Šiuo metu plataus masto planšetinių kompiuterių taikymas švietime ir mokyme sulaukė didelio dėmesio. Daugelio regionų mokyklos ir pedagogai aktyviai dalyvavo joje ir atliko susijusius tyrimus. Nors planšetinių kompiuterių taikymo tyrimuose buvo pasiekti tam tikri rezultatai, tvirti planšetiniai kompiuteriai, tačiau dabartiniai tyrimai vis dar yra seklūs. Norint sukurti planšetinių kompiuterių mokymo būdą, tvirtus planšetinius kompiuterius ir kaip visapusiškai išnaudoti planšetinių kompiuterių pranašumus, realus efektyvus naudojimas. Planšetiniai kompiuteriai yra naudojami pradinių ir vidurinių mokyklų ugdymui ir mokymui, ir vis dar yra daug vietos mokslinių tyrimų, kaip veiksmingai pagerinti mokymo klasėje efektus.
Visai nesenai vedėme integruotas technologijų ir lietuvių kalbos pamokas tautodailės parodoje. Geresnės vietos pamokai pasirinktoms temoms nesurasi. Jei nors kartą su mokiniais esate buvę parodoje suprasite, kad vien juos ten nuvežti ir leisti pasivaikščioti be konkrečios užduoties bergždžias reikalas. Taigi, kiekvienam mokiniui buvo paruošti individualūs užduočių lapai. Štai čia ir priartėjome prie to pamokos etapo, kada geriau už planšetą nieko nėra. Kodėl? Kadangi tai įrenginys geriausiai pritaikytas tyrinėjimo užduotims atlikti. Mokiniai planšetėje turi savo užduoties lapą, kuriame pagal užduotį turi įterpti vaizdą. Nei vienas kitas įrenginys negali to atlikti čia ir dabar. Galima vaizdus fiksuoti telefonais, fotoaparatais, bet, kad juos įterpti į užduoties lapą reikia turėti kompiuterį ir galimybę vaizdus persikelti į jį. O tai užima papildomai laiko. O dirbant planšetu vaizdą fiksuoji ir iškarto talpini į reikiamą vietą dokumente. Dar gali piešimo įrankiais užfiksuoti užduotyje prašomu momentus. Viskas vyksta čia ir dabar. Uždarius parodų rūmų duris (ar grįžus iš parko, kur pvz. tyrinėjote gamtines formas ar rudens spalvų įvairovę…) užduotis jau pilnai atlikta. O jei dar mobiliajame įrenginyje yra internetas (nesijuokite, daug įrenginių vienoje vietoje jį dažnai pradangina ar sulėtina) galima užduotį išsiųsti mokytojui. Galima užpildytą užduoties lapą aptarti ir vietoje. Bet jei mokiniai vaizdus fiksavo fotoaparatu aptarti užduotį yra sudėtingiau, nes nėra visų reikiamų vaizdų vienoje vietoje (užduotyje prašoma apie 25). Aišku, galima užduotį atlikti ir žodžiu. Pabendrauti su mokiniu prie eksponatų, bet laiko atžvilgiu, tai atlikti su visos klasės mokiniais, per ilgai…Kadangi konkrečiu atveju mokiniai dirbo visokiais turimais įrenginiais, tai galiu palyginti, kas yra praktiškiau laiko atžvilgiu. Žinių kokybei turima technika neturi jokios įtakos, bet galimybės greitai pateikti teisingus (ar ne ) atsakymus užduoties lape, įterpiant aplinkos vaizdus, planšetinis kompiuteris kol kas rimtų konkurentų neturi.
