukuojant, nei plaukus nuskutant, nei atliekant kitas procedūras. Kūdikio mityba ir t. t. Tiesa, kad ne. Kaip jau minėta, egzistuoja mitas, kad nuskutus galvą mažyliui vietoje pūkelių greičiau užaugs įprasti plaukai ir jie bus tankesni.
