Gyvūnų globa - tai veikla, kuria siekiama išgelbėti ar išsaugoti gyvūnų sveikatą ar gyvybę, perkelti gyvūnus iš jiems kenksmingos ar neįprastos vietos ir suteikti laikiną ar pastovų prieglobstį arba tinkamoje vietoje paleisti į laisvę (laukinius gyvūnus).
Globojami visi naminiai (augintiniai, ūkiniai gyvūnai ir kiti) ir laukiniai gyvūnai. Gyvūnų globa yra vienas būdų, padedančių užtikrinti gyvūnų gerovę, ypač tų gyvūnų, kurie pateko į nelaimę ar yra benamiai. Kartu tai yra būdas pagelbėti laukiniams gyvūnams atsidūrus žmonių gyvenamoje teritorijoje, kai gresia pavojus jų ar žmonių sveikatai arba gyvūnai trukdo žmonių veiklai.
Gyvūnų globos istorija Lietuvoje
Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie gyvūnų globą aptinkami jau 18 amžiuje. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas ūkinių gyvūnų, ypač arklių, tinkamai priežiūrai. 1739 ant bažnyčių ir karčemų durų buvo kabinami įsakai dėl arklių tausojimo.
LGGD (Lietuvos gyvūnų globos draugija) buvo įkurta 1873 m. Rietave (Plungės raj.) kunigaikščių Oginskių pastangomis. Įvairių mecenatų paaukotomis lėšomis Rietave buvo įkurta pirmoji veterinarijos klinika su vidaus ligų ir chirurgijos skyriais, surinktos pavyzdinės arklių pakinktų, pasagų bei tinkamų skerdyklų, tvartų ir avilių modelių kolekcijos. Vėliau draugijai vadovavo veterinarijos gydytojas generolas knygnešys Jonas Jurgis Bulota. 1937 m. draugiją globojo Respublikos Prezidentas A. Smetona, daug naujovių įdiegė Sofija Čiurlionienė, Tadas Ivanauskas.
1874 m. draugijos nariams buvo paskelbtas valstiečiams skirto lietuviško veikalo apie gyvulių globą ir priežiūrą konkursas. Konkurso komisijai tik L. Ivinskis įteikė parašytą knygelę "Arkliai žemaičių; Pasauga kiekvieno gyvo sutvėrimo". 1912 m. apie blogą elgesį su naminiais gyvūnais rašė Vydūnas.
Gyvulių globos draugijos veiklą 1940 m. nutraukė sovietinė okupacija. Nuo 1939 iki 1990 m. draugijos veikla buvo nutrūkusi. 1990 m. įvyko atkuriamasis (IX), o 1993 m. - X draugijos suvažiavimai. Šią atkuriamąją veiklą inicijavo ir organizacijai pradėjo vadovauti LVA (Lietuvos veterinarijos akademijos) profesorius, vet. gydytojas Kazys Trainys. Jo pradėtus darbus tęsė Vilniaus universiteto profesorius Romualdas Lekevičius ir LVA vet. fakulteto dekanė doc. dr. Albina Aniulienė.
1999 m. gegužės 13 d. įkurta Gyvūnų globėjų asociacija. 1992 m. buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje LGGD skyrius - Kauno skyrius.
Tarptautinė gyvūnų globos patirtis
Gyvūnais pasaulyje rūpinamasi jau nuo senų laikų. Seniausia organizacija - Anglijos Karališkoji gyvūnų globos draugija, įsikūrusi 1824 m. Vėliau steigėsi naujos draugijos ir daugumą jų dabar po savo sparnu glaudžia WSPA - Pasaulinė gyvūnų globos draugija. Mūsų draugija taip pat yra šios organizacijos narė.
Veikiančios gyvūnų globos organizacijos ir jų veikla
Gyvūnų globos organizacijos yra nevyriausybinės, ne pelno institucijos, kurios daugiausia rūpinasi augintinių (kačių, šunų ir kitų) globa - benamių ar nereikalingų gyvūnų surinkimu, identifikavimu, laikymu, priežiūra ir gydymu, savininkų ar naujų globėjų paieška. Organizacijų veikla gali būti finansuojama iš paaukotų lėšų, taip pat savivaldybės gali pasitelkti šias organizacijas gyvūnų globai savo teritorijose ir skirti tam finansavimą.
Šiuo metu organizacijai vadovauja vet. gydytojas. Daug veterinarijos gydytojų ir žymių žmonių dirba gyvūnų labui, propaguodami jų globą Lietuvoje šūkiu "Sekime šv. Pranciškaus pavyzdžiu - būkime gailestingi gyvūnams"!