Dabar labai dažnai spaudoje pasirodo įvairių straipsnių, kurių autoriai rikiuoja mintis apie elektronines knygas. Dažnai jau pačiuose straipsnių pavadinimuose paryškinama popierinių ir elektroninių knygų priešprieša: „Knygos esmė - popierius ar turinys?“, „Elektronines knygos literaturos ateitis ar tik laikinas susizavejimas“. Siekiant „užkabinti“ skaitytoją, tai visai pateisinama priemonė. Vėliau autoriai, straipsnių komentatoriai dėsto elektroninių knygų privalumus ir popierinių knygų likimų prognozes. Aš taipogi norėčiau įsijungti į šią diskusiją. Manau, kad nėra absoliučios tiesos, gėrio. Visur reikia rasti aukso viduriuką, kitaip sakant, geriausią sprendimą konkrečiai situacijai. Pati esu sukūrusi dvi interaktyvias knygeles mokiniams ir manau, kad interaktyvi mokymo(si) priemonė yra patrauklesnė nei popierinė, nes gali matyti tekstą, apžiūrėti objektus iš visų pusių (3D), peržiūrėti video medžiagą, atsakyti į savikontrolės klausimus ir t.t.Taip pat visa informacija esanti internete yra pasiekiama čia ir dabar Taigi, tai puikus sprendimas (elektroninės, interaktyvios knygelės ugdymo(si) procese), trūkumas tas, kad tokių knygų bei jas gebančių skaityti mobilių įrenginių mokyklose dar nėra daug, bet tai pataisoma… Taip pat, tokios knygos gali būti nepakeičiamos kelionių metu, kada esant įvairiai nuotaikai gali pasiskaitinėti norimus tekstus, juk daug knygų į kuprinę neįsidėsi. Bet jei įsivaizduosime tokią situaciją: vakaras, supamas krėslas, nuo židinio sklindanti šiluma…manau, kad maloniau būtų girdėti verčiamų popierinių lapų šnarėjimą…Mažiems vaikams taip pat smagiau vartyti popierines knygeles, jose galima pabraukyti ar papiešti vyresnėlių ne vietoje padėtais ir rastais pieštukais ar kitomis rašymo priemonėmis. Tiesa, namie turint planšetinį kompiuterį ar kitą mobilų įrenginį, vaikui reikalinga didesnė kontrolė, ar pokalbiai apie sąmoningą savo veiklos organizavimą, kad vadinamas knygos skaitymas (dažnas vaiko atsakymas į tėvų klausimą „ką veiki?“) netaptų betiksliu klaidžiojimu interneto džiunglėse…Norint spręsti šias problemas reikia daugiau bendrauti su savo atžala, bet ar tai blogai?
Knygos išnyks. Pakankamai daug rankdarbių raštų yra fiksuojama langeliais tam, kad būtų patogiau juos įgyvendinti. Tai ir nėrimas langeliais, spalvotas mezgimas, audimas, siuvinėjimas kryželiu, nėrimas ar mezgimas su karoliukais. Galima tai atlikti senoviniu būdu: pieštu ant languoto popieriaus. Galima kurti ir naudojant modernesnius būdus, kurie suteikia galimybę per tą patį laiką sukurti daugiau eskizų, kas reiškia, kad kūrybinis rezultatas bus geresnis. Tai galite atlikti Microsoft Office Excel programa, NUMBERS programa (apple), langeliais galima kurti ir įrenginiais dirbančiais android operacine sistema. Tai panašios savo esme programos, valdomos labai nesudėtingai. Taip pat dar galiu pasiūlyti SNote programėlę (android), kurios pagalba irgi galima susikurti eskizą langeliais (minusas, kad galbūt nelabai precizišką, bet suvokti rašto esmę tai netrukdo…). Atsidaro languotas lapas, spaudžiame rašiklio mygtuką ir pasirenkame rašiklį (šiuo atveju plokščią), jo spalvą. Pabandydami ant langelio nusistatome tokį dydį, kad prisilietimas būtų langelio dydžio.
Šiuo metu viešoje erdvėje suaktyvėjo diskusijos, ar planšetiniai kompiuteriai yra gėris ar blogis. Kadangi turiu šiokios tokios patirties dirbant šia technika, tai nusprendžiau išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu. Pabandžiau surikiuoti mintis nesivadovaudama emocijomis, kas dažnai yra daroma kalbant apie IT panaudojimą mokyklose (ypač komentaruose po straipsniais). Jei šios įžvalgos yra svarbios tik man, tai nėra blogai. Juk norėdama kažkur eiti, turi nuspręsti, kur link suksi. Jei kažką pastūmės susimąstyti ir iš karto neatmesti mokiniams siūlomų naujovių, vadinasi, ne taip blogai yra pasvarstyti apie rūpimus dalykus garsiai. Jau ne vieneri metai technologijų, dailės pamokose integruoju informacines technologijas. Šiuo metu į technikos, naudojamos pamokose, arsenalą pabandžiau įtraukti ir planšetinį kompiuterį (iPad). Kad tai pavyktų kokybiškai, reikėjo pačiai padirbėti iš peties. Bet čia nepasakiau jokios naujienos. Tiesiog norint kitam kažką papasakoti, reikia pačiam sukaupti patirties. Ko gero, čia ir slypi pagrindinės mokytojų baimės, kad nesugebės, kad reikės skirti daug laiko, o už tai niekas nemoka ir t.t. Bet, manau, kad jei reikalaujame iš mokinių, tai galėtume kartais ir patys šiek tiek pasitempti, išbandyti kokią naujovę, nenuvertinant jos nė neišbandžius. Taip pat jau girdžiu balsus klausiančius: „O iš kur mums kiekvieną kartą gauti vis naujos technikos?“ Na, galima tiesiog parodyti iniciatyvą ir pasirinkti mokymus, juose ir įvyktų pirmoji pažintis. Tokiu keliu ėjau ir aš. Kadangi pati neturiu planšetinio kompiuterio, tai intensyviai dirbau mokymuose ir taip atsirado galimybė padirbėti su technika ilgiau, pabandyti sukurti kokį produktą (pavyzdžiui, mano sukurtos interaktyvios knygelės „Ornamentai. Turėdama knygeles ir pabendravusi su mokymų lektore gavau pasiūlymą išbandyti su mokiniais savo sukurtas knygeles ir patikrinti, kiek teorinės galimybės pasiteisins pamokoje. Peržvelgsiu įvairios kompiuterinės technikos panaudojimo pliusus ar minusus siekiant konkrečių tikslų pamokose „Tautinis kostiumas. Pasiruoštą vaizdinę medžiagą galima demonstruoti per multimediją. Deja, reikalinga nauja technika (nes maniškė nelabai suprato, ką daryti pajungta prie planšeto). Galima naudotis fotoaparatu, vėliau vaizdą perkelti į kompiuterį (jei užduotis atliekama kompiuterine programa). Fiksuoju čia ir dabar, kelios sekundės ir vaizdas užduoties lape. Taip jau yra, kad internetas labai nepastovus reiškinys. Ieškant informacijos internete planšetai pralaimi (kad tai netrukdytų mokiniai turėjo mano kurtas knygeles, kuriuose taip pat galėjo rasti pavyzdžių užduočiai atlikti). Puiku, jei turime meno albumus. Puikiausias pasirinkimas - iBook (for apple). Viskas estetiška, kompaktiškai talpinta. Taigi, galima daryti išvadą, kad pamokas kūrybingas mokytojas gali vesti ir naudodamasis technika, ir be jos. Nors vien kūrybiškumo menų pamokose kartais gali ir neužtekti, reikia ir materialių išteklių (meno albumai, žurnalai…). Vienareikšmiško atsakymo į klausimą, ar planšetiniai kompiuteriai yra gėris ar blogis, gal ir nėra. Kaip nėra ir vieno vaisto nuo visų ligų. Tiesiog reikia atsirinkti, kada ir kokias priemones tikslinga, o ne madinga naudoti. Aš pati dėčiau pliusą prie mobilių įrenginių panaudojimo ugdymo procese. Aišku, naujovės atima daug jėgų ir laiko, bet turiningai (kuriant mokomąją medžiagą ar mokantis) praleistas laikas negali būti įvardintas kaip prarastas. O technika anksčiau ar vėliau atsiras. jūsų patirtis kitokia?