Nuo pat atsikūrimo dienos mūsų draugija bendradarbiauja su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, glaudžiasi LVA patalpose. Čia mus supranta ir padeda.
Vilniaus gyvūnų globos namai surenka benamius gyvūnus miesto viešosiose teritorijose, suteikia jiems laikiną prieglaudą ir pirmąją veterinarinę pagalbą. Registruojame dingusius arba rastus gyvūnus bei teikiame informaciją apie juos. Nemokamai paimame gyvūnus iš vienišų neįgaliųjų gyventojų, vienišų pensininkų, kurie dėl sveikatos būklės neįstengia savo globotinių atvežti patys. Nemokamai priimame sveikus, tinkamus dovanojimui gyvūnus (iki 8 m. amžiaus). Gyventojus, ieškančius savo augintinio, norinčius išsirinkti ar pristatyti gyvūną, kviečiame darbo dienomis nuo 12 iki 18 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis - nuo 12 iki 15 val.
Programos „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ (PSP) esmė yra humaniškai kontroliuoti benamių kačių populiaciją. Šią programą vykdome nuo 2011 metų. Vykdant PSP programą benamės katės sugaunamos, jei sveikos - kastruojamos ar sterilizuojamos, o po keleto dienų, operacijos randeliams sugijus, paleidžiamos toje pačioje vietoje, kur buvo sugautos. Žmonėms dažnai kyla klausimų, kodėl pagautos katės nelieka prieglaudoje. Atsakymas paprastas - laukinės katės nesugeba prisitaikyti gyventi patalpose, todėl narvelyje ar net namuose labai stresuoja. Kiemas, iš kurio jos buvo paimtos, ir yra tikrieji jų namai: čia jos geriausiai jaučiasi, čia yra jų medžioklės plotai. Sterilizuotos katės ir toliau gina savo teritoriją, neįsileidžia į ją naujų gyventojų. Tačiau svarbiausia - čia jos efektyviai kontroliuoja graužikų (kartais platinančių sudėtingai pagydomas ligas) populiaciją. Būtent todėl kai kuriuose kiemuose pastatyti specialūs nameliai, kuriuose katės gali pasislėpti esant nepalankioms oro sąlygoms.
Jei viešosiose Vilniaus miesto erdvėse pamatote nepažymėtas benames kates (neįkirptu kairės ausies galiuku), praneškite trumpuoju telefono numeriu 1355 arba kreipkitės tiesiogiai į Vilniaus gyvūnų globos namų specialistus - +370 527 36188.
Registruoti augintinį operacijai senjorai gali kiekvieno mėnesio 1 d., skambindami telefono numeriu +370 652 57707 - darbo dienomis nuo 7 val. iki 19 val., savaitgaliais - nuo 9 val. iki 16 val. Operacijos laiką pasiūlys mūsų specialistai.
"Gyvūnų globa" (animalcare.lt) yra bendra gyvūnų globos organizacijų iniciatyva pristatyti savo globojamos gyvūnus, kad kuo daugiau jų rastų naujus namus. Visuomenėje vis dar trūksta žinių, kiek nuostabių kačių, šunų ir kitų gyvūnų kiekvieną dieną laukia naujų šeimininkų. Kiekvienais metais dešimtys tūkstančių gyvūnų sugaunami valkataujantys gatvėse arba atsibodę priduodami savo buvusių šeimininkų. Jeigu galėtume nors kiek paskatinti žmonių sąmoningumą beglobių gyvūnų atžvilgiu ir populiarinti idėją imti naujus augintinius iš prieglaudų, žymiai daugiau paliktų gyvūnų gautų antrą šansą sulaukti senatvės mylinčioje šeimoje. Šis portalas yra skirtas visiems gyvūnams, kuriems reikalingi nauji namai ir kurie laukia naujų šeimininkų pas savo ankstesnius šeimininkus, gyvena gatvėje, globojami prieglaudose ar gyvūnų globos organizacijose. Portalą kuria, tobulina ir palaiko "Lesė".
2022 m. Gyvūnų globėjų sąraše buvo apie 80 gyvūnų globos įstaigų ir organizacijų.
Kaip mes padedame gyvūnams?
Svarbiausias Gyvūnų globėjų asociacijos tikslas - ginti naminius ir laukinius gyvūnus nuo žiauraus elgesio, ieškoti būdų ir priemonių gyvūnų gerovei užtikrinti, suteikti pirmąją pagalbą sužeistiems laukiniams gyvūnams ir paukščiams.