Buvo nuspręsta mokiniams leisti patiems susipažinti su knygos „Tautinis kostiumas“ turiniu, kad kiekvienas galėtu tai atlikti jam priimtinu tempu. Knyga labai patogi individualiam vartojimui: informacija pateikta glaustai, vizualiai (panaudota ir video). Mokinys gali savarankiškai pasitikrinti kiek kiekvieno straipsnelio informacijos suprato, nes po kiekvienu iš jų pateikti klausimai, atsakymai į kuriuos užfiksuoja pagrindinę skyriaus mintį. Knygos pabaigoje pateikta daugiau klausimų iš visos knygos. Manau, kad jie padės mokiniams įsivertinti savo žinias apie tautinį kostiumą. Kita pamokos (pamokų, nes buvo 2) užduotis buvo kūrybinė: sukurti ornamentą prijuostei ir išsaugoti JPG formatu. Šiuos mokinių darbus panaudosime vėliau kitose pamokose atlikdami kitą kūrybinę užduotį „Mano tautinis kostiumas“. Kadangi mokiniai knygas skaitė skirtingu tempu, tai kiekvienam pabaigusiam buvo paaiškinta kaip dirbama programoje NUMBERS (languoti ruošiniai jau buvo pateikti planšetuose) ir palinkėta sėkmės kūryboje (kūrybinės užduoties tikslą ir pačią užduotį pristačiau pamokos pradžioje). Mokiniai šauniai dirbo, iškilus techniniams nesklandumas (vis tik su šia technika dirba pirmą kartą) pagalba buvo suteikta iš kart, nes žmonių, galinčių patarti buvo net keli. Be mano iškeltų tikslų pamokoje mokiniai išsikėlė sau dar vieną: artimiau susipažinti su iPad galimybėmis. Ši galimybė jiems buvo suteikta, leista padirbėti ar pabandyti kitas programas nei reikėjo užduočiai atlikti, bet tik tada, kai kūrybinė užduotis jau buvo atlikta.
Penktadienį (2012-09-28) turėjau malonumo vesti pamokas klasėje turėdama 13 iPad. Pamokose (dvi 7a klasės mokiniams) dirbu su dalimi klasės (15 mokinių), tai tik porai mokinių pritrūko individualaus prietaiso. Bet nieko, buvome draugiški, pasidalinome. Pamokos tema buvo apie ornamentus „Atpažinkime ir kurkime ornamentus“. Tikslas papildyti, įtvirtinti mokinių žinias būtent šia tema kilo po kelių pamokų darbo su jais, pastebėjus spragas šia tema (šiuos mokinius mokau po metų pertraukos). Aiškinantis teoriją labai pagelbėjo mano sukurta interaktyvi knyga „Tautodailė. Paruoštos (kiekvienam skirtingos) užduotys lavino mokinių gebėjimą internete ir artimiausioje aplinkoje pastebėti tokį ornamentą, kurio yra prašoma užduotyje (pagal panaudotus motyvus, komponavimo būda, atlikimo techniką). Radus tai ko prašoma, reikėjo nufotografuoti ir patalpinti užduoties lape (kaip tai atliekama su pirmą kartą matoma technika jie suprato labai greitai). Trečioji užduotis lavino kūrybiškumą, komponavimo įgūdžius, nes reikėjo sukomponuoti prašomą ornamentą iš pateiktų elementų (piešiant lape būtų gaištama laikas piešiant atskirus elementus ir mažiau dėmesio skiriama būtent komponavimui). Manu, kad pamokos pavyko. Visos užduotys atliktos, galbūt pritrūko tik kelių minučių, kad galėtume kartu aptarti internetinės apklausos rezultatus (aptarti kitas mokinių užduotis laiko užteko). Klausimas kodėl? Planuodama pamokas su IT nedėviu rožinių akinių ir atrodo, kad jau daugmaž pasiruošiau galimiems netikėtumas. Kokie jie būna žino tik tas, kas praktikuoja tokias pamokas. Kadangi mokiniai pirmą kartą rankose laikė planšetinius kompiuterius, reikėjo trumpo instruktažo kaip juos valdyti (pagelbėjo Staselė Riškienė), taigi, jau 5 - 10 min (per abi pamokas) jau ir neturime. Tokio nuostolio nebeturėtume jei dirbtumėme su šia technika dažniau (ačiū ir už tą, vienintelę progą), bet šitų minučių negaila, nes mokiniai sužinojo naujos technikos valdymo ypatumus bei turėjo galimybę realiai ją išbandyti. Labiausiai koją laiko valdymui kišo nedraugiškai nusiteikęs (ar visai dingęs) internetas. Tai ir yra didžiausias nesusipratimas. Tai yra techninė problema, kurią reikia išspręsti ir tuo užsiimti turi ne mokytojai. Kaip galima šią problemą „apeiti“, jei ji dar techniškai neišspręsta? Šiuo atveju gelbėjo planšetiniuose kompiuteriuose jau įdiegta interaktyvi knyga. Joje yra antras skyrius, kuriame pristatoma Radviliškio tautodailininkų kūryba. Ji reikalinga ir tam atvejui (jei neturite kito tikslo jos pavartyti), jei nėra interneto, o mokiniams reikia rasti ornamentų pavyzdžių, įgyvendintų įvairiomis technikomis. Pamokoje taip pat išnaudojome ir turimų prietaisų mobilumą, mokiniai galėjo su jais vaikščioti klasėje ar koridoriuje ieškodami ko prašoma užduotyje, iškarto tai fiksuoti ir kelių sekundžių laikotarpyje įkelti į užduoties lapą. Atliekant tai fotoaparatu užtruktu žymiai ilgiau, reikėtų laido norint persikelti į kompiuterį, susidarytu eilė laukiančių laido ir t.t. Būtent šioje vietoje planšetinis kompiuteris yra optimaliausiai pasirinkta technika užduočiai atlikti. Kadangi internetą lėtina tai, kad vienu metu prie jį nori prisijungti keliolika mokinių su iPad’ais buvo sugalvotos kelios užduotys, trims iš kurių jo ir nereikėjo. Taigi, galima pasiūlyti visiems vienu metu nepradėti atlikti tos užduoties, kuriai atlikti jis reikalingas.
Dažnai išgirstu klausimą apie mano laiko sąnaudas kuriant iBook for iPad. Iš esmės tai nepaskaičiuojama ir neatsiperka finansiškai. Bet jei paskaičiuoji, kad pats tuo metu taip pat tobulėji, patiri džiaugsmą dirbdamas tai, kas patinka (O Jūs dirbate nemėgstamą darbą?) … Tiesa, dar mums moka už pasiruošimą pamokoms. Tai aš tikrai į tam skirtas valandas netelpu. Kažin ar tai mano problema ar valstybės humoras mokant tiek už pasiruošimą? Kiek pamenu IT integravimo į ugdymą strategijoje vienas tikslų buvo rasti būdą mokytojams užmokėti už mokymosi medžiagos kūrimą ir viešinimą. Bet šio tikslo matyt įgyvendinantys strategiją nepasieks (bent jau kol kas). Tiesiog šiuo metu yra taip, kaip yra, dirbkime taip, kad patiems ir mokiniams būtų įdomu. Po pamokų jaučiausi puikiai. Mokiniai dirbo išsijuosę, buvo geros nuotaikos, pasiekė siektų rezultatų ir prašė svečių kartu su technika atvykti dar kartą.
Pavadinimas skamba lapai puikiai. Pesimizmo jam gali pridėti tik sakinio papildymas - tik šį penktadienį (2012-09-28). Jei pasakoti nuo pradžių, tai ši istorija prasidėjo šių metų pavasarį, kai susigundžiau tapti mobilių įrenginių panaudojimo mokyme konsultante. Jau pirmuose mokymuose susipažinome su įvairių gamintojų palnšetiniais kompiuteriais. Bet į a...