Radus gyvūną reikėtų atidžiai įvertinti jo būklę. Jeigu gyvūnas sveikas, geriausia palikti jį ten, kur buvo rastas. Padėkite mums padėti tiems, kurie negali savimi pasirūpinti.
Naminiai gyvūnai (daugiausia augintiniai - katės ir šunys), jei jie yra benamiai, surenkami ir atiduodami į prieglaudas. Laukiniai gyvūnai savo gyvenamuose arealuose yra savarankiški ir nuo žmonių nepriklauso. Prielaidos laukinių gyvūnų globai atsiranda tada, kai gyvūnai patenka į gyvenamąsias teritorijas, ypač jei šiose teritorijose jie patenka į nelaimę.
Laukinėje aplinkoje patekęs į nelaimę, sužeistas ar žūstantis laukinis gyvūnas, jei tai įvyko ne dėl žmonių kaltės, paprastai nėra gyvūnų globos objektas, t. y. neturėtų būti imamas ar kaip nors gelbėjamas, nes gyvūno žūtis dėl natūralių priežasčių gamtoje yra įprasta situacija. Tačiau tokios situacijos nėra vienareikšmės, nes patekę į nelaimę laukiniai gyvūnai gali būti reti ir globojami valstybės, arba atvirkščiai - invaziniai ir nepageidaujami. Bet kokiu atveju pamačius sužeistą, į nelaimę patekusį gyvūną reikia kreiptis į bendrosios pagalbos centrą ar atitinkamas valstybės institucijas ir laukti tolesnių nurodymų arba specialistų atvykimo. Nepatartina patiems imti laukinį gyvūną, nes jis gali būti infekcinių ligų šaltinis ar gali sužeisti jį liečiantį žmogų.
Dažniausiai laukiniai gyvūnai žmonių gyvenamose teritorijose nukenčia susidūrę su automobiliais. Patekę į nelaimę ir sužeisti laukiniai gyvūnai, jei jų neįmanoma pagydyti, yra eutanazuojami. Jei gyvūnai yra pagydomi, tačiau nebegali toliau savarankiškai gyventi gamtoje, jie neribotą laiką laikomi prieglaudose ar zoologijos soduose. Sveiki ar visiškai pasveikę gyvūnai paleidžiami į laisvę tam tinkamose vietose (toliau nuo gyvenamųjų teritorijų, konkrečiam gyvūnui tinkamame gamtiniame areale) ir tinkamu laiku (kad gamtoje būtų maisto ir palankios oro sąlygos).
Naujienos:
- DĖMESIO! Dėkojame visiems, kurie skiriate mums savo 2% bei dalinamės informacija: „Informuojame Jus, kad pasikeitė prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms (FR0512 forma, toliau - Prašymas) pateikimo tvarka. Nuo 2020 m. sausio 1 d.
- 2018.01.29 į Gyvūnų globėjų asociacijos būstinę Kaune šiandien atkeliavo Naminė pelėda. Paukštį į mūsų globą perdavė geraširdis p. Alvydas, kuris ją atgabeno iš Žaliosios km, Kazlų Rūdos savivaldybės.
- Gražuolis jaunuolis Paukštvanagis į mūsų globą pateko iš Panemunės (Kaunas). Žmonės jį rado kaip galima atsitrenkusį į langą. Palaikė paukštį per naktį, tačiau šis paukštis visai nenorėjo skristi ir kitą dieną - jis tik šuoliavo. Apžiūrėjus veterinarijos specialistams traumų taip ir nebuvo nustatyta. Nusprendėme dar naktelę palaikyti.
Teisiniai aspektai ir gyvūnų duomenų apsauga
Organizacija, priimdama Gyvūną, turi šiose Sąlygose numatytas teises, skirtas užtikrinti kitų gyvūnų, priklausančių Atiduodančiam asmeniui, gerovę ir užkirsti kelią nepagrįstam gyvūnų dauginimui.
Atiduodantis asmuo taip pat patvirtina, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu šioje srityje.
Šalys įsipareigoja saugoti ir neatskleisti asmens duomenų tretiesiems asmenims be kitos Šalies sutikimo, taip pat tvarkyti asmens duomenis Europos Sąjungos teisės aktų bei Lietuvos Respublikos įstatymų pagrindais ir tik tiek, kiek reikalinga Sutarčiai bei taikytinų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimui.
Mažinant beglobių gyvūnų skaičių vykdoma gyvūnų beglobystės ir nepriežiūros prevencija.