Tyrimo metu buvo stebimi vaikų elgesio pokyčiai. Teorinėje darbo dalyje, remiantis įvairių autorių nuomone, aprašyta IKT apibrėžtis, planšetinio kompiuterio panaudojimo galimybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir mokomųjų programėlių galimybės, kurias galima panaudoti taikant planšetinį kompiuterį ikimokyklinio amžiaus vaikams. Atlikto tyrimo metu atskleista, kad naujovių diegimas grupės ugdomosiose veiklose skatina vaikų smalsumą, didina jų motyvaciją. Naudojant IKT lengviau mokyti vaikus susikaupimo, savitvardos, savireguliacijos, draugiškumo, empatijos, socialinių ir emocinių įgūdžių. Svarbų vaidmenį planuojant ir įgyvendinant ugdomąsias veiklas, kuriose naudojamas planšetinis kompiuteris, atlieka grupės mokytojas.
Kauno lopšelio - darželio "Pagrandukas" pedagogai naudoja nemažai IKT priemonių ugdydami ikimokyklinio amžiaus vaikus. Kauno lopšelyje-darželyje „Pagrandukas“ naudojame interaktyvią lentą su įdiegta „SMART Notebook“ programinė įranga. , paveikslėlių galerijomis, sukurti individualias užduotis. Sukurtas interaktyvias užduotis galima tobulinti, grupuoti objektus, įterpti naujas formas, vaizdus, tekstus, vaizdo ar garso iškarpas. Ši mokymo priemonė leidžia įdomiai, šiuolaikiškai ir efektyviai perteikti žinias veiklose. Padeda individualizuoti ugdymo turinį: užduotys sukuriamos (arba naudojamos jau sukurtos) pagal vaikų amžių ir galimybes. Taip pat gerina vaiko ir pedagogo bendravimą. Ikimokyklinukai su džiaugsmu, noriai atlieka užduotis lentoje, emocingai reiškia savo mintis ir nuomonę. amąją informaciją. Naudojant interaktyvią lentą sukurta priemonių “Transporto priemonių rūšys”, „Grybai - valgomi ir nuodingi” ir kt. Stebėjimas vaikų nuostaba, kai pirmą kartą jie pamatė interaktyvią lentą ir jos galimybes.
Ačiū BMK vadybininkei, Rūtai Kairytei, kurios dėka turėjome galimybę dvi savaites išbandyti edukacinę bitutę “Bee-bot”. Vaikams labai patiko su ja žaisti. Statė, kūrė įvairius labirintus, programavo bitutę. avo “namelį”. mąstymas, or entavimasis erdvėje, pastabumas. Šis spalvingas, lengvai valdomas ir draugiškas mažasis robotukas yra puiki priemonė mokytis programavimo, valdymo įgūdžių, iššifravimo bei problemų sprendimo. Garsai ir blykčiojančios akys patvirtina instrukcijas, kas yra labai svarbu mažiems vaikams. Užprogramuotas geba atlikti iki 40 veiksmų seką, žingsniuoti tiksliai 15 cm žingsniais, suktis 90 ° kampu (tai užtikrina valdymas mikroprocesoriumi).
IKT keičia tradicinio mokymo metodus. Siūlomos priemonės tiesiog geriau tinka įprastoms ir naujoms veikloms atlikti. Kompiuteriai padeda vaikui ne tik sužinoti, bet ir veikti. IKT turėtų būti naudojamos įvairiose veiklose: raidėms pažinti, raidžių garsams atpažinti, mokantis rašyti, skaityti ir skaičiuoti, aplinkos objektams ir reiškiniams tyrinėti, vaikų atminčiai ir loginiam mąstymui lavinti.
tags: #plansetinio #kompiuterio #naudojimas #ikimokykliniame #ugdymo #procese
